- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- e2A-279-934/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13782-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza, Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- Bigbank AS filialo
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Urmilos Valiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Bigbank AS filialo ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Bigbank AS filialas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovo 20 957,16 Eur įsiskolinimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys ir dublikas iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
1.1. 2019-04-09 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis). Remiantis sutarties sąlygomis, ieškovas suteikė atsakovui 15 000,00 Eur kreditą, o atsakovas turėjo grąžinti minėtą kreditą 7 proc. sutartinėmis palūkanomis nuo kredito sumos. Sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovas turėjo daryti nustatyto dydžio įmokas. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovas skambino ir paštu išsiuntė jam pranešimus dėl mokėjimų vėlavimo. 2019-07-23 atsakovui pagal sutartį (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas perspėjimas „dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovas buvo įspėtas, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo ir grafiko pabaigos gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovas bus priverstas nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovui toliau vengiant vykdyti sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2019-08-08 sutartis (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo buvo vienašališkai nutraukta. Šiai dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovo naudai nėra padengtas ir atsakovas nėra atlikęs nei vieno mokėjimo;
1.2. Pagal sudarytą sutartį pelno palūkanos buvo numatytos gauti iš anksto ir ieškovas jas būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį bei mokėjęs kasmėnesines įmokas. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas būtų sumokėjęs 3 397,16 Eur. Kadangi atsakovas sutarties nevykdė ir ieškovas buvo priverstas nutraukti sutartį, pelno palūkanos buvo negautos būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį;
1.3. Nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas turi teisę į patirtus nuostolius (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo (2019-08-08) iki sutarties termino pabaigos (2025-03-20) t. y. 3 056,60 Eur;
1.4. Ieškovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį sudarė ne laisva valia, o verčiamas atsakovo trečiųjų asmenų. Nors atsakovas nurodo, kad jis paraiškos kreditui gauti nepildė ir jokių dokumentų neteikė, tačiau jis betarpiškai dalyvavo ir atliko aktyvius veiksmus kreditui gauti;
1.5. Ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovas sandorį sudarė ne laisva valia. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų aplinkybes, kad ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie, kad atsakovas sandorius su ieškovu sudaro ne laisva valia;
1.6. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsakovas ginasi tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį, t. y. kai atsirado reali galimybė, jog jis privalės vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus;
1.7. 2019-04-19, praėjus 9 dienoms po kredito išmokėjimo, ieškovui sužinojus, kad tam tikrų asmenų pateikti pajamų ir sąskaitų duomenys galimai yra suklastoti, ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo;
1.8. Atsakovo kreditingumo vertinimas buvo atliktas. Atsakovo duomenys patikrinti jam asmeniškai davus sutikimą (atsakovas atliko 0,01 Eur pavedimą iš jam priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos) bei pagal jo vardu pateiktus dokumentus – darbo sutarties kopiją bei Swedbank sąskaitos išrašą. Pagal registrų duomenis ir pateiktus dokumentus įvertinta, kad atsakovas atskaičius mokesčius gavo tvarias mėnesines 2 400,00 Eur dydžio pajamas bei neturėjo kitų įsipareigojimų. Pagal vartojimo kredito sutartį turėjo mokėti 277,11 Eur dydžio kas mėnesines įmokas. Atsižvelgiant į tai, pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 8,66 proc.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-10-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo J. P. ieškovui Bigbank AS filialui 15 000,00 Eur negrąžinto kredito, 340,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 31,97 Eur administravimo mokesčio, 1 050,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 3 056,60 Eur negautų pajamų, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (19 479,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 438,72 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą iš esmės argumentavo tokiais motyvais ir aplinkybėmis:
2.1. Atsakovas neįrodė, kad jo atžvilgiu būtent ieškovas panaudojo apgaulę ar kitaip jį paveikė pasirašyti ginčo sutartį. Net jei ir būtų įrodyta, kad atsakovo atžvilgiu neįvardyti tretieji asmenys, o ne ieškovas, būtų panaudoję tam tikrą apgaulę, vien tai savaime nebūtų pagrindas pripažinti ginčo sutartį negaliojančia, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir/ar objektyvių paaiškinimų, kad ieškovas žinojo/turėjo žinoti apie kitų trečiųjų asmenų įvykdytą apgaulę. Mažai tikėtina, jog atsakovas būtų suteikęs tretiesiems asmenims, kurie nepateikė jokių įrodymų, jog veikia ieškovo vardu, ne tik prisijungimo duomenis prie savo elektroninės bankininkystės, bet ir savo telefoną. Be to, atsakovas aiškino, kad perdavė minėtus duomenis tretiesiems asmenims 2019 m. balandžio pradžioje, tačiau dieną prieš ginčo sutarties sudarymą atsakovas atliko 0,01 Eur pavedimą ieškovui, kuriam reikėjo turėti prisijungimą prie elektroninės bankininkystės;
2.2. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas iki ginčo sutarties pasirašymo porą kartų (2019-04-03 ir 2019-04-05) atliko pavedimus bendrovei (www.manocreditinfo.lt), kuri verčiasi asmenų mokumo vertinimu, taigi, atsakovas ketino/planavo skolintis lėšas, siekė įvertinti savo mokumą (nustatytą registruose);
2.3. Atsakovas inicijavo sutarties pasirašymą ir suprato jos pasekmes, tai patvirtina ir tolesni atsakovo veiksmai – jis panaudojo gautas lėšas, teiravosi (skambino) ieškovui dėl sutarties vykdymo, kaip teigė pats atsakovas, nors ir suprato buvęs apgautas, tačiau jokių aktyvių veiksmų nesiėmė – nesikreipė nei į ieškovą, nei į teisėsaugos ar kitas institucijas dėl sutarties ginčijimo, atsakingų asmenų nustatymo ir pan.;
2.4. Atsakovas, prieš ginčo sutarties sudarymą atlikęs 0,01 Eur pavedimą (2019-04-08), patvirtino savo tapatybę ir tokiu būdu iš esmės sutiko, kad ieškovas tikrintų jo kreditingumą; tuo pagrindu ieškovas tą pačią dieną iš registrų gavo duomenis apie atsakovą, juos įvertino ir priėmė sprendimą suteikti atsakovui kreditą. Nurodytuose registrų išrašuose nebuvo nustatyta jokių duomenų, galinčių paneigti atsakovo galimybes grąžinti prašomą suteikti kreditą; be kita ko, nebuvo nustatyta jokių pradelstų įsipareigojimų kitiems asmenims. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas ieškovui, prieš pasirašant ginčo sutartį, buvo pranešęs apie pradelstą įsipareigojimą kreditorei „Nordecum“, o, kaip minėta, nurodytas įsipareigojimas registruose nebuvo fiksuotas, todėl ieškovas pagrįstai apie jį galėjo nieko nežinoti;
2.5. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad sutartis dėl paslaugų teikimo ir banko sąskaitos išrašas galimai buvo suklastoti. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu (ar vėliau baudžiamojoje byloje) bus nustatytos kitos aplinkybės, atsakovas turės teisę regreso tvarka kreiptis į kaltus asmenis ir prašyti žalos atlyginimo ar kitais būdais ginti savo galimai pažeistas teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14929-19 ir bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos procesinis dokumentas, priimti naują įrodymą – J. P. Swedbank banko sąskaitos išrašą, kurio pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimo dalį dėl 15 000,00 Eur negrąžinto kredito, 340,56 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 31,97 Eur administravimo mokesčio, 1 050,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 3 056,60 Eur negautų pajamų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 438,72 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir priimti naują sprendimą – ieškovo Bigbank AS filialo ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
3.1. Atsakovas su 2021-09-22 prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo pateikė įrodymus apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14929-19, jo eigą, pagrindą ir nurodė, kad ikiteisminiame tyrime yra tiriamos nusikalstamos veikos. Teismui atsakovas nurodė, kad negali nurodyti ir pateikti duomenų apie apgaulę jo atžvilgiu panaudojusius asmenis ir galimai pasisavinusius pagal ginčo vartojimo kredito sutartį išmokėtus pinigus, taip pat apie tokių asmenų galimus ryšius su paties ieškovo įmone ir ar jos atstovais ir dėl jų neteisėtos veikos buvimo ar nebuvimo. Atsakovas nurodė, kad iš reikalaujamos priteisti vartojimo kredito sumos gavo tik 3 500,00 Eur sumą, o kitą dalį apgaulės būdu pasisavino tretieji asmenys, nurodydami, kad turi grąžinti ieškovui;
3.2. Prokuroro nutarime nurodytas atliekamo ikiteisminio tyrimo pagrindas ir nagrinėjamos civilinės bylos dalykas patvirtina, kad tarp civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių yra tiesioginė prejudicija, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje. Civilinio proceso tvarka neturi ir net negali būti nustatinėjamos aplinkybės, kurios turi būti nustatytos baudžiamojo proceso numatyta ikiteisminio tyrimo tvarka;
3.3. Teismas atsakovo parodymus intepretavo kaip neįrodančius ieškovo apgaulės remiantis vien lingvistine atsakovo parodymų išraiška; teismo vertinimas, kad atsakovas neįrodė, kad jo atžvilgiu ieškovas panaudojo apgaulę, yra nesuprantamas ir nelogiškas;
3.4. Paminėtoje sutartyje ir banko sąskaitos išraše nėra jokių atsakovą identifikuojančių duomenų, todėl teismo padaryta išvada dėl atsakovo vardu sudarytos sutarties vertintina itin kritiškai. Byloje nesant jokių įrodymų, kad suklastotus dokumentus pateikė ieškovui būtent atsakovas, teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti atsakovo parodymais, kad sutartį pasirašyti jį įtikino būtent ieškovo atstovais prisistatę asmenys. Tokią išvadą patvirtina ir tolesnis atsakovo elgesys, kai atsakovas, sulaukęs ieškovo atstovų informacijos apie susidariusią skolą, skambino (2019-06-07, 2019-06-17, 2019-07-02) dėl įmokų mokėjimo, skolos, ginčo sutarties nutraukimo;
3.5. Teismas, pripažinęs, kad apgaulę panaudojusių asmenų nustatymas šioje byloje yra reikšmingas pareikštų reikalavimų išsprendimui, nesudarė atsakovui jokių galimybių gauti šiuos reikšmingus įrodymus, o skundžiamame sprendime tai panaudojo prieš atsakovą, konstatuodamas, kad atsakovas neįrodė šios reikšmingos aplinkybės;
3.6. Teismas kaip nenuoseklius vertino atsakovo paaiškinimus dėl telefono ir prisijungimo duomenų perdavimo, ginčo sutarties sudarymo aplinkybių, pinigų perdavimo aplinkybių, nors atsakovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nustatinėjamos atliekamame ikiteisminiame tyrime ir teismas jų negalėjo patikrinti civilinio proceso tvarka;
Atsiliepimas
3.7. Atsakovas nurodo, jog tai, kokia forma buvo grąžinta 11 500,00 Eur ieškovo tarpininkais prisistačiusiems asmenims, nekeičia esmės ir to, kad iš 15 000,00 Eur sumos atsakovas gavo tik 3 500,00 Eur sumą. Kokia forma buvo grąžinta 11 500,00 Eur suma nedaro atsakovo pozicijos nenuoseklia, nes grąžinta suma nesikeičia;
3.8. Atsakovas teikia išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį jo teismui pateiktus paaiškinimus, kad nedelsiant po to, kai į jo banko sąskaitą buvo pervesta 15 000,00 Eur vartojimo kredito suma, be atsakovo žinios buvo nurašyta 4 800,00 Eur pinigų suma gavėjui S. J. kaip skola, apie šį asmenį atsakovui nėra nieko žinoma. Po šio pervedimo banko sąskaitoje liko 10 211,24 Eur suma, iš kurios 10 200,00 Eur atsakovas nuėmė grynais pinigais ir 6 700,00 Eur perdavė ieškovo tarpininkais prisistačiusiems asmenims, o 3 500,00 Eur liko atsakovui;
3.9. Teismas neiškėlė ir neišsakė jokių abejonių, ar ieškovas tinkamai vykdė jam kaip finansų sistemos subjektui keliamus reikalavimus. Ne atsakovas, o būtent ieškovas turėjo numatyti priemones ir nesudaryti sąlygų apgaulės prieš atsakovą panaudojimui išmokant vartojimo kreditą;
Šalies argumentai
3.10. Ieškovas 2019-04-19 pasirinko savo galimai pažeistas teises ginti baudžiamojo proceso tvarka, pateikdamas pareiškimą teisėsaugai dėl galimo turto pagrobimo apgaulės būdu, todėl šia byla inicijuotas civilinis procesas yra aiškiai nepagrįstas. Apgaulės faktas yra tiriamas atliekamo ikiteisminio tyrimo metu;
3.11. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų teikęs kreditingumo vertinimo metu vertintus duomenis. Be to, atsakovas nurodė teismui, kad jokių duomenų ir dokumentų ieškovui neteikė, išskyrus sutarties pasirašymą. Byloje pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje ir banko sąskaitos išraše nėra jokių duomenų, identifikuojančių atsakovą, todėl šie nurodyti dokumentai nesuteikė ieškovui jokio pagrindo juos vertinti kaip atsakovo duomenis;
3.12. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo kreditingumo vertinimas buvo atliktas tinkamai. Pateiktoje registro duomenų ataskaitoje nurodyta, kad atsakovui buvo įregistruota skola pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nordecum“ vartojimo kredito sutartį, sudarytą 2018-07-27, taip pat 2019-04-04 buvo apmokėtas pradelstas 464,30 Eur įsiskolinimas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Telia Lietuva“;
3.13. Byloje yra pateiktas dokumentas „(duomenys neskelbtini) Keleivių vežimo sutartis“, kuri atitinka civilinę atlygintinų paslaugų teikimo sutartį. Sutartyje nėra nurodytas atsakovo asmens kodas, todėl sutartis neturi jokio ryšio su atsakovu ir neturi juridinės galios. Ieškovo pateiktame suklastotame Swedbank banko sąskaitos išraše nėra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pervedinėjo atsakovui darbo užmokestį. Nors sutartyje nurodyta, kad bendrovės ir vairuotojo sutartis sudaryta 2016-05-02 ir ji yra neterminuota, tačiau iš ieškovui pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas, kuris turėjo dirbti Anglijoje, apsipirkinėjo ir maisto prekes pirko Vilniuje, pinigus grynino taip pat Vilniaus miesto terminaluose. Be to, registro duomenų ataskaitos (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad nors atsakovas dirbo Anglijoje, 2018 metais atsakovas tuo pačiu dirbo Lietuvos įmonėje (duomenys neskelbtini) pagal darbo sutartį ir gavo iš šios įmonės atlyginimą už darbą;
3.14. Teismas padarė nepagrįstas išvadas, neva nurodytuose registro išrašuose nebuvo nustatyta jokių pradelstų įsipareigojimų kitiems asmenims, nors byloje pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-25 teismo įsakymas dėl skolos ir kitų susijusių sumų priteisimo iš atsakovo UAB „Julianus Inkaso“, byla nagrinėjama viešai ir ieškovui apie ją turėjo būti žinoma.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
4.1. Vien atsakovo teiginiai, kad ikiteisminiame tyrime bus nustatytos vartojimo kredito suteikimo aplinkybės, susijusios su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindas stabdyti civilinę bylą. Atsakovas nenurodė, kokios reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir negalėjo būti nustatytos bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Aplinkybės, jog prieš sudarydamas sandorį su ieškovu, atsakovas neveikė savo laisva valia ir sandorį sudarė paveiktas trečiojo asmens apgaulės ir kt., galėjo būti nustatytos ir įvertintos civilinio proceso tvarka. Paaiškėjus kitoms, negu narinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atsakovas turi teisę reikalauti, jog iš jo be pagrindo gavę lėšų asmenys jas grąžintų;
4.2. Ieškovas ikiteisminiame tyrime nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Jei ikiteisminiame tyrime papildomai bus nustatyti ir kiti asmenys kurie dalyvavo darant nusikaltimą, tokiu atveju ieškovas taip pat pateiks civilinį ieškinį jų atžvilgiu ir atsakovas kartu su kitais asmenimis bus solidariai atsakingi ieškovo atžvilgiu;
4.3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas galėjo žinoti, kad atsakovas sutartį sudarė veikiamas apgaulės;
4.4. Atsakovas neatliko nei vienos įmokos. Jam nuolat buvo siunčiami pranešimai (SMS ir el. paštu), dėl to, kad jis turi skolą pagal vartojimo kredito sutartį. Būtent dėl to ir skambino atsakovas, t. y. siekė susitarti dėl pradelstų įmokų mokėjimų. Pokalbio metu atsakovas nei karto neužsiminė, kad jo atžvilgiu buvo naudota apgaulė;
4.5. Atsakovo elgesys (prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų perdavimas tretiesiems asmenims) iš esmės neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens standartų ir atsakovo veiksmai kvalifikuojami kaip didelis neatsargumas, kuris neatleidžia atsakovo nuo jo vardu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo;
4.6. Atsakovas suprato arba turėjo suprasti, kad tik jam žinomi prisijungimo prie sąskaitų duomenys apsaugo jo sąskaitas. Jų atskleidimas tretiesiems asmenims pažeidė sąskaitų apsaugą ir sudarė galimybę tretiesiems asmenims pasinaudoti sąskaitose esančiais pinigais, todėl personalizuotų prisijungimo prie sąskaitų duomenų atskleidimas tretiesiems asmenims rodo neprotingą, išskirtinai nerūpestingą elgesį, kuris kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, lėmęs pinigų iš jo sąskaitų pervedimą tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas dalį gautos paskolos nedelsiant išgrynino ir perdavė tretiesiems asmenims savanoriškai;
4.7. Atsakovas betarpiškai dalyvavo ir atliko aktyvius veiksmus kreditui gauti ne tik prieš sutarties pasirašymą, bet ir po jo, o tai yra: 2019-04-08 18.17 val. pagal banko pateiktą nuorodą atsakovas iš savo asmeninės sąskaitos atliko 0,01 Eur pavedimą dėl asmens identifikavimo ir duomenų tikrinimo; 2019-04-09 17.11 val. fiziškai atvyko į Lietuvos pašto skyrių, esantį Fabijoniškių g. 2, Vilnius, kur pateikė savo asmens dokumentą ir pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2019-04-10 Bigbank AS filialas išmokėjo J. P. 15 000,00 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), kuriuos atsakovas išgrynino ir kaip pats nurodo pasidalino su kitais asmenimis; po sutarčių pasirašymo kreipėsi į ieškovą telefonu ir teiravosi dėl įmokų mokėjimo, skolos, sutarties nutraukimo. Atsakovo teiginiai dėl apgaulės atsirado tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį;
4.8. Ieškovas atsakovo duomenis patikrino jam asmeniškai davus sutikimą pagal pateiktus dokumentus – darbo sutarties kopiją bei Swedbank sąskaitos išrašą. Gavus sutikimą buvo tikrinti registrų duomenys apie atsakovo pajamas, įsipareigojimus, registracijos adresus, dokumentų patikrinimą, patikras neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre. Pagal registrų duomenis ir pateiktus dokumentus įvertinta, kad atsakovas atskaičius mokesčius gavo tvarias mėnesines 2 400,00 Eur dydžio pajamas bei neturėjo kitų įsipareigojimų. Pagal vartojimo kredito sutartį turėjo mokėti 277,11 Eur dydžio kasmėnesines įmokas. Atsižvelgiant į tai, pajamų ir įsipareigojimų santykis sudarė 8,66 proc. Nurodytuose registrų išrašuose nebuvo nustatyta jokių duomenų, galinčių paneigti atsakovo galimybes grąžinti prašomą suteikti kreditą; be kita ko, nebuvo nustatyta jokių pradelstų įsipareigojimų kitiems asmenims;
4.9. Atsakovo skola AB „Telia Lietuva” atsirado 2018-09-01 ir buvo padengta praėjus daugiau nei pusei metų, t. y. 6 mėn. Nelogiška, kad atsakovas, negalėjęs naudotis telefono paslaugomis 6 mėn., staiga padengia didelį įsiskolinimą – 464,30 Eur. Taip siekta apmokėti pradelstus įsipareigojimus, kad atsakovo mokumas būtų įvertintas teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo pagal vartojimo kredito sutartį.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
7. Atsakovas į bylą pateikė naują įrodymą, kurį prašo priimti – Swedbank banko išrašą, kuriame pateiktos laikotarpiu nuo 2019-04-09 iki 2019-04-30 įvykusios piniginės operacijos (b. l. 154). Apeliantas nurodo, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujas įrodymas yra priimtinas.
8. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
9. Kasacinio teismo praktika, aiškinant CPK 314 straipsnį, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
10. Atsakovas nurodė naują įrodymą teikiantis tam, kad pagrįsti savo poziciją, jog po vartojimo kredito sumos pervedimo be atsakovo žinios iš jo sąskaitos buvo nurašyta 4 800,00 Eur pinigų suma S. J. kaip skola, likusią 10 200,00 Eur sumą atsakovas nuėmė grynais pinigais ir 6 700,00 Eur sumą perdavė ieškovo tarpininkais prisistačiusiems asmenims. Viena vertus, apeliantas nepagrindė, jog į bylą teikiamas naujas įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme ar kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai bei siekiant teisingai išspręsti ginčą, taip pat įvertinus prašomų prijunti duomenų teisinę reikšmę, įrodymai priimtini ir vertintini nagrinėjamoje byloje visų įrodymų kontekste.
Dėl ieškinio reikalavimų nagrinėjimo civilinio proceso tvarka
11. Atsakovas nurodė, kad kadangi ieškovo reikalavimai pagal pareiškimą jau yra nagrinėjami ikiteisminiame tyrime, civilinė byla turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovo teigimu, šis ikiteisminiame tyrime nėra pareiškęs civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais nesutinka.
12. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, be kita ko, pasirinkdami ir konkrečius šių teisių gynybos būdus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
13. Pagal teismų praktiką, asmuo, įgyvendindamas teisės į teisminę gynybą principą, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, jis turi teisę pareikšti ieškinį tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo civilinio proceso tvarka (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-718-773/2017). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 1 dalį, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
14. Nagrinėjamu atveju iš 2019-07-23 atsakovui adresuoto įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ir 2019-08-09 pranešimo apie nutrauktą sutartį nustatyta, kad ieškovas, prieš nutraukdamas sutartį ir vienašališkai nutraukęs sutartį, nurodė besikreipsiantis į teismą ir antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, t. y. skolos išieškojimą atliks ir savo teises gins civilinio proceso tvarka („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-13771, b. l. 6). Ieškovas į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo civilinio proceso tvarka kreipėsi 2021-05-14 (b. l. 1). Į kompetentingas institucijas dėl galimai nusikalstamų veiksmų ieškovas nurodė kreipęsis 2019-04-19 (b. l. 25), tačiau ikiteisminiame tyrime nurodė civilinio ieškinio nepareiškęs (b. l. 158). Šiuo atveju į bylą nėra pateikta įrodymų, kad vykstančiame ikiteisminiame tyrime ieškovas yra pareiškęs civilinį ieškinį, be to, ieškovas atsakovui adresuotuose dokumentuose nurodė, jog kreipsis į teismą ir antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, t. y. teises gins civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis apelianto samprotavimais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovas ikiteisminiame tyrime yra pareiškęs tapatų ieškinį dėl skolos priteisimo. Todėl apelianto argumentai, jog ieškovo ieškinio reikalavimai jau yra nagrinėjami ikiteisminiame tyrime, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos sustabdymo
15. Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atsisakymą sustabdyti civilinę bylą, nurodydamas, kad tarp civilinio proceso tvarka nagrinėjamo ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių yra tiesioginė prejudicija. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, nurodo, kad aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais, galima patikrinti ir civilinio proceso tvarka; vien pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas stabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų pagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismų praktikoje pažymima, jog teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-611/2020).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14929-19 ir bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo arba ikiteisminio tyrimo institucijos procesinis dokumentas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-07-09 nutartimi nutarė prašymo dėl bylos sustabdymo netenkinti, nurodydamas, kad aplinkybes, susijusias su ieškinio reikalavimais, galima patikrinti ir civilinio proceso tvarka. Atsakovas 2021-09-22 pateikė pakartotinį prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kurio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-09-22 vykusio teismo posėdžio metu nutarė netenkinti iš esmės tapačiais motyvais. Nors nutartis dėl atsisakymo sustabdyti bylą yra neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis), tačiau, pagal teismų praktiką, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti neskundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
18. Remiantis į bylą pateiktais Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos (b. l. 89) ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarime nurodytais duomenimis (b. l. 91), nustatyta, jog vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14929-19. Atsakovo teigimu, ikiteisminį tyrimą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos (b. l. 87). Šiuo metu byloje duomenų, kurie patvirtintų, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir perduotas teisminiam nagrinėjimui, nėra, todėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas privalomasis bylos stabdymo pagrindas tuomet, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka, netaikytinas. Teismų praktikoje pažymima, jog ikiteisminio tyrimo atlikimas savaime nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
19. Tačiau tam tikrais atvejais tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tačiau tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-611/2020). Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į apelianto nurodytus abstrakčius teiginius, jog ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos esminės aplinkybės susijusios su vartojimo kredito suteikimu, apgaulės panaudojimu, galimai suklastoto dokumento pateikimu, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog susiklostė išimtinė situacija, kuomet dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo teismas negali nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netaikė bylos sustabdymo instituto.
Dėl įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios vertės
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo atžvilgiu nebuvo panaudota apgaulė. Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais, teigia, kad ieškovui nebuvo jokio pagrindo manyti, kad atsakovas vartojimo kredito sutartį sudarė ne laisva valia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo pritarti atsakovo argumentams nėra.
21. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo parodymus interpretavo kaip neįrodančius ieškovo apgaulės remiantis vien lingvistine atsakovo parodymų išraiška ir teismo vertinimas, kad atsakovas neįrodė, kad jo atžvilgiu ieškovas panaudojo apgaulę, yra nesuprantamas ir nelogiškas. Atsakovas taip pat nurodė, kad vartojimo kredito sutartį pasirašyti jį įtikino ieškovo atstovais prisistatę asmenys, t. y. su ieškove nesusiję tretieji asmenys, kurie nurodė turintys galimybę gauti atsakovui reikiamą kredito sumą (3 500,00 Eur), sugrąžinant jų nurodytą dalį ieškovui. Taigi, atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą apgaulės kontekste tiek dėl ieškovo galimai atliktos apgaulės, tiek dėl trečiųjų asmenų galimai atliktos apgaulės.
22. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalimi, dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valios susiformavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1342/2014).
23. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar šalis atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir asmens elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-611/2021).
24. Į bylą pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas 2019-04-03 ir 2019-04-05 atliko pavedimus bendrovei, kuri verčiasi asmenų mokumo vertinimu (b. l. 64); 2019-04-08, t. y. dieną prieš sutarties sudarymą, pervedė Bigbank AS filialas 0,01 Eur sumą (b. l. 40), kuri, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, buvo skirta asmens identifikavimui ir duomenų tikrinimui (b. l. 25). Ši informacija patvirtina, kad atsakovas siekė įvertinti savo mokumą ir norėjo sudaryti sutartį.
25. Į bylą yra pateikta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-09 sudaryta tarp ieškovo Bigbank AS filialo ir atsakovo J. P. dėl 15 000,00 Eur kredito sumos, 7,00 proc. fiksuotųjų metinių palūkanų, 7,00 Eur mėnesinio administravimo mokesčio, 1 050,00 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 19 951,16 Eur bendros kredito gavėjo mokamos sumos ir 10,56 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Sutartyje nurodytos pagrindinės sąlygos, mokėjimo grafikas, bendrosios sutarties sąlygos ir standartinė informacija apie vartojimo kreditą. Sutartį sudaro 6 lapai, kiekvienas sutarties lapas yra pasirašytas atsakovo vardu, pavarde ir parašu („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-13771, b. l. 6). Taigi, vartojimo kredito sutartyje atsakovui buvo pateikta visa reikalinga informacija sutarčiai sudaryti, su kuria atsakovas susipažino pasirašytinai.
26. Į bylą taip pat pateiktas mokėjimo nurodymas, kuriuo Bigbank AS filialas 2019-04-10, t. y. kitą dieną po vartojimo kredito sutarties sudarymo, atliko 15 000,00 Eur mokėjimą J. P. į vartojimo kredito sutartyje nurodytą banko sąskaitą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-13771, b. l. 6). Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matoma, kad 2019-04-10 gautas Bigbank AS filialo 15 000,00 Eur mokėjimas, kurį asmuo naudojo savo tikslams – 4 800,00 Eur pervedė S. J., 10 200,00 Eur išgrynino (b. l. 154), t. y. pinigus naudojo savo poreikiams. Į bylą taip pat pateikti 2019-06-07, 2019-06-17 ir 2019-07-02 atsakovo skambučiai ieškovui. 2019-06-07 skambučio metu atsakovas patvirtino pasiėmęs kreditą, nurodė asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), teiravosi dėl apmokėjimo, 2019-06-17 skambučio metu taip pat nurodė asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), teiravosi dėl skolos apmokėjimo, pavedimo atlikimo rekvizitų, 2019-07-02 skambučio metu ieškovas nurodė asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), nurodė apmokėjęs dalį skolos (280,00 Eur), klausė, ar sutartis nenutraukta, nurodė, kad pavedimą už jį atliko kitas asmuo, įrašydamas atsakovo asmens kodą („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-13771, b. l. 27).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė sudarant ginčo sutartį. Atsakovo veiksmai tiek prieš sudarant sutartį, tiek ją sudarinėjant, tiek ir po sutarties sudarymo, įrodo, kad asmuo siekė sudaryti sutartį, su sutarties sąlygomis buvo supažindintas pasirašytinai ir iš sutarties gautas lėšas panaudojo, po sutarties sudarymo skambino ieškovui, teiravosi dėl sudarytos sutarties. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ieškovas apgaulės atsakovo atžvilgiu nepanaudojo – neatliko tyčinių nesąžiningų veiksmų, suteikė visas reikšmingas sutarties sudarymui aplinkybes, jų nenutylėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą (CPK 178 straipsnis).
28. Atsakovas taip pat nurodė, kad vartojimo kredito sutartį pasirašyti jį įtikino ieškovo atstovais prisistatę asmenys; kad iš vartojimo kredito sumos atsakovui liko tik 3 500,00 Eur, 4 800,00 Eur suma be atsakovo žinios buvo nurašyta S. J., o 6 700,00 Eur atsakovas perdavė ieškovės tarpininkais prisistačiusiems asmenims. Pagal CK 1.91 straipsnio 6 dalį, jeigu apgaulę panaudojo ne kita sandorio šalis, o trečiasis asmuo, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei kita sandorio šalis žinojo arba turėjo žinoti šiuos faktus. Atsakovui teigiant, kad apgaulę panaudojo tretieji asmenys, o ieškovas apie tai žinojo, jam tenka pareiga tai įrodyti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad 2019-06-07, 2019-06-17 ir 2019-07-02 vykusių pokalbių su ieškovu metu atsakovas nei karto neužsiminė apie jo atžvilgiu trečiųjų asmenų galimai panaudotą apgaulę, sudarant sutartį su ieškovu, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kokiu nors būdu informavo ieškovą apie galimą sutarties sudarymą ne laisva valia. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas žinojo ar galėjo žinoti apie galimos apgaulės faktą. Šiuo atveju net ir nustačius aplinkybę, kad trečiųjų asmenų apgaulė prieš atsakovą buvo panaudota sudarant sutartį, ieškovas negalėjo ir neturėjo žinoti apie galimai panaudotą apgaulę, todėl ši aplinkybė nėra ir negali būti pagrindas šalių sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CK 1.91 straipsnio 6 dalis). Taigi, atsakovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl ieškinio pagrįstumo.
Dėl kreditingumo vertinimo
29. Atsakovas taip pat ginčija atlikto kreditingumo vertinimą, nurodydamas, kad į bylą pateiktoje paslaugų teikimo sutartyje ir banko sąskaitos išraše nėra duomenų, identifikuojančių atsakovą; šie duomenys nebuvo pakankami tinkamam atsakovo kreditingumui vertinti. Ieškovo teigimu, vertinimas atliktas pagal paties atsakovo pateiktus dokumentus, tikrinti duomenys registruose. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo argumentais nesutinka.
30. Vartojimo kredito ypatumai lemia, kad ikisutartinei šių teisinių santykių stadijai skiriamas ypatingas dėmesys. Tik tinkamai informuotas vartotojas gali priimti apgalvotą sprendimą dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo. Kredito davėjui ne mažiau svarbu atlikti veiksmus, kuriais būtų įvertinta, ar potencialus kredito gavėjas yra pajėgus prisiimti skolinius įsipareigojimus. Ši stadija siejama su tinkamu sutarties sudarymui reikšmingos informacijos atskleidimu vartotojui ir pastarojo kreditingumo įvertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-01 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
31. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 8 punktas reglamentuoja pareigą įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Pagal 1 dalį, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. Pagal 8 straipsnio 4 dalį, vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo taisyklės rengiamos vadovaujantis šiais vartojimo kredito gavėjų kreditingumo vertinimo reikalavimais: vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo tikslas yra įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti (1 punktas); vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numanomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas (2 punktas); skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į istorinius duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito ir kitas sutartis su finansų įstaigomis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (3 punktas); vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimas, remiantis tuo metu turima informacija, turi būti pagrįstas prielaida, kad vartojimo kredito gavėjas galės vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį (4 punktas). Pagal to paties straipsnio 6 dalį, vartojimo kredito gavėjas privalo pateikti vartojimo kredito davėjo prašomą informaciją, reikalingą vartojimo kredito gavėjo kreditingumui įvertinti.
32. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2019-04-08, t. y. dieną prieš sutarties sudarymą pervedė Bigbank AS filialas 0,01 Eur sumą (b. l. 40), kuri, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, buvo skirta asmens identifikavimui ir duomenų tikrinimui (b. l. 25). Ieškovas, atlikdamas atsakovo kreditingumo vertinimą, tą pačią dieną patikrino registro duomenų ataskaitą, kurioje nurodytos asmens darbovietės, pajamos, įsiskolinimai ir kita informacija (b. l. 101), taip pat įvertino darbo sutartį tarp atsakovo ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 107) ir atsakovo banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018-10-08 iki 2019-04-08 („Liteko“ sistema neformatuoja bylos lapų, todėl su zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į šalies dokumento kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas“, CBP-13771, b. l. 28). Šiuose dokumentuose, priešingai nei nurodo atsakovas, nurodyti asmenį identifikuojantys duomenys – registro duomenų ataskaitoje nurodytas atsakovo vardas, pavardė, asmens kodas, darbo sutartyje nurodytas atsakovo vardas, pavardė, adresas, sutartis pasirašyta atsakovo, banko sąskaitos išraše taip pat nurodytas atsakovo vardas, pavardė, banko sąskaitos numeris, kurie patvirtina, kad dokumentai yra pateikti atsakovo vardu ir juose pateikta informacija yra apie atsakovą.
33. Iš atsakovo darbo sutarties ir banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas kiekvieną mėnesį gauna darbo užmokestį iš darbdavio (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis svyruoja nuo 2 130,81 Eur iki 2 450,95 Eur. Iš registro duomenų ataskaitos nustatyta, kad vartojimo kredito sutarties sudarymo dieną atsakovas jokių įsiskolinimų neturėjo, paskutinis įsiskolinimas AB „Telia Lietuva“ buvo sumokėtas prieš 4 dienas nuo duomenų tikrinimo dienos, ataskaitoje nebuvo jokių duomenų, kurie galėtų paneigti atsakovo galimybę grąžinti kreditą. Nors pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-25 išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-14199-599/2019 dėl skolos ir kitų susijusių sumų priteisimo iš atsakovo UAB „Julianus Inkaso“ naudai, kuri perėmė reikalavimo teisę į atsakovą iš UAB „Nordecum”, byloje nėra duomenų, kad ieškovas apie šį įsipareigojimą žinojo, kadangi registro duomenų ataskaitoje šis įsipareigojimas nurodytas kaip jau apmokėtas.
34. Pažymėtina, kad kreditoriui suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokią informaciją patikrinti remdamasis kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Ieškovas, patikrinęs atsakovo informaciją, nenustatė duomenų, kurie paneigtų atsakovo galimybes grąžinti kreditą, ieškovas įvertino objektyviai reikšmingus veiksnius, galinčius daryti atsakovo kreditingumui. Net ir darbo sutarčiai ar Swedbank banko sąskaitos išrašui esant suklastotiems, kaip nurodo atsakovas, ieškovas, vertindamas atsakovo kreditingumą, neturėjo pareigos nustatinėti pateiktų dokumentų tikrumo ir autentiškumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas atsakovo kreditingumą įvertino tinkamai.
35. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ir turi pareigą grąžinti kreditą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito sutartį, taip pat civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
38. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliacinį skundą atmetus, nespręstinas atsakovo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas. Ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-21 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.