- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-718-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03160-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- V. P., K. K., ERGO Insurance SE
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P., atstovaujamo advokato A. M., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams V. P., K. K., ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. R. kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų V. P., K. K., ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 566,11 Eur turtinės, 24 721,96 Eur neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-220-696/2016. Atsakovas V. P. 2016 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą nutraukti bylą atsakovo atžvilgiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinė byla pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovo V. P. atžvilgiu turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu išsprendė civilinį ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsakovas V. P. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovės elgesys nebuvo visiškai sąžiningas. Nurodė, kad dar Kauno apygardos teismui 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovė jau po 2 dienų kreipėsi į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, tačiau iki šiol, turėdama pareigą bendradarbiauti ir elgtis sąžiningai, turėdama įsiteisėjusį sprendimą ir išduotus vykdomuosius raštus, nesiėmė veiksmų atsiimti tapataus civilinio ieškinio apylinkės teisme, kas rodo jos nesąžiningumą.
Atsiliepimas
Atsakovas ERGO Insurance SE atsiliepime į atsakovo V. P. prašymą dėl bylos nutraukimo nurodė, kad sutinka su prašymu dėl bylos nutraukimo, taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė A. R. atsiliepime į prašymą dėl civilinės bylos nutraukimo nurodė, kad sutinka, jog civilinė byla būtų nutraukta atsakovo V. P. atžvilgiu, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė atmesti. Nurodė, kad pats atsakovas V. P. yra nesąžiningas, savo procesiniais dokumentais klaidino teismą. Pažymėjo, kad atsakovas V. P. 2016 m. kovo 8 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė nutraukti bylą ir nurodė, jog ieškinio klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2015 m gruodžio 16 d. nuosprendžiu, tačiau tą pačią dieną pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio. Ieškovės nuomone, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje byloje. Pažymėjo, kad iš pateiktos 2016 m. vasario 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų matyti, kad atsakovo atstovui advokatui A. M. suteikta teisė atstovauti V. P. nagrinėjant visas civilines, administracines bylas visų instancijų teismuose, taip pat ginti V. P. baudžiamosiose bylose ir atstovauti kaip nukentėjusįjį ikiteisminiuose tyrimuose ir teismuose. Su atsiliepimu pateiktas 2016 m. kovo 4 d. kasos pajamų orderis 726 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad apmokėta už teisines paslaugas. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. kovo 8 d. pateikdamas kasacinį skundą, taip pat pateikė 2016 m. vasario 25 d. sutartį dėl teisinių paslaugų. Be to, atsakovui V. P. išlaidos advokato pagalbai nepriteistinos ir atsižvelgiant į principą, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos pagal bylos nagrinėjimo rezultatus. Pasak ieškovės, atsakovas V. P. 2016 m. kovo 8 d. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nėra atsakomybės sąlygų, tačiau šie argumentai yra pripažinti nepagrįstais įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Pažymėjo, kad ieškovė, laukdama baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, būtų praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, nutraukė civilinę bylą atsakovų V. P., ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atžvilgiu, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti bylą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ieškovei A. R. iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisė 618,88 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 156,17 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš V. P. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Teismas atmetė atsakovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovės elgesys, ieškinio pareiškimas, kai ieškinys nuosprendžiu buvo paliktas nenagrinėtu, nelaukiant baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, negali būti vertinamas kaip nesąžiningas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. P., atstovaujamas advokato A. M., (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neišsprendė atsakovo V. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, nors motyvuojamoje dalyje nurodė, kad prašymas atmetamas, todėl teismas formaliai pažeidė CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktą.
Atsiliepimas
Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas V. P. tiek 2016 m. kovo 8 d. atsiliepime i ieškinį, tiek 2016 m. gruodžio 7 d. prašyme prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti ir teismas šį prašymą tenkino visiškai. Taigi, byla iš esmės nebuvo išnagrinėta tik todėl, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu bylą nutraukė, todėl atsakovui V. P. turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, nepriklausomai nuo ieškovės elgesio vertinimo.
Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės A. R. veiksmų kaip nesąžiningų. Pažymėjo, kad ieškovė A. R. ieškinio šioje byloje neatsisakė. Be to, pats teismas pripažino, kad ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė nelaukdama baudžiamosios bylos, kurioje buvo pareiškusi analogišką civilinį ieškinį, išnagrinėjimo. Atsakovo V. P. vertinimu, tol, kol nebuvo įsiteisėjęs procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje dėl ieškovės pareikšto civilinio ieškinio, ieškovei nebuvo jokio objektyvaus ir pateisinamo poreikio kreiptis su tapačiu ieškiniu civilinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, nereiškia, kad tokį procesinį sprendimą apskundus, ieškovei atsirado teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsakovo V. P. įsitikinimu, ieškovė A. R. sąmoningai reikšdama tapačius ieškinius elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir dėl šių ieškovės veiksmų atsakovas patyrė išlaidas.
Teismas netinkamo aiškino ir taikė CPK normas, susijusias su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų turiniu ir jų reikšme civiliniame procese paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, taip pat priteistos iš atsakovo V. P. bylinėjimosi išlaidos, tačiau šioje byloje nutraukus bylą atsakovo prašymu, jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintos. Atsakovo įsitikinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais jam turėjo būti priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, nes, priešingu atveju, atsakovas būtų prastesnėje padėtyje nei ieškovė. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas neįrodė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pažymėjo, kad su advokatu sudaryta atstovavimo sutartis yra bendro pobūdžio atstovauti visose institucijose. Nurodė, kad išlaidų už kasacinio skundo parengimą baudžiamojoje byloje nebuvo prašoma. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Atsiliepimas
Ieškovė A. R., atstovaujama advokatės R. U., pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą (rašytinius paaiškinimus), kuriuose prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovės elgesys, kuomet ji pateikė teismui ieškinį dėl to, kad nebūtų praleistas ieškinio senaties terminas, atitinka rūpestingo ir apdairaus asmens elgesį. Pažymėjo, kad apeliantas nepagrįstai remiasi CPK 98 straipsniu, nes jis reglamentuoja advokato išlaidų priteisimą, kai bylą išsprendžiama iš esmės. Be to, atsakovo argumentai, kad jo atžvilgiu netaikytina civilinė atsakomybė yra paneigti baudžiamojoje byloje. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovės A. R. kreipimasis į teismą laikytinas nesąžiningais veiksmais. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010 išaiškino, kad ieškinio pareiškimas dėl žalos atlyginimo nelaukiant kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla yra tinkamas ieškovo elgesys. Nurodė, kad atsakovas V. P. elgėsi nesąžiningai, nes šioje byloje 2016 m. kovo 8 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą nutraukti ir tą pačią dieną pateikė kasacinį skundą minėtoje baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas V. P. atliko neteisėtus veiksmus ir tarp atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Ieškovės nuomone, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas V. P. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti šioje byloje, nes atsakovui tuo pačiu metu buvo teikiamos teisinės paslaugos ir kitose bylose, o iš pateiktų įrodymų sąskaitos, kasos pajamų orderio negalima nustatyti, kad išlaidos yra patirtos nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Taigi, klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų teisingo paskirstymo būtina nustatyti, kodėl kilo šalių ginčas, kodėl ieškovė kreipėsi teisminės gynybos ir kodėl byla buvo nutraukta.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu, susidūrus atsakovų V. P. ir K. K. vairuojamoms transporto priemonėms, buvo sužalota ieškovė A. R., kuriai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu išteisino V. P. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusioji (ieškovė) A. R. 2015 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. P., K. K., ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 566,11 Eur turtinės ir 24 721,96 Eur neturtinės žalos.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, civilinės ieškovės A. R. civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė A. R. iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 618,88 Eur turtinei žalai ir 1156,17 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš V. P. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur proceso išlaidoms atlyginti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp šalių ginčas kilo dėl eismo įvykio metu ieškovei A. R. padarytos žalos atlyginimo. Byla nutraukta tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. atsakovą V. P. baudžiamojoje byloje pripažinus kaltu dėl eismo įvykio ir ieškovės civilinį ieškinį tenkinus (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės į teisminę gynybą principą, turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jam ginti savo pažeistas teises, t. y. jis turi teisę pareikšti ieškinį tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo civilinio proceso tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 5 dalis). Kaip nustatyta šios nutarties 12 pastraipoje, Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nuosprendžiu nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, todėl ieškovė A. R. pagrįstai, įgyvendindama konstitucinę teisę kreiptis į teismą, 2015 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad ieškovė A. R. 2015 m. vasario 19 d. pateiktame ieškinyje informavo teismą, jog Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu ir prašė šią civilinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Ieškovės A. R. teigimu, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka 2015 m. vasario 19 d., nes 2015 m. vasario 21 d. baigėsi ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės A. R. elgesys, kuomet ji nelaukdama baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą, juo labiau, kad civilinis ieškinys po išteisinamojo nuosprendžio buvo paliktas nenagrinėtas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė A. R. teisminės gynybos kreipėsi dėl atsakovo V. P. neteisėtų veiksmų, kurie yra nustatyti baudžiamojoje byloje. Atsakovo V. P. nurodyta aplinkybė, kad ieškovė A. R. Kauno apygardos teismui 2015 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu tenkinus jos civilinį ieškinį po dviejų dienų kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nerodo ieškovės nesąžiningumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo ir nėra numatyta per kiek laiko asmuo turi teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, juo labiau įstatyme nėra numatyta pareiga kreiptis į teismą dėl civilinės bylos nutraukimo, jei toks civilinis ieškinys yra išspręstas baudžiamojoje byloje (BPK 336 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas įvertina atsakovo V. P. procesinį elgesį šioje byloje ir bylos nutraukimo aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovas V. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir teigė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, kaltas atsakovas K. K.. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016 konstatavo, jog V. P. pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajai A. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tarp neteisėtų jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat teismas sprendė, kad kaltinamasis V. P. nusikalstamais veiksmais padarė turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai A. R., todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Taigi, iš esmės ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos baudžiamojoje byloje ir jos reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo patenkinti, tuo tarpu, atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai baudžiamojoje byloje paneigti (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Pažymėtina, kad nors atsakovas V. P. 2016 m. kovo 8 d. atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti ir būtent jis 2016 m. gruodžio 7 d., pateikė prašymą dėl bylos nutraukimo, tačiau byla buvo nutraukta esant objektyviam teisiniam pagrindui, t. y. įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiui (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad atsakovas V. P. prašymą dėl bylos nutraukimo pateikė 2016 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus penkioms dienoms po Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškovė A. R. 2016 m. gruodžio 15 d. atsiliepime į atsakovo prašymą dėl bylos nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstai prašė atsakovo V. P. prašymą dėl bylos nutraukimo tenkinti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė turėjo teismui pateikti atsisakymą nuo ieškinio.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės A. R., atsižvelgtina į tai, jog ieškovė šioje byloje pareiškė ieškinį dėl žalos padarytos jos sveikatai atlyginimo. Minėtame Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje yra nustatyta, kad eismo įvykio metu A. R. dėl sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio nukentėjusioji buvo ilgai gydoma ligoninėje, dėl patirtų sužalojimų prarado 50 procentų darbingumo, tapo apsunkintas jos judėjimas, ji jaučia skausmus, ją kankina depresija ir patyrė daug kitokių neigiamų dvasinių išgyvenimų, neigiamas psichologines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovės, priešingai nei nurodo apeliantas, pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atmestini apelianto argumentai, kad bylinėjimosi išlaidos jam turėtų būti priteisiamos todėl, kad baudžiamojoje byloje iš jo buvo priteistos nukentėjusiosios A. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kaip jau minėta, nagrinėjama byla buvo nutraukta, nes ieškovės reikalavimai buvo patenkinti baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, todėl laikytina, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl savo veiksmais padarytos žalos ieškovei (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos sprendžia, kad ieškovė A. R. pagrįstai ir teisėtai įgyvendino teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir toks ieškovės elgesys laikytinas tinkamu procesiniu elgesiu (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 33 straipsnio 5 dalis). Bylą nutraukus tuo pagrindu, kad baudžiamojoje byloje atsakovo V. P. veiksmai pripažinti neteisėtais ir ieškovės civilinis ieškinys iš esmės patenkintas, nėra pagrindo iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas skundžiama 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pagrįstai nepriteisė iš ieškovės A. R. bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. P. naudai, todėl nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad atsakovo V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas, todėl dėl teisinės technikos skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, kad atsakovo V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad atsakovo V. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.