Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. patikslintą ieškinį atsakovui K. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo. Teismas negavo atsakovo motyvuoto prašymo atidėti teismo posėdį. Atsakovas K. Kavaliūnas atsiliepimo nėra pateikęs. Atsakovui be pateisinamos priežasties neatvykus į teismo posėdį ir esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai, priimant sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – Darbingumo lygio pažymos Nr. 0787175 dėl A. R. darbingumo lygio (1 t., el. b. l. 8), Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimų (1 t., el. b. l. 9, 10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 846/12(02) (1 t., el. b. l. 11-13), Kauno medicinos universiteto klinikų išrašo iš medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 14), VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 15), AB „Ortopedijos technika“ išrašo iš ligos istorijos (1 t., el. b. l. 16), E. B. individualios įmonės „Čisana“ išrašo iš medicininių dokumentų (1 t., el. b. l. 17-18), Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2014 m. kovo 6 d. ekspertizės akto Nr. 11-288(14)/11-313(14) (1 t., el. b. l. 150-156), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno I teritorinio skyriaus 2016 m. vasario 1 d. išvados Nr. DPS-173 dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (3 t., el. b. l. 11), Darbingumo lygio pažymų (3 t., el. b. l. 12, 13, 14), Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016 (2 t., el. b. l. 46-60), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-511/2017, kuria atmesti V. P. ir K. K. kasaciniai skundai, - vertinimą bei ir atsakovui K. K. nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala yra apmokėta, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Civilinė atsakomybė kyla nustačius visas žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246-6.248 straipsniai). Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016, kuri yra prejudicinė šiai bylai, nustatė, kad atsakovo K. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad nors atsakovo K. K. veiksmai – važiavimas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, pažeidus KET 186 punkto reikalavimus, nebuvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, tačiau nustatė, kad dėl eismo įvykio kilimo iš dalies yra kaltas K. K..

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja CK6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnis nustato, kad sužalojęs ar kitaip suluošinęs asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016 ieškovei A. R. iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kaip V. P. draudiko, priteista 618,88 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1 156,17 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš V. P. - 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Ieškovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, kaip K. K. draudikas, yra atlyginęs 2 500 Eur neturtinės žalos. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nukentėjusiesiems už sunkų kūno sužalojimą priteisiama iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovei neturtinė žala pilnai nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė avarijos kilimo priežastis buvo neteisėti V. P. veiksmai, o atsakovas savo neteisėtais veiksmais tik prisidėjo prie žalos atsiradimo, ieškovei buvo sužalota sveikata, kas reiškia, jog buvo pažeista svarbiausia, fundamentali vertybė, ieškovė neginčijamai patyrė sunkių išgyvenimų, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis iš atsakovo K. K. laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo K. K. priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis CK 6.246-6.248 straipsniais, esant visoms sąlygoms atsakovo civilinei atsakomybei kilti, ieškovės reikalavimas dėl 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikia, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 60,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,97 Eur, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybės naudai taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,97 Eur (septyniasdešimt tris eurus 97 ct) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.