Kauno apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) K. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2362-475/2017.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pirma, atsakovas niekada nebuvo informuotas apie nagrinėjamą bylą, nebuvo gavęs teismo šaukimų, jam procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnis, tačiau jo paskyra nebuvo aktyvi, jis ja nesinaudojo, todėl teismas privalėjo jam skirtus procesinius dokumentus siųsti gyvenamosios vietos adresu paštu;

antra, teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą už akių, klaidingai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016 neturtinės žalos atlyginimo klausimą jau buvo išsprendęs, t. y. žalos atlyginimą paskirstė nuteistajam ir jo draudikui (ERGO Insurance SE Lietuvos filialui).

Teismo posėdyje pareiškėjas (atsakovas) savo prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo tinkamai informuotas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Pareiškėjas (atsakovas) prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime už akių yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Teismas nagrinėjamu atveju remiasi kasacinio teismo suformuota praktika, kad klaida turi būti aiški ir esminė, daranti sprendimą neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, kad buvo padarytos dvi esminės teisės normų taikymo klaidos: pirma, teismas, neturėdamas pagrindo, procesinius dokumentus atsakovui siuntė elektroninių ryšių priemonėmis į neaktyvią atsakovo paskyrą, todėl atsakovas nežinojo apie iškeltą civilinę bylą; antra, teismas pritaikė civilinę atsakomybę, nors byloje nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai.

Teismas neturi teisinio pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams, jog priteisdamas neturtinę žalą iš atsakovo teismas padarė aiškias teisės taikymo klaidas. Darydamas šią išvadą, teismas remiasi šiais motyvais:

1. Civilinėje byloje Nr. e2-2362-475/2017 yra įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovui K. K. teismo šaukimai į 2015 m. gegužės 27 d., 10.00 val. ir 2016 m. kovo 10 d., 10.00 val. teismo posėdžius buvo įteikti asmeniškai (t. 1., b. l. 44, 68). Teismo posėdyje atsakovas, teikdamas paaiškinimus, pripažino, kad tai jis pasirašė pažymose apie teismo procesinių dokumentų įteikimą, taip pat pripažino aplinkybę, kad žinojo apie iškeltą ir nagrinėjamą civilinę bylą. Dar daugiau, atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis turėjo galimybę šiuo klausimu konsultuotis su teisininkais, nes paraleliai vykusioje baudžiamojoje byloje jį atstovavo advokatai. Atsakovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad jis manė, jog civilinės bylos nagrinėjimas nėra svarbus ir teisiškai reikšmingas, kol nėra pasibaigusi baudžiamoji byla, nesudaro pagrindo išvadai, kad dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad atsakovas klaidingai suprato civilinės ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo esmę ir teisines pasekmes, negali būti pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą - įstatymo nežinojimas nėra ir negali būti pagrindu atleisti asmenį nuo jam taikytos civilinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnis).

Be to, atmestini atsakovo argumentai, kad teismas neturėjo pagrindo jam siųsti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Pabrėžtina, kad CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje kai kurie procesiniai dokumentai buvo išsiųsti būtent elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau atsakovas, kaip jau nustatyta, žinodamas apie prasidėjusį teisminį nagrinėjimą, ne tik nereagavo į teismo šaukimus, bet ir nepateikė teismui pranešimo, kad atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Dar daugiau, teismo posėdyje atsakovas pats pripažino, kad tokia paskyra sėkmingai naudojosi, būdamas vienos iš įmonių vadovas. Vadinasi, jis turėjo visas galimybes patikrinti ir jam asmeniškai sukurtą paskyrą.

2. Pareiškėjas (atsakovas) pateikė argumentus, kad teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą už akių, klaidingai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016 neturtinės žalos atlyginimo klausimą jau buvo išsprendęs. Šie argumentai yra atmetami, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą už akių, analizavo šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais, rėmėsi ieškovės į bylą pateiktais įrodymais ir nustatė, kad „Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-490-238/2016, kuri yra prejudicinė šiai bylai, nustatė, kad atsakovo K. K. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu“. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, minėtas teismo nuosprendis nebuvo panaikintas kasacine tvarka. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad sprendime už akių teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis nustatė visas atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Kauno apylinkės teismas sprendime už akių Nr. e2-2362-475/2017 vertino visas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, rėmėsi baudžiamojoje byloje nustatytais faktais, kuriems suteikė prejudicinio fakto reikšmę, visais Civilinio proceso kodekso numatytais būdais informavo atsakovą apie jam reiškiamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas padarė aiškias proceso ir materialiosios teisės normų taikymo klaidas. Dėl nurodytų priežasčių prašymas atnaujinti procesą atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo (atsakovo) prašymą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (240 Eur už advokatės teisinę pagalbą) priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo (atsakovo) valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo (atsakovo) K. K. prašymą – atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2362-475/2017.

Priteisti ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.