Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-671-797/2022 pagal ieškovės R. R. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. gruodžio 14 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, pensininko pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės kopijas.

11. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė duomenis iš apelianto „Facebook“ paskyros, kurioje apeliantas skelbia, kad prekiauja daigais ir ieškovės medicinos dokumentų išrašą/siuntimą.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių sūnaus laikinos gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo klausimai, bei tai, kad skundžiamą nutartį teismas priėmė nepranešęs atsakovui ir atsakovas negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, sprendžai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai priimtini.

14. Įvertinus tai, kad ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kartu su ieškiniu turėjo galimybę pateikti įrodymus apie savo sveikatą bei duomenis iš apelianto „Facebook“ paskyros, kuriais ji siekia įrodyti apelianto gaunamų pajamų dydį, atsisakytina priimti ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

15. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio sūnaus laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino vaiko išlaikymo klausimai, kurių sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo

16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

17. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimu patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalių nepilnamečio sūnaus R. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. R., bei nepilnamečiui sūnui R. R. priteistas išlaikymas konkrečia pinigų suma – 5300 Eur nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki vaiko pilnametystės (t. y. atitinka 120,45 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį). Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte A. R. patvirtino, kad šios sutarties pasirašymo dieną R. R. sūnaus išlaikymui sumokėjo 5 300 Eur sumą. Šalių nepilnametis sūnus, kuris yra 16 metų, 2021 m. gruodžio 2 d. sutikime patvirtino, kad su mama R. R. kartu gyvena nuo 2021 m. gegužės 2 d., jį išlaiko mama, taip pat nurodė, kad anksčiau su mama kartu gyveno nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. spalio 21 d. Nepilnametis R. R. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Ieškovė dirba. Apeliantas nuo (duomenys neskelbtini) gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kurios dydis 2021 m. gruodžio 14 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas duomenimis, yra 370,87 Eur.

Dėl laikino nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

19. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

21. Tarp šalių nėra ginčo, kad nepilnametis šalių sūnus nuo 2021 m. gegužės 2 d. faktiškai gyvena su ieškove. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, atsižvelgė į šio klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino, tai, kad šalių sūnus yra 16 metų amžiaus, kad jis šiuo metu gyvena pas motiną, mokosi gimnazijoje. Byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnamečiui sūnui pas motiną būtų nesaugu gyventi ir nebūtų užtikrinti vaiko poreikiai. Nors atskirajame skunde apeliantas nurodė nesutinkantis su skundžiamos nutarties dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jis nepateikė duomenų apie nesaugią aplinką ieškovės namuose, ar ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi nenurodė kitų argumentų, kurie suteiktų pagrindo kitokioms nei pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.

22. Atsižvelgiant į tai, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos turėtų būti užtikrintas tam tikras vaikui įprastos aplinkos stabilumas, šioje proceso stadijoje vaiko interesus atitinka laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąja apsaugos priemonę ir šioje proceso stadijoje nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

23. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi priteisdamas iš jo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, neatsižvelgė į apelianto sveikatos būklę ir esamą finansinę padėtį. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas neteikia nepilnamečiui sūnui išlaikymo nuo 2021 m. gegužės 2 d., pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde šio fakto neginčija.

24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, preliminariai įvertinęs vaiko poreikius pagal jo amžių, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina 200,00 Eur laikino išlaikymo suma, mokama kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, leis patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius iki bus priimtas byloje sprendimas.

25. Pažymėtina, kad lygias pareigas materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, su kuria jis šiuo metu faktiškai gyvena, ieškovei tenka kasdienės sūnaus išlaikymo išlaidos. Nėra duomenų, kad šiuo metu ieškovė vaiko neišlaiko. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su motina, bei siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, taikė laikinąja apsaugos priemonę ir priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą iš atsakovo, taip užtikrindamas stabilų iš abiejų tėvų teikiamą išlaikymą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnio 1 dalis).

26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės.

27. Nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas preliminariai vertina apelianto gaunamų pajamų dydį, jo sveikatos būklę, atsižvelgia į kitas nurodytas faktines aplinkybes. Iš esmės visas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijos teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas priteisiant išlaikymą, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiama į vaiko amžių, kitas aplinkybes nes priešingu būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai turėti nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, patenkinti bent minimalius ir būtiniausius kasdienius poreikius.

28. Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga iki mokesčių sudarė 642 Eur, o atskaičius mokesčius buvo 468 Eur, kurios dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga padidės, t. y. sieks 730 Eur (neatskaičius mokesčių). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Apeliantas atskirajame skunde net nenurodė, kokio dydžio laikiną išlaikymą jis galėtų mokėti nepilnamečiui sūnui ir kokio dydžio laikino išlaikymo pakaktų sūnaus poreikių patenkinimui.

29. Nesutiktina su apeliantu, kad teismas netinkamai vertino jo turtinę padėtį ir sveikatos būklę. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad jis gauna 370,87 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir pateikė duomenis apie 2019 m. (duomenys neskelbtini). buvusią savo sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas teigdamas, jog teismas neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, atskirajame skunde visiškai neapibūdino, nepateikė jokių naujų duomenų, kokia jo sveikatos būklė yra šiuo metu. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, tačiau jis yra darbingo amžiaus ir nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas nedarbingumas.

30. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl apeliantas nors ir gauna pensiją, būdamas sveikas, darbingo amžiaus, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, bloga turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog vertintinas ne tik išlaikymo teikėjo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, preliminariai vertinant, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikino išlaikymo suma – 200,00 Eur, atsižvelgiant į vaiko amžių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai.

32. Kaip minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas vertins ir dėl jų turės pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, siekio laikinai užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui stabilią gyvenamąją vietą bei teisę į reguliarų reikalingą išlaikymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 ir 4 punktai). Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.