Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-264-840/2016 pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei UAB „Bankrovita“ dėl bankroto administratorės UAB „Bankrovita“ neteisėtais veiksmais ir veikla padarytos žalos BUAB „NBG grupė“ kreditoriams atlyginimo, tretieji asmenys BTA ADB filialas Lietuvoje, BUAB „NBG grupė“, D.-P. T., Z. V., J. N., Ž. L., R. K., P. K., K. Č., D. K., A. M., F. K., V. A., E. E., V. G., S. S., Ž. Z., V. A., A. N., D. M. P., J. A., E. N., L. K., VSDFV Kaišiadorių skyrius, Kauno apskrities VMI Kaišiadorių poskyris, VĮ Turto bankas, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB „Elme Messer“, UAB „Atrakta“, UAB „Gustomta“, UAB „Divenda“, UAB „Joldija“, UAB „SDG“, UAB „Eurocom“, AB „VST“, UAB „Vartų sistemos“, UAB „K. K. odontologijos paslaugos“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas, UAB „Saurida“, UAB „Wood Master“, UAB „Swedbank lizingas“, AB Šiaulių bankui, Danske Bank A/S, UAB „Balstila“, UAB „LB kompanija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Taip pat apeliantas atskiruoju skundu prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai nagrinėjami žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakartotinai nustatytas terminas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas neįžvelgia reikalingumo, šiam procesinio pobūdžio klausimui išsiaiškinti, skirti atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sprendžia, kad rašytinis procesas yra pakankamas, juo labiau, kad apeliantas savo argumentaciją yra plačiai išdėstęs atskirajame skunde.

Dėl faktinių aplinkybių

Pareiškėjas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pateikė 2015-04-24 prašymą dėl proceso atnaujinimo (1 t., b. l. 5-149). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas 20 dienų terminas nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 151-153). Kauno apygardos teismas 2015-06-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1520-480/2015), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartį paliko nepakeistą (2 t., b. l. 26-30).

Pareiškėjas, šalindamas prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, nurodytus Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-05-08 nutartyje, teismui pateikė 2015-07-10 patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 (3 t. b.l. 8-135). Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktų pagrindais bei, išnagrinėjus bylą, panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2015-01-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-153-555/2015, kuria buvo paliktas nepakeistas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-08-21 sprendimas bei priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ neteisėtais veiksmais padarytą 29 445,80 Eur žalą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB NBG grupė kreditoriams ir pareiškėjui D. S. 1737,72 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje ir 869 Eur turtines išlaidas už 2015-04-24 prašymo dėl proceso atnaujinimo parengimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-07-17 nutartimi (3 t. b. l. 141-143), gavęs pareiškėjo 2015-07-10 patikslintą prašymą, nustatė 20 d. terminą šio prašymo trūkumams pašalinti (3 t., b. l. 141-143). Kauno apygardos teismas 2015-10-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2096-259/2015), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo ir pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu priėmimo klausimą perdavė tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nutarties dalį, kuria pareiškėjas įpareigotas pašalinti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumus paliko nepakeistą (3 t., 180-185). Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą priėmimo, pažeidė šio klausimo nagrinėjimą reglamentuojančias CPK 370 straipsnio 1 dalies normas, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-22 nutartimi (4 t., b. l. 3-4) pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2016-01-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-198-259/2016 (4 t., b.l. 86-91), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-22 nutartį panaikino ir prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (4 t., b. l. 86-91). Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad prašymo priėmimo svarstymo stadijoje nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų pagrįstumo, tai teismas sprendžia kitoje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Todėl ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų aplinkybių visetas inter alia buvo ar nebuvo procesinis sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje ir atsisakė jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-11-23 nutartimi (4 t., b. l. 35-36) pareiškėjo 2015-07-10 patikslinto prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikė nepaduotu, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti. Kauno apygardos teismas 2016-01-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-419-259/2016 (4 t., b. l. 94-99), išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-11-23 nutarties dalį, kuria prašymo dalis atnaujinti procesą atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu buvo atsisakyta priimti panaikino ir prašymo šioje dalyje priėmimo klausimą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų aplinkybių visetas ar byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to padarė išvadą, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje ir atsisakė jį priimti visa apimtimi kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Kaišiadorių apylinkės teismas skundžiama 2016-01-27 nutartimi pakartotinai nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkto pagrindais. Šioje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos 2016-01-27 nutarties pakartotinai nustatyti terminą patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte įtvirtintais pagrindais trūkumas pašalinti teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl teisės kreiptis į teismą

Teisė kreiptis į teismą yra konstituciniu lygiu įtvirtinta procesinė garantija - bet kuriam asmeniui turi būti užtikrinamas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos nustatytos CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia atitinkamų procesinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol ieškinys neatitinka visų proceso įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-856/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393;).

Dėl proceso atnaujinimo instituto stadijų

Proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, o kai reikia – teismas taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Pažymėtina, kad kitų klausimų sprendimas prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1246-117/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26). Pagal CPK 369 straipsnio 1 dalį, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.

Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas visų pirma turi nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, ir patikrinti, ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. Taigi, klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kaip ir dėl proceso atnaujinimo pagrindo, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26; Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-249/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2006; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004).

Trečiojoje stadijoje, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 1-2007. Teismų praktika. 2007, 26).

Dėl pakartotinio trūkumų šalinimo

Pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iškarto nenustato visų ieškinio (kito procesinio dokumento) trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Šios taisyklės išimtys galimos tik atsižvelgiant į civilinio proceso tikslus, kai teismas nustato naują terminį naujai paaiškėjusiems to paties ieškinio trūkumams pašalinti. Jei ieškovas (pareiškėjas) netinkamai pašalino teismo nurodytus trūkumus, nustatant, ar tikslinga nustatyti naują terminą to paties ieškinio (prašymo) pirmiau nurodytiems trūkumams pašalinti, atsižvelgiama į tai, ar ieškovas (pareiškėjas), teikdamas ieškinį teismui ir šalindamas ieškinio trūkumus, elgėsi atidžiai ir buvo sąžiningas (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kaip pažymima teismų praktikoje, išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Šios nuostatos turėjo būti taikomos ir dėl apelianto pateikto procesinio dokumento – prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo apeliantui pakartotinai nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti, kuomet pirmiau nurodytose nutartyse apeliacinės instancijos teismas iš esmės buvo konstatavęs trūkumų nebuvimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu

Kaip matyti iš patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio (III t., b. l. 39, 44-53), apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu grindė tuo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismas. Kaip pažymima prašyme dėl proceso atnaujinimo, apeliantui kyla abejonės dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo G. K. nepriklausomumo ir absoliutaus nešališkumo (CPK 64 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 6 punktas ir 66 straipsnis). Tokias abejones jam kelia tai, kad teisėjas G. K. 2008 m. liepos 22 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-157-359/2008 R. P. atžvilgiu. Šis asmuo padarė nusikalstamas veikas BUAB „NBG grupė“ atžvilgiu, t. y. pagrobė ir kėsinosi pagrobti šios įmonės turtą. Teisėjas G. K. tuo metu buvo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas ir turėjo teisę skirstyti bylas. G. K. nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje teismo baudžiamasis įsakymas priimtas R. P. atžvilgiu, o šį asmenį buvo prašoma apklausti teisėjo G. K. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014. Šioje baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014, kurioje apeliantas prašo atnaujinti procesą, yra susijusių aplinkybių ir reikalavimų dėl BUAB „NBG grupė“ padarytos žalos, dėl ko kilo klausimas dėl G. K. suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi. Apeliantas pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs šiam teisėjui nušalinimą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 (IV t., b. l. 141‑144) prašymas atmestas, nors nutartyje pripažįstama, kad abiejų bylų aplinkybės ir reikalavimai yra susiję ir yra tarp tų pačių asmenų (III t., b. l. 48). Be to, nepagrįstai apeliacinės instancijos teismo teisėjas E. T. nenusišalino nuo apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-153-555/2015. Apeliantas buvo pateikęs prašymą dėl šio teisėjo nušalinimo, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi jo prašymas atmestas. Tačiau, apelianto nuomone, nepagrįstai buvo neįvertintos svarbios aplinkybės. Vienas iš pagrindinių apelianto apeliacinio skundo argumentų yra susijęs su galimu teisėjo G. K. šališkumu ir negalėjimo nagrinėti civilinės bylos (VIII t., 97‑100). Aptariami teisėjai tam tikrą laiką dirbo nedideliame Kaišiadorių rajono apylinkės teisme (IX t., 174‑176). Procesinį dokumentą apeliacine tvarka turėjo priimti tik ta teisėjų kolegija, dėl kurios neutralumo ir nešališkumo nekyla net mažiausios abejonės (III t., b. l. 53). Apelianto nuomone, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 procesas turi būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu dėl neteisėtos pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sudėties.

Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. ta aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, turi būti pateikiamas tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą. Neteisėta teismo sudėtis yra tuo atveju, kai nustatoma CPK VI skyriaus nuostatų, tarp jų CPK 65-66 straipsnių, nurodančių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus, CPK 71 straipsnio, draudžiančio teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, pažeidimai. Į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismui buvo nurodoma ir Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-419-259/2016, kuomet Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymo dalis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu atsisakyta priimti. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje, nes tai teismas sprendžia antroje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Nepaisant to, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nurodė šiuos trūkumus: kad pareiškėjas turi tiksliai nurodyti, kuo pasireiškė civilinę bylą Nr. 2-542-359/2014 nagrinėjusio teismo sudėties neteisėtumas, kada tai pasireiškė ir tapo žinoma pareiškėjui; kodėl šia teismo sudėties neteisėtumo aplinkybe negalėta remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde.

Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismas 2016-01-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-419-259/2016, nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų aplinkybių visetas ar byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje. Iš CPK 370 straipsnio 1 dalies normos matyti, kad pradinėje stadijoje ‑ sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą ‑ tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas pašyme dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu aiškiai nurodė aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo prašymą, kurias pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė kaip prašymo trūkumus (t. y. kuo pasireiškė civilinę bylą Nr. 2-542-359/2014 nagrinėjusio teismo sudėties neteisėtumas, kada tai pasireiškė ir tapo žinoma pareiškėjui ir kt.). Todėl ši skundžiama teismo nutarties dalis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto pagrindo, naikinama ir apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu konstatuojant skundžiamoje nutartyje nurodytų prašymo trūkumų nebuvimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

Pareiškėjas taip pat kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Prašyme dėl proceso atnaujino apeliantas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą, kurioje prašoma bankroto administratorės atlyginti bankrutavusios įmonės kreditoriams žalą, buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos (III t., b. l. 41‑42). Prašyme dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu apeliantas nurodė tokias aplinkybes.

Dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos netinkamo taikymo ir aiškinimo bei nukrypimo nuo EŽTT praktikos (III t., b. l. 53‑57). Apelianto nuomone, abiejų instancijų teismai nukrypo ir nepagrįstai nesivadovavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos išaiškinimais apie asmens teisę dalyvauti bylos procese asmeniškai, asmens teisę į žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir šalių lygiateisiškumo principo užtikrinimą, dėl reikšmingų civilinės bylos išnagrinėjimui susijusių baudžiamosios bylos dokumentų neišreikalavimo ir neišnagrinėjimo teismo posėdyje (III t., b. l. 53‑55). Civilinės bylos, kurioje procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu privalėjo būti konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimas.

Dėl esminių abiejų teismų padarytų procesinių pažeidimų, nulėmusių civilinės bylos turinio neatskleidimą ir viešojo intereso byloje pažeidimo (III t., b. l. 57‑60). Apelianto nuomone, teismai nesiėmė tinkamų priemonių ir veiksmų, kad šioje byloje būtų nustatyta objektyvi tiesa, esminės ir reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas (III t., 60). Teismai nepagrįstai neišreikalavo įrodymų iš trečiųjų asmenų, neapklausė liudininkų (įskaitant R. P., padariusio nusikalstamas veikas BUAB „NBG grupė“ atžvilgiu) ir nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymus (III t., 60‑65). Teismai nepagrįstai procesiniuose sprendimuose nevertino prie civilinės bylos atsiųstų dviejų ikiteisminio tyrimo medžiagų, iš kurių yra matyti, kad BUAB „NBG grupė“ visas kilnojamasis turtas buvo pavogtas, sunaikintas, vagysčių metu nusiaubtas pats pastatas ir pastato vidus su inžineriniais įrenginiais (III t., 65‑69). Teismai neįvertino aplinkybės, kad atsakovė bankroto administratorė UAB „Bankrovita“, viršydama tarnybinius įgaliojimus ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, bei atsisakydama iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų įstatymų nustatyta išreikalauti realų padarytos žalos dydį, pati prisiėmė iš to galinčias kilti visas neigiamas pasekmes ir privalo visiškai BUAB „NBG grupė“ kreditoriams atlyginti visą padarytą turtinę žalą (III t., b. l. 75). Teismai nepagrįstai padarė išvadas, kad apeliantas, prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, privalėjo pirmiausia kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą ir ginčyti BUAB „NBG grupė“ kreditorių susirinkimo nutarimus pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau ‑ ĮBĮ). Asmens teisė kreiptis į teismą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo bankroto procese yra absoliuti (III t., b. l. 75‑82). Bankroto administratorė, viršydama tarnybinius įgaliojimus ir įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, sąmoningai nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ir nuolat nustatinėdama žymiai mažesnes, negu realiai ir teisiškai buvo galima, kilnojamojo turto pradines pardavimo kainas, o vėliau ir už tikrovės neatitinkančią kainą be varžytynių labai pigiai parduodamas kilnojamąjį turtą, pati prisiėmė iš to galinčias kilti visas neigiamas pasekmes ir privalo visiškai BUAB „NBG grupė“ kreditoriams atlyginti visą padarytą turtinę žalą (III t., 82‑88). Kadangi byla yra su viešuoju elementu, teismai privalėjo išsamiai išnagrinėti bylą ir iš esmės priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą byloje, tačiau tai nebuvo padaryta (III t., b. l. 88‑89). Teismai išnagrinėjo civilinę bylą ginčui nepritaikę aktualios ĮBĮ redakcijos, t. y. nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (III t., b. l. 89‑94).

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimą ir teismo sprendimui ir jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 259, 263, 265 straipsniai, CPK 270 straipsnio 3‑5 dalys ir 274 straipsnis) (III t., b. l. 116). Teismai pažeidė Konstitucijos ir CPK nuostatas, kurioje nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Pažeidė ir netinkamai taikė įrodymų rinkimo, tyrimo, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, paviršutiniškai išnagrinėjo šią bylą (CPK 14 straipsnis, 176‑185, 235, 250‑251 straipsniai) ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus procesinius sprendimu, kurie naikinti (III t. 116‑122).

Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patenkino administratorės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, nes jos akivaizdžiai per didelės (III t., b. l. 122‑124).

Pažymėtina, kad jau Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-2096-259/2015, kuria buvo panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo ir prašymo priėmimo klausimą perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo konstatuota, kad prašyme atnaujinti procesą apeliantas nurodė aplinkybes (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytus materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus), kurios, jo manymu, gali būti vertinamos kaip aiškios teisės normų taikymo klaidos. Ar nurodytos aplinkybės patenka į apelianto nurodomo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) atnaujinti procesą sudėtį, spręs teismas, turintis prerogatyvą jas teisiškai kvalifikuoti, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1246-117/2015). Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas apelianto prašymo dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto priėmimo klausimą, įžvelgė jo trūkumą dėl to, kad apeliantas nenurodė, kokia aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, buvo padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime. Tačiau šias aplinkybes apeliantas prašyme buvo nurodęs. Todėl ši skundžiama teismo nutarties dalis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo, naikinama ir apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kartu konstatuojant skundžiamoje nutartyje nurodytų prašymo trūkumų nebuvimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą

Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti atskirojo skundo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Tokių proceso dalyvių prašymų teismas neprivalo spręsti nedelsiant, jie gali sprendžiami bet kurioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio atitikimo įstatymo reikalavimams (CPK 369 straipsnis), tai tenkinti apelianto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo.

Dėl kreipimosi į Europos Sąjungos teisingumo teismą

Remiantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Apeliacinėje bylos proceso stadijoje, kurioje nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl trūkumų šalinimo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas nekilo, todėl tenkinti apelianto prašymo nėra pagrindo.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo konstitucinių bei tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nurodomos aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamo atskirojo skundo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama teismo nutartis, kuria apeliantui nustatytas terminas pašalinti nutartyje nurodytus prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkte nurodytais pagrindais trūkumus, naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kliūčių priimti apelianto (pareiškėjo) prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkto pagrindais nėra, tačiau pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas neturi spręsti žemesnės instancijos teismui priskirtų klausimų, todėl prašymo priėmimo klausimas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui perduodamas nagrinėti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-919/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartį ir pareiškėjo D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punkto pagrindais civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.