Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (civilinė byla Nr. 2-1729-601/2014),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Nėra aiškus ir tikslus turtinės žalos skaičiavimas; kad žala gali būti ieškovo faktiškai negautos pajamos, o ne priskaičiuotos (draudžiamosios) pajamos, bet ieškovo nurodyta bendra draudžiamųjų pajamų suma iš esmės neatspindi realiai ieškovo per mėnesį gauto darbo užmokesčio dydžio, be to, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2008 m. gegužės 9 d., ir remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais bei 2 dalimi, reikalinga pateikti ieškovo su UAB ,,Achemarida“ sudarytą darbo sutartį ir kitus įrodymus, iš kurių būtų aiškiai matyti sutartas darbo užmokesčio dydis ir kitos su darbo užmokesčio mokėjimu susijusios sąlygos; ieškovas turėtų pateikti įrodymus dėl vidutinio darbo užmokesčio ir atitinkamai skaičiuoti galimos žalos dydį. Be to, CK 1.125 straipsnyje reglamentuoti ieškinio senaties terminai numato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo <...>, taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.125 str. 8 d.), o ieškovas prašo priteisti turtinę žalą už 4 metų 8 mėnesių ir 17 dienų laikotarpį (kas viršija senaties terminą);Nėra aišku, kodėl ieškovas neturtinės žalos dydį skaičiuoja laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. gegužės 9 d. (pagal UAB ,,Archemida gautą darbo užmokestį), nors vartojimo sutartis sudaryta 2008 m. gegužės 28 d., pasibaigus darbo santykiams su UAB ,,Achemarida“ ir esant darbo santykiams su UAB ,,Inalva“. Reikalinga pagrįsti, kodėl ieškovas mėnesinį patirtos žalos dydį sieja su UAB ,,Archemida“, o ne su UAB ,,Inarva“ gautu darbo užmokesčiu (CPK 135 str. 1 d. 2 p.);Sandorio pripažinimo negaliojančiu instituto taikymas galimas tik sandoriui galiojant, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje sutartis, kurios sąlygos ginčijamos, buvo nutraukta dar 2009 m. birželio 12 d., todėl neaišku, kodėl reiškiamas toks reikalavimas, koks šio reikalavimo tikslas (kokias teisines pasekmes atsakovui galėtų sukelti jau nutrauktos sutarties sąlygų pripažinimas negaliojančiomis), taigi toks ieškinio reikalavimas neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų;Nesuprantama, kodėl ieškovas prašo panaikinti atsakovo PVM sąskaitas faktūras, ataskaitas, nes tai yra ne materialinis teisinis reikalavimas, o prašymas panaikinti įrodomąją reikšmę turinčius dokumentus, kuriais gali būti grindžiamas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.), juolab kad šių dokumentų pagrindu reikalavimas ieškovui nėra reiškiamas; Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą atnaujinti judriojo telefoninio ryšio paslaugų teikimą ieškovui nurodytu telefono abonento numeriu neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei nėra aiškus, nes vartojimo sutartis su atsakovu nutraukta prieš penkerius metus. Todėl ieškovas, norėdamas atnaujinti judrųjį telefoninį ryšį, turi teisę kreiptis į atsakovą su prašymu sudaryti naują vartojimo sutartį ir aptarti visas naujos sutarties sąlygas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių tokį kreipimąsi. Nesuprantama, kodėl ieškovas, kreipęsis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 9 000 000 Lt iš prašomų ieškovo naudai priteisti 10 000 000 Lt neturtinės žalos, naudos gavėju prašo nurodyti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija), bei kodėl nurodyta 9 000 000 Lt dydžio neturtinė žala siejama su draudiminiais teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimą reiškia ne tik dėl savo, bet ir dėl kito asmens teisių ir teisėtų interesų, o tai neatitinka CPK 5 straipsnyje numatyto teisminės gynybos principo (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pagal įstatymą, jeigu teismui pateikti procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti, nustatydamas terminą; o jeigu pateikęs procesinį dokumentą asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną, o priešingu atveju, teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 2 d., 3 d.). Ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai numatyti CPK 111 bei 135 straipsniuose.

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; ieškinyje, be to, nurodoma: ieškinio suma (jeigu ieškinys turi būti įkainotas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, informacija, ar byla bus vedama per advokatą, bei nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių (CPK 135 str. 1 d. 1-7 p.). Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, <...> bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato suformuluotas nuostatas, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus, o jeigu negali pateikti įrodymų, privalo tai nurodyti ieškinyje ir suformuluoti motyvuotą prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Kai ieškinys neatitinka šių reikalavimų, teismas rašytine nutartimi nurodo įrodinėjimo trūkumus ir nustato terminą jiems pašalinti. Tačiau tais atvejais, kai šalis pateikia dalį įrodymų, kuriais ji remiasi, ir įstatymų nustatyta tvarka suformuluoja pagrįstą prašymą dėl kitų reikalingų įrodymų, kurių ji negali gauti, išreikalavimo, teismas negali grąžinti procesinio dokumento jį padavusiam asmeniui, nes turi išreikalauti reikalingus prašomus įrodymus (CPK 13 str., 135 str. 2 d., 227 str. 3 d.). Teismas negali grąžinti ieškinio, remdamasis tik įrodymų nepakankamumu (CPK 115 str. 3 d.); įrodymų pakankamumo klausimą teismas visiškai išsprendžia, kai ištiria visus įrodymus teismo posėdyje (CPK 183, 185, 260 str.), o išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti ir prašo juos išreikalauti, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti teismas privalo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d., 230 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“, 2004 m., Nr. 22). Be to, pagal teismų praktiką, teisėjas, priimdamas ieškinio pareiškimą, nustato tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, taip pat, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar tinkamai ją įgyvendina; todėl civilinio proceso įstatyme nenurodoma galimybė atsisakyti priimti pareiškimą dėl materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, pavyzdžiui, nesant ginčo dėl teisės, praleidus ieškininės senaties terminą ir pan.; teisė pareikšti ieškinį yra procesinė teisė, todėl ji negali priklausyti nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios, kaip materialinio teisinio pobūdžio faktai, reikšmingos teisei į ieškinio patenkinimą, o ne teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo ieškinio priėmimo, detaliai nurodė CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurias turi atitikti ieškinys, ir teisingai konstatavo, kad pareiškėjas (ieškovas), kreipdamasis į teismą, ieškinyje privalo nurodyti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, be to, nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 2 – 4 p., 2 d.), bei turėjo pagrindo nustatyti terminą pašalinti pareiškėjo ieškinio trūkumus, nustatytus apygardos teismo nutarties motyvuojamosios dalies 4 punkte (juolab kad pareiškėjas ir neginčija nutarties 4 punkte nustatyto trūkumo) ir 6 punkto dalyje.

Apygardos teismas, skundžiamos nutarties 6 punkte nurodęs, kad nesuprantama, kodėl ieškovas, prašydamas priteisti iš UAB ,,Omnitel“ 9 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, naudos gavėju nurodė Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, <...> kodėl reiškia reikalavimą ne tik dėl savo, bet ir dėl kito asmens teisių ir interesų; kad neaišku, kodėl 9 000 000 Lt dydžio neturtinės žalos priteisimą valstybės naudai sieja su draudiminiais teisiniais santykiais, turėjo pagrindo teigti, kad nurodyta ieškinio dalis turi trūkumų (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.).

Todėl apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti šių trūkumų pašalinimo terminą (CPK 115 str. 2 d.).

Tačiau teismas netinkamai išaiškino ir taikė CPK 135 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, kurių, pirmosios instancijos teismo nuomone, neatitinka ieškovo pateiktas ieškinys, nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje nagrinėjo pareiškėjo nurodytų ieškinio reikalavimų pagrįstumą materialinės teisės normų pagrindu, nepagrįstai nurodė taikytiną ieškinio senaties terminą, jo skaičiavimą (CK 1.126 str. 1 - 2 d.) ir be pagrindo teismo nutarties motyvuojamosios dalies 1-3 ir 5 punktuose ir 6 punkto likusioje dalyje (dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai) nurodė apie pareiškėjo ieškinio trūkumus bei nustatė jų pašalinimo terminą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ieškinyje nurodė, kurios konkrečios ginčo šalių 2008 m. gegužės 28 d. sudarytos sutarties sąlygos, jo vertinimu, yra nesąžiningos, pateikė jo prašomos priteisti žalos apskaičiavimą, nurodė aplinkybes, kurios, pareiškėjo vertinimu, patvirtina reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą, bei pateikė įrodymus, kuriais, jo nuomone, įrodomas ieškinio pagrįstumas, o taip pat prašė išreikalauti iš atsakovo įrodymą – 2008 m. atsakovo iš pareiškėjo gautą dokumentą (sutikimą) dėl dokumentų siuntimo pareiškėjui pakeitimo nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio, kadangi šis dokumentas, pareiškėjo teigimu, bus reikšmingas teisingas bylos išsprendimui.

Taigi apygardos teismas, skundžiamos nutarties 1-3 ir 5 punktuose ir 6 punkto paminėtoje dalyje nurodydamas ieškinio trūkumus, pasisakydamas dėl ieškinio senaties, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą, išėjo už pareiškėjo ieškinio priėmimo stadijos ribų (CPK 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d., 230 str. 1 d.).

Dėl nurodyto pakeistina skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikinant jos dalį dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo teismo nutarties motyvuojamosios dalies 1 – 3 bei 5 punktuose ir 6 punkto dalyje nurodytais pagrindais (CPK 326 str. 1. d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartį.

Palikti nepakeistą teismo nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pareiškėjui K. K. pašalinti ieškinio trūkumus, nustatytus apygardos teismo nutarties 4 punkte (dėl ieškovo reikalavimų panaikinti atsakovo UAB ,,Omnitel“ PVM sąskaitas faktūras) ir 6 punkte (dėl priteisimo 9 000 000 Lt neturtinės žalos, naudos gavėju nurodant Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), bei nustatyti terminą iki 2014 m. birželio 16 d. pašalinti šiuos ieškinio trūkumus.

Panaikinti kitą teismo nutarties dalį, kuria nustatytas terminas pareiškėjui K. K. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus apygardos teismo nutarties 1 – 3 bei 5 punktuose ir kitoje 6 punkto dalyje, o bylą perduoti tam pačiam apygardos teismui spręsti pareiškėjo ieškinio priėmimo klausimą.