Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-948-840/2015 pagal pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei UAB „Bankrovita“, tretiesiems asmenims BTA ADB filialui Lietuvoje, BUAB „NBG grupė“, D.-P. T., Z. V., J. N., Ž. L., R. K., P. K., K. Č., D. K., A. M., F. K., V. A., E. E., V. G., S. S., Ž. Z., V. A., A. N., D. M. P., J. A., E. N., L. K., VSDFV Kaišiadorių skyriui, Kauno apskrities VMI Kaišiadorių poskyriui, VĮ Turto bankui, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), UAB „Elme Messer“, UAB „Atrakta“, UAB „Gustomta“, UAB „Divenda“, UAB „Joldija“, UAB „SDG“, UAB „Eurocom“, AB „VST“, UAB „Vartų sistemos“, UAB „K. K. odontologijos paslaugos“, Kaišiadorių vartotojų kooperatyvui, UAB „Saurida“, UAB „Wood Master“, UAB „Swedbank lizingas“, AB Šiaulių bankui, Danske Bank A/S, UAB „Balstila“, UAB „LB kompanija“ dėl bankroto administratoriaus UAB „Bankrovita“ neteisėtais veiksmais ir veikla padarytos žalos BUAB „NBG grupė“ kreditoriams atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, nustatančių atsisakymo priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrindus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės bylos vilkinimo ir drausminės bylos šią bylą nagrinėjančiai teisėjai iškėlimo

Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo

CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Apelianto nuomone, dėl byloje susidariusios situacijos ir sudėtingumo atskirojo skundo nagrinėjimą tikslinga perduoti trijų teisėjų kolegijai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, nustatinėjamų faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas, užpildyti teisinio reguliavimo spragas ar spręsti teisės normų kolizijas, taikyti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę arba užsienio valstybių teisę ir pan.). Atsižvelgdamas į tai, kad jokių argumentų šiuo klausimu atskirajame skunde apeliantas neišdėstė, o tik apsiribojo deklaratyviu argumentu dėl bylos sudėtingumo, nepaisant didžiulės įvairių citatų ir kitokio deklaracijų pobūdžio teiginių, teisminės praktikos pavyzdžių apimties, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, esant CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatytam teisiniam reglamentavimui, kad atskiruosius skundus nagrinėja vienas teisėjas, apelianto prašymas atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją atmestinas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 336 straipsnio 1 dalis numato, kad atskirieji skundai nagrinėjami žodinio proceso tvarka tik tais atvejais, kai juos nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiami klausimai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, apeliacijos dalyku yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo, o dalį prašymo dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, t.y. vien teisės taikymo ir aiškinimo klausimai. Šiems procesinio pobūdžio klausimams išsiaiškinti būtinumo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka nėra, juo labiau, kad apeliantas savo argumentaciją yra išdėstęs didelės apimties atskirajame skunde.

Dėl skundžiamos nutarties esmės

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, nustatė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo reiškiamas nurodant atnaujinimo pagrindais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8, 9 punktus. Apeliantas to nekvestionuoja. Skundžiama nutartimi teismas prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu laikė nepaduotu, nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, o prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo, kaip instituto, sukurto siekiant pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus, paskirtis ir taikymo išimtinumas lemia ir ypatingą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, kuri aptarta CPK 370 straipsnyje. Remiantis nurodytoje teisės normoje įtvirtintu reglamentavimu laikytina, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš kelių savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi, iš šios teisės normos matyti, kad pradinėje stadijoje - sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą - tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Pažymėtina, kad kitų klausimų sprendimas prašymo atnaujinti procesą priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas 2015 m. balandžio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. birželio 16 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį iš esmės paliko nepakeistą, nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje nurodytiems prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti. 2015 m. liepos 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjo D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų šalinimas, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-542-359/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 30 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos prašymo dalių dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu trūkumams pašalinti. Kauno apygardos teismas, 2015 m. spalio 13 d. nutartimi patikrinęs šios pirmosios instancijos nutarties dėl trūkumų šalinimo teisėtumą, paliko nutartį galioti dalyje dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumų nustatymo. Vadinasi, šių teismo įpareigojimų dalyje pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartis yra įsiteisėjusi, privaloma ir vykdytina (CPK 18 str.). Pakartotinai klausimas dėl apelianto pareigos pašalinti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumus negali būti keliamas. Pažymėtina, kad grąžinus bylą iš apeliacinės instancijos teismo, pirmosios instancijos teismas nors ir pareiškėjui nepaskyrė termino ankstesnei, jau įsiteisėjusios 2015 m. liepos 17 d. nutarties daliai įvykdyti, nes ją iš dalies pakeisdamas ir tokią apelianto pareigą konstatuodamas Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi naujo termino (vietoje pasibaigusio) nenustatė, tačiau, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui 2015 m. liepos 17 d. nutartimi nustatytą pakankami ilgą trisdešimties dienų terminą trūkumams pašalinti skaičiavo nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties priėmimo dienos. Tačiau ir iki šio termino pabaigos, t. y. 2015 m. lapkričio 12 d., apeliantas prašymo dalies dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu trūkumų nepašalino, nepaisant to, kad šie prašymo trūkumai buvo konstatuoti dar pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė apeliantui procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmes ir prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pripažino nepaduotu (CPK 115 str. 3 d., 370 str. 1 d.). Dėl išdėstytų aplinkybių šioje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 377 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat skundžiama nutartimi apelianto prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavęs, jog ši pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo dalis nagrinėtina ne pirmos, o apeliacinės instancijos teisme, nes apeliaciniame skunde pareiškėjas rėmėsi ta aplinkybe, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties pirmos instancijos teismas (CPK 366 str. 2 d., 367 str. 2 d.).

Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, t. y. ta aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, turi būti pateikiamas tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą. Neteisėta teismo sudėtis yra tuo atveju, kai nustatoma CPK VI skyriaus nuostatų, tarp jų CPK 65-66 straipsnių, nurodančių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus, CPK 71 straipsnio, draudžiančio teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, pažeidimai. Šiuo atveju, kaip matyti iš patikslinto prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio (t. 3, b. l. 39, 44-53), apeliantas prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu grindė tuo, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ne tik apeliacinės, bet ir pirmosios instancijos teismas. Pabrėžtina, kad šio proceso atnaujinimo pagrindo taikymą riboja CPK 366 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju procesas neatnaujinamas, jeigu šiuo pagrindu prašymą padavęs asmuo galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Tačiau tai teismas sprendžia antroje proceso stadijoje – kai prašymas yra priimtas ir išnagrinėjamas teismo posėdyje (CPK 370 str. 3 d.). Kaip minėta ankščiau, prašymo priėmimo svarstymo stadijoje vertinamos tik CPK 370 straipsnio 1 dalyje paminėtos aplinkybės, bet nesprendžiama dėl CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesui atnaujinti pagrindų pagrįstumo. Todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų aplinkybių visetas ar byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties pirmosios instancijos teismo nustatinėjamas teismo posėdyje priėmus prašymą. Dėl to darytina išvada, kad teismas nepagrįstai svarstė šį proceso atnaujinimo pagrindą iš esmės jau prašymo priėmimo stadijoje ir atsisakė jį priimti visa apimtimi kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Todėl skundžiama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apelianto prašymo dalį dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, naikintina (CPK 329 str. 1 d.). Kartu pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, ar ši prašymo dalis priimtina, ar jai (ne)taikytinas trūkumų šalinimo institutas, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl skundžiamą nutarties dalį panaikinus, klausimas dėl apelianto prašymo dalyje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria D. S. prašymo dalis atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu atsisakyta priimti, panaikinti ir klausimą dėl D. S. prašymo dalyje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.