- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 2S-1113-730/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Z. M., I. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“, notarei Gražinai Kazlaučiūnienei
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovėms Z. M. ir I. M., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“, notarei Gražinai Kazlaučiūnienei dėl nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ 2 640 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 76 459,68 EUR (264 000 Lt). Nurodė, kad šios akcijos buvo įgytos santuokos su S. M. metu iš bendrų lėšų. 2011 m. sausio 13 d. ieškovė sužinojo, kad jos santuoka su S. M. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta, tačiau nutraukiant santuoką nebuvo padalytos akcijos. Pradėjus procesą dėl bylos atnaujinimo, S. M. pažadėjo pusę akcijų perleisti jų dukrai G. M., todėl ieškovė atsisakė nuo prašymo atnaujinti procesą, tačiau S. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties visą turtą pagal testamentą paveldėjo mirusiojo motina I. M., kuri paveldėjimo teisę pardavė atsakovei Z. M., kuri ir paveldėjo akcijas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė I. M. pateikė raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jos sūnus S. M. iš jos (I. M.) 2001 m. gavo dovanų 2780,35 EUR (9600 Lt) ir iš jos vyro S. M. – 2722,43 EUR (9400 Lt). Taigi padovanojo sūnui 5502,78 EUR (19 000 Lt). Dovanojimo faktą deklaravo (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Be to, 2002 m. iš jos ir iš jos sutuoktinio sūnus S. M. vėl gavo 5618,63 EUR (19 400 Lt). Tai taip pat buvo deklaruota (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcijoje. Taigi per 2001–2002 metus dovanota ir deklaruota suma – 11 266,22 EUR (38 900 Lt). Taip pat 1997 m. birželio 15 d. dovanojo sūnui 2693,47 EUR (9300 Lt), o jos sutuoktinis 1998 m. rugpjūčio 14 d. dovanojo taip pat 2693,47 EUR (9300 Lt). Minėtos sumos nebuvo deklaruotos, kadangi deklaravimas prasidėjo tik nuo 2001 m. Be to, tai patvirtina dovanojimo aktai. Atsakovė nurodė, kad sūnus norėjo steigti įmonę, o tam trūko lėšų, todėl ji su vyru ir dovanojo jam savo sutaupytus pinigus.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Z. M. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė reikalavimo teisės į paveldimas bendrovės akcijas neturi, nes ji nėra įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Paveldėjimo teisę į mirusiojo S. M., pagrindinio bendrovės akcininko, akcijas iš S. M. mamos I. M. yra įgijusi ji (atsakovė Z. M.), jai be pagrindo yra neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visas bendrovės paprastąsias vardines akcijas. Atsakovės teigimu, bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi mirus vienam iš sutuoktinių. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu savo nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Todėl šie klausimai turėtų būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje pareikalavus atnaujinti procesą. Ieškovė prašė proceso atnaujinimo toje pačioje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-6426-826/2011, reiškė reikalavimą atnaujinti procesą dėl ginčo akcijų, tačiau prašymo atnaujinti procesą atsisakė, sužinojusi, kad I. M. savo anūkei G. M. (ieškovės dukrai) padovanojo butą. Vadinasi, toks bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas ieškovę tenkino, atsisakant nuo prašymo atnaujinti procesą pripažinta, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai išspręsti. Pažymi, kad ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo teismui pateiktas 2013 m. vasario 18 d., todėl ieškovė yra praleidusi 5 metų ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti, kas sukelia jai teisines pasekmes, numatytas CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Dėl to, kas išdėstyta, atsakovė prašė ieškovės ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš jos atsakovėms visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ (bendrovės direktorė atsakovė Z. M.) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė komercinėje įmonės veikloje nedalyvavo ir bendrovės akcijų neturėjo, o nuo 2001 m. rugsėjo 3 d. iki 2001 m. spalio 11 d. S. M. savo asmeninėmis lėšomis bendrovės įstatinį kapitalą padidino nuo 1158,48 EUR (4000 Lt) iki 76 466,33 EUR (264 000 Lt) įsigydamas 2640 bendrovės akcijų, jų įsigijimo faktą deklaruodamas Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriuje. S. M. įgyjant akcijas ieškovės valia jokia forma nepasireiškė. Noro dalyvauti bendrovės veikloje: ją administruoti, prisidėti prie įstatinio kapitalo didinimo, dalyvauti bendrovės pelno (nuostolių) paskirstyme, pareiškusi nebuvo. Ieškovės dalyvavimas bendrovės valdyme taip pat nebuvo apsunkintas. Ieškovė pasirašant akcijų sutartis nedalyvavo, kaip ir nedalyvavo steigiant bendrovę, kai 2001 m. liepos 23 d. bendrovės steigėjas S. M. už savo asmenines lėšas įgijo 40 vardinių paprastųjų akcijų. Vadinasi, ieškovės valia netrukdyti bendrovės veiklai pasireiškė konkliudentiniais veiksmais (neveikimu), todėl darytina pagrįsta išvada, kad norimas atidalyti turtas – bendrovės akcijos – buvo asmeninė S. M. nuosavybė. Bendrovės buhalterijoje nėra duomenų apie ieškovės investicijas į bendrovės nuosavą kapitalą, kaip ir byloje nėra duomenų apie jos turėtas ir deklaruotas pajamas 2001 metais. Ieškovė akcijų įgijimo sandorių neginčijo, kas duoda pagrindą daryti išvadą, kad S. M. ieškovės atžvilgiu nuo 2001 metų elgėsi sąžiningai. Atitinkamai akcijų neįtraukimas į dalytino turto balansą santuokos nutraukimo byloje buvo logiškas veiksmas, apsaugantis (savo) S. M. ir kitų bendrovės akcininkų turtines teises.
5. Trečiasis asmuo notarė Gražina Kazlaučiūnienė paaiškino, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ji (notarė) bendravo su V. M. ir paaiškino jai, kad turtas turi būti padalytas arba teismas turi pripažinti šias ginčo akcijas asmenine S. M. nuosavybe. Taip pat V. M. turi teisę parašyti, kad neturi pretenzijų į šį turtą. Z. M. jos veiksmų – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą neginčijo. Šiuo metu ji (notarė) neišduota liudijimo dėl likusių akcijų, kol teisme neišspręstas jų likimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi bylą nutraukė, priteisė iš ieškovės 2000 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. M., priteisė iš ieškovės 500 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukšto slėgio sistemos“. Pagrindiniai nutarties motyvai:
6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 11 d. ieškovė teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą (bylai suteiktas Nr. 2-6426-826/2011m.) civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei V. M., tretiesiems asmenims I. M., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Pareiškėja prašydama atnaujinti procesą byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo nurodė, kad liko nepadalytas santuokoje įgytas turtas, konkrečiai – uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos, todėl padarė išvadą, kad minėtos bylos dalykas dėl proceso atnaujinimo buvo uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Nurodė, kad šioje byloje apeliantė (ieškovė) savo prašymo dėl proceso atnaujinimo atsisakė ir teismas nutartimi išaiškino, kad pareiškėja nebegalės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutartis įsiteisėjo.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po minėtos nutarties (nutarties 6.1 punktas) priėmimo praėjus daugiau kaip pusantrų metų 2013 m. vasario 19 d. ieškovė pareiškė teismui kitą ieškinį, pavadinusi jį „Dėl nuosavybės teisių pripažinimo“. Tačiau iš ieškinyje pareikšto reikalavimo matyti, kad ieškinio dalykas yra tos pačios uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Šiame ieškinyje ieškovė savo reikalavimą grindė tuo pačiu pagrindu, tai yra savo nuosavybės teises į ginčo akcijas kildino iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareikštas ieškinys yra tapatus savo reikalavimu, pagrindu ir šalimis, kas sudarė pagrindą bylos nagrinėjimą nutraukti.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė naudojosi savo teise pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašė padalyti akcijas, tačiau bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje dalyvaujant advokatui atsisakė nuo proceso, teismas atsakymą priėmė ir bylą nutraukė. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė proceso atsisakė ne dėl kokio nors suklydimo ir kitų panašių veiksmų, o gavusi ją tenkinančią satisfakciją, tai yra jos dukrai buvo dovanotas butas (duomenys neskelbtini) mieste. Iš ieškovės ieškinyje nurodyto adreso matyti, kad ieškovė ir šiandien gyvena nurodytame bute. Taigi galima manyti, kad ieškovė atsisakė ginti savo teises (gauti akcijų), kadangi jos tariamas teisių buvo kompensuotas kitu būdu. Kai ieškovė atsisakė tęsti bylą dėl proceso atnaujinimo ir teismas nutraukė bylą, pareiškėja nebegalėjo kreiptis į teismą su kitu ieškiniu dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė V. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismui nesutikus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties – pakeisti ją ir atmesti trečiojo asmens prašymą dėl 500 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies ir priteisti jai 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, atnaujinti ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutarties apskundimą terminą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Dėl praleisto termino atskirajam skundui pateikti apeliantė nurodo, kad ginčijama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., tačiau į Elektroninio paslaugų portalo sistemą įkelta 2019 m. balandžio 10 d., todėl teigia, kad atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 17 d. Apeliantė teigia, kad nepraleido termino, per kurį galėjo apskųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį.
7.2. Dėl bylos nutraukimo apeliantė nurodo, kad tam, jog būtų taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas, turi būti konstatuotas ieškinio tapatumas ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui. Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šiuo atveju santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl turto padalijimo, nes dalijant turtą S. M. nenurodė, kad santuokos metu buvo įgytas turtas – uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Pažymi, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Santuokos nutraukimo byloje ši prezumpcija nebuvo ginčijama. Apeliantė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, kadangi S. M. nenurodė viso dalijamo turto. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pareiškimo atsisakė. Nurodo, kad vėliau kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teises pripažinimo, o ne jos padalijimo dėl nurodytų akcijų, todėl, apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nesutampa ieškinio pagrindas ir dalykas.
7.3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantė nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ buvo įtraukta teismo reikalavimu, ji bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad neturi suinteresuotumo byloje. Apeliantė mano, kad negali atsakyti už teismo sprendimą įtraukti į procesą, kuris buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad ši byla jau buvo išnagrinėta ir buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas, o po to išnagrinėta apeliacine tvarka ir nė vienas iš teismų nepadarė išvados, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, negalėjo pakartotinai kreiptis į teismą. Taip pat atsakovė nė vieno karto nekėlė klausimo dėl bylos nutraukimo, teikė atsiliepimą į ieškinį. Teismas priteisė iš ieškovės 2000 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, kurias atsakovė patyrė pakartotinai nagrinėjant bylą. Toks teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principui, teismų praktikai.
Atsiliepimas
8. Atsakovės Z. M. ir I. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atsakovės nurodo, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama ne elektronine forma, todėl CPK 175¹ straipsnis, reglamentuojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus netaikytinas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė apeliantės atskirąjį skundą, kai apeliantės atstovo prašymas atnaujinti apskundimo terminą nepagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais, tai yra nėra nurodytos priežastys, dėl kurių procesinis terminas turėtų būti atnaujintas. Atsakovės nurodo, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, teismui konstatavus, kad atskirasis skundas yra paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą.
8.2. Dėl bylos nutraukimo atsakovės nurodo, kad teismas bylas nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad apeliantė siekė atnaujinti procesą dėl ginčo akcijų santuokos nutraukimo byloje, tačiau šioje byloje ieškiniu apeliantė nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Kaip išsiaiškinta naujai iškeltos bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo metu, ieškovė toje pačioje santuokos nutraukimo byloje Nr. 2-6426-826/2011 reikalavimą atnaujinti procesą dėl ginčo akcijų buvo pareiškusi, tačiau prašymo atnaujinti procesą atsisakė, sužinojusi, kad I. M. savo anūkei G. M. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. 1. 36–38). Vadinasi, toks bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas ieškovę tenkino, atsisakymu nuo prašymo atnaujinti procesą pripažįstant, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai išspręsti.
8.3. Dėl ieškinio dalyko atsakovės nurodo, kad apeliantės teiginys, jog jai priklauso dalis uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, neturi teisinio pagrindo, nes nuosavybė įgyjama tik įstatymo numatytais pagrindais. Nurodo, kad 1/2 jų dalį valdo atsakovė Z. M., o kita dalis, dėl kurios vyksta ginčas, dar nėra paveldėta. Būtent teisę paveldėti šią dalį turėjo įpėdinė pagal testamentą I. M..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
10. Byloje yra kilęs ginčas, ar pirmosios instancijos teismas nustatydamas faktinę aplinkybę, jog ieškovės pareikštas ieškinys yra tapatus (analogiškas) kitam ieškovės reikalavimui, pareikštam santuokos nutraukimo byloje, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar nutraukdamas bylą nepadarė procesinių teisės normų taikymo pažeidimo.
Dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti
11. Apeliantė nurodo, kad ginčijama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., tačiau į Elektroninio paslaugų portalo sistemą įkelta 2019 m. balandžio 10 d., taigi atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2019 m. balandžio 17 d., todėl nepraleido termino skundui paduoti. Atsakovės teigia, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti, jo atnaujinti neprašė, argumentų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą ir atskirojo skundo nagrinėjimas turi būti nutrauktas. Atsižvelgiant į šiuos šalių argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir ar pirmosios instancijos teismas nepadarė proceso teisės pažeidimų priimdamas apeliantės atskirąjį skundą.
12. CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalį, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
13. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2019 m. balandžio 9 d., teismo posėdyje šalims išaiškinus, kad nutarties paskelbimas atidėtas iki2019 m. balandžio 9 d. 16.30 val., atsižvelgiant į tai, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis), laikytina, kad termino eiga atskirajam skundui paduoti prasidėjo 2019 m. balandžio 9 d. ir apeliantė 2019 m. balandžio 17 d. pateikė atskirąjį skundą praleidusi terminą vieną dieną.
14. Svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jeigu atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesine prasme elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001).
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisinį reglamentavimą (nutarties 12 punktas), kasacinio teismo praktiką (nutarties 14 punktas), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas nežymiai, tai yra viena diena. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į tai, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, nesant duomenų, kad apeliantė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis bylos metu, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo atimti apeliantei galimybę pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą ir šiuo atveju tenkinti atsakovių prašymą dėl apeliacinės bylos nutraukimo (CPK 78 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylos nutraukimo
16. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su pareiškimu kitoje civilinėje byloje, kur buvo sprendžiamas apeliantės ir S. M. santuokos nutraukimo klausimas. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje reiškia ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo, o santuokos nutraukimo byloje prašydama atnaujinti procesą siekė padalyti santuokoje įgytą turtą. Atsakovės nurodo, kad apeliantė siekė atnaujinti procesą dėl ginčo akcijų santuokos nutraukimo byloje, tačiau šioje byloje ieškiniu apeliantė nuosavybės teises į ginčo akcijas kildina iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisės santuokoje su S. M.. Pažymėjo, kad apeliantė santuokos nutraukimo byloje prašė atnaujinti terminą, tačiau šio prašymo vėliau atsisakė, pripažindama, kad visi klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, yra negrįžtamai išspręsti.
17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (nutarties 16 punktas), darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas identifikuodamas, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas yra tapatus reikalavimui, pareikštam santuokos nutraukimo byloje, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas spręsdamas klausimą dėl bylos nutraukimo.
18. Nagrinėjamoje byloje teismas bylos nagrinėjimą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas vienas civilinės bylos nutraukimo pagrindų: teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis.
19. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
20. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir S. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), ji buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu (I tomas, 24–25 b. l.). Nutraukdamas santuoką S. M. asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė garažą, automobilius „Ford, Orion“ ir „Ford Transit“. Apeliantei iš S. M. priteisė 1172,38 EUR (4048 Lt) kompensaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad santuokos metu S. M. įsigijo uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ paprastųjų vardinių akcijų (I tomas, 27–28 b. l.). (duomenys neskelbtini) S. M. sudarė santuoką su Z. M. (I tomas, 15 b. l.), o (duomenys neskelbtini) S. M. mirė (I tomas, 16 b. l.).
21. 2011 m. rugpjūčio 20 d. S. M. testamento pagrindu visą turtą, taip pat ir vertybinius popierius paliko savo motinai I. M. (I tomas, 118 b. l.). Po jo mirties palikimą pagal testamentą priėmė motina I. M. (I tomas, 22 b. l.), kuri paveldėjimo teisę pardavė atsakovei Z. M. (I tomas, 18 b. l.). 2012 m. sausio 30 d. Z. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ 2640 paprastųjų vardinių akcijų.
22. Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliantė 2011 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, kadangi santuokos nutraukimo metu nebuvo padalytas visas turtas, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Aušto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos. Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 priimtas apeliantės pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-693-676/2008 atsisakymo ir civilinė byla nutraukta. Nutartyje nurodyta, kad apeliantė ir jos atstovas pareiškė, kad apeliantės dukrai buvo padovanotas butas, todėl atsisako savo pareiškimo.
23. Apeliantė 2013 m. vasario 18 d. pateikė teismui ieškinį, kurio pagrindu prašė pripažinti apeliantės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ 2640 paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011 atsisakė pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, kadangi S. M. pažadėjo padovanoti būstą jų dukrai G. M., tačiau S. M. savo pažadų galbūt dėl sunkios ligos ir mirties neįvykdė. Klaipėdos apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3516-512/2013 ieškinį tenkino visiškai ir pripažino apeliantės nuosavybės teisę į 1/2 dalį uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, tai yra teisę į 1320 paprastųjų vardinių akcijų. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 nutarė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
24. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartyje nurodė priežastis, dėl kurių minėtas sprendimas buvo panaikintas, tarp jų nurodė, kad byloje yra netinkamai nustatytas ieškinio dalykas, tai yra apeliantė privalo nurodyti teisingai asmenį, kuriam reiškia savo reikalavimą dėl 1/2 dalies akcijų, o teismas turi išsiaiškinti aplinkybes dėl paveldėjimo teisių (akcijų) ir jų pardavimo apimties.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
26. Siekiant įvertinti, ar ieškinys yra taptus jau išnagrinėtam, būtinas ieškinio dalyko sutapimas. Ieškinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012).
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju yra tinkamai išspręstas klausimas ir pašalintos abejonės dėl ieškinio tapatumo. Pažymėtina, kad nors santuokos nutraukimo byloje apeliantė prašė padalyti uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijas, o šioje byloje – pripažinti jos nuosavybės teisę į 1/2 dalį nurodytų akcijų, tačiau šioje byloje nagrinėdamas atsakovių apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 nurodė, kad ieškovė byloje yra netinkamai nustačiusi ieškinio dalyką, kuris turi būti patikslintas, tai yra apeliantė turėjo nurodyti asmenį, kuriam reiškia savo reikalavimą dėl 1/2 dalies akcijų, kadangi 1/2 dalis akcijų yra paveldėta atsakovės.
28. Kaip matyti, apeliantė šalindama ieškinio trūkumus nurodė tik prašymą įtraukti civilinėje byloje atsakove I. M. ir trečiąjį asmenį Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarę G. Kazlaučiūnienę (II tomas, 102–103 b. l.), tačiau teismas neišsprendęs visų trūkumų, nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014, nagrinėjo 2019 m. vasario 12 d. patikslintą ieškinį, kuriuo apeliantė prašo pripažinti jos teisę į 1/2 dalį akcijų nenurodydama, kuriam asmeniui reikalavimas yra pareikštas (nutarties 27 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvykdyta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014 dėl ieškinio dalyko patikslinimo, todėl darytina išvada, kad tik tinkamai suformulavus ieškinio reikalavimus gali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tapatumo.
29. Tapataus ieškinio požymis taip pat siejamas ir su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.
30. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl aplinkybės, kad nutraukiant apeliantės ir S. M. santuoką nebuvo padalytos uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijos (I tomas, 24–25 b. l.) ir apeliantė kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo prašydama padalyti santuokoje įgytą turtą, nėra, tačiau apeliantė nuo proceso atnaujinimo atsisakė, kadangi apeliantės dukrai buvo dovanotas butas (Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6426-826/2011). Šioje civilinėje byloje apeliantė prašė pripažinti jos nuosavybės teisę į turtą, kadangi apeliantė identifikuoja save kaip ginčo turto savininkę, ir 2019 m. vasario 12 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad turi būti taikomos daiktinės teisės instituto formos, kadangi (bylos) šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės ir nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos. Taigi nors abiejose bylose reiškiami reikalavimai dėl uždarosios akcinės bendrovės „Aukšto slėgio hidraulinės sistemos“ akcijų, tačiau įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ieškinys, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tinkamai nebuvo įvertinta, ar ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl daiktinės teisės normų taikymo yra identiškos nurodytos prašyme dėl proceso atnaujinimo, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neįvertino, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 279 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią ieškinio tapatumą, todėl nepagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
31. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, dėl to netinkamai buvo taikytos procesinės teisės normos, todėl ginčijama nutartis naikintina. Tik pašalinus visas abejones dėl ieškinio tapatumo (nutarties 28 ir 30 punktai) ir ištyrus aplinkybes, nurodytas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-73-524/2014, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškinio tapatumo ir CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.