- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 1-1330-573/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47364-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Kaltinamasis
- G. P.
- Nukentėjusysis
- E. A., R. A.
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
- 1.1.3.3Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, išsilavinimas aukštesnysis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. 2018 m. spalio 1 d. apie 12.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) g. vairuodamas automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusią pėsčiąjį, važiavo, partrenkė ir sužalojo iš kairės pusės perėjoje bebaigiančią pereiti važiuojamąją dalį pėsčiąją E. A., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl įvykio labai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios, norėjo anksčiau susisiekti, bet kontaktai nebuvo duoti. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad spalio 1 dieną vairavo automobilį „Nissan Primera“, B kategorijos vairuotojo teises turi nuo 1995 metų. Įvažiavo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), perėja buvo apie 300-500 metru atstumu, greičio viršyti negalėjo dėl atstumo. Jį apakino saulė ir nors perėją matė, tačiau nepastebėjo per perėją einančios pėsčiosios, greičio nesulėtino, nesustojo ir jos nepraleido, stabdė automobilį, bet per vėlai, ir merginą partrenkė. Pėsčiąją kliudė kairės pusės „faros“ ir „buferio“ kampu. Pėsčioji po partrenkimo griuvo ir trenkėsi į sparną, o parvirtus, krito veidu ant asfalto, viskas labai greitai įvyko. Anksčiau norėjo atsiprašyti nukentėjusios ir jos tėvų, bet nepavyko. Pervedė nukentėjusiajai dėl sužalojimo 800 eurų ir atsiprašo, 45 000 eurų žalos atlyginti negali, nes jo pajamos yra mažos, tačiau kiek priteis teismas, tiek atlygins. Norėdamas atlyginti žalą ir atsiprašyti, kreipėsi į tyrėją, tačiau pastarasis, susisiekęs su nekentėjusia, informavo, kad ji su juo bendrauti nenori. Nukentėjusiosios mamai 3000 Eur civilinio ieškinio atlyginti nesutinka.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo G. P. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji E. A. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d. apie 12.00 val. po anglų kalbos paskaitos (duomenys neskelbtini) universiteto filiale, (duomenys neskelbtini) g., su grupiokais ėjo namo. Grupiokai liko (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, o ji turėjo pereiti per K. (duomenys neskelbtini) į kitą gatvės pusę, nes buvo palikusi savo automobilį prie sporto komplekso (duomenys neskelbtini). Ji, priėjusi perėją, praleido netoli pravažiuojančias transporto priemones, kai susidarė didesnis laisvas tarpas tarp automobilių, vidutinės spartos žingsniu įžengė į važiuojamąją dalį perėjoje ir ėjo į kitą gatvės pusę. Bebaigiant pereiti važiuojamąją dalį iš dešinės pusės pagal jos ėjimo kryptį pajuto stiprų smūgį ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo jau klinikose medikų apsuptyje. Kauno klinikose nustatyta, kad lūžo kryžkaulis abejose pusėse, abi dešinės gaktikaulio šakos, dešinės akiduobės dugnas, taip pat sumušti keliai ir minkštieji audiniai. Dėl patirtų sunkių traumų ilgai gydėsi Kauno klinikų stacionare. Iki 2018 m. gruodžio mėnesio jai buvo skirtas lovos režimas, negalėjo net pasikelti gamtos reikalais. Vėliau gydėsi (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Tik nuo 2019 m. sausio mėnesio pradėjo lankyti paskaitas ir mokytis. Jos artimieji be atsitraukimo turėjo rūpintis jos sveikata, pastoviai transportuoti pas medikus. E. A. supratimu dėl eismo įvykio kilimo neabejotinai kaltas ją partrenkusio automobilio vairuotojas, kadangi partrenkė ir sužalojo ją bebaigiant pereiti perėją, kai privalėjo matyti, sustoti ir ją praleisti (1 t., b. l. 43).
Liudytojas L. P. H. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.00 val. važiavo dviračiu Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) dešiniuoju šaligatviu. Artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, matė, kad ja eina ramiu tempu jauna mergina. Ji perėjo važiuojamąją dalį iki saugos salelės ir toliau ėjo link šaligatvio, kuriuo jis važiavo. Staiga išgirdo automobilio stabdymo garsą, pamatė, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavęs lengvasis tamsios spalvos automobilis, važiuodamas 1-a eismo juosta, partrenkė minėtą merginą. Nuo smūgio mergina buvo nusviesta priekin pagal automobilio važiavimo kryptį. Jis paliko šaligatvyje savo dviratį ir nubėgo iki partrenktos merginos. Mergina gulėjo kniūpščia, be sąmonės. Jis susuko savo švarką ir padėjo jai po galva. Kažkas iškvietė medikus. Mergina pradėjo atgauti sąmonę. Jai patarė nejudinti kojas. Maždaug po 2 minučių atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas. Jie apžiūrėjo merginą ir neštuvais nunešė į savo automobilį. Čia pat atvyko ir policijos pareigūnai, kurie tęsė darbą eismo įvykio vietoje. Per pėsčiųjų perėją minėta mergina ėjo viena, kitų pėsčiųjų tuo metu nebuvo. L. P. H. supratimu, eismo įvykis kilo dėl pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojo kaltės, kadangi jis važiavo tikrai ženkliai greičiau, nei maksimalus leistinas greitis mieste. Pėsčioji buvo jau perėjusi daugiau nei pusę važiuojamosios dalies ir baiginėjo pereiti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjoje. Todėl vairuotojas turėjo pakankamai laiko įvertinti situaciją, savalaikiai stabdyti ir sustoti prieš pėsčiųjų perėją. Pėsčioji ėjo per perėją ramiu žingsniu. Iš stabdymo garso suprato, kad vairuotojas ją pastebėjo tik paskutiniu momentu (1 t., b. l. 36-37).
Liudytojas D. Š. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.05 val. vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini). Netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) g. pamatė didelį žmonių būrį (daugiau merginų) važiuojamoje dalyje. Pamatė važiuojamoje dalyje gulinčią merginą. Suprato, kad ją partrenkė automobilis. Sustojo prie dešiniojo kelkraščio, pasiėmė vaistinėlę ir nubėgo prie sužeistos merginos. Paklausė, ar jau iškviesta greitoji med. pagalba. Buvusios merginos atsakė, kad jau iškviesta. Mergina buvo nesąmoninga, ant veido matėsi kraujo lašai. Prilietęs ranka kaktą jautė karštį, įtarė vidinį kraujavimą. Tuoj atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas. Matydamas, kad bus kam mergina pasirūpinti, grįžo į savo automobilį ir nuvažiavo. Paties eismo įvykio D. Š. nematė, nes važiavo jau po to momento, kai buvo partrenkta pėsčioji. Su pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotoju nebendravo. Pėsčioji gulėjo gerokai toliau už pėsčiųjų perėjos. Taip pat buvo eismo įvykio vietoje buvo jaunas anglakalbis vyriškis, kuris jų prašė, kad kalbintų gulinčią merginą, neleistų jai prarasti sąmonės (1 t., b. l. 33).
Liudytojas S. K. parodė, kad 2018 m. spalio 1 d., apie 12.00 val. ėjo pėsčiomis (duomenys neskelbtini) g. šaligatviu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Priėjus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ties A. J. g., išgirdo stiprų automobilio stabdymo garsą. Pasukęs galvą kairėn pamatė, kad lengvasis mėlynos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkia pėsčiąją, kuri pakilo į orą, apsisuko vertikaliai aplink savo ašį ir krito žemėn. Automobilis pagal stabdymo garsą, stabdė su didele jėga ir sustojo maždaug apie 15 m už perėjos. Mergina nusviesta nukrito ties važiuojamosios dalies viduriu, kur yra dviguba ištisinė linija, dar kiek toliau į priekį už ją partrenkusio automobilio pagal jo važiavimo kryptį. S. K. iškart per perėją pribėgo prie partrenktos merginos. Greitai pribėgo daugiau žmonių. Prašė, kad jos neliestų. Pribėgo dar vienas jaunas studentiško amžiaus vyriškis. Jis angliškai pasakė, kad yra medikas, pradėjo tikrinti partrenktosios pulsą, gyvybines funkcijas. Pradžioje pėsčioji buvo nesąmoninga, vėliau kažkiek sujudino kojas. Tapo aišku, kad gyva. S. K. pasakė netoliese ėjusiam ir taip pat pribėgusiam savo kolegai O. V., kad paskambintų į bendrosios pagalbos centrą, praneštų, kad sunkiai sužalota automobiliu pėsčioji, skubiai reikalingi medikai. Jo kolega netrukus ir paskambino. Iš pėsčiąją partrenkusio „Nissan Primera“ automobilio priėjo prie partrenkimo vietos jo vairuotojas. Iškart gal po 2 minučių atvyko greitosios med. pagalbos automobilis. Jos medikai neštuvais merginą nunešė iki savo automobilio ir nuvažiavo. Matydamas, kad sužalota pėsčiąja pasirūpinta, ją partrenkęs vairuotojas nepasišalinęs, su kolega grįžo į pulką, (duomenys neskelbtini), kur tarnauja. S. K. supratimu, dėl eismo įvykio kilimo kategoriškai kaltas pėsčiąją partrenkusio „Nissan Primera“ automobilio vairuotojas, nes pėsčiąją partrenkė nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, važiavo akivaizdžiai viršydamas maksimalų leistiną greitį mieste (buvo labai ilgas stabdymo kelias, o partrenkimo garsas prilygo 2-jų automobilių stipriam susidūrimui) pavėluotai stabdė ir sunkiai sužalojo ėjusią pėsčiąją (1 t., b. l. 40).
2018 m. spalio 1 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – užvažiavimas ant pėsčiojo pėsčiųjų perėjoje. Oro sąlygos geros, šviesus paros metas. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 14.2 m, skiriamosios juostos - 1,5 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje - kelio ženklas Nr. „533“ ir „534“ „Pėsčiųjų perėja“. Tiesus, horizontalus kelio ruožas, nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė. Eismo įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir niekas nepaimta (1 t., b. l. 12-18, 22-25).
2018 m. spalio 1 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo sugadinimai (1 t., b. l. 26-30).
2019 m. vasario 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 228 /2019 (02) nurodyta, kad E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., nustatyti nubrozdinimai veide, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, nusitęsiantis į akiduobės apatinę sienelę, nubrozdinimai kairėje rankoje, nubrozdinimas nugaroje, abiejų sėdynkaulių šakų lūžis dešinėje, kryžkaulio dešinės pusės masės lūžis, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu, sužalojimas laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 51-52).
ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į nukentėjusiosios E. A. pateiktą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nurodyta, kad pagal pateiktus nukentėjusiosios E. A. reikalavimus, draudimo bendrovė išmokėjo draudimo išmokas. Paskaičiuota ir išmokėta neturtinė žala 4500,00 Eur ir turtinė žala 464,67 Eur. Tačiau nukentėjusioji pateikė reikalavimą dėl papildomos 5000 Eur sumos atlyginimo ir dėl kurios draudimo bendrovė nesutinka, kadangi ADB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei sumokėjo beveik maksimalią 4500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 134-136, 139).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Ankščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik G. P. neteisėti veiksmai – KET 9 punkto, numatančio vairuotojui pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 30 punkto, numatančio, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Šie pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms, šiuo atveju E. A. sunkiam sveikatos sutrikdymui atsirasti, todėl tarp G. P. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. G. P. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.
G. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalis 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo G. P. gynėja išreiškė prašymą kaltinamąjį G. P. perduoti pagal laidavimą N. P. žinion ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne tik apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. P. nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai parodė visas įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Iš teisiamajame posėdyje duotų G. P. parodymų nustatyta, kad jis nevengė spręsti klausimus susijusius su eismo įvykiu, klausė tyrėjo dėl galimybių susiekti su nukentėjusiąja, taip pat ieškojo galimybių ją aplankyti ligoninėje, tačiau tiek tarpininkaujant tyrėjui, tiek gydytojui, nukentėjusioji susitikti su G. P. nesutiko.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji E. A. civilinį ieškinį tikslino ir, įvertinusi savo sužalojimo sunkumą bei esamą sveikatos būklę, G. P. turimo nekilnojamo turto kiekį, prašė iš kaltinamojo priteisti 45 500 eurų. Ir nors kaltinamasis su prašoma priteisti tokio dydžio neturtine žala nesutiko, tačiau, esant draudiminiam įvykiui, sumokėjęs nors ir sąlyginai nedidelę dalį žalos – 800 eurų, sutiko atlyginti visą žalą, kurią teismas priteis.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms bei byloje esant pareikštam kaltinamojo gynėjos prašymui perduoti kaltinamąjį G. P. N. P. atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas ir iniciatyvus darbuotojas, pergyvenantis dėl kilusio eismo įvykio (1 t., b. l. 158). Kaltinamojo palankus charakterizavimas, tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. pervedė dalį žalos atlyginimo (800 eurų) nukentėjusiajai (1 t., b. l. 161), leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis siekia atsiskaityti su nukentėjusiąja, atlyginti žalą, kurią priteis teismas, o tuo pačiu sprendžiama, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja N. P. yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie išsituokę, ir nors bendro ūkio neveda, tačiau gyvena kartu, rūpinasi vaikais bei anūku. N. P. yra UAB „Kilminė“ apskaitininkė, charakterizuojama palankiai (1 t., b. l. 163), neteista (1 t., b. l. 164). N. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra kaltinamojo buvusi sutuoktinė, jie kartu gyvena, todėl galėtų būti laiduotoja, jei būtų taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvykus eismo įvykiui, G. P. jai iš karto paskambino ir pranešė apie nelaimę. Tiek G. P., tiek visa šeima labai pergyveno dėl įvykio. Prašytų skirti laidavimą be užstato, kadangi dalis iš jos gaunamų mėnesinių nedidelių pajamų mokamos bankui, nes užstačiusi turtą ir iš banko paėmusi paskolą iki 2031 metų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. P. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Sprendžiant dėl BK 68 straipsnio (uždraudimas naudotis specialia teise) taikymo, teismas pažymi, kad G. P. eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. A. sveikata, sukėlė būdamas blaivus, veikdamas neatsargiai. Iki eismo įvykio baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, kurie labiau vertintini kaip atsitiktiniai, nei sisteminio pobūdžio. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad, paliekant G. P. teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, teisingumo principas nebus pažeistas.
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusioji E. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį (kurį, bylą perdavus teismui, tikslino) dėl 45 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ – 500 Eur, o iš G. P. – 45 000 Eur (1 t., b. l. 143-147).
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. P. neatsargiais veiksmais sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. A. sveikata. Kaip jau aptarta, tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog dėl paties eismo įvykio ir jo metu patirtų sužalojimų E. A. patyrė neturtinę žalą, kurios dydį teismas nustato atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Šiuo aspektu reikšminga specialisto išvada, kuri patvirtina, jog nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė nubrozdinimus veide, dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, nusitęsiantį į akiduobės apatinę sienelę, nubrozdinimus kairėje rankoje, nubrozdinimus nugaroje, abiejų sėdynkaulių šakų lūžius dešinėje, kryžkaulio dešinės pusės masės lūžį, dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžius, kas visumoje remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 punktu laikoma sunkiu sveikatos sutrikdymu. Dėl patirtų kaulų lūžių, nukentėjusioji patyrė didelį ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį stresą. Dėl patirtų traumų ji 12 dienų buvo gydoma ligoninės stacionare, po to išleista į namus ir skirtas 8 savaičių gulimas režimas. Minėtu laikotarpiu ji buvo visiškai nesavarankiška, jai buvo reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra. Tiek dėl savo tokios sunkios sveikatos būklės, tiek dėl negalėjimo lankyti paskaitas, studijinių įsiskolinimų, nukentėjusioji nuolat jautė nerimą, psichologines kančias, kas įtakojo ir nukentėjusiosios fiziologinę būklę ir atsiradusius fiziologinius sutrikimus. Gydytojams leidus pradėti vaikščioti išryškėjo papildomi negalavimai kojose, dėl ko buvo atliekami papildomi tyrimai, turėjo vartoti priešuždegiminius ir nuskausminamuosius vaistus. Tačiau pabrėžtina, kad gydant nukentėjusiąją nebuvo taikomos chirurginės operacijos, ji nebuvo sužalota gyvybei pavojingose vietose, žymūs sužalojimai konstatuoti dubens srityje. Neabejojama, kad nukentėjusioji dėl patirto sužalojimo labai išgyveno ir išgyvena, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos jos sveikatos būklė, nors ir iki šios dienos jaučia skausmus, diskomfortą, tačiau po truputį tolygiai gerėja, ką patvirtina medicinos dokumentų išrašai (1 t., b. l. 148-151, 2 t., b. l. 4). Nukentėjusioji tęsia studijas ir dėl laiko stokos atsisako dalies konsultacijų, fizioterapinių užsiėmimų.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam asmeniui, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės formą, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą (sunkus), į tai, kad nukentėjusiąją G. P. sužalojo veikdamas neatsargia kaltės forma, o ne tyčia, kad kaltinamasis yra ne jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, dirba, į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kur nukentėjusiesiems, tiesiogiai eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteista iš kaltinamųjų nuo 2.400 Eur iki 14.500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52/2016, 2K-359-697/2017, 2K-281-942/2017, 2K-110-699/2017, ir kt.), sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai atlygintina, atitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, žymiai mažesnė nei nukentėjusioji reikalauja, tačiau didesnė nei papildomai gali atlyginti draudimo bendrovė, neturtinė žala. Tokiu būdu neturtinė žala atlygintina iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiant 500 Eur, o kita jos dalis (įvertinus, kad draudimo bendrovė E. A. jau išmokėjusi 4500 Eur draudiminę išmoką neturtinei žalai atlyginti, o kaltinamasis jai jau pervedęs 800 eurų (1 t., b. l. 161)) – 8000 eurų priteistina iš kaltinamojo.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja ir civiline ieškove buvo pripažinta ir nukentėjusiosios E. A. mama R. A..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-61/2016), yra išaiškinęs, jog nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė.
Šioje byloje nustatyta, kad eismo įvykio, dėl kurio sukėlimo atsakingu yra pripažintas G. P., metu buvo sunkai sužalota nukentėjusioji E. A.. Nors jos mama R. A. ir nenukentėjo per eismo įvykį, tačiau jai neturtinė žala dėl sunkaus dukters sužalojimo buvo tikrai padaryta. Sunkiai sužalotą nukentėjusiąją dukrą E. A. ji slaugė, prižiūrėjo ir neabejotinai išgyveno dėl dukters patirto skausmo, dėl jos tolesnio gyvenimo kokybės, studijų ir darbo pagal specialybę galimybės. Nukentėjusioji R. A. nurodė, kad jos yra artimos, gyveno ir gyvena kartu su dukra dviese. Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, kad R. A. dėl įvykusio eismo įvykio ir dukrai patyrus sunkius sužalojimus taip pat išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, nerimą ir dėl jos sveikatos, dėl sužalojimų pasekmių.
Sprendžiant dėl R. A. patirtos neturtinės žalos dydžio įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajai dukrai E. A. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sužalojimas, ji buvo gydoma stacionare, išrašius iš ligoninės, taikomas gulimas režimas, ji negalėjo savarankiškai judėti, vaikščioti, apsitarnauti, mama ja visada nuolat rūpinosi, E. A. patyrė dvasinį sukrėtimą bei jautė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikė ne tik jos socialinį, tačiau ir asmeninį gyvenimą, dėl ko ir nukentėjusioji R. A. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, patiria iki šiol neigiamus išgyvenimus dėl dukters sveikatos būklės, dukters ateities studijų, profesinių siekių ir galimybių, dukters asmeninio gyvenimo kokybės ir šias pasekmes ji jaučia ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios R. A. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, jos prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 1000 Eurų.
BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamu atveju, šioje byloje pateikti prašymai ir dokumentai dėl nukentėjusiųjų patirtų išlaidų, susijusių su jų interesų atstovavimu ikiteisminiame tyrime konsultuojant, rengiant civilinius ieškinius ir atstovaujant teisme, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje. Į bylą pateikti dokumentai – sąskaitos ir kvitai, kurie patvirtina, kad nukentėjusiosios ikiteisminiame tyrime, teisminio nagrinėjimo metu už teisines paslaugas sumokėjo E. A. – 742 eurus (2 t., b. l. 5-7) ir R. A. – 224 eurus (2 t., b. l. 8, 9), viso – 966 eurus. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo asmens turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiųjų E. A. ir R. A. turėtos išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo G. P..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 66-67) naikintina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2019 m. vasario 25 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. nekilnojamajam turtui, nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. (1 t., b. l. 89-91) paliktinas galioti iki civilinių ieškinių išieškojimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
G. P., padariusį nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį laiduotojos N. P. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, G. P. panaikinti.
Nukentėjusiosios E. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios E. A. naudai priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios E. A. naudai priteisti 8000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamojo G. P. nukentėjusiosios R. A. naudai priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš G. P. nukentėjusiosios E. A. naudai 742 eurus ir nukentėjusiosios R. A. naudai 224 eurus teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidoms padengti.
Išaiškinti G. P., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai N. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą G. P. nekilnojamajam turtui palikti galioti iki civilinių ieškinių išieškojimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.