Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-933-924/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-26
Bylos Nr.: e2A-933-924/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-09-3-00938-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Rasa Urbanavičiūtė
Atsakovas: M. Š.
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Trečiasis asmuo: E. Š., E. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-933-924/2023Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00938-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.9; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei M. Š. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys E. Š., E. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. Š. (toliau – ir atsakovė) 3 737,89 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose dėl trečiojo asmens E. M., vairavusios transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo minėtos transporto priemonės savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 3 737,89 Eur sumai. Ieškovas sumokėjo Nyderlandų nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamą sumą bei raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas grąžinti sumokėtus 3 737,89 Eur, tačiau atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Atsakovė neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. įvykio dienos raštu pranešti ieškovui apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą, atsakovei buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Nyderlanduose vykusiame 2019 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, tačiau savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų atsakovė neteikė. Pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro – pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Nyderlanduose, nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą, yra pakankami. Atsakovė nebuvo ypač rūpestinga ir apdairi – ne tik neapdraudė jai priklausančios Lietuvoje įregistruotos transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir leido (sudarė visas galimybes) savo sūnui netrukdomai naudotis neapdrausta transporto priemone bei po tariamo neteisėto transporto priemonės paėmimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Aplinkybė, kad, atsakovės sūnui buvo nustatyta sunki psichinė liga (nors ir po eismo įvykio), suponuoja atsakovės pareigą dar labiau rūpintis transporto priemonės draudimu bei neperduoti jos sūnui. Atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkė, nesiėmė aktyvių ir, esant susiklosčiusiai situacijai, protingų veiksmų, kuriais būtų siekiama realiai užkirsti kelią pasinaudoti jai priklausančia neapdrausta transporto priemone, o tuo pačiu – ir prielaidoms žalai atsirasti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė M. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje jos vardu ir jai priklausė. Šia transporto priemone naudojosi ir ją eksploatavo Lietuvoje jos sūnus E. Š., kuris be atsakovės leidimo išvyko į Nyderlandus. Iš Nyderlandų sūnus skubiai sugrįžo į Lietuvą, o automobilį paliko svetimoje valstybėje, kur transporto priemone neteisėtai, tiek prieš jos sūnaus, tiek prieš jos valią, pasinaudojo nepažįstamas žmogus – eismo įvykį sukėlusi E. M.. Transporto priemonė po eismo įvykio Nyderlandų institucijų sprendimu buvo sunaikinta, dėl ko negalėjo nei pamatyti, nei įvertinti eismo įvykio metu padarytų apgadinimų. Po šio įvykio sūnui buvo diagnozuota itin sunki psichinė liga – (duomenys neskelbtini), kuri sąlygojo galbūt ne visai adekvačius sūnaus veiksmus, pasisavinant bei paliekant jai priklausančią transporto priemonę Nyderlanduose ir/ar nepratęsiant transporto priemonės draudimo. Fakto, kad atsakomybės pagrindas yra ne eismo įvykio, kuriuo padaryta žalos nukentėjusiajam, sukėlimas, o jos, kaip transporto priemonės savininkės, pareigos drausti transporto priemonę nevykdymas, ji neneigia, tačiau automobilio valdymo praradimas prieš savininko valią yra reikšminga aplinkybė sprendžiant ginčą, ar jai gali kilti civilinė atsakomybė. Transporto priemonė žalą padariusiam asmeniui – E. M. – buvo perduota prieš jos valią, todėl pagrindo ieškovui nukreipti regresinį reikalavimą į ją nėra. Ieškovas turi patirtį bei teisinį pasirengimą draudimo santykiuose su tarptautiniu elementu, bendradarbiauja su Nyderlandų draudikų biuru, todėl turi galimybę žalą išieškoti iš faktiškai žalą padariusio asmens, o ji neturi nei lėšų, nei patirties inicijuoti tarptautinį žalos išieškojimo procesą ir ieškoti asmens, kurio asmens duomenys žalos dokumentuose nenurodyti, yra neįgali, dirba, tačiau gauna mažas pajamas, todėl reikalaujamos sumos jai sumokėti yra neįmanoma. Atsakovė abejoja eismo įvykio deklaracijos tikrumu, nes joje duomenys neįskaitomi, o policijos pareigūnai, kurie būtų turėję pareigą identifikuoti žalą padariusį asmenį, į eismo įvykį nebuvo kviesti. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad ji buvo informuota apie Nyderlanduose vykusius žalos nustatymo procesus, ar kad būtų juose dalyvavusi ir galėjusi gauti informaciją ir papildyti medžiagos turinį.

4. Trečiasis asmuo E. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė yra jo motina. 2019 m gegužės mėn. pabaigoje motinos vardu registruotu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Nyderlandus dirbti. Nyderlanduose apsigyveno bendrabučio tipo kambaryje, automobilį laikė prie gyvenamųjų patalpų automobilių stovėjimo aikštelėje. Pradirbęs apie pusantro mėnesio pasijuto blogai, suprato, jog toliau dirbti negalės, todėl darbo atsisakė ir skubiai grįžo į Lietuvą gydytis. Dėl sveikatos būklės automobilio vairuoti negalėjo, todėl motinai priklausantį automobilį paliko prie savo laikinos gyvenamosios vietos, automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą pasveikęs jį pasiimti. Automobilio niekam nedavė, juo naudotis niekam neleido, automobilis eisme dalyvauti neturėjo, E. M. nepažinojo ir su ja nekontaktavo. Automobilis buvo paimtas be jo ir jo motinos (savininkės) žinios, savavališkai, t. y. pavogtas, todėl visiškai palaiko motinos atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės M. Š. 3 737,89 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (3 737,89 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 328,88 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 130,46 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 569,84 Eur išlaidas už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose, stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiasis asmuo E. M., vairuodama transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, atitrenkė į transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino.

7.2. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei M. Š. ir nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

7.3. Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų, paskelbtų su Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimu dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) (toliau – Biurų tarybos Vidaus nuostatai) 3 ir 5 straipsniais, atlygino eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui padarytą 3 737,89 Eur žalą bei pateikė eismo įvykį sukėlusios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui – reikalavimą 3 737,89 Eur sumai, kurią ieškovas 2020 m. sausio 30 d. sumokėjo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui.

7.4. Ieškovas 2020 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė per nustatytą terminą žalos neatlygino.

8. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose eismo įvykį su atsakovei priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykdė trečiasis asmuo E. M.. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas, išmokėjęs eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui išmoką, įgijo teisę reikalauti šią išmoką (jos dalį) grąžinti tiek iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t. y. faktinio transporto priemonės valdytojo (vairuotojo) – trečiojo asmens E. M., ir iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, šiuo atveju transporto priemonės savininkės – atsakovės M. Š., bendrai, tiek atskirai kiekvienos iš jų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis).

9. Teismas nurodė, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, jog transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Teismas konstatavo, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu – 2019 m. rugpjūčio 24 d. – nebuvo apdrausta, eismo įvykį padariusi E. M. šią transporto priemonę naudojo nesant lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitos panašaus pobūdžio sutarties, todėl už TPVCAPDĮ nustatytos pareigos nevykdymą atsakinga buvo atsakovė (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis).

10. Teismas sprendė, kad ieškovas, siekdamas įrodyti žalos, kuri atsirado dėl neįvykdžiusio transporto priemonės savininko pareigos apdrausti transporto priemonę pažeidimo, dydį, turi pagrįsti, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras žalos atlyginimo sumą išmokėjo atsižvelgiant į eismo įvyko vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos, teisę, todėl ieškovui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo (atsakingo už žalą asmens) civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo reikalavimo pagrįstumą.

11. Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimą nukentėjusiajam asmeniui, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, administravo Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuras, kuris ieškovui pateikė 2020 m. sausio 2 d. reikalavimą kompensuoti bendrą 3 737,89 Eur sumą dėl eismo įvykio, įvykusio 2019 m. rugpjūčio 24 d. Nyderlanduose su transporto priemone, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), administruotos ir atlygintos žalos. Pagal šį reikalavimą žalą sudaro 3 250,34 Eur kompensacija ir 487,55 Eur administravimo mokestis, iš viso 3 737,89 Eur. Ieškovas 2020 m. sausio 30 d. pervedė Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui 3 737,89 Eur, kuriuos ir prašo priteisti iš atsakovės.

12. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktos abiejų eismo įvykio dalyvių pasirašytos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja E. M., išvažiuodama atbula iš stovėjimo vietos, nepastebėjo gale važiavusio automobilio (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Ieškovo pateiktoje Biuro žalų administravimo departamento 2021 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. V-203-21-(5.10.) nurodyta, kad Nyderlanduose nėra imperatyvaus reikalavimo kviesti į įvykio vietą policiją, kuri vykdytų tyrimą ir pildytų protokolą kaltinimui nustatyti, taigi eismo įvykio deklaracija yra dokumentas, kurio pagrindu nustatyta atsakomybė dėl šio įvykio. Nors atsakovė bei trečiasis asmuo E. Š. procesiniuose dokumentuose išreiškė abejones dėl deklaracijoje nurodytų duomenų bei eismo įvykio tikrumo, tačiau teismas tokias abejones atmetė kaip nepagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, kad deklaracijoje surašyti duomenys bei nubraižyta eismo įvykio schema, jog eismo įvykį išvažiuojant iš aikštelės atbuline eiga ir atsitrenkiant į kitą transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė trečiasis asmuo E. M., taip pat nurodyti E. M. vairuotos transporto priemonės duomenys (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės draudimo pavadinimas „BTA Vienna Insurance“, draudimo liudijimo numeris – (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytas vardas bei pavardė – M. Š.. Iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą apdraudė 2019 m. birželio 22 d. BTA draudime, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), taigi duomenys nurodyti deklaracijoje bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazės išraše sutampa, kas patvirtina eismo įvykio faktą bei aplinkybę, kad eismo įvykį E. M. padarė su atsakovei priklausančia transporto priemone (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad eismo įvykio tyrime turėjo dalyvauti policijos pareigūnai ir jie nustatyti kaltą asmenį, tačiau šios aplinkybės niekuo nepagrindė, todėl teismas sprendė, kad remtis ja neturi pagrindo.

14. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktoje Biuro žalų administravimo departamento 2021 m. sausio 14 d. išvadoje Nr. V-203-21-(5.10.) nurodyta, kad vairuotojos atsakomybė pripažinta remiantis Nyderlandų Kelių eismo įstatymo 54 straipsniu, kuris reglamentuoja eismo įvykio dalyvio pareigą ketinant atlikti tam tikrus manevrus, pavyzdžiui, pradėti judėti, važiuoti atbuline eiga, įvažiuoti į kelią iš šalutinio kelio, išvažiuoti iš pagrindinio kelio į šalutinį, daryti apsisukimą, persirikiuoti iš greitėjimo juostos į pagrindinę eismo juostą, persirikiuoti iš pagrindinės eismo juostos į lėtėjimo juostą arba persirikiuoti į kitą eismo juostą, visada duoti pirmenybę kitoms transporto priemonėms. Tuo pagrindu, atsižvelgiant į eismo įvykio deklaracijoje nurodytas eismo įvykio aplinkybes bei nubraižytą eismo įvykio schemą, teismas pripažino, kad pagal taikytiną Nyderlandų teisę dėl E. M., vairavusios transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala.

15. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pervedė Nyderlandų transporto priemonių draudikų biurui 3 737,89 Eur, kurią sudaro 3 250,34 Eur Nyderlandų transporto priemonių draudikų biuro išmokėta kompensacija bei 487,55 Eur administravimo mokestis. Į bylą pateiktose eismo įvykio metu nukentėjusio asmens automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukose užfiksuoti automobilio apgadinimai. Nepriklausomo eksperto 2019 m. rugsėjo 13 d. ataskaitoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos sudarė 3 207,84 Eur, ekspertizės išlaidos – 42,50 Eur. Nurodytoje ataskaitoje yra pateikti visi duomenys, tarp jų remonto išlaidų sąmata, kurioje detaliai nurodytos remonto panaudotos detalės ir jų kaina, remonto darbų specifikacija ir darbų kainos, automobilio dažymo išlaidos, visos remonto išlaidos be PVM bei remonto išlaidos su PVM – 3 207,84 Eur, taip pat už ekspertizės atlikimą nurodytos išlaidos be PVM – 42,50 Eur, kurios apmokėtos 2019 m. gruodžio 11 d. Žalos administravimą atliko Nyderlandų nacionalinio draudikų biuras. Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis). Administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3 500 Eur dydį. Nyderlandų nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė mažesnį nei nustatytas maksimalus administravimo dydį, t. y. 487,55 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad žalos dydis byloje yra visiškai pagrįstas.

16. Teismas konstatavo, kad nors atsakovė procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovas neįrodė žalą padariusio asmens, t. y. eismo įvykį sukėlusios E. M., civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau ginčydama ieškovo reikalavimą šia aplinkybe, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokią poziciją, o apsiribojo tik abstrakčiomis ir nepagrįstomis abejonėmis, kurios paneigtos aukščiau nurodytais motyvais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovei yra pagrįstas kompetentingo subjekto – Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, todėl šį atsakovės argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas sprendė, kad atsakovė, kaip transporto priemonės savininkė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga. Atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog sūnus jai priklausantį automobilį paliko užsienio valstybėje, jai taip pat buvo žinoma, kad transporto priemonė yra apdrausta vienam mėnesiui, tačiau sūnui grįžus į Lietuvą gydytis, ji visiškai nesirūpino transporto priemonės likimu. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama atidi, apdairi ir rūpestinga, žinodama sūnaus ligos pobūdį, tai, kad sūnaus gydymas užsitęsė, o jos transporto priemonė buvo palikta be priežiūros užsienio valstybėje, siekdama užkirsti kelią žalai atsirasti, turėjo imtis priemonių ir užtikrinti, kad jai priklausančia transporto priemone negalėtų niekas pasinaudoti bei ją apdrausti, tačiau ji šios pareigos neįvykdė, dėl ko jai priklausančia neapdrausta transporto priemone 2019 m. rugpjūčio 24 d. buvo pasinaudota ir atsirado žala. Tokius atsakovės veiksmus teismas vertino kaip neteisėtus. Jeigu transporto priemonė būtų apdrausta, tai tokia žala būtų atlyginta atsakovės civilinės atsakomybės draudiko. Tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas, siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus bei juos pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021). Atsakovė jokiais įrodymais aptartos prezumpcijos nepaneigė, o vien atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji nepasirūpino transporto priemonės draudimu, nes sūnus transporto priemone nesinaudojo, be to, ji buvo susirūpinusi sūnaus sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė susidariusioje situacijoje elgėsi itin rūpestingai ir atidžiai.

18. Teismas konstatavo, kad atsakovės atsakomybė ieškovui šiuo atveju atsirado ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą. Atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų buvo padaryta žala ieškovui, todėl jos atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-455-480/2022).

19. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – savininkė nesilaikė reikalavimo elgtis taip atidžiai ir rūpestingai, kad transporto priemone negalėtų pasinaudoti trečiasis asmuo. Atsakovei priklausanti transporto priemonė atsakovės sūnaus buvo palikta užsienio valstybėje, atsakovei tai buvo žinoma, tačiau atsakovė be priežiūros palikta transporto priemone pati nesirūpino, nesiėmė jokių priemonių, kad ja pasirūpintų kiti asmenys, be to, žinodama, jog sūnaus gydymas užsitęsė ilgesniam laikui ir sūnus greitu laiku į Nyderlandus nevyks, jokių priemonių, kad transporto priemonė būtų nuvežta saugoti į saugojamą aikštelę, tokiu būdu užkirsdama kelią žalai atsirasti, taip pat nesiėmė, bei turėdama pareigą ir galėdama apdrausti transporto priemonę nuo 2019 m. liepos 22 d. iki tol, kol transporto priemonė be priežiūros bus užsienio valstybėje, šios pareigos neįvykdė. Nepaisant to, ar transporto priemonė eksploatuojama, ar dėl tam tikrų priežasčių – ne, tol, kol ji įregistruota – privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo panaudota prieš jos, kaip transporto priemonės savininkės, bei jos sūnaus, kaip teisėto transporto priemonės valdytojo, valią ar naudota prievarta, taip pat duomenų, jog dėl trečiojo asmens veiksmų, ji negalėjo įvykdyti savo pareigos apdrausti transporto priemonę, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo asmens E. M. veiksmai jokios įtakos atsakovės galimybei vykdyti TPVCAPDĮ nustatytą pareigą apdrausti jai priklausančią transporto priemonę neturėjo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovei palikus transporto priemonę be priežiūros, ja tinkamai nepasirūpinus ir kilo sąlygos žalai atsirasti, šia transporto priemone pasinaudojus trečiajam asmeniui E. M., o aplinkybių, kai transporto priemonės savininkas prarado transporto priemonės kontrolę prieš savo valią dėl trečiojo asmens veiksmų, kurios galėtų būti pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti tik tuo atveju, jei transporto priemonės savininkas elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, kad neprarastų galimybės valdyti transporto priemonę, nenustatyta.

20. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateikto 2019 m. spalio 1 d. rašto bei Lietuvos pašto sąrašų matyti, kad 2019 m. spalio 2 d. ieškovas atsakovei išsiuntė paštu pranešimą Nr. S-16057-19-(5.10) apie eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą bei žalą administruojančio Nyderlandų nacionalinio draudikų biuro kontaktus, kurį atsakovės teigimu ji gavo. Apie tai, jog atsakovė buvo gavusi pranešimą patvirtino ir jos sūnus, trečiasis asmuo E. Š., kuris nurodė, kad mama gavo dokumentus iš draudimo, jog automobiliu padarytas eismo įvykis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsakovės argumentus, kad ji nebuvo informuota apie eismo įvykio metu padarytos žalos administravimą Nyderlanduose procesą, todėl neturėjo galimybės jame dalyvauti, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės, priešingai nei procesiniuose dokumentuose nurodo atsakovė, leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovei buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo Nyderlanduose procese, tačiau atsakovė eismo įvykio tyrime nedalyvavo, prieštaravimų dėl eismo įvykio aplinkybių bei kilusios žalos nereiškė, prašymų nei Nyderlandų draudikų biurui, nei ieškovui, kad jai būtų pateikta detalesnė informacija apie vykdomą žalos administravimo procesą, nustatomą žalos dydį nereiškė, tik vėliau, jau ieškovui pateikus 2020 m. vasario 13 d. pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, kreipėsi į ieškovą elektroniniu paštu, nurodydama trečiojo asmens E. M. duomenis bei prašydama žalą išieškoti iš eismo įvykį padariusios E. M.. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija negali būti laikoma tinkamu savo interesų gynimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

21. Apeliaciniu skundu atsakovė M. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo apeliantei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik tą aplinkybę, kad atsakovė neapdraudė transporto priemonės, tačiau ieškovo pareiga atlyginti žalą kilo ne tik dėl to, kad atsakovė neapdraudė transporto priemonės, tačiau visų pirma dėl to, kad atsitiko žalos įvykis. Teismas nepagrįstai ir formaliai vertino ieškovo pareigos atlyginti žalą atsiradimo kilmę, remiantis tik ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais, tačiau nesivadovaujant nei teisiniu reglamentavimu, nei bylos aplinkybėmis.

21.2. Nors teismas nurodo, kad ieškovui pareiga atlyginti žalą kilo atsakovei neapdraudus transporto priemonės, tačiau jeigu nebūtų įvykęs žalos įvykis, transporto priemonės apdraudimo arba neapdraudimo faktas neturėtų jokios teisinės reikšmės. Vien aikštelėje ar kažkur kitur neapdraustos transporto priemonės stovėjimo faktas nėra aplinkybė, kuri savaime sukelia ieškovui pareigą atlyginti žalą. Pirmiausia turi įvykti žalos atsiradimo faktas bei neapdraustos transporto priemonės vairuotojo kaltė dėl žalos atsiradimo.

21.3. Teismas pripažino ir atsakovė to neginčija, kad nagrinėjamoje situacijoje yra taikoma deliktinė atsakomybė, tačiau neaišku, kodėl nagrinėjamu atveju nėra taikoma CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostata. Vien tas faktas, kad atsakovė pažeidė pareigą apdrausti savo transporto priemonę, nepaneigia minėto straipsnio taikymo, nes šis straipsnis yra taikomas visoms civilinės atsakomybės formoms – tiek sutartinei, tiek deliktinei. Teismas neteisėtai, be jokio pagrindo, esant situacijai, kai ieškovo pareiga atlyginti žalą neatsiejamai kilo visų pirma dėl to, kad trečiasis asmuo, pasisavinęs automobilį, padarė eismo įvykį, neteisėtai netaikė CK 6.253 straipsnio 1 dalies. Be to, teismas taip pat nevertino situacijos CK 6.270 straipsnio 3 dalies kontekste, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų.

21.4. Teismas sprendime teigia, kad atsakovė neva tai neįrodė transporto priemonės neteisėto pasisavinimo fakto, nors tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo E. Š. vienodai paaiškino situacijos aplinkybes, jog transporto priemonė palikta saugojimo aikštelėje trečiajam asmeniui grįžus gydytis ligos, o priešingai teigiančių duomenų byloje nėra. Be kita ko, kadangi abu asmenys buvo Lietuvoje (trečiasis asmuo buvo gydomas), tuo tarpu transporto priemonė buvo Nyderlanduose, šiems asmenims apskritai apsunkinta teisė surinkti įrodymus apie įvykusio įvykio aplinkybes. Vien teismo teiginiai, kad atsakovė turėjo domėtis transporto priemone yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys fakto, kad atsakovė transporto priemone nesidomėjo. Sūnui pasakius, kad išėjus iš gydymo įstaigos tęs darbą ir atsiims transporto priemonę, atsakovė pasitikėjo sūnumi, ir manė, kad jos vykimas po visą šalį ieškoti paliktos transporto priemonės yra perteklinis, neprotingas ir nereikalingas (į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė vertinant žalos dydį).

Atsiliepimas

21.5. Teismo teiginiai, jog atsakovė žinojo apie sūnaus ligą ir transporto priemonės turėjo jam neduoti yra neatitinkantys tikrovės. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantės sūnui liga buvo diagnozuota tik grįžus į Lietuvą. Apeliantės sūnus, jausdamasis puikiai, išvyko ir dirbo Nyderlanduose, o ligos simptomai jam pasireiškė tik būnant toje šalyje. Teismo teiginiai, jog atsakovė buvo nerūpestinga, nesirūpino transporto priemone, yra nepagrįsti.

21.6. Apeliantė patvirtina, kad fiziškai jai niekas teisės apdrausti transporto priemonę neapribojo, tačiau priteisdamas žalą teismas privalėjo atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes. Apeliantė esant sunkiai turtinei padėčiai bei sūnui teigiant, kad automobilis stovi saugojimo aikštelėje nematė poreikio nenaudojamą transporto priemonę drausti. Šios aplinkybės nebuvo vertintos, nors kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad turėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių transporto priemonės savininkas neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę.

21.7. Apeliantė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė pažymą, jog yra iš dalies nedarbinga. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia dokumentus, kurie patvirtina, kad apeliantė nedirba. Pažymėtina, kad tokio amžiaus (atsakovei tuoj sukaks (duomenys neskelbtini)) dalinai nedarbingam žmogui provincijoje nėra lengva susirasti darbą ir gauti pajamas, tačiau teismas tokių aplinkybių net nevertino, nors ir buvo pateikta neįgalumo pažyma. Apeliantės sūnus taip pat iš dalies nedarbingas, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Abu asmenys negalės padengti tokio priteisto žalos dydžio. Esant tokiam teismo sprendimui atsakovei bus visam laikui apribota teisė į orų gyvenimą. Pažymėtina, kad teismas, priteisdamas iš apeliantės žalą, taip pat nevertino, kad apeliantė turi mažesnes galimybes išieškoti regreso teise žalą iš ją padariusio asmens negu ieškovas. Apeliantė neturi jokių galimybių inicijuoti tarptautinį procesą ir prisiteisti žalą iš trečiojo asmens E. M..

21.8. E. Š. nebuvo įtrauktas į bylą apeliantės iniciatyva. Šis asmuo trečiuoju asmeniu dalyvavo apeliantės pusėje ir palaikė apeliantės poziciją. Teismas savo iniciatyva nusprendė pasitelkti garantuojamą pagalbą, nors nei E. Š., nei apeliantė to neprašė. Išnagrinėjus civilinę bylą nėra suprantama, kokias paslaugas, padėjusias sėkmingam bylos išnagrinėjimui suteikė garantuojamos pagalbos advokatas, kai pats trečiasis asmuo E. Š. pateikė teismui teisininkui (giminaičiui) padedant surašytą atsiliepimą į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, savarankiškai teisme, o ne per advokatą, davė parodymus. Esant šioms aplinkybėms manytina, kad garantuojamos pagalbos išlaidų priteisimas iš apeliantės yra neteisėtas ir netikslingas.

21.9. Teismas priteisė iš apeliantės 1 244,88 Eur sumą už ieškovo dokumentų vertimą į lenkų kalbą. Teismas minėtas išlaidas priteisė visai neįsigilinęs nei į jų sumą, nei į poreikį versti visą krūvą ieškinio priedų atsižvelgiant į tai, kad paprastai užsienio piliečiai, juo labiau įtraukti trečiaisiais asmenimis, į kuriuos nėra nukreipti jokie tiesioginiai ieškinio reikalavimai, nei atvykta į posėdžius, nei pateikia atsiliepimus į ieškinius. Šiuo atveju nebuvo jokio teisinio poreikio versti didelės apimties procesinio dokumento priedus. Be to, nurodyta kaina yra itin didelė ir neproporcinga.

21.10. Teismo sprendimas priteisti iš apeliantės minėtas bylinėjimosi išlaidas nėra teisingas, kadangi apeliantė su atsiliepimu į ieškinį pateikė dokumentus, jog yra iš dalies nedarbinga. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra nesąžiningas, užkertantis kelią apeliantei į orų gyvenimą.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti atsakovės M. Š. apeliacinį skundą ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Apeliantė, teikdama teismui paaiškinimus, prieštarauja pati sau – atsiliepime į ieškinį apeliantė teigė, kad sūnus be jos leidimo su transporto priemone išvyko į Nyderlandus, o apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė leido savo sūnui E. Š. automobiliu vykti į Nyderlandus. Apeliantės paaiškinimai dėl E. M. taip pat prieštarauja vienas kitam. 2022 m. kovo 28 d. rašte apeliantė ir E. Š. nurodė, kad jie neva nepažįsta E. M. ir neva nėra jos matę bei kėlė klausimą, ar toks asmuo iš viso egzistuoja. Ieškovas savo rašytiniuose paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui (2022 m. kovo 8 d. raštas Nr. S-3326-22-(4.11.)) nurodė, jog būtent apeliantė pateikė ieškovui E. M. adresą ir jos telefono numerį. Taigi apeliantės teiginiai dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėto užvaldymo vertintini kritiškai – ji bet kokiu būdu stengiasi išvengti atsakomybės ir labiausia tikėtina, jog apeliantė meluoja, kad nepažįsta E. M..

22.2. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo neteisėtai užvaldyta tiek E. Š., tiek eismo įvykio kaltininkės E. M.. Net jei ir apeliantei priklausanti transporto priemonė būtų buvusi neteisėtai užvaldyta (tiek apeliantės sūnaus, tiek E. M.), pagal byloje surinktus įrodymus ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, minėta aplinkybė neturi įtakos apeliantės atsakomybei ieškovo atžvilgiu.

22.3. E. M. buvo įtraukta į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl ieškovas įvykdė teismo nutartį bei pateikė tuos dokumentų vertimus, kuriuos nurodė pateikti teismas. Ieškovas patirtoms dokumentų vertimo į lenkų kalbą išlaidoms pagrįsti pateikė vertėjos išrašytą sąskaitą faktūrą bei mokėjimo nurodymą. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos vertimo išlaidos būtų per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys dėl nuostolių regreso teise atlyginimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliantės atsakomybės už pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdymą

25. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nors teismas ir nurodo, kad ieškovui pareiga atlyginti žalą kilo atsakovei neapdraudus transporto priemonės, tačiau transporto priemonės apdraudimo arba neapdraudimo faktas šiuo atveju neturėtų jokios teisinės reikšmės, jeigu nebūtų įvykęs žalos įvykis. Todėl turi būti nustatytas tiek eismo įvykis, tiek ir transporto priemonės valdytojo kaltė dėl eismo įvykio. Apeliantė nurodo, kad dėl trečiojo asmens E. M., vairavusios atsakovei priklausančią transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, transporto priemonė buvo neteisėtai, t. y. be jos ir jos sūnaus leidimo, užvaldyta, todėl teismas nepagrįstai atsakovei taikė civilinę atsakomybę (CK 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 3 dalis). Be to, automobilis buvo nenaudojamas, todėl ji dėl automobilio draudimo nesirūpino bei neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.

26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo atveju ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

27. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Pažymėtina, kad naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis). Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad eismo įvykio metu Lietuvos Respublikoje registruota atsakovei nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Neginčijama ir aplinkybė, kad iki eismo įvykio atsakovei priklausančią transporto priemonę valdė jos sūnus, trečiasis asmuo E. Š., ja naudojosi Nyderlanduose ir ten palikęs transporto priemonę grįžo į Lietuvą. Taigi, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, šiuo atveju akivaizdu, jog atsakovė kaip savininkė pagal įstatymą turėjo pareigą apdrausti jai priklausančią transporto priemonę, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovei neapdraudus transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakinga ieškovui (biurui) yra automobilio atsakovė (savininkė). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad automobilį apdrausdavo tik tada, kai reikėdavo juo naudotis, nepaneigia atsakovės pareigos apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol jis yra įregistruotas.

30. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali, solidarioji transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turi teisę nukreipti išieškojimą tiek į transporto priemonės faktinį valdytoją (vairuotoją) kaip įvykio kaltininką, tiek į transporto priemonės savininką, kaip pažeidusį draudžiamųjų ir imperatyvių teisės normų drausti automobilius bei neperduoti kitiems asmenims nedraustų reikalavimus, pagrįstai prašydamas žalą atlyginti solidariai regreso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010). Nors šiuo atveju ieškovas neprašo žalos atlyginimo iš faktinio valdytojo (vairuotojo) kaip įvykio kaltininko, tai neapriboja ieškovo teisių nukreipti visą žalos išieškojimą iš transporto priemonės savininkės (atsakovės).

31. Akcentuotina, ieškovo reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo, t. y. pirmuoju atveju biuras turi regresinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltą žalą, antruoju – teisę reikalauti atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigą apdrausti transporto priemonę. Taigi ieškovas reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą, nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

32. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu. Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neginčijamai nustatyta.

33. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tarp transporto priemonės savininko (valdytojo) neveikimo ir draudikų biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi reikšmės aplinkybė, kad draudikų biurui tenka pareiga išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir transporto priemonės valdytojas neįvykdė pareigos nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, besielgdami kaip protingi ir apdairūs asmenys, turi galimybę numatyti, kad tuo atveju, jei jie neįvykdys jiems įstatyme nustatytų pareigų ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti draudikų biuras.

34. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. TPVCAPDĮ nustatytas teisinis reguliavimas ir transporto priemonės kaip didesnio pavojaus šaltinio specifika lemia, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) yra reikalaujama elgtis itin rūpestingai ir atsakingai. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas). Todėl tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) neįvykdo įstatyme nustatytų pareigų apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės, laikoma, kad jis nesielgė rūpestingai ir apdairiai. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), siekdamas nuneigti šią prezumpciją, turėtų pateikti savo poziciją pagrindžiančius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.

35. Apeliantės teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindai apeliantę atleisti nuo civilinės atsakomybės arba mažinti iš jos priteistiną sumą (CK 6.253 straipsnis, 6.270 straipsnis).

36. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už padarytą žalą, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

37. Teisėjų kolegija aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas atleisti transporto priemonės savininkę nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti, šiuo konkrečiu atveju nenustatė. Nagrinėjamu atveju atsakovei priklausantis neapdraustas automobilis, kuriuo naudojosi atsakovės sūnus (trečiasis asmuo E. Š.), buvo laikomas užsienio valstybėje (Nyderlanduose) prie gyvenamojo namo esančioje nesaugojamoje aikštelėje. Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad grįžus į Lietuvą užsienio valstybėje paliktu automobiliu naudotis niekam neleido, o trečiojo asmens E. M. (eismo įvykio kaltininkės) net nepažįsta, t. y. automobilis buvo pavogtas, tačiau apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais. Byloje, viena vertus, nėra duomenų, kad atsakovė ar jos sūnus būtų tinkamai pasirūpinę tuo, jog automobiliu neturėtų galimybių pasinaudoti tretieji asmenys. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo pavogtas, kad dėl vagystės kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir pan. Kaip minėta, transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, todėl būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji elgėsi pakankamai rūpestingai, tinkamai saugojo automobilį, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys. Nesant priešingų įrodymų, pagrįsta laikytina išvada, jog apeliantė nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, kad šia nedrausta transporto priemone neturėtų galimybės naudotis kiti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visetas, t. y., kad atsakovė automobilį naudotis buvo perdavusi jos sūnui, kuris su šiuo automobiliu išvyko į Nyderlandus, ten automobilis buvo paliktas neužtikrinus, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, bei nustačius, jog atsakovės neapdraustą automobilį paėmė trečiasis asmuo E. M. ir sukėlė eismo įvykį dėl ko biuras išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, leidžia teismui spręsti dėl visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Todėl byloje nenustačius pagrindo atleisti transporto priemonės savininkę (atsakovę) nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino.

38. Be to, apeliantė tvirtina, kad, pirmosios instancijos teismas taikydamas civilinę atsakomybę turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti reikalaujamos sumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo sutikti, kad šie argumentai yra pagrindas keisti ar naikinti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Tačiau šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji yra tik iš dalies darbinga, o šiuo metu darbo neturi, savaime negali suponuoti išvados apie tokią sunkią jos finansinę padėtį, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios visiško nuostolių atlyginimo taisyklės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, net ir esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Tai reiškia, kad vien tik bloga turtinė padėtis savaime dar nelemia atlygintinos žalos dydžio mažinimo, apie tokią galimybę spręstina įvertinus aplinkybių visumos kontekstą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas, turėjęs pareigą išmokėti išmoką būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkas neįvykdė savo pareigos apdrausti transporto priemonę valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pareigos neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės, pareiškė regresinio pobūdžio reikalavimą atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, todėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimas dėl atsakovės finansinės padėties neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų bei neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

39. Apeliantė nesutinka su ieškovui iš jos priteista 1244,88 Eur suma už dokumentų vertimą į lenkų kalbą. Apeliantės teigimu, vertimo kaina yra itin didelė, be to nebuvo jokio poreikio versti tokios didelės apimties procesinio dokumento priedų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės 1 244,88 Eur (2020 m. spalio 5 d. sąskaita faktūra Nr. 101-2020 122,01 Eur sumai, kuri apmokėta 2020 m. spalio 7 d.; 2022 m. birželio 6 d. sąskaita faktūra Nr. 54-2022 1 122,87 Eur sumai, kuri apmokėta 2022 m. birželio 7 d.) patirtos išlaidos už procesinių dokumentų vertimą yra pagrįstos ir buvo būtinos. Byloje nekilo ginčo, kad trečiasis asmuo E. M., kuriai turėjo būti įteikti procesiniai dokumentai bei jų priedai, nemoka valstybinės kalbos, todėl pagal įstatymą ieškovas teismui privalėjo pateikti šių dokumentų vertimus į jai suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtos vertimo išlaidos būtų per didelės. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

40. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė, manydama, jog dėl finansinės padėties nėra pajėgi iškart atlyginti ieškovui žalos ir priteistų bylinėjimosi išlaidų, turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnis).

41. Apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jos valstybei priteisė 569,84 Eur už trečiajam asmeniui E. Š. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, nors teismas savo iniciatyva nusprendė pasitelkti šią pagalbą, o jos sūnus byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir palaikė atsakovės poziciją.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies ir CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Šios taisyklės taikomos ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui ar dėl valstybės patirtų išlaidų už trečiajam asmeniui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Esminis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“, taip užtikrinant šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Nustatyta, kad trečiasis asmuo E. Š. byloje dalyvavo atsakovės pusėje, todėl tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo E. Š. laikomi bylą pralaimėjusiais asmenimis ir teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nebūtų teisinga valstybės patirtas išlaidas už trečiajam asmeniui, dalyvavusiam atsakovės pusėje, suteiktą valstybės garantuojamą pagalbą priteisti iš atsakovės.

43. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl valstybės patirtų garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlygintinumo, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl valstybei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų patikslintina, panaikinant šią sprendimo dalį ir nustatant, kad valstybės patirtos išlaidos už trečiajam asmeniui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatlyginamos.

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, teisingai pritaikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad valstybės patirtos išlaidos už trečiajam asmeniui, dalyvavusiam byloje atsakovės pusėje, suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, neatlygintinos, apskųsto sprendimo dalis dėl šių bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės patikslintina/panaikintina.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant/panaikinant šio sprendimo dalį dėl valstybei iš atsakovės priteistinų išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, šių išlaidų valstybei neatlyginant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

48. Ieškovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

49. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 13,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, šios išlaidos priteistinos valstybei iš apeliantės. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl valstybei iš atsakovės M. Š. priteistų bylinėjimosi išlaidų patikslinti, valstybės patirtų išlaidų už trečiajam asmeniui E. Š. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neatlyginant, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 3 737,89 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 89 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 737,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. lapkričio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 328,88 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 130,46 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų 46 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.“

Priteisti iš atsakovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,84 Eur (trylikos eurų 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasRasa Urbanavičiūtė