- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- I1-1601-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02037-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-7) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. liepos 20 d., naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, nes tarp dušo galvučių nebuvo pertvarų. Prieš keletą mėnesių pertvaros buvo įrengtos, tačiau nebuvo užuolaidų, pertvaros pakeltos per sprindį nuo grindų. Tekdavo praustis kitiems nuteistiesiems matant, o tai trukdydavo nusiprausti visą kūną, nuolat jausdavo nešvarumo jausmą, prakaito kvapą, kiti nuteistieji iš jo šaipydavosi. Konkrečių nuteistųjų, kurie jį stebėjo nenurodė. Jis dirbo ir kiekvieną dieną po darbo turėjo teisę naudotis dušu. Dušas niekada nebūdavo tuščias, tačiau stengėsi dušu naudotis, kai kitų nuteistųjų nebuvo. Dėl privatumo duše neužtikrinimo jis reikšdavo žodines pretenzijas kalinimo įstaigos administracijai. Dėl atsakovės neveikimo, neįrengiant dušuose pertvarų su užuolaidėlėmis, patyrė diskomfortą, dvasines kančias, orumo pažeminimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovė, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą, procesiniame dokumente „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 11-15, 43-44; toliau – ir atsiliepimas) nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje, kurio dušinėse iki 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, nes teisės aktai tokių pertvarų įrengimo nenumato. Nuo 2022 m. spalio mėnesio matomumą ribojančios pertvaros įrengtos visų būrių dušinėse, todėl laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjo privatumas duše buvo užtikrintas. Nuteistieji dušu galėjo naudotis tris kartus per savaitę (pagal grafiką), o dirbantys nuteistieji – kasdien. Nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas dirbo ir galėjo naudotis dušu kasdien, taip pat laikotarpius, kuriais nedirbo ir galėjo naudotis dušu tris kartus per savaitę. Vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą, prašė laikyti, kad naudojosi du kartus per savaitę, nes tokį dažnumą numato galiojantys teisės aktai, o pareiškėjas tikslaus maudymosi skaičiaus nenurodo, be to nurodo, kad į dušą eidavo retai. Manė, kad sudaryta galimybė naudotis dušu dažniau nei numato teisės aktai, neturėtų būti vertinama atsakovės nenaudai, kadangi tokių sąlygų sudarymas yra nuteistųjų kalinimo sąlygas gerinanti aplinkybė, nepriklausomai nuo to, kad tam tikru laikotarpiu dušinėse nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų. Priešingu atveju, kalinimo įstaiga būtų baudžiama už palankesnių sąlygų nuteistiesiems sudarymą. Akcentavo, kad naudojimasis dušu nuteistiesiems nėra prievolė, todėl pareiškėjas galėjo naudotis dušu rečiau. Į kalinimo įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu pareiškėjas nesikreipė. Į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo neužtikrinimas naudojantis dušu, pareiškėjas taip pat nesikreipė, todėl vertino, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė. Akcentavo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine paties pareiškėjo nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl tokie argumentai negali būti nevertinami kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš privatumo maudantis duše pažeidimo laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2023 m. liepos 20 d., nes kalinimo įstaigos dušuose nebuvo įrengtų matomumą ribojančių pertvarų ir užuolaidų, todėl besinaudojantį dušu matė kiti nuteistieji.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Atsakovė atsiliepime į skundą pripažino, kad iki 2022 m. spalio mėnesio dušuose pertvaros nebuvo įrengtos, nurodė, kad teisės aktai dušo pertvarų neįpareigoja įrengti.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušuose įrengti pertvaras, tačiau vėliausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (ABTĮ 15 str. 1 d.) laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-356-662/2023; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-348-662/2023; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. spalio mėnesio naudojosi dušais, kuriuose nebuvo pertvarų, atsakovė šią aplinkybę pripažino, todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu, buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.).
Higienos normos 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas akcentuoja, kad yra dirbantis, todėl dušu galėjo naudotis kasdien, tačiau naudojosi retai dėl privatumo duše neužtikrinimo ir patiriamo diskomforto juo naudojantis.
Atsakovės teigimu, pagal nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikus (b. l. 47, 48, 49) pareiškėjas galėjo naudotis dušu tris kartus per savaitę, o laikotarpiais, kai dirbo – kasdien. Nuteistiesiems sudarytos galimybės dušu naudotis dažniau nei numato teisės aktai, prašė nevertinti atsakovės nenaudai.
Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta teisės norma, įpareigoja sudaryti minimaliai būtiną galimybę nuteistiesiems dušu naudotis vieną kartą per savaitę. Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 24.5 punktą nuteistieji į dušą išleidžiami ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (galiojo iki 2023 m. sausio 1 d.), 17.5 punkte. Galimybė naudotis dušu dažniau (tris kartus per savaitę) atitinka Higienos normos 44 punkte, Vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtintą reglamentavimą, ir negali pateisinti privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo arba kitokio šios aplinkybės vertinimo. Vertindamas pareiškėjo naudojimosi dušu atvejų kiekį, teismas laiko, kad jam buvo sudaryta galimybė naudotis dušu tris kartus per savaitę, laikotarpiais kai nedirbo, ir kasdien, laikotarpiais, kai dirbo.
Teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir pakartotinai 2023 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje atsakovė buvo įpareigotas pateikti teismui išsamius duomenis apie tai, kiek kartų per savaitę ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas naudojosi dušu. Atsakovė pateikė valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. (b. l. 50-51) ir 2022 m. sausio 18 d. įsakymus (toliau – ir Įsakymai), kuriuose nurodomos pareiškėjo įdarbinimo datos ir tai, kad darbuotojas (D. Z.) į paskirtas pareigas dirbti kviečiamas pagal poreikį. Duomenų, kad pagal minėtus įsakymus pareiškėjas nebuvo kviečiamas dirbti, atsakovė nepateikė. Todėl teismas pagal Įsakymus vertina, kad laikotarpiais nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 17 d. ir nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. spalio 30 d. pareiškėjas dirbo ir turėjo teisę naudotis dušu kasdien.
Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas iki pertvarų dušuose įrengimo (nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. spalio mėnesio) dirbo: laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 17 d. (b. l. 50-51, 52-53), t. y. 33 dienas; laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. spalio 30 d. (b. l. 54-55, 56-57), t. y. 178 dienas. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas nedirbo, todėl turėjo teisę pasinaudoti dušu tris kartus per savaitę, t. y. 12 kartų. Tokiu būdu, nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. spalio mėnesio, kai dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros, pareiškėjas dušu turėjo teisę pasinaudoti 223 kartus (33 + 178 + 12), todėl privatumo duše pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis.
Atsakovė nurodė, kad nuo 2022 spalio mėnesio iki 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjas pataisos įstaigoje naudojosi dušo patalpomis, kurios atskirtos pertvaromis. Įrengtas pertvaras iliustruoja į bylą pateikta 2022 m. spalio 14 d. dušinių fotonuotrauka (b. l. 46), 2022 m. rugpjūčio 30 d. dušo pertvarų pirkimo paraiška (b. l. 58-63) ir 2022 m. rugsėjo 21 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje atsakingo asmens parašu patvirtintas prekių (dušų pertvarų) gavimas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad dušinėse pertvaros įrengtos prieš keletą mėnesių, tačiau gavęs atsakovė į bylą pateiktus, pertvarų įrengimą patvirtinančius dokumentus, jų neginčijo. Aplinkybė, kad Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje pertvaros įrengtos 2022 m. spalio mėnesį buvo nustatyta ir LVAT priimtoje 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-603-502/2023). Įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (b. l. 18), ir į LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje (administracinė byla Nr. TA-603-502/2023) tame pačiame sektoriuje nustatytas pertvarų dušinėse įrengimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. pareiškėjas naudojosi dušu, kuriose buvo įrengtos šoninės pertvaros.
Pareiškėjas teigė, jog, esant įrengtoms pertvaroms, privatumą maudantis pažeidė užuolaidų nebuvimas, tačiau nenurodė jokių konkrečių atvejų, kada, kokie asmenys jį galėjo stebėti/matyti, kai maudėsi duše, esant įrengtoms pertvaroms. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teikė skundus pataisos įstaigai raštu dėl konkrečių jo privatumo prausiantis duše pažeidimo atvejų arba prašymus dėl užuolaidų įrengimo, todėl teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. liepos 20 d. pareiškėjui buvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu. Teismas neturi pagrindo minėtu laikotarpiu dėl skunde nurodytų aplinkybių konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus. Toks aplinkybių dėl privatumo duše pakankamo užtikrinimo, kai tarp dušo galvučių yra įrengtos pertvaros, vertinimas atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-521-1047/2023).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 250 str. 2 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.), teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo naudojantis dušu pažeidimas), mastą ir trukmę (dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas dirbo, todėl jo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas kiekvieną dieną, kitu laikotarpiu – tris kartus per savaitę), aplinkybę, jog pareiškėjas dėl privatumo neužtikrinimo nebuvo kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ir Resocializacijos skyriaus psichologus (b. l. 16), atsižvelgdamas į pažeidimo metu Lietuvoje buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-603-502/2023; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-352-624/2023, 2023 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-29-463/2023), atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad neturtinę žalą būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Todėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės priteistina 950 Eur suma.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinių palūkanų skaičiavimo terminas yra nuo bylos iškėlimas teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), penkių procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo ir tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama administracinė byla teisme buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi (b. l. 10). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. skundą dalyje tenkinti.
Priteisti D. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 950 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.