Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L., V. L. ir atsakovo V. S. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. L. ir V. L. patikslintą ieškinį atsakovui V. S. ir atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį ieškovams G. L. ir V. L. dėl pastatų (statinių) ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir atmesti šalių reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovai G. L. ir V. L. bei atsakovas V. S. yra 3 235 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiame sklype esančio gyvenamojo namo, 6 ūkinių pastatų ir inžinerinių statinių – kiemo statinių bendraturčiai, ieškovams ir atsakovui priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.

15. Ieškovai ieškinyje prašė: 1) nustatyti naudojimosi 3 235 kv. m ploto žemės sklypu tvarką pagal N. G. IĮ parengtą sklypo planą; 2) nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą pirmąjį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą; 3) nustatyti naudojimosi 4 ūkiniais pastatais tvarką nuo įėjimo į pastatą dešinėje ar kairėje pusėje; 4) nustatyti ūkinio pastato 4I1m ir pastato – garažo 8I1m, kurių realiai nėra, naudojimosi tvarką, ieškovams paskiriant visą pastatą – garažą, o atsakovui V. S. visą pastatą – ūkinį pastatą; 5) nustatyti naudojimosi tvarką kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu), paskiriant ieškovams ir atsakovui V. S. šuliniu naudotis lygiomis dalimis, o tualetą, įregistruotą Nekilnojamo turto registre, paskirti atsakovui V. S., įpareigojant jį nugriauti ir sutvarkyti nugriovimo vietą; 6) pripažinti ieškovams teisę be bendraturčio – atsakovo V. S. sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių, interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu, rekonstrukcija.

16. Atsakovas priešieškinyje prašė: 1) nustatyti 3 235 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą 2019 m. gruodžio 20 d. parengtą UAB „Dzūkijos valdos“ planą; 2) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą trečiąjį naudojimosi gyvenamuoju namu variantą; 3) nustatyti ūkinio pastato su rūsiu 2I1p naudojimosi tvarką, atsakovui paskiriant kairę pusę nuo įėjimo, o ieškovams – dešinę pusę, visų kitų ūkinių pastatų, esančių šioje namų valdoje, naudojimosi tvarką nustatyti, atsakovui paskiriant dešinę pusę nuo įėjimo, o ieškovams – kairę; 4) kitais inžinieriniais statiniais – šuliniu nustatyti naudotis bendrai, o lauko tualetą nugriauti bendromis šalių jėgomis ir bendrai sutvarkyti griovimo vietą; 5) įpareigoti tiek atsakovą, tiek ieškovus per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į teritorinį registratorių su prašymu išregistruoti nesamus statinius – ūkinį pastatą 4I1m ir pastatą – garažą 8I1m ir juos išregistruoti iš Nekilnojamo turto registro; 6) pripažinti atsakovui teisę be ieškovų sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu ir rekonstrukcija.

18. Ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu atmestų reikalavimų dalyje, o atsakovas – patenkinto reikalavimo dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo dalyje.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo (pagal atsakovo skundą)

20. Kaip nurodyta, tarp šalių kilęs ginčas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu buvo išspręstas, remiantis ieškovų pasiūlymu pagal MB „Una voce“ architekto T. G. parengtą pirmąjį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą (e. b. t., b. l. 30). Atsakovas prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą to paties architekto trečiąjį naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantą (e. b. t. 1, b. l. 32). Esminis skirtumas tarp šių pasiūlymų yra tas, kad pagal ieškovų pasiūlymą patalpos gyvenamajame name šalių naudojimuisi yra paskiriamos, atsižvelgiant į jų atribojimą namo laikančiąja konstrukcija – siena, t. y. skersai pastato šiaurės-pietų kryptimi, o pagal atsakovo pasiūlymą – patalpas atskiriant pagal kitą namą išilgai kertančią liniją rytų-vakarų kryptimi. Pagal abu pasiūlymus numatyti tie patys atskiri įėjimai šalims, pagal juos, nustatant naudojimosi patalpomis tvarką, taip pat turi būti atliktas dvejų durų panaikinimas, kiekvienai iš šalių panaikinant po vienerias duris. Tai reiškia, kad šie pasiūlymai iš esmės yra panašūs.

21. Tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą priimtinesnis yra ieškovų siūlomas MB „Una voce“ architekto T. G. parengtas pirmasis naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos variantas. Šis variantas labiau atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, o pagal atsakovo pasiūlymą daugiau nukrypstama nuo šalims tenkančių nuosavybės dalių, todėl ieškovai turėtų sumokėti atsakovui didesnę kompensaciją. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis labiau atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Šiuo atveju nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka labiau atitinka šiuos principus.

23. Pažymėtina, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovų pasiūlymą nėra nepagrįstai kokiu nors būdu suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių, tokia naudojimosi tvarka taip pat panaikina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo.

24. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis ieškovams atitekusiame naudotis kambaryje Nr. 07 (14,2 kv. m), kuriuo naudotis pageidauja atsakovas, yra atlikęs remontą, neteikia pagrindo pripažinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka yra netinkama ir pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, teises. Pirmiausia, įrodymų apie tai, kad šiame kambaryje atsakovas atliko remontą ir patyrė išlaidas, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), šias aplinkybes tvirtina tik atsakovo atstovė D. S. savo paaiškinimais. Be to, atsakovo atstovė D. S. pripažino, kad jie naudojosi trimis gyvenamojo namo kambariais, t. y. didesne dalimi, nei priklausytų pagal jiems tenkančią nuosavybės dalį, teigia, kad visuose kambariuose yra pakeitę langus į plastikinius. Taigi ir pagal atsakovo pasiūlymą ieškovams paskyrus kambarį Nr. 04 (15,33 kv. m) jiems taip pat atitektų, atsakovo teigimu, atlikti pagerinimai. Antra, ieškovai nuosavybės teises įgijo 2017 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo brolio H. S., naudojimosi tvarka iki tol tarp atsakovo V. S. ir H. S. niekada nebuvo nustatyta, todėl, jei atsakovas V. S. ir remontavo patalpą Nr. 07 (14,2 kv. m), jis tai darė savo rizika, ypač kai atsakovo atstovė D. S. bylos nagrinėjimo metu net teigė, jog remontas buvo atliktas po to, kai ieškovai įsigijo nuosavybės dalį.

25. Nors atsakovas teigia, kad ieškovai, įgydami nuosavybės dalį, neva žinojo apie tai, jog atsakovas V. S. yra suremontavęs nurodytą patalpą, žinojo, kokią dalį jie įgyja ir su tuo sutiko, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, pirkimo–pardavimo sutartyje ankstesnis savininkas H. S. tokių susitarimų su atsakovu dėl naudojimosi patalpomis nėra nurodęs. Atvirkščiai, 2017 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties (e. b. t. 1, b. l. 34-51) 7.1.1. punkte pardavėjas H. S. garantavo, kad nėra asmenų, kurie pagal įstatymą ar sutartis išsaugo teisę naudotis parduodamo gyvenamojo namo dalimis ir pasikeitus jų savininkui.

26. Nepagrįstais pripažintini ir atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad jam paskyrus naudotis patalpas Nr. 03 (12,01 kv. m) ir Nr. 04 (15,33 kv. m) atsakovas netenka priėjimo prie šių patalpų išorinės namo sienos, todėl kiltų sunkumų atlikti reikalingą remontą, namo apšiltinimą ir pan. Tai lemia ne konkrečių patalpų paskyrimas naudotis, bet tinkamas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, užtikrinantis priėjimą prie gyvenamojo namo sienų ir galimybę atlikti atsakovo nurodytus remonto veiksmus. Tačiau reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismo sprendimu buvo atmesti ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovui ribojamas priėjimas prie gyvenamojo namo.

27. Atsakovas nesutinka ir su teismo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo palėpe tvarka, kuri nustatyta kaip palėpės dalis, tenkanti šalims virš joms tenkančių naudotis patalpų. Savo nesutikimą grindžia tuo, kad atsakovui tenka mažesnė palėpės dalis su dalimi laikančių konstrukcijų, kurios sujungtos tarpusavyje su kitomis, todėl šalys vienos negalės jų remontuoti, be to, nustačius tokią naudojimosi tvarką užkertamas kelias įsirengti palėpėje gyvenamąją patalpą.

28. Kolegija pažymi, kad patalpų savininkai palėpę valdo remiantis bendrąja dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekvienas šio namo dalies savininkas yra ir dalies palėpės savininkas, nežiūrint to, kad jis nėra savo nuosavybės teisės į palėpės dalį įregistravęs. Pastogė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, valdomas, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str.), todėl esant nesutarimams gali būti nustatyta naudojimosi palėpe tvarka.

29. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo išreiškęs aiškaus ir konkrečiais argumentais pagrįsto savo nesutikimo dėl naudojimosi tvarkos palėpe nustatymo pagal ieškovų pasiūlymą, kuris grindžiamas bendraturčių teise naudotis palėpės dalimi virš gyvenamajame name paskirtų šalims naudotis patalpų, atsakovas jokio savo pasiūlymo neteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovų pasiūlytą palėpės naudojimosi tvarką.

30. Kolegija sprendžia, kad ieškovų pasiūlyta ir pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi palėpe tvarka, pagal kurią ieškovai naudojasi palėpe virš jiems atitenkančių naudotis gyvenamojo namo patalpų, o atsakovui – palėpės dalimi virš jam tenkančių naudotis patalpų, yra racionali, ekonomiška, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus, proporcingumo principą. Nežymus atsakovams atitenkančios palėpės dalies skirtumas neturi esminės reikšmės, kadangi palėpės dalis virš šalių naudojamų patalpų gyvenamajame name labiau užtikrina šalių autonomiškumą, jų racionalesnę galimybę naudotis tokia palėpės dalimi, įsirengiant atskirą patekimą iš naudojamų gyvenamojo namo patalpų į palėpę, kas užtikrintų šalims galimybę joje įsirengti patalpą(-as) ir izoliuotai atsiskirti nuo kitam bendraturčiui tenkančios palėpės dalies. Tai, kad pastogėje yra bendros stogo konstrukcijos, kol palėpės patalpos nėra izoliuotos, nepaneigia šalių galimybės naudotis palėpės dalimi virš jų naudojimuisi paskirtų gyvenamojo namo patalpų, nes visi iškilę bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimai turi būti sprendžiami bendru šalių sutarimu.

31. Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais nenustatyti pagrindai panaikinti ar pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarka, todėl atsakovo skundas atmetamas, o ši sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

32. Pirmosios instancijos teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė, nurodydamas, kad abiejų šalių pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatantys planai yra netinkami ir ydingi, o teismas turi pareigą tik vertinti, ar pateikti planai yra tinkami, tačiau negali pats jų parengti. Pažymėtina, kad atsakovas teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neskundė, todėl jo pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas (e. b. t 1., b. l. 180) nebesvarstytinas.

33. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas ir šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus, taip pat sutinka, kad teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką ir kad teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, nes jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

34. Tačiau teisėjų kolegija kartu pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, turi vertinti šalių pateiktus naudojimosi tvarkos nustatymo projektus, laikydamasis teismų praktikoje suformuotų reikalavimų. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nustatoma naudojimosi tvarka turi būti patogi bendraturčiams, racionali ir tarnauti geresniam nuosavybės valdymui. Todėl teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovų pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nurodytais aspektais sprendime nevertino, o tik nurodė, kad ieškovų pateiktame projekte (e. b. t. 1, b. l. 77) nenurodytas įvažiavimas, sklypo mini infrastruktūra, sodas, želdiniai, daržai, tvoros, mašinų stovėjimo vietos (aikštelės), kelio servitutai, šiltnamis, apie kurį kalba atsakovas, ieškovo pateiktame plane jiems priskirtinas naudojimui žemės plotas didesne dalimi yra išsidėstęs prie atsakovui priskirtinos namo naudojimo dalies ir neaišku, ar yra pakankamai bendro naudojamo ploto tai namo daliai eksploatuoti. Tačiau kadastrinių matavimų byloje (e. b. t. 1, b. l. 68) žemės sklype yra nurodyta įvažiavimo vieta, o projektams nėra keliamas reikalavimas, kad jame turėtų būti nurodyti medžiai, želdiniai, daržo vieta, tvoros, mašinų stovėjimo aikštelės ir pan. Šios faktinės aplinkybės, galinčios turėti įtakos žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui, turi būti išsiaiškintos bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje, išklausant šalių paaiškinimus, ką, beje, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu faktiškai aiškinosi. Esant faktų neatitikimams šalių paaiškinimuose, siekiant juos tinkamai nustatyti, gali būti pasiūlyta pateikti jų nurodomus faktus patvirtinančius papildomus įrodymus CPK 179 straipsnio 1 dalies tvarka. Pažymėtina, kad byloje yra duomenų ir apie šiltnamio vietą, ji nurodyta atsakovo pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, o sodo vieta pažymėta 2012 m. žemės sklypo plane (e. b. t. 1, b. l. 63) ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 60/288 (e. b. t. 1, b. l. 68). Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovų pateiktame plane jiems priskirtinas naudojimui žemės plotas didesne dalimi yra išsidėstęs prie atsakovui priskirtinos namo naudojimo dalies ir neaišku, ar yra pakankamai bendro naudojamo ploto tai namo daliai eksploatuoti, taip pat nerodo pateikto projekto ydingumo, kadangi jame numatyta šalių bendrai naudojamo žemės sklypo dalis apie gyvenamąjį namą, o ar jos pakanka turi būti nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovai buvo nurodę ir tebesilaiko pozicijos, kad sutiktų perkelti naudojimosi žemės sklypu ribą toliau nuo gyvenamojo namo, t. y. jie gali padaryti siūlomo projekto korekciją ir iškilus tokiam poreikiui, siekiant teisingai spręsti tarp šalių kilusį ginčą, jiems gali būti pasiūlyta tai padaryti.

36. Be to, šalių pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka visų ginčo šalių interesus. Tokiose bylose formalus šalių pareikštų reikalavimų ribų laikymasis reikštų jų atmetimą net ir tuo atveju, kai galimybė išspręsti ginčą egzistuoja iš esmės nenukrypstant nuo projektų, kuriais grindžiami šalių reikalavimai. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokiais atvejais teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir nustatyti naudojimosi tvarką, kuri ne visiškai atitinka šalių teiktus projektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

37. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti reikalavimų nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą atmetimo motyvai laikytini formaliais, o ieškovų pateikto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto nurodyti trūkumai iš esmės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė šio ginčo išsprendimui būtinų svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, t. y. šioje bylos dalyje neatskleidė bylos esmės. Dėl būtinų tirti aplinkybių ir galimai būtinų reikalauti įrodymų apimties ir pobūdžio bei su tuo susijusio galimai būtino reikalavimo patikslinimo yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas).

38. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2018 m. kovo 28 d. nutarties, priimto civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018, 35 punktas). Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atmesti reikalavimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo nurodytų aplinkybių, kaip jų atmetimo pagrindo, nevertino, todėl dėl jų tiek apeliantai, tiek apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti. Todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir ši bylos dalis dėl jos esmės neatskleidimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl naudojimosi ūkiniais pastatais nustatymo tvarkos

39. Šalys ūkinių pastatų ir kitų statinių, esančių namų valdoje, naudojimosi tvarką prašė nustatyti pagal šalims tenkančias naudotis tam tikras šių pastatų puses, t. y. šalims paskiriant naudotis pastatų kaire arba dešine puse nuo įėjimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks naudojimosi tvarkos pusėmis būdas nėra racionalus ir autonomiškas ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui, kadangi užprogramuoja naujus konfliktus. Kartu teismas nurodė, kad nėra aišku, kurioje pusėje yra įėjimai į šiuos pastatus, t. y. kaip į juos galima patekti ir kaip juos naudoti pagal jų paskirtį, taip pat nėra patikimų duomenų, kokie statiniai yra išlikę natūroje.

40. Kolegija atkreipia dėmesį, kad toks naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo būdas buvo priimtinas abiem šalims ir tenkino jų interesus, todėl galėjo būti svarstomas, ypač kai ūkiniuose pastatuose nėra izoliuotų patalpų ir jais iki šiol naudojasi tik atsakovas. Ginčas pagal tokius šalių pareikštus reikalavimus vyko tik dėl tam tikros ūkinių pastatų pusės nuo įėjimo paskyrimo šalims naudotis, būtent toje ginčo apimtyje turėjo būti sprendžiama, įvertinant, ar vienos arba kitos pusės paskyrimas naudoti vienai ar kitai šaliai gali sukelti konfliktus. Kadangi ieškovams nebuvo svarbu, kuri ūkinių pastatų pusė nuo įėjimo jiems turėjo būti paskirta naudotis, faktiškai esminis ginčas kilo dėl pastato 2I1p naudojimosi tvarkos, nes atsakovas prašė paskirti jam kitą, nei kitų ūkinių pastatų pusę, t. y. kairę nuo įėjimo, kai kitų ūkinių pastatų – dešinę pusę, tuo tarpu ieškovai prašė nustatyti jiems teisę naudotis visų ūkinių pastatų dešine puse, bet neprieštaravo, kad būtų nustatyta ir kairė pusė nuo įėjimo, tačiau vienodai visiems pastatams. Vadinasi, tereikėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovai prieštarauja pastato 2I1p kairės pusės nuo įėjimo paskyrimui atsakovui ir ar dėl to pažeidžiamos ieškovų teisės, ir atvirkščiai, ar atsakovas turi kokių nors pagrįstų motyvų reikalauti, kad naudojantis kitais ūkiniais pastatais jam būtų paskirta būtent dešinė pusė, o ne kairė, kaip ir pastato 2I1p.

41. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad abiejų šalių siūlomas naudojimosi ūkiniais pastatais būdas (naudotis tam tikromis ūkinių pastatų pusėmis nuo įėjimo) nėra racionalus, autonomiškas ir netarnauja geresniam nuosavybės valdymui, kadangi užprogramuoja naujus konfliktus, nes tai paneigia sutampanti abiejų šalių pozicija ūkinių pastatų naudojimosi klausimu, todėl šis reikalavimas buvo nepagrįstai atmestas. Nors šio klausimo išsprendimui reikia išsiaiškinti nedidelės apimties aplinkybes, šį klausimą iš esmės būtų galima išsiaiškinti ir apeliacinės instancijos teisme žodinio bylos nagrinėjimo metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl neatskleistos bylos esmės naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo dalyje, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, panaikinus sprendimo dalį dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, ši bylos dalis taip pat grąžintina nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo gali būti svarstomi ir kiti, galbūt racionalesni, nauji šalių pasiūlymai dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos. Be to, tam įtakos gali turėti ir žemės sklypo naudojimosi vienokios ar kitokios tvarkos nustatymas.

Dėl atmestos ieškovų reikalavimo dalies, susijusios su jų teisės pripažinimu į remonto, renovavimo, rekonstrukcijos darbus be bendraturčio (atsakovo) sutikimo

42. Tiek ieškovai, tiek atsakovas reiškė tapačius reikalavimus, kuriais prašė pripažinti jiems teisę be kito bendraturčio sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų dalyje ir naudojamoje žemės sklypo dalyje darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių, interneto, dujų ir kt.), remontu, renovavimu, rekonstrukcija.

43. Šie reikalavimai skundžiamu teismo sprendimu buvo atmesti, nurodant, kad remonto, renovacijos klausimai nespręstini, kadangi jie yra privalomi spręsti bendraturčiams tam, kad turtas būtų naudojamas pagal paskirtį, o nustatyti teisę ateityje į rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, nežinant, ar rekonstrukcijos projektai nepažeis kitų bendraturčių teisių, nėra galimybės.

44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Nurodyti reikalavimai pripažintini itin abstrakčiais, neaišku, ar tokie darbai apskritai bus vykdomi ir ar visų jų atlikimui bus būtinas bendraturčio sutikimas. Pažymėtina, kad ne visiems darbams atlikti yra būtinas bendraturčio sutikimas (pvz. paprastojo remonto darbams, kai neliečiamos laikančiosios konstrukcijos ir nereikalaujama statybos leidimo), o įstatymų numatytais atvejais reikalaujamas sutikimas atlikti tam tikrus statybos darbus negali būti duotas iš anksto, nes nėra galimybės, nesant konkretaus projekto, įvertinti, ar nebus pažeidžiamos bendraturčio teisės. Taigi, tokie reikalavimai nėra grindžiami konkrečių teisių pažeidimu ir būtinybe juos ginti.

45. Tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

46. Dėl nurodytų argumentų ieškovų skundas šioje dalyje atmestinas ir ši sprendimo dalis nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija nurodo, kad paliekama nepakeista teismo sprendimo dalis dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir palėpe tvarkos nustatymo ir sprendimo dalis dėl atmesto ieškovų reikalavimo pripažinti ieškovams teisę atlikti remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, taip pat paliekama nepakeista sprendimo dalis, kuria buvo atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai (atsakovas skundė tik sprendimo dalį dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo). Panaikinama sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu, ūkiniais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu) nustatymo ir ši bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48. Kadangi sprendimas paliekamas nepakeistas tik iš dalies, o likusioje dalyje sprendimas panaikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kurios turėtų būti paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai išnagrinėjus bylą visoje apimtyje.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieškovų G. L. ir V. L. reikalavimai dėl naudojimosi žemės sklypu, ūkiniais pastatais ir kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu, lauko tualetu) nustatymo, taip pat sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šias bylos dalis perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią teismo sprendimo dalį (dėl naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis ir palėpe tvarkos nustatymo, dėl atmesto ieškovų G. L. ir V. L. reikalavimo pripažinti ieškovams teisę atlikti remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus be bendraturčio sutikimo, sprendimo dalį, kuria buvo atmesti atsakovo V. S. priešieškinio reikalavimai) palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.