Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui L. S. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas L. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį, kurio metu byla nagrinėta iš esmės, neatvyko.

3. Išvadą teikianti institucija Lietuvos bankas pateikė poziciją, kad Paskolos sutartyje numatyti sutarties sudarymo ir administravimo mokesčiai vertintini kaip vieningas atlygis, mokamas ieškovei kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalis įpareigoja ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio skaičiuoti tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Kitos dalies atlygio mokėjimo VKĮ nereglamentuoja, todėl iki 50 procentų atlygio dalis gali būti skaičiuojama operatoriaus nustatyta tvarka ir dengiama iškart po sutarties sudarymo. Jeigu byloje būtų konstatuotas VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatytos išimties taikymas, ieškovės atlygio, apimančio sutarties sudarymo ir administravimo mokesčius, atžvilgiu neturėtų būti taikomi VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimai. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka, įtvirtinta Paskolos sutartyje, atitiko VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatas. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad ne mažiau kaip 50 procentų ieškovės atlygio buvo skaičiuojama nuo faktinių atsakovo ieškovei grąžintų įmokų, kaip tai numatyta VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje; šioje teisės normoje, nėra nustatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus diskrecija pasirinkti kitokią apmokestinimo bazę nei faktinės grąžintos įmokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovas L. S. 2022 m. kovo 30 d. per ieškovės UAB „Finansų bitė“ administruojamą portalą finbee.lt (toliau – Portalas) sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui iki 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo suteiktas 975 Eur dydžio vartojimo kreditas. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunkčiu ir sutarties Specialiosiomis sąlygomis atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas, taip pat 0,83 procento dydžio per mėnesį administravimo mokestį ir 7,7 procentų dydžio sutarties sudarymo mokestį. Pastarasis mokestis, kuris sudarė 75,08 Eur, buvo išskaičiuotas kredito išmokėjimo metu.

5. Prieš sudarant Paskolos sutartį, atsakovas tapo Portalo naudotoju ir su ieškove sudarė Portalo naudojimosi sutartį. Pastaroji, be kita ko, reglamentuoja santykius tarp Portalo vartotojų ir ieškovės kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorės.

6. Portalo naudojimosi sutarties 1.5 punkte nustatyta, kad ieškovė veikia kaip tarpininkas tarp asmenų, kurie nori pasiskolinti ir kurie nori paskolinti. Taip pat įtvirtinta, kad ieškovė yra per Portalą sudaromų paskolos sutarčių šalis. Portalo naudojimosi sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad paskolos sutartys Portale sudaromos aukciono būdu. Iš Naudojimosi sutarties 6, 7 ir 9 skirsnių sąlygų aišku, kad ieškovė, veikdama kaip tarpusavio skolinimo platformos finbee.lt operatorė, rūpinasi ne tik paskolos sutarčių sudarymu, bet ir paskolų gavėjų įsipareigojimų vykdymo administravimu. Naudojimosi sutarties 9.2 punkte numatyta, kad ieškovė automatiškai perima paskolos davėjų reikalavimo teises, kai ieškovė išsiunčia paskolos gavėjui pranešimą apie paskolos sutarties nutraukimą.

7. Įspėjimą, kad netinkamai vykdo prisiimtas prievoles, ieškovė atsakovui išsiuntė 2023 m. sausio 27 d. Atsakovui nepašalinus padarytų pažeidimų, Paskolos sutartį ieškovė vienašališkai nutraukė nuo 2023 m. vasario 11 d.

8. Ieškovės veiksmai, anksčiau termino vienašališkai nutraukiant Paskolos sutartį, atitinka VKĮ 19 straipsnyje įtvirtintus materialiuosius ir procedūrinius kredito sutarties nutraukimo kriterijus. Tai yra, atsakovei pranešta apie pradelstus mokėjimus, pastarieji buvo pradelsti daugiau kaip tris mėnesius ir viršijo 10 procentų suteikto kredito.

9. Ieškovės pateiktos duomenų apie atsakovo prievoles, gaunamas pajamas suvestinės patvirtina, kad, prieš sudarant Paskolos sutartį ir išmokant atsakovui paskolą, buvo įvertintas atsakovo kreditingumas (VKĮ 8 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį buvo 806,96 Eur, o mėnesio įmoka pagal Paskolos sutartį – 65,95 Eur. Vadinasi, atsakovo Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mėnesinė einamoji įmoka, įvertinus ir kitų buvusių atsakovo įsipareigojimų per mėnesį dydį (139,49 Eur), neviršijo 40 procentų atsakovo per mėnesį gautų pajamų.

10. Kaip nurodyta šio sprendimo 4 punkte, Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose buvo numatyta, kad atsakovas už pasiskolintas lėšas įsipareigoja mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas. Bendra atsakovo mokėtina suma, į kurią įskaičiuota ne tik paskola, bet ir visos įmokos, – 1 187,10 Eur. Taigi bendra vartojimo kredito kaina neviršijo bendros paskolos sumos. Dėl to laikytina, kad bendra vartojimo kredito kaina atitiko VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

11. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti ne tik negrąžintą paskolos dalį, bet ir kitas jos nesumokėtas sumas bei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, patirtų nuostolių atlyginimą.

Dėl negrąžintos paskolos dalies ir palūkanų priteisimo

12. Ieškovės nurodyti duomenys apie atsakovės atliktas įmokas patvirtina, kad atsakovas nėra grąžinęs 686,13 Eur dydžio paskolos dalies. Nutraukus Paskolos sutartį prieš terminą, visos paskolos grąžinimo terminas yra pasibaigęs (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.35 straipsnio 4 dalis, 6.222 straipsnio 1 dalis). Dėl to tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 686,13 Eur negrąžintą paskolą.

13. Iki Paskolos sutarties nutraukimo (2023 m. vasario 11 d.) atsakovas, jeigu būtų tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, būtų turėjęs sumokėti 49,54 Eur dydžio palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją (Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 ir 4.2 punktai). Šios savo prievolės atsakovas neįvykdė. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 49,54 Eur sutartines palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, yra pagrįstas ir atsižvelgiant į tai tenkinamas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ir 9,81 Eur palūkanas, kurias ieškovė Buhalterinėje pažymoje įvardija kaip mokėjimo palūkanas. Šios papildomos palūkanos apskaičiuotos už laikotarpį nuo atsakovo prievolės pažeidimo iki Paskolos sutarties nutraukimo. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, paminėtos palūkanos atlieka ne mokėjimo, bet kompensacinę funkciją. Juolab, kad ieškovė prašo priteisti už tą patį laikotarpį apskaičiuotas palūkanas pagal įmokų grafiką ir atskirai delspinigius. Iš ieškinio faktinio pagrindo aišku, kad nurodytą 9,81 Eur palūkanų sumą ieškovė apskaičiavo remdamasi Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punktu. Pastarajame nustatyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, Specialiąsias sąlygas ar sutartį, Specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki sutarties termino pabaigos.

15. Viena vertus, nurodytoje sutartinėje sąlygoje nėra aiškiai įtvirtinta, kad, paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus, kredito davėjas turi teisę skaičiuoti toliau ne tik mokėjimo, bet ir tokio paties dydžio vėlavimo palūkanas. Antra vertus, jeigu Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlyga turėtų būti aiškinama, kaip suteikianti ieškovei teisę reikalauti ir 18 procentų dydžio kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (kitaip, vėlavimo palūkanų), tuomet tokia sąlyga prieštarautų imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai normai. Taigi reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,81 Eur vėlavimo palūkanas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas remiantis dviem alternatyviais pagrindais: 1) Paskolos sutartis nenumato ieškovės teisės reikalauti iš atsakovo 18 procentų dydžio vėlavimo palūkanų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 6 dalis); 2) sąlyga, jeigu tokia būtų įtvirtinta Paskolos sutartyje, dėl 18 procentų dydžio vėlavimo palūkanų skaičiavimo prieštarautų imperatyviai įstatymo normai ir negalėtų būti taikoma. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 9,81 Eur palūkanas netenkinamas.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

16. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10,22 Eur nuostolių atlyginimą, kurį sudaro nuo 2023 m. vasario 11 d. iki 2023 m. kovo 29 d. atsakovo pagal Paskolos sutartį turėtų sumokėti palūkanų suma, ir 18 procentų nuostolių atlyginimą, skaičiuojamą nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki 2023 m. rugsėjo 18 d., nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant 15,56 Eur. Šiuos reikalavimus, kurie motyvuoti tuo pačiu pagrindu, ieškovė grindžia tuo, kad, nutraukus Paskolos sutartį anksčiau termino, ieškovė neteko realiai planuotų gauti pajamų, kurias galima išreikšti pagal ginčo sutartį turėtomis atsakovo mokėti palūkanomis.

17. Paskolos sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Faktinių duomenų, kurie sudarytų prielaidas laikyti, kad ieškovė taip pat yra atsakinga dėl netinkamo Paskolos sutarties vykdymo, byloje nėra. Be to, atsakovas ieškovės veiksmų nutraukiant Paskolos sutartį teisėtumo neginčija.

18. Taigi atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Dėl to taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 91 punktas).

20. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

21. Pagal Paskolos sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas Paskolos sutarties vykdymo laikotarpiu įsipareigojo mokėti 18 procentų dydžio metines palūkanas ir sumokėti bendrą 131,58 Eur palūkanų sumą. Jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus Paskolos sutartimi, nuo 2023 m. vasario 11 d. (Paskolos sutarties nutraukimo diena) iki paskolos grąžinimo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 18 d.) atsakovas ieškovei būtų sumokėjęs 25,78 Eur palūkanas.

22. Pareikštu reikalavimu dėl negautų pajamų priteisimo ieškovė formaliai siekia, kad būtų sukurtos prielaidos tokiai faktinei situacijai, jog ieškovė (o kartu ir kiti Portale registruoti skolintojai) atsidurtų padėtyje, kurioje būtų bendrovė atsidūrusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus Paskolos sutartimi. Normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė (o kartu ir kiti Portale registruoti skolintojai) galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant Paskolos sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

23. Minėtos 25,78 Eur mokėjimą funkciją atliekančios palūkanų sumos ieškovė negaus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasireiškusių esminių Paskolos sutartimi prisiimtų prievolių pažeidimu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad Paskolos sutarties terminas pasibaigs iš esmės tuo metu, kai sueis šio sprendimo apskundimo terminas, tikslingiausia ieškovei iš atsakovo priteisti visą 25,78 Eur negautų pajamų sumą, jos neskaidant į dalis pagal Paskolos sutarties grafiką kaip yra prašoma ieškinyje.

Dėl administravimo ir sutarties sudarymo mokesčių priteisimo

24. Jau pasisakyta, kad atsakovas, be kita ko, įsipareigojo mokėti 0,83 procento dydžio per mėnesį administravimo mokestį. Iki paskolos grąžinimo termino pabaigos atsakovas pagal įmokų grafiką turėjo sumokėti 72,83 Eur administravimo mokesčio sumą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 41,69 Eur administravimo mokesčio skolą, t. y. administravimo mokestį, kurį atsakovas turėjo sumokėti nuo Paskolos sutarties nutraukimo dienos iki Paskolos sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos.

25. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte administravimo mokestis apibrėžtas kaip Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį Paskolos gavėjas moka organizatoriui (ieškovei UAB „Finansų bitė“) kas mėnesį už paskolos administravimą pagal Paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šiame Paskolos sutarties punkte taip pat numatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Paskolos sutartis, paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Paskolos terminą iš karto.

26. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 54,22 Eur sutarties sudarymo mokesčio skolą. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 punkte nustatyta, kad sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – tai Paskolos sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t. y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0.

27. Kaip nurodyta šio sprendimo 4 punkte, sutarties sudarymo mokestis, kuris sudarė 692,05 Eur, buvo išskaičiuotas kredito išmokėjimo metu. Tai yra, 75,07 Eur kaip sutarties sudarymo mokestį iš skolintojų atsakovui paskolintos bendros sumos ieškovė įskaitė į savo sąskaitą. Pastebėtina, kad Paskolos sutarties Specialiųjų sąlygų lentelės „Paskolos suma, terminas, palūkanos, paskirtis:“ skiltyje „Skolintojų paskolinta suma (Paskolos suma + Sutarties sudarymo mokestis)“ įrašyta būtent 975 Eur suma.

28. Pagal Paskolos sutarties įmokų grafiką nurodytą 75,07 Eur dydžio sutarties mokesčio sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti lygiomis dalimis (išskyrus paskutinę įmoką), paskutinę įmoką sumokant 2023 m. rugsėjo 18 d.

29. Abu nurodyti mokesčiai pagal savo funkcinę paskirtį yra ieškovei kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei mokėtino atlygio už Paskolos sutarties administravimą, sudarymą ir atsakovo kreditingumo įvertinimą dalys. VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę į atlygį. Nei šioje, nei kitose VKĮ normose tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokėtino atlygio apibrėžtis nėra pateikta. Bendrine prasme žodis „atlygis“ reiškia atlyginimą (užmokestį) ([interaktyvi prieiga] http://lkz.lt/?zodis=atlygis&id=01080650000). Taigi operatoriui mokėtinu atlygiu turėtų būti laikomos tos sumos, kurias vartojimo kredito gavėjas moka operatoriui už jo atliekamus veiksmus, būtinus vartojimo kredito sutarčiai sudaryti ir vykdyti. Dėl to, pritariant Lietuvos banko pozicijai, administravimo ir sutarties sudarymo mokesčiai, numatyti Paskolos sutartyje, yra ieškovei kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei mokėtino atlygio sudėtinės dalys. Juolab, kad pati ieškovė 2023 m. birželio 2 d. pareiškime pripažįsta, jog abu ginčo mokesčiai yra ieškovei mokėtino atlygio dalys.

30. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taip pat buvo nustatyta, kad šis ribojamas netaikomas VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytu atveju. Tai yra, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

31. Nurodytos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio ir tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, įgyvendindami teisę gauti atlygį, negali nuo jų nukrypti. Pagal nagrinėjamu atveju aktualią VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakciją ne mažiau kaip 50 procentų atsakovo ieškovei mokamo atlygio turėjo būti skaičiuojama nuo atsakovo faktiškai grąžintų kredito įmokų, nebent ieškovė būtų įgyvendinusi būtinąsias sąlygas, kad galėtų remtis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtimi. Pastarąja ieškovė galėtų remtis, jeigu: 1) kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteiktų ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos; 2) užtikrintų, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

32. Ieškovė įrodinėja, kad, apskaičiuodama administravimo ir sutarties sudarymo mokesčius, turėjo teisę remtis VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtimi.

33. Ieškovės pateikta suinvestuotos sumos ataskaita patvirtina, kad ieškovė, sudarant Paskolos sutartį, suteikė atsakovui 313,81 Eur dydžio paskolos dalį, kuri sudaro daugiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos (975 Eur). Taip pat ieškovė pateikė bendrovės direktoriaus 2020 m. kovo 23 d. įsakymu patvirtintą Interesų konfliktų vengimo politiką. Pastarosios 4.2.5 papunktyje nustatyta, kad ieškovė, siekdama valdyti interesų konfliktus, suteikia bent 15 procentų bendros vartojimo paskolos sumos visiems fiziniams paskolos gavėjams. Byloje nenustatyta faktinių prielaidų, kurios sudarytų pagrindą laikyti, kad ieškovė vykdomoje veikloje nesilaikytų nurodytos Interesų konflikto vengimo politikos normos. Lietuvos bankas tokių duomenų nepateikė. O atsakovas teisminio proceso metu išliko pasyvus ir neneigė ieškovės argumento, kad apie ieškovės skolinimą jis buvo informuotas kaip tai numatyta Interesų konfliktų vengimo politikos 4.2.8 papunktyje, t. y. klientų savitarnoje arba aukcione.

34. Remiantis tuo, kas paminėta, spręstina, kad ieškovė pagrindė, jog, sprendžiant dėl ieškovei pagal Paskolos sutartį priklausančio atlygio, turi būti taikoma VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nustatyta išimtis, leidusi ieškovei netaikyti VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų.

35. Jau pasisakyta, kad sutarties sudarymo mokestis, kuris sudarė 75,07 Eur, buvo išskaičiuotas kredito išmokėjimo metu ir iškart sumokėtas ieškovei. Tokia mokesčio mokėjimo tvarka numatyta ir Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.27 ir 3.13 punktuose. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 4.7 punkte, detalizuojant iš paskolos gavėjo nuskaitytų sumų paskirstymo tvarką, nustatyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra grąžinamas investuotojams. Nurodyta sutarties sudarymo mokesčio mokėjimo tvarka neprieštaravo nei VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies, nei to paties straipsnio 6¹ dalies nuostatos.

36. Atsižvelgiant į tai, priteitina prie išvados, kad ieškovė, perėmusi kitų finansuotojų reikalavimo teises, pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 54,22 Eur sutarties sudarymo mokesčio, kuriam sumokėti buvo panaudoti dalis kredito, skolą. Ieškovės reikalavimas priteisti administravimo mokesčio skolą tenkinamas iš dalies.

37. Apeliacinės instancijos teismai analogiško pobūdžio bylose, laikosi pozicijos, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-854/2023, 2023 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-413-803/2023; 2023 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-1187/2023, 2023 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-928-866/2023, 2023 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-928-866/2023, 2023 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1334-798/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-385-826/2023; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-253-896/2023, 2023 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-604-657/2023).

38. Nutraukus Paskolos sutartį, išnyko administravimo objektas. Dėl to ieškovė nebegali reikalauti priteisti mokesčio, kuris atlieka atlygio funkciją, skolos, apskaičiuotos po Paskolos sutarties nutraukimo.

39. Nurodyta apeliacinės instancijos teismų formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika yra vyraujanti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra jokių priežasčių, vertinant ieškovės reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo pagrįstumą, nukrypti nuo naujausios ir vyraujančios teismų praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2023 m. vasario 11 d. Remiantis tuo, ieškovės reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovo priteisiant 27,44 Eur administravimo mokesčio skolą, apskaičiuotą nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. vasario 11 d.

Dėl delspinigių priteisimo

40. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 13,88 Eur dydžio delspinigius. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punkte nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais paskolos gavėjui taikomi delspinigiai yra lygūs 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

41. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

42. Paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punkto sąlyga atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalį. Ieškovė prašomus priteisti delspinigius apskaičiavo už trumpesnį nei 180 dienų terminą. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13,88 Eur delspinigius tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

43. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovė pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad įmonė turėjo 21 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, o už ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 363 Eur. Įvertinus ieškovei suteiktos teisinės pagalbos apimtį, byloje spręstų klausimų pobūdį, galimas ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą, spręstina, kad ne visos ieškovės išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktas). Ieškinys yra šabloniško pobūdžio, ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ieškovės vykdoma ūkine komercine veikla, byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės ir (ar) fakto klausimai. Kad būtų užtikrinta, jog atsakovui nebūtų perkelta nepagrįsto ieškovės išlaidavimo našta, taip pat įvertinus išlaidų teisinei pagalbai dydžio ir ieškinio sumos santykį, ieškovės išlaidos teisinei pagalbai pagrįstomis laikytinos 200 Eur sumos apimtyje.

45. Patenkinta 97 procentai ieškovės pareikštų reikalavimų (881,05 Eur / 856,99 Eur). Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteisiamas 214,37 Eur (21 Eur + 200 Eur) × 97 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,64 Eur. Patenkinti beveik visi ieškovės reikalavimai, todėl šių išlaidų atlyginimas visoje apimtyje į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo L. S. 686,13 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 13 ct) negrąžintą paskolą, 49,54 Eur (keturiasdešimt devynių eurų 54 ct) palūkanas, 25,78 Eur (dvidešimt penkių eurų 78 ct) negautas pajamas, 54,22 Eur (penkiasdešimt keturių eurų 22 ct) sutarties sudarymo mokestį, 27,44 Eur (dvidešimt septynių eurų 44 ct) administravimo mokestį, 13,88 Eur (trylikos eurų 88 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (856,99 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 99 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,37 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo L. S. 39,64 Eur (trisdešimt devynių eurų 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.