Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2137-260/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-12-18
Bylos Nr.: 2A-2137-260/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-16064-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Leonas Jachimavičius
Atsakovas: A. R., N. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“

Civilinė byla Nr. 2A-2137-260/2014,Proceso Nr. 2-05-3-16064-2012-2,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9; 35.3.1; 35.5; 121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. R. ir N. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1962-454/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams N. R. ir A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3–5, t. I) ir prašė priteisti jai iš atsakovės N. R. 4 902,09 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Atsakovei nuosavybės teise priklauso minėtame name esantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ir pateikė apmokėjimui atsakovei mokėjimo pranešimus su paskaičiuotomis mokėti sumomis, tačiau atsakovė tinkamai pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas nevykdė. Už per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. suteiktas komunalines paslaugas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą paskaičiuotas įsiskolinimas yra 4 902,09 Lt.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje (b.l. 3– 5, t. II) taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo A. R. 8 263,03 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl jis turi mokėti už ieškovės suteiktas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, tačiau šios savo pareigos tinkamai nevykdo. Už per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. suteiktas komunalines paslaugas, bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir eksploatavimą paskaičiuotas įsiskolinimas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 8 263,03 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė N. R. atsiliepime į ieškinį (b.l. 40–43, t. I) nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovė nėra suteikusi paslaugų už jos prašomą priteisti sumą, kadangi ieškovė per visą ieškinyje nurodytą skolos susidarymo laikotarpį tinkamai neteikė nei namo techninės priežiūros, nei šilumos sistemos ūkio priežiūros paslaugų, nei tinkamai eksploatavo namą. Atsakovė nurodė nesutinkanti mokėti už stogo remonto darbus, kadangi darbai buvo atlikti nekokybiškai, neturint namo gyventojų sutikimo atlikti papildomus stogo remonto darbus, be to, nebuvo būtina keisti viso stogo dangą. Dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų bei jų vilkinimo atsakovė patyrė nuostolius, kurių suma viršija iš atsakovės reikalaujamą priteisti sumą už stogo remonto darbus, ir kuriuos turėtų atlyginti atsakovei ieškovė. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė iš dalies sutiko su ieškovės ieškiniu, t. y. sutiko su 544,28 Lt skola, kurią sudaro 519,08 Lt šildymo sistemos priežiūros paslaugos bei 25,20 Lt televizijos antenos mokestis.

Atsakovas A. R. atsiliepime į ieškinį (b.l. 34, t. II) nurodė pripažįstantis pareigą sumokėti už ieškovės suteiktas paslaugas, tačiau tol, kol nebus išspręstas sutuoktinių N. R. ir A. R. turto padalijimo klausimas nutraukiant jų santuoką, skola negali būti priteista iš atsakovo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu (b. l. 61–65, t. VI) ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės N. R. 4 902,09 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 147 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už vieną Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt už teisines paslaugas rengiant ieškinį, iš atsakovo A. R. priteisė ieškovei 8 263,03 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 248 Lt žyminį mokestį, 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,90 Lt už vieną Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 181,50 Lt už teisines paslaugas rengiant ieškinį.

Teismas nustatė, kad atsakovė N. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, o atsakovas A. R. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 ir 2006 m. kovo 10 d. sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu yra paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės atliktų stogo remonto darbų, nustatė, kad byloje esančios apklausos anketos, kuriose patalpų savininkai išreiškė raštu savo nuomonę dėl stogo remonto, patvirtina, kad didesnė dalyvavusių apklausoje butų savininkų dalis pritarė stogo remontui, todėl sprendė, kad ieškovė tinkamai pravedė procedūrą dėl nuomonės remontuoti stogą. Vien ta aplinkybė, kad vienas ar keli gyventojai buvo priešingos nuomonės, nesudaro pagrindo daugumos namo gyventojų nuomonę vertinti priešingai. Teismas, remdamasis byloje esančiais gyvenamų namų apžiūros bei atliktų darbų aktais, sprendė, kad ieškovė įrodė atlikusi darbus, todėl nepagrįstu laikė atsakovės argumentą, kad namo techninė priežiūra yra netinkama. Teismas, spręsdamas dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą pagrįstumo, nustatė, kad pagal Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo 2006 m. kovo 10 d. sutartį Nr. 53-10-6 ieškovė vykdo teritorijos priežiūrą, o šioje sutartyje nurodyta, kad namui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra priskirtas 792 m² žemės sklypas pagal kadastro planą. Teismas, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytas plotas nepateko į namų valdos teritoriją arba, kad šis plotas būtų buvęs už namų valdos, todėl sprendė, kad ieškovė, teikdama teritorijos priežiūros paslaugas, veikė teisėtai, faktiškai patyrė teritorijos priežiūros išlaidas, todėl teismas pripažino, kad ieškovė pagrįstai iš atsakovės reikalavo mokesčio už teritorijos valymą ir priežiūrą. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, pripažino, kad ieškovė įrodė, jog atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos sistemos priežiūros ir stogo remonto darbus, todėl konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės apmokėjimo už suteiktas paslaugas proporcingai jos turimai namo bendrojo naudojimo daliai. Teismas pripažino, kad atsakovė neįrodė turinti pagrindą ginčyti prievolės vykdymą, todėl ieškovės ieškinį tenkino. Teismas, nurodęs, kad atsakovas A. R. su ieškiniu sutiko, plačiau nepasisakė dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovės pareikštą ieškinį šio atsakovo atžvilgiu tenkino visiškai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Atsakovas A. R. apeliaciniame skunde (b.l. 72–73, t. VI) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą ir skolą ieškovei pripažinti solidaria abiejų atsakovų prievole.

Apeliaciniame skunde atsakovas A. R. nurodė, kad teismas nepagrįstai prievoles ieškovei laikė ne solidariomis atsakovų prievolėmis. Skolos susidarymo laikotarpiu tarp atsakovų, kaip buvusių sutuoktinių, nebuvo pasibaigę teisminiai ginčai dėl turto, tačiau teismų sprendimais buvo pripažinta, kad sutuoktinių prievolės tretiesiems asmenims yra solidarios, dėl ko buvę sutuoktiniai ieškovei už susidariusias skolas turi atsakyti solidariai.

Atsakovė N. R. apeliaciniame skunde (b.l. 86–88, t. VI) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą, ieškinį atmesti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą atsakovė N. R. grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimą priėmė objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjęs visų aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos byloje, neišnagrinėjęs visų skolos sudedamųjų dalių ir reikalavimo dėl jų priteisimo pagrįstumo. Teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kadangi juos ištyrė vienas pats, užuot juos nagrinėjęs abiejų šalių akivaizdoje. Teismas nenurodė, kodėl vienaip ar kitaip sprendžia dėl konkrečių ieškovės pateiktų įrodymų, neaptarė atsakovės atsiliepime išdėstytų ir teismo posėdžiuose išsakytų aplinkybių dėl šių įrodymų.Teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktos eksperto ataskaitos apie stogo remonto darbų kokybę bei sąmatos trūkumus, kurioje nurodyta, kad stogo remonto darbai atlikti nesilaikant statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, kad siekiant pašalinti visus nustatytus stogo remonto trūkumus yra būtina iš naujo atlikti kai kuriuos stogo remonto darbus, kad faktiškai atlikti stogo remonto darbai neatitinka ieškovės priimtose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų, aplinkybių, kad ieškovė neginčijo šios ataskaitos ir nepateikė įrodymų, kad stogo remonto darbų trūkumai yra ištaisyti. Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovės prašoma priteisti suma už stogo remonto darbus yra nepagrįsta.Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai atliko namo bendraturčių apklausą dėl stogo remonto darbų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad namo bendraturčiai sutiko tik su stogo remonto darbais, kurių kaina buvo 76 488,48 Lt, tuo tarpu bendraturčių sutikimo dėl papildomų stogo remonto darbų, dėl kurių stogo remonto darbų kaina padidėjo iki daugiau nei 100 000 Lt, nėra. Teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, nesiaiškino, ar papildomai atlikti darbai buvo būtini, ar ieškovė pagrįstai nurodė tik dalį remonto darbų kainos vykdydama bendraturčių apklausą, ar tai nerodo ieškovės nesąžiningumo. Teismas neišsiaiškino, ar ieškovės papildomai atlikti stogo remonto darbai buvo teisėti ir ar ji pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už šių darbų atlikimą. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, reikalaudama priteisti papildomas sumas už sniego gaudytuvų įrengimą, parodė savo, kaip administratorės nesugebėjimą tinkamai organizuoti darbus, kadangi šie darbai privalomai turėjo būti atlikti atliekant stogo remonto darbus. Teismas, tenkindamas ieškinio dalį dėl papildomų stogo remonto darbų apmokėjimo, neapgynė atsakovės teisių, teisėtų lūkesčių dėl administratorės tinkamo ir kompetentingo pareigų atlikimo.Ieškovei esant nekompetentingai ar nesąžiningai, teismas nepagrįstai sprendė, kad administravimo paslaugos yra kokybiškos, dėl ko yra pagrindas mokėti visą ieškinyje prašomą priteisti sumą už administravimo paslaugas.Teismas nepagrįstai, motyvuodamas vien tik bylos vilkinimu, atsisakė priimti atsakovės priešieškinį dėl žalos, padarytos netinkamai atliekant stogo remonto darbus, atlyginimo, ir tokiu būdu tinkamai neapgynė atsakovės teisių ir teisėtų interesų. Ieškovei buvo žinoma atsakovės pretenzija dėl žalos atlyginimo, ieškovė buvo gavusi žalos įvertinimo ataskaitą, todėl turėjo galimybę pasirengti atsakyti į šį atsakovės reikalavimą. Ieškovei aiškiai neatsakius dėl pasirengimo atlyginti atsakovės patirtą žalą, nelaikytina, kad priešieškinio priėmimas būtų itin užvilkinęs bylos nagrinėjimą vien tik dėl būtinybės sulaukti atsiliepimo į ieškinį.Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji nuo 2006 metų teikė gyventojams ataskaitas, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kur buvo panaudotas nuo 2006 metų surinktas mokestis, skirtas techninei pastato priežiūrai, dėl ko negalima pripažinti, kad visos sukauptos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Teismas turėjo išsklaidyti abejones dėl ieškovės piktnaudžiavimo (nes visiems darbams atlikti papildomai renkami pinigai pagal remonto, o ne techninės priežiūros eilutę), tačiau to nepadarė nepagrįstai netenkinęs atsakovės prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo. Nesant įrodymų apie atliktus kitus remonto darbus, reikalavimas priteisti už šiuos darbus yra neteisėtas. Teismas rėmėsi nesamais ar tik numanomais įrodymais, pagrindžiančiais mokesčius už remontą.Teismas neįvertino aplinkybių, kad namo sienos skyla, tačiau ieškovė nesiima veiksmų atlikti sienų kapitalinį remontą, kad ieškovė nereaguoja į atsakovės nusiskundimus dėl netinkamo lietvamzdžio įrengimo ir vandens tekėjimo ties jos buto lubomis. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad namo techninė priežiūra atliekama netinkamai, dėl ko teismas nepagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamą sumą už namo techninės priežiūros paslaugas.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visą reikalaujamą sumą už šilumos sistemos priežiūrą, kadangi ši paslauga buvo teikiama tik iš dalies. Ieškovė nėra išsireikalavusi visų priklausančių turėti dokumentų perduodant jai administruoti namą, dėl jo ji yra nepajėgi tinkamai vykdyti namo šiluminės sistemos priežiūros. Teismas, ieškovės neveikimą neišsireikalaujant reikiamų dokumentų, turėjo vertinti kaip jos neveiklumą ir tinkamos paslaugos nesuteikimą.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovės netinkamai sąskaitose nurodyto mokesčio už bendroms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją. Ieškovė šios atsakovės pretenzijos nepaneigė, o kiekvienos prekės ar paslaugos pirkimo rekvizitų dėl sunaudotos bendroms reikmėms elektros nebuvimas ieškovės teikiamose sąskaitose taip pat laikytinas administravimo paslaugos trūkumu. Teismas kaip administravimo trūkumo neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė, net nesurinkusi apklausos anketų, pati savarankiškai padarė klaidingą išvadą dėl gyventojų apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, taip pat laiku ir tinkamai neišsprendė permokos grąžinimo gyventojams klausimo.Teismas nepagrindė savo sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovės mokestį už teritorijos priežiūrą, nors atsakovė ginčijo šį reikalavimą.Teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės prašomą mokestį už televizijos anteną, sprendime nepasisakė, kodėl atmeta atsakovės argumentus dėl to, kad nebuvo pagrindo mokėti už anteną nuo 2009 m. birželio mėnesio, kai stogas, o kartu ir antenos buvo nuardytos.Santuokos nutraukimo su atsakovu A. R. byloje prievolės ieškovei buvo pripažintos solidaria sutuoktinių prievole, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė ir dėl jos teismo sprendime nepasisakė. Kadangi atsakovas buvo pasyvus, neginčijo iš jo reikalaujamos sumos, atsakovei A. R. atžvilgiu priimtas teismo sprendimas gali turėti neigiamą įtaką.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 92–96, t. VI) prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė N. R. nepagrįstai teigia, jog teismas skundžiamą sprendimą priėmė neišnagrinėjęs byloje esančių įrodymų, kadangi teismo sprendimas yra motyvuotas, išsamus ir teisingas. Teismas sudarė sąlygas atsakovei teikti savo argumentus, įrodymus, atsakovės prašymu išreikalavo iš ieškovės papildomus dokumentus, todėl laikytina, kad atsakovei buvo sudarytos sąlygos aktyviai dalyvauti visose bylos nagrinėjimo stadijose. Atsakovės procesinės teisės nebuvo varžomos, todėl nėra pagrindo panaikinti teisingą ir teisėtą teismo sprendimą. Ieškovė nurodė, kad atliekant stogo remonto darbus Kultūros ir paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys įpareigojo ieškovę suremontuoti ir mažąjį stogą. Kadangi ieškovė privalo vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, ieškovė, remdamasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, suteikiančia teisę administratoriui priimti sprendimą dėl privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, atliko ir stogo (balkono) remonto darbus. Stogo remonto darbų kokybė nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pagrįstai byloje nesirėmė UAB „Skena“ ataskaita dėl stogo remonto darbų, kadangi ji neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo. Be to, stogo remonto darbams galioja 5 metų garantinis terminas, tačiau jokių stogo remonto darbų trūkumų šiuo metu nėra nustatyta. UAB „Skena“ išvada yra parengta remiantis klaidinga prielaida, jog paprastojo stogo remonto darbams turi būti taikomas reglamentas STR 2.05.02:2008. Priskaičiuotų ir panaudotų lėšų ataskaita namo savininkams yra teikiama kasmet, ką patvirtina byloje esančios administratorės veiklos ataskaitos. Visi papildomai bendraturčių naudai atlikti remonto darbai yra patvirtini byloje esančiais atliktų darbų aktais. Atsakovė nėra nurodžiusi, su kokiais konkrečiais remonto darbais ir dėl kokios skolos sumos nesutinka, todėl atsakovės pateiktas apeliacinis skundas yra tik noras dar kartą pasiginčyti dėl priteistų sumų aukštesnės instancijos teisme. Atsakovė už ieškovės suteiktas paslaugas nuo 2006 metų nėra sumokėjusi nei lito, kas tik patvirtina, jog atsakovės kritika nėra konstruktyvi ir nuosekli, bet tik antipatijos ieškovei išraiška. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė negali realiai vykdyti šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros dėl neva neturimos namo šildymo sistemos techninės dokumentacijos, kadangi sistemų priežiūrą vykdo samdomas kvalifikuotas prižiūrėtojas, vadovaudamasis norminiais teisės aktais, turėdamas visą reikiamą informaciją ir dokumentaciją, skirtą tokios paslaugos suteikimui. Kadangi buvęs namo administratorius yra likviduotas, objektyviai nėra galimybių atgauti jokių papildomų dokumentų, tačiau atsakovei pageidaujant, ieškovė gali užsakyti parengti šildymo sistemos techninį projektą ar kitus dokumentus. Ieškovė, vykdydama Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 904 ir organizuodama daugiabučiam namui priskirtos teritorijos tvarkymo darbus, patyrė išlaidas, kurios buvo paskirstomos namo bendraturčiams. Atsakovė ieškovės teikiamų paslaugų neatsisakė, jomis naudojosi ir jokių pretenzijų dėl jų nereiškė. Atsakovei buvo žinoma apie teikiamas namo teritorijos priežiūros paslaugas, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų dėl šios paslaugos atsisakymo, dėl ko atsakovė negali būti atleista nuo prievolės sumokėti už faktiškai atliktus darbus, nes tai prieštarautų bendriesiems teisės principams ir pažeistų kitų namo bendraturčių teises, kurie jau yra sumokėję už suteiktas paslaugas. Ieškovė namo teritorijos priežiūros paslaugas organizavo vykdydama tuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl vien ta aplinkybė, kad nėra parengtas detalusis planas, kuriame būtų tiksliai nurodytas namui priskirtos teritorijos plotas, nesudaro pagrindo paneigti ieškovės teisę reikalauti priteisti jai iš atsakovės faktiškai už suteiktas paslaugas turėtas išlaidas. Kiti atsakovės argumentai taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi teismo sprendimas priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sudarius galimybes atsakovei tinkamai pagrįsti savo atsikirtimus į ieškinį, sprendimas motyvuotas ir vien ta aplinkybė, kad jis yra nepalankus atsakovei, nesudaro pagrindo jo naikinti. Ieškovė nurodė nesutinkanti ir su atsakovo A. R. apeliaciniu skundu, kadangi ji, vadovaudamasi CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teise esant skolininkų daugetui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, prašė priteisti jai iš atsakovų skolas atitinkamomis dalimis, dėl ko nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, kad teismas skolą turėjo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu pripažino 8 263,03 Lt skolą už butą, esantį (duomenys neskelbtini), jos neginčijo, atsikirtimų į ieškinį ar įrodymų nepateikė, todėl negalima sutikti, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo nuomonę.

Atsakovė N. R. atsiliepime į atsakovo A. R. apeliacinį skundą (b.l. 99–100, t. VI) nurodė su apeliaciniu skundu nesutinkanti. Byloje nebuvo sprendžiamas skolos solidarumo klausimas, kadangi dėl atsakovų prievolių jų kreditoriams jau buvo pasisakyta jų santuokos nutraukimo byloje. Kreditorė, reikšdama atskirus ieškinius atsakovams, sutiko ir pakeitė prievolės pobūdį, todėl teismas, įvertinęs kreditorės valią, nepaneigė teismų sprendimų atsakovų skyrybų byloje, o tik įgyvendino savo teisę dėl prievolės pobūdžio pakeitimo.

Atsakovas A. R. atsiliepimo į atsakovės N. R. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Žaidas“ ieškinys atsakovams N. R. ir A. R. dėl skolos priteisimo patenkintas visiškai, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis atsakovų nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės N. R. vardu Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11–12, t. I). Taip pat nustatyta, kad 2012 m. spalio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui A. R. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12, t. II). Minėti butai yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. 2006 m. kovo 10 d. Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-6 (b.l. 29–34, t. IV) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 pagrindu ieškovei pavesta administruoti Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, įskaitant ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Ieškovės pateiktais paskaičiavimais skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra 4 902,09 Lt (b.l. 14–16, t. I), o skola už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. yra 8 263,03 Lt (b.l. 14–15, t. II). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už suteiktas paslaugas iš atsakovų priteisimo ir pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Ginčo teisinių santykių metu galiojusioje CK 4.82 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė turi specifinių bruožų. Vadovaujantis CK nuostatomis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 str. 3 d.), o tais atvejais, kai gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija neįsteigta arba nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, arba jei bendrija yra likviduota arba jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta, yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 str. 1 d.), o administravimo išlaidų apmokėjimo pareiga yra numatyta butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 4 d.). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Tačiau tuo pačiu CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Byloje nustatyta ir ši aplinkybė apeliaciniame skunde neginčijama, kad ieškovė yra paskirta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Taip pat byloje neginčijama aplinkybė, jog skolos susidarymo laikotarpiu atsakovams nuosavybės teise priklausė minėtame name esantys butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovei UAB „Žaidas“ kreipusis į teismą dėl skolos iš atsakovų priteisimo, atsakovė N. R. neigia savo pareigą mokėti prašomą priteisti iš jos sumą nurodydama, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, kad ieškovė savo pareigas atlieka netinkamai, aplaidžiai, todėl atsakovė neprivalo mokėti ieškovei jos apskaičiuotų mokesčių. Be to, ieškovė papildomus stogo remonto darbus atliko neturėdama gyvenamojo namo savininkų sutikimo, darbų pradžioje nenumačiusi privalomų atlikti darbų, todėl šias išlaidas turi prisiimti ieškovė. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, neįrodė prašomų priteisti sumų pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės N. R. apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai sprendė egzistuojant atsakovės pareigą atlyginti ieškovei už atliktus gyvenamojo namo stogo remonto darbus bei kitas ieškovės suteiktas paslaugas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė ginčija savo pareigą apmokėti už atliktus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė prieš stogo remonto darbų atlikimą atliko patalpų savininkų apklausą dėl stogo remonto darbų, kurios metu didesnė dalis patalpų savininkų pritarė stogo remonto darbams, sprendė, kad ieškovė tinkamai atliko procedūrą siekiant išsiaiškinti patalpų savininkų nuomonę dėl planuojamų atlikti stogo remonto darbų, todėl pripažino egzistuojant atsakovės pareigą atlyginti ieškovei išlaidas už atliktus stogo remonto darbus. Apeliaciniame skunde ginčijama ši teismo išvada teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai atliko patalpų savininkų apklausą dėl stogo remonto darbų, kadangi namo bendraturčiai sutiko tik su stogo remonto darbais, kurių kaina buvo numatyta 76 488,48 Lt, kai tuo tarpu bendraturčių sutikimo dėl papildomų stogo remonto darbų, dėl kurių stogo remonto darbų kaina padidėjo iki daugiau nei 100 000 Lt, nėra. Be to, atsakovės teigimu, teismas neišsiaiškino, ar ieškovės papildomai atlikti stogo remonto darbai buvo teisėti ir ar ji pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės skolą už šių darbų atlikimą.

Byloje esantys statinio apžiūros aktai (b.l. 50–73, 4–9, t. I, III) patvirtina, kad ieškovė 2006-2012 metais atliko kasmetinę statinio (namo), esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, kurios metu dar 2007 m. balandžio 26 d. buvo nustatyta, kad molinės stogo dangos čerpės yra suskeldėję ir nesandarios, per dangą prasiskverbęs vanduo patenka ant medinių stogo konstrukcijų ir jas silpnina, dėl ko rekomenduojama nesandarią čerpių dangą perkloti naujai, susilpnėjusią medžio konstrukciją sustiprinti (b.l. 70–71, t. I). Byloje esantys duomenys (b.l. 123–125, t. I) patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga neatitiko privalomųjų reikalavimų ir neužtikrino kokybiškos statinio naudojimo saugos reikalavimų. Todėl tam, kad užtikrinti STR. 2.05.02:2001 keliamus reikalavimus konstatuota, jog stogui būtinas remontas pakeičiant suskeldėjusias ir nesandarias čerpes, sutvirtinant pažeistas medines stogo konstrukcijas, pakeičiant lietaus surinkimo latakus ir lietvamzdžius. Tačiau net ir esant duomenims, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo danga neatitiko privalomųjų reikalavimų ir neužtikrino kokybiškos statinio naudojimo saugos reikalavimų, ieškovė, prieš atliekant minėto gyvenamojo namo stogo remonto darbus, atliko patalpų savininkų apklausą dėl planuojamų stogo remonto darbų. Byloje esantis 2009 m. balandžio 27 d. protokolas (b.l. 126, t. I) bei kiti įrodymai (b.l. 28–38, t. III) patvirtina, kad atlikus daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendraturčių apklausą dėl namo stogo remonto darbų namo bendraturčių lėšomis pagal UAB „Staterna“ pateiktą atliekamų darbų sąmatinę vertę – 76 488,48 Lt, iš 14 patalpų savininkų buvo gautos 11 apklausos anketos, iš kurių 1 buvo negaliojanti, 8 patalpų savininkai pasisakė už stogo remonto darbus, o 2 buvo prieš. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko turėdama namo bendraturčių sutikimą, dėl ko jiems kyla pareiga atlyginti stogo remonto išlaidas. Tuo pačiu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų apie kokią nors ieškovės atliktą papildomą patalpų savininkų apklausą dėl papildomų stogo remonto darbų atlikimo, sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog patalpų savininkų apklausa nebuvo atlikta dėl papildomų stogo remonto darbų, dėl kurių stogo remonto darbų kaina pakilo virš 100 000 Lt atlikimo, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad patalpų savininkai neprivalo atlyginti ieškovei išlaidų, turėtų dėl papildomai atliktų stogo remonto darbų, kadangi papildomų stogo remonto darbų atlikimą lėmė reikalavimas užtikrinti stogo dangos medžiagiškumo vientisumą, o kartu ir privalomuosius teisės aktų reikalavimus. Kaip galima spręsti iš bylos duomenų, iškilus klausimui dėl dalies stogo remonto, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys nurodė, kad vykdant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus, kadangi minėtas pastatas yra Kauno Senamiesčio teritorijoje, kurioje saugomas stogų dangų medžiagiškumas, turi būti išsaugotas stogo dangos medžiagiškumo vientisumas (b.l. 127, t. I). Taigi sprendimą dėl papildomų stogo remonto darbų sąlygojo ieškovės pareiga užtikrinti teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą, dėl ko ieškovė, remdamasi CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, suteikiančia teisę administratoriui priimti sprendimą dėl privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pagrįstai ir teisėtai atliko ir stogo (balkono) remonto darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ne dėl ieškovės katės ar jos netinkamo pareigų vykdymo buvo atlikti viso stogo remonto darbai, dėl ko stogo remonto darbų kaina nuo 76 488,48 Lt padidėjo dar 24 948,81 Lt, bet dėl būtinų paveldosaugos reikalavimų, kurių užtikrinimas yra ne tik ieškovės, kaip daugiabučio namo savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus, bet kartu ir daugiabučio namo bendraturčių pareiga. Dėl to nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad papildomi stogo remonto darbai galėtų būti vertinami kaip nebūtini, nereikalingi ar neteisėti. Taip pat nesutiktina, kad dalies stogo remonto darbų kainos nurodymas vykdant bendraturčių apklausą gali būti vertinamas kaip ieškovės nesąžiningumas. Paminėtina, kad sprendimą remontuoti visą, o ne dalį gyvenamojo namo stogo, ieškovė priėmė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, taip pat Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio reikalavimu, nurodytu jau po bendraturčių apklausos atlikimo, kas rodo, kad ieškovė apklausos metu negalėjo žinoti apie papildomai reikiamus atlikti stogo remonto darbus. Todėl papildomų stogo remonto darbų kaina apklausos metu bendraturčiams nebuvo nurodyta ne dėl ieškovės nesąžiningumo, o dėl objektyvaus negalimumo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė stogo remonto darbus atliko teisėtai, pagrįstai, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovei dėl šių darbų atlikimo turėtas išlaidas.

Egzistuojančios atsakovės pareigos sumokėti už stogo remonto darbus nepaneigia ir atsakovės argumentai dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų, ką, atsakovės teigimu, patvirtina jos į bylą pateikta eksperto ataskaita apie stogo remonto darbų kokybę bei sąmatos trūkumus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino šios atsakovės pateiktos eksperto ataskaitos, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti suma už stogo remonto darbus yra pagrįsta. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra pateikusi į bylą UAB „Skena“ atliktos dalinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų ekspertizės aktą (b.l. 5–26, t. VI), kuris, atsakovės teigimu, patvirtina netinkamai atliktus stogo remonto darbus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teismui pateiktas dalinės ekspertizės aktas negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu netinkamai atliktus stogo remonto darbus. Visų pirma paminėtina, kad šis ekspertizės aktas yra atliktas ne dalyvaujančių byloje asmenų užsakymu. Kaip matyti iš byloje esančio akto, atliktos dalinės ekspertizės užsakovas yra UAB „Užuolaidų studija“, kuri nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl nėra aišku, kokiu tikslu buvo atlikta nurodyta ekspertizė. Antra, nurodytas ekspertizės aktas vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste, kadangi nurodyta ekspertizė nebuvo paskirta teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje duomenų apie netinkamai atliktus stogo remonto darbus, išskyrus pateiktą atsakovės ekspertizės aktą, nėra, priešingai, kaip kad nurodė ieškovė, šiuo metu nėra jokių stogo remonto darbų trūkumų. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo patalpų savininkai būtų kreipęsi į ieškovę dėl netinkamai atliktų stogo remonto darbų ar kad būtų nurodę kokius nors stogo remonto darbų trūkumus. Byloje esantys įrodymai (b.l. 131–132, t. I) patvirtina, kad ieškovės atstovas priėmė UAB „Staterna“ atliktus stogo remonto darbus nenustatęs jokių darbų trūkumų. Duomenų apie tai, kad darbai atlikti su trūkumais, netinkamai, nenustatyta. Be to, paminėtina, kad atsakovės teismui pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jos nurodyti galimi stogo remonto darbų trūkumai negali būti pašalinti pasinaudojus suteikta garantija atliktiems darbams. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė atliktų stogo remonto darbų trūkumų, dėl kurių ji neturėtų sumokėti ieškovei jos paskaičiuotų mokesčių.

Pasisakydama dėl kitų atsakovės N. R. apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei iš jos visą paskaičiuotą mokestį už televizijos anteną. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų paskaičiavimų (b.l. 14–16, t. I), mokestis už kolektyvinę anteną buvo skaičiuojamas visą skolos susidarymo laikotarpį, taip pat ir po atsakovės nurodyto 2009 m. birželio mėnesio. Atsakovė, teigdama, jog dėl stogo remonto darbų antena buvo nuardyta nuo stogo, nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, byloje nėra duomenų, jog dėl atliekamų stogo remonto darbų kolektyvinė antena buvo nuardyta nuo stogo ir dėl to atsakovė negalėjo naudotis kolektyvine antena. Pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovės nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos už kolektyvinę anteną priteisimo. Paminėtina, kad atsakovu byloje dalyvavęs A. R. aplinkybių dėl nuo stogo nuardytos antenos nebuvo nurodęs, o be to, byloje esančiuose atliktų darbų aktuose (b.l. 131–132, t. I) nėra nurodyti antenos nuardymo darbai, kas nesudaro pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus dėl kolektyvinės antenos nuardymo stogo remonto darbų atlikimo metu.

Teisėjų kolegija, sutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo priteisti mokestį už teritorijos priežiūrą, tačiau nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio mokesčio pagrįstumo, yra teisinga, nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti iš jos mokestį už teritorijos priežiūrą, kadangi šis mokestis yra pripažintas neteisėtu, o be to, daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), nėra priskirta konkreti teritorija. Šie atsakovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovės reikalavimas priteisti mokestį už namo teritorijos priežiūrą yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad 2006 m. kovo 10 d. Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-6 (b.l. 29–34, t. IV) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 pagrindu ieškovei pavesta administruoti Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, įskaitant ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Pagal minėtą sutartį ieškovė taip pat įsipareigojo teikti nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo priežiūros administravimo paslaugas. Ieškovė skolos susidarymo laikotarpiu vykdė daugiabučių namų, kurių būtų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, įskaitant ir namo, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 pagrindu. Pagal minėtą sprendimą ieškovei buvo pavesta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų namų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą (faktinės išlaidos kiekvienai valdai proporcingos naudojamų patalpų plotui), o tuo pačiu ieškovei buvo suteikta teisė nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jų nesant - valdų plotą išmatuoti vietoje. Paminėtina, kad pagal Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 904 visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turėjo teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai ar nuomininkai nebuvo atsisakę ieškovės teikiamų teritorijos priežiūros paslaugų. Byloje esantys įrodymai (b.l. 55–193, t. IV, b.l. 3–181, t. V) patvirtina ieškovės išlaidas namo teritorijos priežiūrai pagal su Kauno savivaldybės įmone „Santakos butų ūkis“ sudarytą teritorijos tvarkymo ir priežiūros sutartį, dėl ko laikytina, kad ieškovė, vykdžiusi tuo metu galiojusio ir nepanaikinto teisės akto reikalavimus, veikė teisėtai ir turėjo faktinių išlaidų. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 904 namų valdos bendraturčiams neparengus teritorijų planavimo dokumento, reikalingo jų turimo turto eksploatacijai ir priežiūrai, šią teisę galėjo įgyvendinti savivaldybė per savo įmones, vykdančias bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas. Namui priskirtos teritorijos ploto nekilnojamojo turto registre neįregistravus, teritorijos plotas galėjo būti nustatytas vietoje. Byloje pateikti įrodymai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 priede pateiktas Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, kuriame yra fiksuota, jog daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priskirtas 792 kv.m žemės plotas (b.l. 35–54, t. IV). Byloje nėra jokių duomenų, jog nurodytas plotas nepateko į namų valdos teritoriją, arba, kad šis plotas būtų buvęs už namų valdos. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad nesant duomenų apie suformuotą ir viešame registre įregistruotą žemės sklypo plotą šalia daugiabučio gyvenamojo namo ieškovės reikalavimas dėl mokesčio už namo teritorijos priežiūrą priteisimo yra nepagrįstas. Pareiga mokėti mokestį už teritorijos priežiūrą nesant priskirto ir įregistruoto viešame registre žemės sklypo pripažįstama teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1353-601/2011, 2014 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161-555/2014, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-796-260/2014). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi formuojama teismų praktika, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė, veikdama teisėtai pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir teikdama teritorijos priežiūros paslaugas faktiškai turėjo išlaidų dėl teritorijos priežiūros, pripažįsta, kad ieškovė turėjo pagrįstą teisę reikalauti iš atsakovės mokesčio už teritorijos valymą ir priežiūrą.

Teisėjų kolegija nepagrįstais laikydama apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės visą reikalaujamą sumą už šilumos sistemos priežiūrą. Paminėtina, kad atsakovė sutiko su dalimi šio ieškovės reikalavimo. Atsakovė netinkamą daugiabučio gyvenamojo namo šilumos sistemos priežiūros paslaugų teikimą grindžia tuo, kad ieškovė nėra išsireikalavusi priklausančių turėti dokumentų perduodant jai administruoti namą, dėl ko ieškovė, atsakovės teigimu, yra nepajėgi tinkamai vykdyti namo šiluminės sistemos priežiūros. Teisėjų kolegija vertina, kad pagal ieškovės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2006 m. kovo 10 d. sudarytą Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį ne ieškovė, bet Kauno miesto savivaldybės administracija yra įsipareigojusi perduoti ieškovei turimus namų statybos, techninės inventorizacijos ir kitus dokumentus, reikalingus vykdyti administratoriaus funkcijas (sutarties 3.1 punktas), dėl ko būtent Kauno miesto savivaldybės administracija, o ne ieškovė yra atsakinga už tinkamą jai visų reikiamų dokumentų perdavimą. Be to, atsakovė nėra pateikusi teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė, neturėdama visų reikiamų dokumentų, negali tinkamai vykdyti namo šiluminės sistemos priežiūros. Atsakovė nepateikė teismui duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog namo šilumos dokumentacijos neturėjimas trukdo ieškovei tinkamai atlikti namo šilumos techninės priežiūros paslaugas ar kad ji jas atlieka netinkamai, kas sudarytų pagrindą atsakovei nemokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė nepaneigė ieškovės teisės gauti atlygį už suteiktas paslaugas, nes vien nurodytų dokumentų neturėjimas nepatvirtina netinkamo paslaugų suteikimo. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šildymo sistemų priežiūrą vykdo ieškovės samdomas kvalifikuotas prižiūrėtojas, vadovaudamasis norminiais teisės aktais, turėdamas visą reikiamą informaciją ir dokumentaciją, skirtą tokios paslaugos suteikimui.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, remdamasi kuriais atsakovė grindžia netinkamą ieškovės paslaugų teikimą, pažymi, kad šie argumentai yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio, sąlygoti atsakovės priešiško nusiteikimo ieškovės atžvilgiu (ką patvirtina byloje esantys duomenys, jog atsakovė nuo pat ieškovės paslaugų teikimo pradžios nėra nei karto mokėjusi už ieškovės suteiktas paslaugas), nėra pagrįsti byloje surinktais įrodymais ir neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog ieškovė yra nekompetentinga ar nesąžininga, kad jos teikiamos paslaugos yra nekokybiškos. Priešingai, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrįstą spręsti, kad ieškovė tinkamai, laikydamasi teisės aktų reikalavimų teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo, techninės priežiūros paslaugas, ataskaitas apie savo veiklą. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir ieškovės papildomai atliktus remonto darbus, dėl ko pagrįstai ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės išlaidas už šių darbų atlikimą. Atsakovės argumentai, jog ieškovė negali būti laikoma tinkamai atliekančia savo pareigas dėl to, jog nesiima veiksmų atlikti sienų kapitalinį remontą, nelaikytini pagrįstais. Paminėtina, kad ieškovė, perėmusi administruoti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ėmėsi priemonių stebėti namo sienų įtrūkimus, atliko ekspertizę, todėl negali būti laikoma, kad ji nesiėmė jokių veiksmų minėtai problemai spręsti. Byloje įrodymų, jog ieškovė nereaguoja į patalpų savininkų nusiskundimus ir neatlieka jai priklausančių darbų, kad kaip atsakovė nurodė, ir susijusių su netinkamu lietvamzdžio įrengimu, nepateikta, todėl pripažintina, kad ieškovė neįrodė savo atsikirtimų į ieškovės ieškinį pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmos instancijos teismo sprendimą, jo argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog būtų pažeistos procesinės įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklės. Pirmos instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę, tinkamai juos įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentą dėl nepagrįsto teismo atsisakymo priimti atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žalos, padarytos netinkamai atliekant stogo remonto darbus, atlyginimo. Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu atsakovė pateikė priešieškinį, kurį teismas, argumentuodamas bylos nagrinėjimo užvilkinimu, atsisakė priimti (b.l. 59, t. VI). Atsakovės teigimu, teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, neapgynė jos teisių ir teisėtų interesų, o be to, ieškovei žinant apie atsakovės pareikštą pretenziją, nelaikytina, kad būtinybė sulaukti atsiliepimo į pateiktą priešieškinį itin užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimą.

CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jei tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės priešieškinio priėmimas užvilkins civilinės bylos nagrinėjimą ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės priešieškinį. Nesutiktina su atsakovės argumentu, kad tokiu būdu teismas atsisakė apginti jos teises ir teisėtus interesus, kadangi atsisakymas priimti priešieškinį neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savo pažeistų teisių gynybos (CPK 5 str. 1 d.). Teismo atsisakymas priimti priešieškinį negali būti vertinamas kaip teismo atsisakymas ginti atsakovės teises. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškinys atsakovei dėl skolos priteisimo teisme buvo gautas 2012 m. gruodžio 4 d., o atsakovė priešieškinį teismui pateikė tik 2014 m. balandžio 15 d. vykusiame teismo posėdyje, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme praėjus daugiau kaip 16 mėnesių, kad atsakovė jau atsiliepime į ieškinį nurodė aplinkybes dėl jos galimai patirtos žalos, sprendžia, jog atsakovė, tinkamai naudodamasi procesinėmis teisėmis, priešieškinį byloje galėjo pareikšti daug anksčiau. Tik dėl atsakovės tinkamo ir savalaikio savo teisių neįgyvendinimo negali būti vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas. Priešingai nei kad teigia atsakovė, priešieškinio priėmimas, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo stadiją, būtų užvilkinęs civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovė nepagrįstai teigia, jog tokiu atveju būtų reikėję sulaukti tik ieškovės atsiliepimo į priešieškinį. Priešingai, priėmus priešieškinį civilinės bylos nagrinėjimas būtų užtrukęs ne tik esant būtinybei suteikti laiko ieškovei pateikti atsiliepimą į priešieškinį, bet kartu būtų išplėstos bylos nagrinėjimo ribos, kadangi tokiu atveju būtų sprendžiama, o šalys turėtų įrodyti savo reikalavimų ir atsikritimų pagrindą sudarančias aplinkybes dėl tariamai atsakovės patirtos žalos ir jos dydžio. Taigi tokiu būdu bylos nagrinėjimas, kaip kad pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, būtų nepagrįstai užvilkintas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo A. R. apeliacinio skundo pagrįstumo, pažymi, kad atsakovas iš esmės neginčija jo pareigos sumokėti ieškovei susidariusią skolą už suteiktas paslaugas, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą ieškovei iš atsakovų priteisė ne solidariai. Šio atsakovo teigimu, nutraukiant atsakovų santuoką bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sutuoktinių prievolės, atsiradusios iki jų santuokos nutraukimo, ieškovei yra solidarios, todėl skola ieškovei iš atsakovų turėjo būti priteista solidariai.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2011 m. gegužės 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovų A. R. ir N. R. santuoka, prievolės ieškovei, atsiradusios iki santuokos nutraukimo, pripažintos solidariomis atsakovų prievolėmis. Tiek bylą dėl atsakovų santuokos nutraukimo nagrinėjant apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismuose, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeista ar panaikinta nebuvo. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-101-555/2013 atsakovų ginčas dėl santuokos nutraukimo išspręstas iš esmės, galutinai, teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra įsiteisėjęs. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad atsakovų prievolės ieškovei, atsiradusios iki jų santuokos nutraukimo, yra solidarios prievolės.

CK 6.6 straipsnio, reglamentuojančio solidariąją skolininkų pareigą, 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tuo atveju, jei skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovė, kuriai atsakovų prievolės, atsiradusios iki jų santuokos nutraukimo, yra pripažintos solidariomis prievolės, remiantis jai teisės aktų suteikta teise, ieškinį dėl skolos priteisimo galėjo pareikšti tiek bendrai abiems atsakovams kaip solidariesiems skolininkams, tiek kiekvienam iš jų skyrium, be to, tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies priteisimo. Ieškovė buvo pareiškusi du ieškinius atitinkamai atsakovui A. R., prašydama priteisti iš jo skolą už paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiek ir atsakovei N. R., prašydama priteisti iš jos skolą už paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skolos, kurias ieškovė prašė priteisti iš atsakovų, susidarė iki atsakovų santuokos nutraukimo. Bylų nagrinėjimo teisme metu civilinės bylos pagal ieškovės pareikštus skirtingus ieškinius buvo sujungtos į vieną bylą, tačiau ieškovė savo reikalavimų nepatikslino, neprašė iš atsakovų susidariusią skolą priteisti solidariai, o sujungus bylas ir toliau palaikė savo ieškiniuose nurodytus reikalavimus. Taigi ieškovei pasinaudojus jai teisės aktų suteikta teise reikalauti, kad solidariąją prievolę tam tikromis dalimis įvykdytų abu solidarieji skolininkai, neprašant, kad skola iš atsakovų būtų priteista solidariai, teismas neturėjo pagrindo išeiti už pareikštų reikalavimų ribų ir ieškovei skolą iš atsakovų priteisti solidariai. Net ir ta aplinkybė, kad atsakovų prievolės ieškovei įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažintos solidariomis, nepanaikina ieškovės teisės pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, o kartu ir nuspręsti, kokia tvarka ji pageidauja, kad būtų priteista skola iš solidariųjų skolininkų. Paminėtina, kad atsakovas A. R. bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko, net ir žinodamas, kad jų prievolės ieškovei su atsakove yra solidarios neprašė, kad skola iš atsakovų ieškovei būtų priteista solidariai, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės reikalavimus tenkino neperžengdamas ieškinio ribų ir nesant tam jokio teisinio pagrindo pagrįstai ieškovės prašomų priteisti iš atsakovų skolų nepriteisė ieškovei solidariai. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atsakovo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kitų atsakovės N. R. apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.

Atmetus atsakovo A. R. apeliacinį skundą, atsakovui nepriteistina už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Atmetus ir atsakovės N. R. apeliacinį skundą, valstybei nepriteistina iš ieškovės atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičius