Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ir atsakovų M. K., J. K., B. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2526-214/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams M. K., J. K., B. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinti STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-787 „Dėl Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ ir 2006 m. kovo 10 d. sudarytos su Kauno miesto savivaldybe Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Nr. 53-1-6 UAB „Žaidas“ paskirta Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-163-720/2010 b. l. 3–4.).

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė atliko elektros įvadinio skydo remontą, sprendė, kad ieškovė teikė administravimo, pastato techninės priežiūros ir šilumos sistemų priežiūros paslaugas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atliekant darbus buvo pašalinti elektros sistemos trūkumai, atliekant elektros įvado demontavimą, taigi galima konstatuoti, kad buvo atlikti tam tikri namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip jis apibrėžiamas CK 4.82. straipsnio 1 dalyje, darbai būtini šio turto išsaugojimui (elektros įvado elementų netinkama eksploatuoti būklė gali būti kliūtis visos sistemos funkcionavimui), todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog šiems darbams buvo būtinas namo bendrasavininkių sutikimas. Administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra ieškovo pareiga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus objekto (daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame keli savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įsigiję bendras patalpas) specifiką, kai vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, pripažintina, kad ieškovės veiksmai, organizuojant apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių sistemų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, remontą, neprieštaravo jos, kaip administratoriaus, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis, Administravimo nuostatų 5, 6, 8 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė nepagrįstai iš atsakovų reikalauja priteisti skolą už šildymo sistemų priežiūrą, kadangi patalpos, kurios galėtų būti traktuojamos kaip bendro naudojimo yra šildomos paties apelianto J. K.. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga sudaro bendrąją pastato inžinierinę sistemą. Todėl nustatyta aplinkybė, kad buvo atlikta šilumos punkto įrenginių priežiūros darbai, iš kurių patalpoms tiekiama šiluma, sudaro pagrindo spręsti, kad apeliantai privalo apmokėti išlaidas, susijusias su šilumos punkto ir šilumokaičio remontu. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės pateiktų dokumentų trūkumo. Nors apeliantai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atliktų darbų akto trūkumų, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, įgalinančių spręsti, jog nebuvo atlikti ieškovės nurodomi darbai, kad šie darbai su trūkumais bei, kad darbų kaina nėra pagrįsta.

Pagal CK 4.76 straipsnį tokiais atvejais, kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuo atveju remontą atliko ne kiti bendraturčiai, o jiems nevykdant šios pareigos – ieškovė. Dėl to apeliantai, kaip suremontuoto turto bendraturčiai, privalo atlyginti ieškovui jų daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jie nors nebuvo davę sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai priskaičiuotų mokesčių taip pat nepagrįsti, kadangi byloje pateiktos ieškovės skaičiuotės, iš kurių spręstina, kad namo bendrasavininkiams buvo skaičiuojami administravimo, techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokesčiai, kurių dydžiai patvirtinti 2007 m. balandžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. A-1492, t. y. tarifai atitiko Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendinius.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad administratoriaus nurodyti mokesčiai už namo bendrosios nuosavybės administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra numatyti administravimo nuostatuose, kuriuose įtvirtintos Administratoriaus funkcijos, skirtos įgyvendinti pagrindinį jo uždavinį, apibrėžtos nuostatų 4 punkte.

Kaip jau minėta, ieškovė ginčijamu laikotarpiu vykdė daugiabučių namų, kurių būtų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas Kauno miesto savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 pagrindu. Viena iš administravimo ir teikiamų paslaugų sričių – teritorijos valymas ir jos priežiūra. Pagal 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 2 punktą ieškovui buvo pavesta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų namų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą (faktinės išlaidos kiekvienai valdai proporcingos naudojamų patalpų plotui). 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 3 punktas suteikė ieškovei teisę nustatyti valomų plotų dydį pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jų nesant, valdų plotą išmatuoti vietoje. Sprendimo 8 punkte buvo numatyta, jog visi daugiabučio namo butų savininkai, nuomininkai, negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai, pateikę visų pasirašytą raštą, turi teisę atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus gali atlikti patys.

Paminėto teisės akto analizė leidžia teigti, kad namų valdos bendraturčiams neparengus teritorijų planavimo dokumento, reikalingo jų turimo turto eksploatacijai ir priežiūrai, šią teisę galėjo įgyvendinti savivaldybė per savo įmones, vykdančias bendrojo naudojimo objektų administravimo funkcijas, pagal savivaldybės 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 3 punkto nuostatas. Namui priskirtos teritorijos ploto nekilnojamojo turto registre neįregistravus, teritorijos plotas galėjo būti nustatytas vietoje. Byloje pateikti įrodymai, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A-787 priede pateiktas Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas, kuriame yra fiksuota, jog Laisvės al. 72, Kaune sklypo plotas buvo 1852 kv. m. Taigi negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra pateikta aiškių įrodymų apie namo Laisvės al. 72 priskirtą aiškią teritoriją. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas plotas nepateko į namų valdos teritoriją, arba, kad šis plotas būtų buvęs už namų valdos.

Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė apeliantams teikė sąskaitas, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos valymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ieškovė, teikdama teritorijos priežiūros paslaugas, veikė teisėtai, teritorijos priežiūros išlaidas faktiškai patyrė, todėl iš atsakovų pagrįstai buvo reikalaujamas mokestis už teritorijos valymą ir priežiūrą.

Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis). Atsakovų pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis). Atsakovai šios pareigos tinkamai nevykdė, todėl ieškovė pagrįstai prašė priteisti iš atsakovų susidariusį įsiskolinimą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės teikiamos paslaugų sritimi – teritorijos valymu ir jos priežiūra, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, priimtas procesinis sprendimas keistinas, padidinant priteistą įsiskolinimo dydį priskaičiuota suma už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, t. y. ieškinį tenkinant visiškai.

Teismo sprendimą pakeitus ir ieškinį patenkinus visiškai, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė sumokėjo 114 Lt žyminį mokestį paduodama ieškinį (1 t. b. l. 6–7), 181,50 Lt už ieškinio parengimą (1 t. b. l. 9–10) pirmosios instancijos teisme ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už paduodamą apeliacinį skundą (2 t. b. l. 72), 242 Lt už apeliacinio skundo parengimą (2 t. b. l. 40–41). Todėl tenkinus ieškinį ir ieškovės apeliacinį skundą visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios instancijos teisme sudaro 2 95,5 Lt, bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme – 314 Lt. Minėtos sumos proporcingai reikštiems reikalavimams padalintinos tarp atsakovų (J. K. tenkanti dalis sudaro 51 proc., M. K. – 37 proc., B. S. – 12 proc.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (įmonės kodas 149650823, registracijos adresas Žiburio g. 10-2, Alytus, a. s. Nr. LT20 7300 0100 0220 7125 AB „Swedbank“, b. k. 73000) iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 1 678,25 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 25 ct) skolą, 58 Lt (šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio, 93 Lt (devyniasdešimt tris litus) už teisines paslaugas, 4,5 Lt (keturis litus, 50 ct) kitų išlaidų; iš atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) priteisti 1 201,61 Lt (vieną tūkstantį du šimtus vieną litą 61 ct) skolą, 42 Lt (keturiasdešimt du litus) žyminio mokesčio, 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) už teisines paslaugas, 3,3 Lt (tris litus, 30 ct) kitų išlaidų, iš atsakovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) priteisti 410,83 Lt (keturis šimtus dešimt litų, 83 ct) skolą, 14 Lt (keturiolika litų) žyminio mokesčio, 21,5 Lt (dvidešimt vienas litas, 50 ct) už teisines paslaugas, 1,1 Lt (vieną litą, 10 ct) kitų išlaidų. Priteisti iš atsakovų J. K., M. K., B. S. 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2012-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 20 Lt (dvidešimt litų); M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 14 Lt (keturiolika litų) teismo turėtų išlaidų susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ (įmonės kodas 149650823, registracijos adresas Žiburio g. 10–2, Alytus, a. s. Nr. LT20 7300 0100 0220 7125 AB „Swedbank“, b. k. 73000) iš atsakovo J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio, iš atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini) 116 Lt (vieną šimtą šešiolika litų) žyminio mokesčio, iš atsakovės B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.