Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo civilinėje byloje Nr. e2-1132-264/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mudu abudu“ ir R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojo kaltės, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Volfas Engelman“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kultūros sandėlis“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: pripažinti negaliojančia 2016-09-01 tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ atnaujintą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20160407-01; pripažinti negaliojančia 2017-01-02 tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ sudarytą įrangos nuomos sutartį Nr. 20170102-01; pakeisti tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ 2016-04-07 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20160407-01 1.1. punktą, nurodant, kad jog pirmojo aukšto patalpų plotas yra 284,42 kv. m; priteisti iš R. M. UAB „Kultūros sandėlis“ naudai 905,94 Eur turtinės žalos atlyginimo; nutraukti tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ 2016-04-07 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20160407-01; nutraukti tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ 2016-11-24 sudarytą darbų atlikimo sutartį Nr. 20161124-01; priteisti iš R. M. UAB „Kultūros sandėlis“ naudai 122 895,84 Eur turtinės žalos atlyginimo; priteisti solidariai iš R. M. ir UAB „Mudu abudu“ UAB „Kultūros sandėlis“ naudai 107 618,59 Eur turtinės žalos (nuostolių) atlyginimo dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų; priteisti solidariai iš R. M. ir UAB „Mudu abudu“ UAB „Kultūros sandėlis“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš R. M. ir UAB „Mudu abudu“ UAB „Kultūros sandėlis“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė taip pat prašė taikyti įrodymų užtikrinimo priemones – leisti ieškovės atstovui kartu su pasirinktu matininku be atsakovo R. M. sutikimo patekti į negyvenamąsias patalpas, esančias pastate (duomenys neskelbtini) (patalpas pirmame aukšte ir patalpas rūsyje), jas apžiūrėti bei atlikti kadastrinius matavimus. Nurodė, susipažinus su atsakovo pateikta žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos kopija, paaiškėjo, jog 2017-08-31 užfiksuoti matavimai neatitinka faktinės patalpų situacijos: kadastrinių matavimų byloje rūsio patalpos plane nėra užfiksuota nei laiptinės patalpa, nei laiptai, nei tualetų patalpos, nei rūbinės patalpa (kurios minimos ir nuomos sutarties 1.1. punkte, nurodant, jog nuomininkai naudojosi 43 kv. m ploto moterų tualetais ir rūbine, bei už kurias buvo mokamas (galimai irgi per didelis) nuomos mokestis), neatitinka tikrovės ir pirmojo aukšto matavimai, nes užfiksuotų laiptų faktiškai nėra, o yra kitose vietose suformuotos dvejos laiptinės, lifto patalpa. Atlikus teisingus kadastrinius matavimus paaiškėtų aplinkybės, leidžiančios didinti reikalavimą nuostolių atlyginimo dalyje, nes kas mėnesį ieškovė mokėjo nuomos mokestį už tokį patalpų plotą, kuriuo faktiškai nesinaudojo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018-01-09 nutartimi ieškovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo netenkino.Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrindė įrodymų užtikrinimo būtinumo, kuris yra siejamas su reikalingumu teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti ar ne. Ieškovės pareikštas reikalavimas siejamas su galimybe teismo pagalba surinkti įrodymus ir tikslinti (didinti) ieškinio reikalavimus, o ne su aplinkybe, kad vėlesnis įrodymų pateikimas, jų neužtikrinus, bus apsunkintas ar taps negalimu. Tačiau įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Įrodymų užtikrinimas – institutas, leidžiantis skubiai užtikrinti įrodymus, kai kyla grėsmė, kad ateityje jie gali išnykti ir nebebus galima jų surinkti ir jais remtis byloje.Teismas pažymėjo, jog taikomos įrodymų užtikrinimo priemonės nagrinėjamos bylos kontekste turėtų būti susijusios tik su konkrečių ieškovės teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų užtikrinimu. Ieškinyje nurodyta, kad 2016-04-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuomotojas išnuomojo nuomininkui dalį negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini) (292 kv. m patalpas pirmame aukšte, 140 kv. m patalpas rūsyje, 43 kv. m moterų tualetų ir rūbinės patalpas). Į bylą pateiktoje kadastrinių matavimų bylos kopijoje nurodyta, jog rūsio patalpų plotas yra 282,50 kv. m (R-1/282,50), o pirmojo aukšto patalpų plotas yra 284,42 kv. m (1-1/284,42). Nors patikslintu ieškiniu ieškovė prašo pakeisti 2016-04-07 sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.1. punktą, nurodant, kad jog pirmojo aukšto patalpų plotas yra 284,42 kv. m, tačiau pareiškė ir kitą reikalavimą – nutraukti tarp R. M. ir UAB „Kultūros sandėlis“ 2016-04-07 sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20160407-01. Šie reikalavimai, teismo vertinimu, nesietini su ieškovės prašymu dėl įrodymų užtikrinimo. Teismas pažymėjo ir tokią aplinkybę, kad patenkinus ieškovės prašymą ir leidus ginčo patalpas apžiūrėti bei atlikti kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, duomenys būtų nustatyti apžiūros atlikimo dienai, bet ne 2016-04-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymo dienai. Be to, nors ieškovė teigia, kad 2017-08-31 užfiksuoti matavimai absoliučiai neatitinka faktinės patalpų situacijos, tačiau byloje pareikšti ieškinio reikalavimai nėra susiję su atliktų matavimų teisėtumu, nėra reikalavimo dėl jų pripažinimo negaliojančiais ar pan.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Kultūros sandėlis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018-01-09 nutartį ir priimti naują sprendimą – UAB „Kultūros sandėlis“ prašymą taikyti įrodymų užtikrinimo priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Įrodymų užtikrinimo tikslas – sudaryti sąlygas, kad teismas galėtų surinkti medžiagą, nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir priimti sprendimą byloje.CPK normos nenumato kito įrodymų rinkimo būdo, kuris galėtų būti taikomas tokioje situacijoje, kai ieškovas siekia pateikti įrodymus apie tai, kokio ploto patalpomis naudojosi nuomos sutarties galiojimo metu. Šioje situacijoje negalėtų būti taikomas įrodymų išreikalavimo (pastaba: atskirajame skunde klaidingai nurodyta „užtikrinimo“) institutas, nes atsakovas į bylą pateikė pastato kadastrinius matavimus, kurie neatitinka tikrosios situacijos. Todėl tik taikant įrodymų užtikrinimo priemones ieškovė galėtų rinkti įrodymus, būtinus ieškinio reikalavimų tenkinimui. Atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-392-516/2017 pateiktus išaiškinimus dėl bet kurios įstatyme nustatytos priemonės, varžančios kitos šalies teises ir interesus, taikymo tikslingumo bei proporcingumo principo, ieškovė teigia, kad ginčo situacijoje jos su pasirinktu matininku atvykimas į nuomotas patalpas ir kadastrinių matavimų jose atlikimas niekaip nepažeidžia nei atsakovo teisių į nuosavybę, nei kitų įstatymais saugomų interesų.Atsakovas R. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2018-01-09 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nenurodo jokių skundžiamos nutarties neteisėtumo argumentų. Vien faktas, kad byloje yra pateikti patalpų kadastriniai matavimai, o ieškovė jų neginčija, jau lemia, jog reikalavimas užtikrinti įrodymus – iš naujo išmatuoti patalpas, yra nepagrįstas.Ieškovė, prisidengdama įrodymų užtikrinimo institutu, prašo teismo leidimo rinkti įrodymus. Nei patikslintame ieškinyje, nei atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės reikalaujami užtikrinti įrodymai (nuomos sutartimi nuomotų patalpų išmatavimai) vėliau taps negalimi arba tokių įrodymų pateikimas taps neįmanomas ar pasunkės. Pažymi, kad nuomos sutartis ir joje sulygtas nuomos plotas buvo nustatytas pagal faktinę patalpų situaciją ir atitiko tuometinę šalių valią. Nuomos laikotarpiu ieškovė nekėlė klausimų dėl patalpų dydžio. Be to, patikslintame ieškinyje pati nurodo, jog po nuomos sutarties sudarymo patalpose vykdė tam tikrus statybos darbus, todėl net ir nustačius minimalius nuomojamų plotų pasikeitimus, tokie netikslumai gali būti vertinami kaip sukelti pačios ieškovės veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti CPK 221 straipsnyje ir kitose šio CPK skirsnio normose įtvirtintą įrodymų užtikrinimo institutą, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis, ginčo 2016-04-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuomotojas išnuomojo nuomininkui dalį negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, (duomenys neskelbtini) (292 kv. m patalpas pirmame aukšte, 140 kv. m patalpas rūsyje, 43 kv. m moterų tualetų ir rūbinės patalpas). Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, minėto pastato rūsio patalpų plotas yra 282,50 kv. m (R-1/282,50), o pirmojo aukšto patalpų plotas yra 284,42 kv. m (1-1/284,42). Apeliantės teigimu, ji faktiškai nuomojosi mažesnio ploto patalpas, mokėjo už didesnio ploto patalpų nuomą, todėl atlikus teisingus kadastrinius matavimus paaiškėtų aplinkybės, leidžiančios didinti reikalavimą nuostolių atlyginimo dalyje. Iš esmės šiuo vieninteliu argumentu grindžiamas tiek apeliantės prašymas dėl įrodymų užtikrinimo instituto taikymo, tiek atskirasis skundas dėl nutarties, kuria toks prašymas netenkintas.Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Be to, įrodymų užtikrinimui, kaip ir kitoms prevencinėms procesinėms priemonėms, kurių taikymas bylos nagrinėjimo metu gali sukelti priešingos šalies teisių suvaržymus, yra keliamas proporcingumo reikalavimas. Taikant įrodymų užtikrinimą, proporcingumo principo įgyvendinimą, visų pirma, užtikrina įrodymų ryšys su įrodinėtinomis reikšmės bylai turinčiomis aplinkybėmis. Įrodymų ryšys su byla yra ir bendras įrodinėjimo procesui keliamas reikalavimas, įtvirtintas CPK 180 straipsnyje, sudarantis pagrindą teismui priimti ar atsisakyti priimti konkrečius į bylą pateikiamus įrodymus. Todėl CPK 222 straipsnyje įtvirtinant reikalavimus, keliamus asmens prašymui dėl įrodymų užtikrinimo, yra tiesiogiai numatytas reikalavimas nurodyti aplinkybes, kurias turi patvirtinti prašomas užtikrinti įrodymas. Teismas tokiu atveju, spręsdamas prašymo užtikrinti įrodymus pagrįstumo klausimą, prašomus užtikrinti įrodymus turi įvertinti jų sąsajumo su įrodinėtinomis teisinę reikšmę bylai turinčiomis aplinkybėmis aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-255/2014).Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1746-186/2015; 2017-02-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-142-302/2017), kurioje akcentuojamas pagrįstos grėsmės įrodymų pateikimo galimybei, ir kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, egzistavimas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tokių duomenų ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad vėlesnis įrodymų pateikimas į bylą (t. y. ginčą nagrinėjant iš esmės ir vykstant byloje įrodinėjimo procesui), jų neužtikrinus, bus apsunkintas ar taps apskritai negalimu, kad ginčo nekilnojamoje turto būklė iš esmės pasikeis ir vėliau taps neįmanomas jos užfiksavimas. Jokių argumentų šiuo aspektu atskirajame skunde taip pat nenurodoma, apsiribojant vien teiginiais dėl faktinės situacijos neatitikimo pateiktiems kadastrinių matavimų duomenims. Tačiau tai yra aplinkybė dėl ginčo esmės, kuri turi būti įrodinėjama bendra įrodinėjimo tvarka, nereikalaujančia jokių skubių ir/ar neatidėliotinų priemonių taikymo. Prašomų užtikrinti įrodymų sąsajumo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad leidus ginčo patalpas apžiūrėti bei atlikti kadastrinius matavimus be atsakovo sutikimo, duomenys būtų nustatyti apžiūros atlikimo dienai, bet ne 2016-04-07 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasirašymo dienai. Jokių argumentų dėl tokios išvados nepagrįstumo apeliantė savo skunde taip pat nenurodo. Taigi, darytina išvada, jog neįrodžius ir antrosios įrodymų užtikrinimo instituto taikymo sąlygos – įrodymų sąsajumo su pareikštais konkrečiais reikalavimais – prašymas užtikrinti įrodymus netenkintas pagrįstai. Apeliantės skundo argumentai dėl proporcingumo principo išlaikymo ir atsakovo teisių į nuosavybę ar kitų įstatymais saugomų interesų nepažeidimo nėra teisiškai aktualūs ir kitokios išvados dėl įrodymų užtikrinimo instituto taikymo poreikio, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja. Nepritartina ir apeliantės teiginiams, kad CPK normos nenumato kito tokio pobūdžio įrodymų rinkimo būdo. Priešingai, ginčo nagrinėjimo eigoje jai neužkirtas kelias prašyti teismo pavesti atitinkamų matavimų atlikimą tos srities specialistams (ekspertams, antstoliams ar pan.), tačiau tą daryti skubiai, per įrodymų užtikrinimo institutą, teisinių bei faktinių prielaidų nenustatyta. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, Kauno apygardos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.