Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ nušalinimo pareiškimu ir prašymu perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1132-264/2018 pagal ieškovės UAB „Kultūros sandėlis“ ieškinį atsakovams UAB „Mudu abudu“, R. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomotojo kaltės, nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo AB „Volfas Engelman“.

2018 m. sausio 22 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė žodiniu pareiškimu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai A. B. bei kitiems Kauno apygardos teismo teisėjams. Susipažinus su nurodyto teismo posėdžio protokolu (garso įrašu), nustatyta, kad ieškovė nušalinimo pareiškimą grindžia aplinkybe, jog atsakovą R. M. atstovauja advokatas V. M., kuris anksčiau ėjo Kauno apygardos teismo kanclerio pareigas.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinami.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl (teisėjų) nešališkumo (The Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121,Salov v. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas civilinę bylą Nr. e2-1132-264/2018 nagrinėjančia teisėja A. B.. Tik nurodyta, jog nušalinimas reiškiamas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams dėl to, kad atsakovo atstovas V. M. anksčiau ėjo Kauno apygardos teismo kanclerio pareigas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., mutatis mutandis, Walston v. Norway, no. 37372/97, decision of 11 December 2001, Podoreški v. Croatia, no. 13587/03, 19 July 2007). Ieškovė nenurodė jokių atsakovo atstovo ir Kauno apygardos teismo teisėjų ryšių, kurie egzistuotų ir šiuo metu – nušalinimo pareiškimas grindžiamas išimtinai tik atsakovo atstovo anksčiau užimtų pareigų, kurias jis ėjo iki 2012 metų, pagrindu. Teismo vertinimu, šešerių metų laikotarpis nuo darbo santykių teisme pabaigos yra reikšmingas bei sudarantis pagrindą teigti, jog ši aplinkybė objektyviam ir nešališkam stebėtojui nekeltų abejonių dėl bylą nagrinėjančio teismo nešališkumo. Be to, nuo atsakovo atstovo darbo Kauno apygardos teisme pabaigos yra paskirti ir nauji teisėjai, kurie su atsakovo atstovu kartu nėra dirbę, todėl vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme anksčiau dirbo atsakovo atstovas, objektyviuoju aspektu nesudaro pagrindo abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį, suinteresuotumą bylos baigtimi. Vadinasi, nagrinėjamu atveju patenkinus ieškovės nušalinimo pareiškimą ir perdavus civilinę bylą nagrinėti kitam apygardos teismui būtų patenkintas byloje dalyvaujančio asmens pageidavimas, paremtas subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis.

Netenkinus apygardos teismui reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė taip pat nurodo, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai objektyviam pašaliniam stebėtojui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kultūros sandėlis“ pareiškimo dėl teisėjos A. B. ir visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-1132-264/2018 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinti.