Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Shipping Centre“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įrodymų užtikrinimą J. D. ir uždarosios akcinės bendrovės „Transkomsta“ atžvilgiu iki ieškinio padavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6380-619/2013.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsisakydamas tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, teismas iš esmės paneigė proceso šalies teisę reikalauti įrodymų užtikrinimo ir šio instituto taikymą padarė neįmanomu. Pareiškėjas neturi įrodyti konkrečių esamų ar būsimų priešingos ginčo šalies veiksmų ketinant įrodymus paslėpti ar sunaikinti, todėl įrodymai turėtų būti užtikrinami esant tiesiog pagrįstai pareiškėjo baimei apie galimą įrodymų paslėpimą ar sunaikinimą. Tokią poziciją patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. 2-1420/2012, kur suformuluota taisyklė, kad dokumentai, kuriais įrodinėjami nesąžiningos konkurencijos veiksmai dažnai yra atsakovo ar trečiųjų asmenų žinioje. Praradus šiuos dokumentus asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, gali jos netekti. Todėl įrodymų užtikrinimo taikymui pakanka vien pareiškėjo nurodytos abejonės, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai gali būti sunaikinti.J. D. dar darbo sutarties su pareiškėju galiojimo metu siekė perkelti savo tolesnį susirašinėjimą su pareiškėjo klientais į savo asmeninį paštą ir tokiu būdu nuslėpti klientų nuviliojimo faktą bei aplinkybes. Todėl svarbu užtikrinti ne tik būsimo atsakovo tvarkomus registrus ir dokumentus, bet ir susirašinėjimą, tame tarpe ir elektroninį. Nepagrįstas teismo teiginys, kad reikalavimas užtikrinti visas UAB „Transkomsta“ sutartis su užsakovais, visus atsiskaitymo dokumentus, sąskaitas – faktūras, yra neproporcinga priemonė, kadangi liečia ir kitus asmenis, kurie nedalyvauja byloje. Neužtikrinus šių dokumentų nebelieka objektyvių galimybių išsiaiškinti, kokius pareiškėjo klientus/partnerius, būsimi atsakovai nuviliojo ir kokio dydžio pajamas iš jų neteisėtai gavo. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo taikymo klausimą, esminę reikšmę turi ne tai, ar įrodymai susiję su visais byloje dalyvaujančiais asmenimis, tačiau tai, ar įrodymai pagrindžia tam tikrus ieškinio reikalavimus.Teismas nepagrįstai nurodė, kad užtikrinant įrodymus gali būti atskleista UAB „Transkomsta“ konfidenciali informacija ir pažeista J. D. teisė į privatų gyvenimą. Pareiškėjas prašo užtikrinti ne apskritai visą būsimų atsakovų susirašinėjimą, o tik tą, kuris susijęs su neteisėtai atskleista pareiškėjo komercine paslaptimi. Be to, įrodymus užtikrintų ne pats pareiškėjas, o antstolis. Asmens teisės į privatų gyvenimą ribos baigiasi ten, kur yra atliekami neteisėti veiksmai.Pabrėžtina, kad elektroninis susirašinėjimas (tiek el. paštu, tiek Skype programa) gali būti paprastai ir negrįžtamai ištrintas, jeigu prieš tai specialiai nepadaroma susirašinėjimo kopija, todėl pareiškėjui ypač svarbu, kad būtų patenkintas prašymas dėl įrodymų užtikrinimo. Kad yra tokia rizika, įrodo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotos J. D. susirašinėjimo Skype programa išklotinių kopijos, kuriose matyti, kad J. D. jau ištrynė kai kuriuos pranešimus. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nurodė, kodėl nepateikia ieškinio: nėra surinkti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, nėra užbaigtas pareiškėjo auditas, iš kurio matytųsi užsakymų skaičius ir veiklos rezultatai, informacija apie prarastas pajamas ir klientus, tęsiamas J. D. darbinio kompiuterio patikrinimas, kuriuo siekiama nustatyti kuo detalesnę atskleistos komercinės paslapties apimtį ir turinį. Grėsmės pareiškėjo turtiniams interesams egzistuoja, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikyti būtina skubiai, dar iki ieškinio pareiškimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pateisinamų priežasčių, dėl kurių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negalėjo būti pateiktas kartu su ieškiniu.Pareiškėjo nuomone, pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami spręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo. J. D., pažeisdama įpareigojimą saugoti pareiškėjo komercinę paslaptį visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir trejus metus po darbo santykių pasibaigimo, neteisėtai atskleidė konkuruojančia veikla užsiimančiai UAB „Transkomsta“ pareiškėjo komercinę paslaptį: perdavė informaciją apie didžiausią pareiškėjo klientą/partnerį Blue Walter Shipping A/S (duomenis apie šio kliento kontaktinius asmenis, įmonės elektroninį paštą, bendravimo ypatumus). UAB „Transkomsta“, pažeisdama sąžiningos konkurencijos principus, tarėsi su J. D. ir koordinavo veiksmus, kurių pagalba pervilios šį klientą iš pareiškėjo. J. D. suderino UAB „Transkomsta“ vardu siunčiamo pranešimo Blue Water Shipping A/S Maskvos padaliniui tekstą. Po darbo santykių su J. D. pabaigos ženkliai smuko arba visiškai nutrūko užsakymai ne tik iš Blue Water Shipping A/S, bet ir kitų pagrindinių klientų/partnerių – OOO Pegas, Novilex Company INC, OOO „Novaya Evropa“, už kuriuos buvo atsakinga J. D.. Tai leidžia spręsti, kad komercinę vertę turinti informacija taip pat buvo nutekinta UAB „Transkomsta“. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia reikia remtis netiesioginiais įrodymais. Priešingu atveju, dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-326/2012).Teismas netinkamai įvertino būsimų atsakovų turtinę padėtį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. J. D. priklausančio nekilnojamojo turto esminė dalis yra įkeista, UAB „Transkomsta“ vardu nėra įregistruota jokio nekilnojamojo turto, o iš šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad jos padėtis nėra tokia gera, kad 365 000 Lt reikalavimo suma galėtų būti laikoma nedidele. Be to, nurodyta ieškinio suma yra tik apytikslė ir atspindi maždaug per vieną mėnesį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų padarytą žalą. Todėl ieškinio pareiškimo bei jo tikslinimo metu padaryta žala bei atitinkamai ieškinio suma padvigubės ar bet patrigubės. Todėl, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, būtina areštuoti būsimų atsakovų turtą ieškinio sumai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Dėl įrodymų užtikrinimo

Įrodymų užtikrinimas – tai įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Vadovaujantis CPK 221 straipsniu, asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Taigi įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo.

Įrodymų užtikrinimui, kaip ir kitoms prevencinėms procesinėms priemonėms, kurių taikymas bylos nagrinėjimo metu gali sukelti priešingos šalies teisių suvaržymus, yra keliamas proporcingumo reikalavimas. Taikant įrodymų užtikrinimą, proporcingumo principo įgyvendinimą, visų pirma, užtikrina įrodymų ryšys su įrodinėtinomis reikšmės bylai turinčiomis aplinkybėmis. Be to, įrodymų ryšys su byla yra ir bendras įrodinėjimo procesui keliamas reikalavimas, įtvirtintas CPK 180 straipsnyje, sudarantis pagrindą teismui priimti ar atsisakyti priimti konkrečius į bylą pateikiamus įrodymus. Todėl CPK 222 straipsnyje įtvirtinant reikalavimus, keliamus asmens prašymui dėl įrodymų užtikrinimo, yra tiesiogiai numatytas reikalavimas nurodyti aplinkybes, kurias turi patvirtinti prašomas užtikrinti įrodymas. Teismas tokiu atveju, spręsdamas prašymo užtikrinti įrodymus pagrįstumo klausimą, prašomus užtikrinti įrodymus turi įvertinti jų sąsajumo su įrodinėtinomis teisinę reikšmę bylai turinčiomis aplinkybėmis aspektu.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo pateiktas teismui iki ieškinio padavimo, pareiškėjui UAB „Baltic Shipping Centre“ siekiant pareikšti ieškinį J. D. ir UAB „Transkomsta“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir nuostolių atlyginimo (preliminari ieškinio suma – 365 000 Lt). Nurodomas būsimo ieškinio teisinis pagrindas – neteisėtas komercinės paslapties naudojimas ir atskleidimas (CK 1.116 str. 1 d., 3 d.) bei nesąžiningos konkurencijos veiksmai (LR Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., 46 str. 1 d.). Būsimo ieškinio faktinį pagrindą sudaro J. D. neteisėti veiksmai, iki darbo sutarties nutraukimo atskleidžiant pareiškėjo UAB „Baltic Shipping Centre“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie esamus bendrovės partnerius, tiekėjus ir klientus atsakovui UAB „Transkomsta“ ir toliau ją naudojant, įsidarbinus įmonėje UAB „Transkomsta“. Tuo tarpu būsimo ieškinio faktinį pagrindą sudarančiais UAB „Transkomsta“, kaip konkuruojančio verslo subjekto, neteisėtais veiksmais yra įvardinamas sąžiningos konkurencijos principų pažeidimas, neteisėtai panaudojant iš J. D. gautą pareiškėjo komercinę paslaptį sudarančią informaciją pareiškėjo klientų ir partnerių perviliojimui. Šių neteisėtų veiksmų pagrindu pareiškėjas grindžia savo nuostolių atsiradimą dėl negautų pajamų (pelno sumažėjimo).

Pareiškėjo pareikšto prašymo dėl įrodymų užtikrinimo dalykas yra šių įrodymų užtikrinimas: UAB „Transkomsta“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio gautų užsakymų ir su užsakovais sudarytų sutarčių, atsiskaitymo dokumentų, sąskaitų-faktūrų, o taip pat UAB „Transkomsta“ susirašinėjimo su J. D., Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO PEGAS, Novilex Company Inc, OOO „Novaya Evropa“ (įskaitant elektroninį susirašinėjimą) duomenys, pavedant antstoliui sudaryti šių dokumentų sąrašą bei užfiksuoti jų turinį. Pareiškėjas nurodė, jog aplinkybės, kurias siekiama įrodyti prašomais užtikrinti įrodymais – tai iš pareiškėjo dėl jo komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos klientų/partnerių perviliojimo faktai (neteisėti veiksmai) ir UAB „Transkomsta“ dėl šių neteisėtų veiksmų iš jų gautos pajamos (nuostolių dydis).

Pažymėtina, kad bylose, kuriose nagrinėjami dėl neteisėtos komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos padarytos žalos atlyginimo klausimai, įrodinėjimas turi specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryšio, dažniausiai reikia remtis netiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Be to, tokios kategorijos bylose didelė pareiškėjo įrodinėtinas aplinkybes patvirtinančių įrodymų dalis paprastai būna atsakovo žinioje, kurių pateikimas į bylą apsunkina pareiškėjo įrodinėjimo pareigos ir rungimosi principo efektyvų įgyvendinimą. Tokiais atvejais atsakovo pateiktini į bylą įrodymai bei jų turinys priklauso nuo jo sąžiningumo, kadangi, esant ginčui, atsakovas nėra suinteresuotas, kad pareiškėjas įrodytų savo reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog egzistuojant pareiškėjo pagrįstomis prielaidomis grindžiamai tikimybei dėl jo teisių pažeidimo priešingos šalies neteisėtais komercinės paslapties atskleidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmais, įrodymų užtikrinimo, kaip prevencinių apsaugos priemonių, taikymas atitinka CPK 221 straipsnyje įtvirtintą jų taikymo pagrindą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymas dėl įrodymų užtikrinimo buvo atmestas, konstatavus nagrinėjamu atveju nesant šių priemonių taikymo pagrindo, neužtikrino šiuo institutu siekiamų tikslų įgyvendinimo bei pažeidė pareiškėjo, kaip proceso dalyvio, teises įrodinėjimo procese.

Pažymėtina, jog teismo taikomos įrodymų užtikrinimo priemonės nagrinėjamos bylos kontekste turėtų būti susijusios tik su konkrečių pareiškėjo teisių pažeidimą patvirtinančių įrodymų užtikrinimu, t.y. įrodymais, patvirtinančiais UAB „Transkomsta“ gautus užsakymus iš konkrečių pareiškėjo buvusių klientų/partnerių ir įrodymais, patvirtinančiais šių klientų/partnerių atsiskaitymo su UAB „Transkomsta“ už jo suteiktas paslaugas ar perduotas prekes faktą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog konkretus perviliotų pareiškėjo klientų/partnerių skaičius gali paaiškėti tik panaudojant jo prašomas įrodymų užtikrinimo priemones, susijusias su visų UAB „Transkomsta“ nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio gautų užsakymų, sudarytų sutarčių ir gautų atsiskaitymų užfiksavimu. Pažymėtina, jog tokių įrodymų užtikrinimo priemonių taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, ir tikėtinai, galėtų pažeisti UAB „Transkomsta“ bei kitų nedalyvaujančių byloje asmenų saugomą komercinę paslaptį, kuri nesusijusi su pareiškėjo teisių pažeidimu.

Iš pareiškėjo paaiškinimų, matyti, jog jis preliminarų savo 365 000 Lt nuostolių dydį grindžia iš įmonių užsakovių Blue Water Shipping A/S, OOO PEGAS, Novilex Company Inc., OOO „Novaya Evropa“ negautomis pajamomis. Šios įmonės buvo nustatytos pareiškėjo atliktos patikros metu, įvertinus jo turimus duomenis apie ankstesniais laikotarpiais iš šių įmonių gaunamas pajamas. Todėl tai, jog pareiškėjas iki šiol nėra atlikęs analogiško duomenų patikrinimo kitų savo esamų ar buvusių klientų/partnerių atžvilgiu, nesudaro pagrindo taikyti UAB „Transkomsta“ turimų įrodymų užtikrinimo priemones, siekiant nustatyti visus šios įmonės užsakovus ir iš jų gautus apmokėjimus.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl rašytinių įrodymų, t.y. UAB „Transkomsta“ sudarytų sutarčių, gautų užsakymų ir išrašytų apmokėjimo dokumentų, užtikrinimo tenkintinas ta apimtimi, kiek jis susijęs su duomenų nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio apie įmones užsakoves Blue Water Shipping A/S, OOO PEGAS, Novilex Company Inc. ir OOO „Novaya Evropa“ surinkimu.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat tenkina pareiškėjo prašymą dėl įrodymų, susijusių su UAB „Transkomsta“ susirašinėjimu nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio su J. D., Blue Water Shipping A/S, OOO PEGAS, Novilex Company Inc. ir OOO „Novaya Evropa“ (įskaitant elektroninį susirašinėjimą), užtikrinimo, kadangi šie įrodymai gali turėti teisinės reikšmės sprendžiant atsakovų civilinės atsakomybės klausimą ir būti susiję su priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių įrodinėjimu. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti bet kokie faktiniai duomenys, taigi ir elektroniniu būdu gauti duomenys, jei jie suteikia informacijos apie įrodinėjamus faktus. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ir elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012).

Iš dalies patenkinus pareiškėjo UAB „Baltic Shipping Centre“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, jam nustatytinas keturiolikos dienų terminas ieškiniui pateikti. Per teismo nustatytą terminą nepateikus ieškinio, įrodymų užtikrinimo priemonės teismo nutartimi bus panaikintos (CPK 223 str. 2 d.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

Iš minėtų įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant šių aplinkybių visetui: pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas; antra, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo pateikiantis pareiškėjas tikėtinai pagrindžia būsimo ieškinio reikalavimus; trečia, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones; ketvirta, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens turtiniams interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šioje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje (iki ieškinio teismui pareiškimo), kai kartu reiškiamas prašymas dėl asmenų, kuriems ketinama pareikšti ieškinį, žinioje esančių įrodymų, galinčių patvirtinti jų neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių nuostolių, kaip būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, egzistavimą, o pareiškėjui savo ieškinio reikalavimų pagrindu nurodant iš klientų gaunamų pajamų sumažėjimą, lyginant su vidutiniškai gaunamomis pajamomis analogiškais laikotarpiais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų įstatyme įtvirtintos jų taikymo sąlygos – prima facie pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismo pareiškimo pateikti įrodymai dėl J. D. ir UAB „Transkomsta“ neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio (tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių) nėra pakankami tam, jog būtų galima pripažinti būsimų ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo realiai tikėtiną pagrįstumą. Dėl to darytina išvada, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė savo būsimo ieškinio reikalavimų (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų praktikoje yra suformuluotas didelės ieškinio sumos kriterijus kaip savarankiškas pagrindas, galintis lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Šio kriterijaus taikymas yra grindžiamas įsitikinimu, jog didelė ieškinio suma didina būsimo teismo (arbitražo) sprendimo neįvykdymo riziką. Kartu teismų praktikoje pažymima, jog didelė ieškinio suma nėra objektyvus veiksnys, galintis savaime lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Ieškinio sumos dydis turi būti įvertintas konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į atsakovo, kuriam pareikšti turtiniai reikalavimai, realią turtinę padėtį tokio procesinio sprendimo priėmimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino UAB „Transkomsta“ ir J. D. galimybes įvykdyti teismo sprendimą ir šio vertinimo metu padarytų išvadų pagrindu pagrįstai sprendė, jog būsimų atsakovų turtinę būklę patvirtinantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioms įmonėms ieškiniu galimai pareikština 365 000 Lt ieškinio reikalavimų suma būtų didelė, ir kad didelės ieškinio sumos kriterijus nagrinėjamu atveju būtų galėjęs lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Taip pat pažymėtina, jog tais atvejais, kai pagal ieškinio turtinius reikalavimus dėl priteisimo atsakovai yra solidarią prievolę turintys asmenys, sprendžiant dėl jiems priklausančio turto arešto, kaip priemonės, kuria siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, areštuotino tokiems atsakovams priklausančio turto bendra vertė negali viršyti ieškinio sumos, nagrinėjamu atveju – 365 000 Lt. Antstolis, CPK nustatyta tvarka vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (surasdamas bei aprašydamas areštuojamą turtą), tokiu atveju nėra saistomas konkrečia areštuojamo bendraatsakovui priklausančio turto dalimi, o nutartį gali įvykdyti ieškinio sumos ribose areštuodamas net ir vieno iš atsakovų turtą, išskyrus atvejus, kai teismo nutartyje yra nurodyta kitaip. Ši išvada išplaukia iš bendros CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog solidarios prievolės atveju pareigą įvykdyti prievolę kreditoriui turi tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Todėl sprendžiant dėl ieškinio sumos dydžio galimos reikšmės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimui, turi būti vertinama abiejų atsakovų turtinė padėtis bendrai, o ne kiekvieno atskirai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „Transkomsta“ ir J. D. turtinės padėties įvertinimas sudaro savarankišką pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (būsimiems atsakovams priklausančio turto arešto) atmetimo teisinį pagrindą (CPK 144 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taip pat siekė uždrausti J. D. naudotis, perduoti tretiesiems asmenims, skelbti UAB „Baltic Shipping Centre“ komercinę paslaptį ar kitu būdu naudotis šia komercine paslaptimi. Viena vertus, pareiškėjo prašymas dėl prevencinių apsaugos priemonių taikymo yra pernelyg abstraktus, o papildomos apsaugos suteikimas informacijai, kuri yra pareiškėjo komercinė paslaptis, nuo J. D. neteisėtų veiksmų nėra tikslingas, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo teisę į komercinę paslaptį saugo ir gina įstatymai. Vadovaujantis DK 47 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia darbuotojų informavimą ir konsultavimą, nustatyta, jog neatsižvelgiant į darbuotojų ir jų atstovų buvimo vietą ir darbo santykių ar atstovavimo įgaliojimų pasibaigimą, jiems draudžiama žinoma tapusią informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims. CK 1.116 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog informacija, kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, ginama šio kodekso nustatytais būdais, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos reglamentuoja nuostolių atlyginimą. Kita vertus, tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymo nėra galimybės užtikrinti priverstinai, dėl ko tokių apsaugos priemonių taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo ir paskirties.

Tuo pačiu pagrindu atmestinas ir pareiškėjo prašymas uždrausti UAB „Transkomsta“ atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus UAB „Baltic Shipping Centre“ atžvilgiu, t.y. uždrausti naudotis UAB „Baltic Shipping Centre“ komercine paslaptimi, ją perleisti tretiesiems asmenims ar kitu būdu naudotis informacija, sudarančia UAB „Baltic Shipping Centre“ komercinę paslaptį. Vadovaujantis LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui.

Pareiškėjas taip pat siekia laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausti UAB „Transkomsta“ dalyvauti bet kokiuose sandoriuose su iš UAB „Baltic Shipping Centre“ perviliotais klientais (tame tarpe su Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO Pegas, Novilex Company INC, OOO „Novaya Evropa“) bei teikti jiems paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog, pritaikius pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas per gaunamą laikiną procesinę apsaugą pasiektų rezultatą, kuris būtų galimas tik jo ieškinio reikalavimo tenkinimo atveju įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl analogiškų prašomoms taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms UAB „Transkomsta“ veiksmų uždraudimo pareikštu ieškinio reikalavimu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra akcentuojamas išimtinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdis, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, prevencinėmis apsaugos priemonėmis (CPK 145 str. 1 d. 6 p., 12 p.) yra išsprendžiami klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami teismo sprendimu (pvz. prevencinio ieškinio atveju). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo nurodyto būsimo ieškinio faktinio pagrindo, esant preliminariems duomenims dėl pareiškėjo gaunamo pelno iš klientų Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO Pegas, Novilex Company INC ir OOO „Novaya Evropa“ sumažėjimo, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti UAB „Transkomsta“ neteisėtų veiksmų, kurių nutraukimas ar uždraudimas atlikti ateityje yra tiek būsimo ieškinio, tiek prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas. Pažymėtina, jog tiek UAB „Transkomsta“ neteisėti veiksmai (dėl informacijos, kuri yra pareiškėjo komercinė paslaptis, naudojimo ar gavimo iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau), tiek priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių nagrinėjamoje byloje sudarytų įrodinėjimo dalyką tuo atveju, jei pareiškėjas UAB „Baltic Shipping Centre“ pareikštų ieškinį nurodytu pagrindu dėl uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus ir nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės konstatuoti nei būsimų atsakovų neteisėtais veiksmais pareiškėjui sukeliamų akivaizdžių turtinių nuostolių, nei grėsmės, kad tokie nuostoliai realiai atsiras ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta ir teisėta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo UAB „Baltic Shipping Centre“ prašymas dėl įrodymų užtikrinimo.

Pareiškėjo UAB „Baltic Shipping Centre“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo tenkinti iš dalies:

Skubos tvarka, nepranešus apie tai UAB „Transkomsta“ ir J. D., užtikrinant UAB „Transkomsta“ ir J. D. žinioje esančius įrodymus, pavesti UAB „Baltic Shipping Centre“ pasirinktam antstoliui per 10 dienų nuo nutarties užtikrinti įrodymus priėmimo sudaryti tikslų dokumentų sąrašą ir užfiksuoti jų turinį, taip pat padaryti dokumentų kopijas:

UAB „Transkomsta“ sudarytų sutarčių nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. registro duomenų, taip pat visų UAB „Transkomsta“ užsakymų/sutarčių su užsakovais duomenų, kiek jie susiję su kontrahentais Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO PEGAS, Novilex Company Inc, OOO „Novaya Evropa“; UAB „Transkomsta“ sąskaitų faktūrų nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. registro duomenų, taip pat visų UAB „Transkomsta“ atsiskaitymo dokumentų, sąskaitų faktūrų duomenų, kiek jie susiję su kontrahentais Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO PEGAS, Novilex Company Inc, OOO „Novaya Evropa“;UAB „Transkomsta“ susirašinėjimo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. su J. D., Blue Water Shipping A/S (Maskvos padaliniu), OOO PEGAS, Novilex Company Inc, OOO „Novaya Evropa“, įskaitant elektroninio susirašinėjimo.

Nustatyti pareiškėjui UAB „Baltic Shipping Centre“ keturiolikos dienų terminą, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, ieškiniui pateikti.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo UAB „Baltic Shipping Centre“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, palikti nepakeistą.