Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Tauragės AVPK nutarimu A. N. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 14.58 val., (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., vairavo transporto priemonę - automobilį AUDI A6 AVANT, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,64 promilės neblaivumas. Jam paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. N. paties administracinio nusižengimo fakto neginčija ir pripažįsta, kad 2020 m. lapkričio 28 d. apie 14.58 val. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,64 promilės neblaivumas. Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą sutinka, kad A. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė įstatymą.

Byloje kilo ginčas dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo. Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimo, privaloma vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. N. nesutinka su paskirta administracine poveikio priemone - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių ir prašo teismo panaikinti šią administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti šios administracinės poveikio priemonės terminą. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta skirti baudą nuo 800 Eur iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. A. N. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –panaikinimas arba jos trumpesnio nei minimalus paskyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, parenkant A. N. skirtinos nuobaudos dydį, negalima neatsižvelgti į tą aplinkybę, kad nagrinėjamo nusižengimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,64 prom. neįvertinus paklaidos). Tai reiškia, kad A. N. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, pareiškėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo stovį, kadangi alkoholį vartojo vakarykščiai. A. N. per 5 metus tik kelis kartus buvo baustas už smulkius KET pažeidimus, anksčiau nei karto teisės pažeidimų nepadarė būdamas neblaivus. Už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus A. N. nebaustas. Taigi, A. N. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, sistemingai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių.

Be to, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nėra linkęs piktybiškai daryti KET administracinius nusižengimus ir sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad šis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė (Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-05 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-651/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Pareiškėjas A. N. su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pateiktos 2020-12-30 mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad pareiškėjas baudą sumokėjo. Jis nurodė, kad 800 Eur bauda jam jau sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes kilusias dėl nusižengimo padarymo, kadangi ši suma yra didelė ir norėdamas ją sumokėti turėjo atsisakyti tam tikrų gyvenimiškų savo ir šeimos poreikių tenkinimo. Iš prie bylos pateiktos ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos bei kitų rašytinių dokumentų esančių byloje matyti, kad pareiškėjas yra ūkininkas, turi galvijų bandą, dirba ir kito asmens ūkyje. Jis gyvena užmiestyje, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra išvystyta, šeimoje augina mažametį vaiką, jo sugyventinė neturi teisės vairuoti, todėl pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina ne tik darbui, bet ir susisiekimui bei rūpinantis mažamečiu vaiku. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad A. N. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas paskutinis nusižengimas, kaip jau minėta anksčiau, yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir įvertinus nustatyto girtumo laipsnį, dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais po aptarto nusižengimo padarymo paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą nusižengimą, kas ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-545-626/2016; 2016-02-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-131-211/2016, 2015-06-22 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).

Aptartu konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, pakeičiant Institucijos nutarimą. Juolab, įvertinus tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės AVPK vyriausiosios patrulės K. R. sprendimu specialioji teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui sustabdyta nuo administracinio nusižengimo įvykdymo momento, t. y. daugiau nei prieš du mėnesius, todėl teismas laiko, kad 6 mėnesių terminas nagrinėjamu atveju yra pakankamas laikotarpis per kurį pareiškėjas supras savo veiksmų pavojingumą bei pajus neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Be to, pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu, administracinės nuobaudos tikslams pasiekti panaikinant nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašė paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareiškėjas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas) ir neprieštarauja, kad vietoje skundžiamu nutarimu jam paskirtos administracinio poveikio priemonės būtų paskirta kita poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose). Tačiau, kaip jau buvo paminėta pirmiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu. Šiuo metu paskyrus tokią poveikio priemonę ji realiai neturėtų jokios įtakos jo elgesio koregavimui, o vien tik formalus įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) šiuo konkrečiu atveju neatitiktų pareiškėjo asmenybės, jis būtų neproporcingas ir perteklinis (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-189-1083/2018).

Be to, teismas pažymi, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą jokia kita administracinio poveikio priemonė, išskyrus nurodytą, šio specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenumatyta. Įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 30 straipsnio 4 dalis). Todėl paskirti jam minėtą įpareigojimą nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 646 straipsniais,

nutaria:

Patenkinti A. N. skundą.

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo dalį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria A. N. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.