Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), neteistas, 2017 m. rugpjūčio 31 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu ir 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, prokuroro 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. N. suklastotojo, laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, tai yra ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas S. medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pirmininku, tyčia, suklastojo tikrą griežtos atskaitomybės dokumentą, patvirtinantį medžioklės faktą – medžiotojui G. J. 2023 m. gruodžio 2 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 23-021, šio medžioklės lapo grafos "Medžioklės metu sumedžiota" skiltyje "t. elnių" ties medžioklės vadovo G. J. pavarde įrašydamas skaičių "1", analogišką įrašą padarydamas ir grafoje "iš viso" ties skiltimi" t. elnių", užfiksuodamas realybės neatitinkančią informaciją, kad 2023 m. gruodžio 6 d. vykusios medžioklės metu G. J. sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį, nors šios medžioklės metu nei tauriojo elnio patelė, nei jauniklis nebuvo sumedžiota, šį suklastotą medžioklės lapą laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 17 d., kai pateikė šį suklastotą dokumentą Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnams neplaninio patikrinimo metu, siekdamas išlaikyti elninių gyvūnų sumedžiojimo limitus kitam medžioklės sezonui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymu dėl medžiojamų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo 2024-2025 m. medžioklės sezonui, kuriame S. medžiotojų būrelio pirmininkas A. N. nurodo, kad praėjusio medžioklės sezono metu buvo sumedžioti 4 tauriojo elnio patina, 8 patelės ir jaunikliai (b. l. 13);

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjo R. S. 2024 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatyto sumedžiojimo limito viršijimo, kuriame pranešama, kad 2024 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos gauta S. medžiotojų būrelio (toliau – būrelis) medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo iki 2024 m. kovo 31 d. ataskaita ir prašymas dėl medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojamo limitų nustatymo. Būrelis turi leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „S. medžiotojų būrelio" (toliau – MPV). Ataskaitą ir prašymą pateikė būrelio pirmininkas A. N. Pateiktuose dokumentuose būrelis deklaravo, kad 2023 - 2024 metų medžioklės sezono metu MPV sumedžiojo 12 tauriųjų elnių, iš jų 4 patinus, 4 pateles ir 4 jauniklius. Prašyme taip pat nurodė, kad šiam medžioklės sezonui jiems buvo skirta sumedžioti 12 tauriųjų elnių, iš jų 4 patinus, 3 pateles arba jauniklius ir jie šiuos gyvūnus sumedžiojo. Tačiau Šakių rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija posėdžio protokolu Nr. PRO-46 būreliui buvo nustačiusi 11 tauriųjų elnių, iš jų 4 patinų ir 7 patelių arba jauniklių sumedžiojimo limitą (nustatytas limitas skelbiamas internete: https://aaa.Irv.lt/media/viesa/saugykla/2024/1/dHsB3zhvEjs.pdf). Kilus įtarimui, kad būrelis pateikė klaidingą informaciją apie medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimą, 2024 m. balandžio 10 d. pagal pavedimą atlikti patikrinimą Nr. SPR1-822, pradėtas neplaninis patikrinimas. Patikrinimui būrelio pirmininkas pateikė 2023 - 2024 metų medžioklės sezono medžioklės lapus Nr. 23-001 – 23-030. Patikrinus medžioklės lapus ir juose padarytus įrašus apie medžiokles ir jų metu sumedžiotus gyvūnus nustatyta:

1. 2023 m. rugsėjo 20 d., medžioklės lapo Nr. 23-008, G. S., medžiotojo bilieto Nr. 045226, būdamas medžiotoju ir medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patina;

2. 2023 m. rugsėjo 30 d., medžioklės lapo Nr. 23-011, M. P., medžiotojo bilieto Nr. 043628, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

3. 2023 m. spalio 2 d., medžioklės lapo Nr. 23-011, G. S., medžiotojo bilieto Nr. 045226, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

4. 2023 m. spalio l6 d., medžioklės lapo Nr. 23-012, R. Š., medžiotojo bilieto Nr. 053128, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

5. 2023 m. spalio 16 d., medžioklės lapo Nr. 23-012, R. Š., medžiotojo bilieto Nr. 045197, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patiną;

6. 2023 m. spalio 28 d., medžioklės lapo Nr. 23-013, P. S., medžiotojo bilieto Nr. 054257, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

7. 2023 m. lapkričio 20 d., medžioklės lapo Nr. 23-018, R. Š., medžiotojo bilieto Nr. 045197, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

8. 2023 m. gruodžio 6 d., medžioklės lapo Nr. 23-021, G. J., medžiotojo bilieto Nr. 003879, būdamas medžiotoju ir medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

9. 2023 m. gruodžio 16 d., medžioklės lapo Nr. 23-023, M. P., medžiotojo bilieto Nr. 043628, būdamas medžiotoju, sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį;

10. 2024 m. sausio 9 d., medžioklės lapo Nr. 23-024, G. S., medžiotojo bilieto Nr. 045226, būdamas medžiotoju ir medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patelę;

11. 2024 m. sausio 20 d., medžioklės lapo Nr. 23-025, M. P., medžiotojo bilieto Nr. 043628, būdamas medžiotoju ir medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patiną;

liudytojo R. S. parodymais, kad jis dirba Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės skyriaus vedėju. Jų skyrius aptarnauja visą Marijampolės apskritį, tame tarpe ir Šakių rajoną. Medžiotojų būreliai iki einamųjų metų balandžio mėnesio 15 dienos jiems pateikia informaciją apie praeito medžioklės sezono metais, kurie yra nuo balandžio 1 dienos iki kovo 31 dienos, sumedžiotus limituotus gyvūnus, o iki balandžio 5 dienos teikia prašymus ateinančiam medžioklės sezonui kiek nori sumedžioti gyvūnų, o komisija sprendžia, kiek leisti sumedžioti gyvūnų ir ta informacija yra skelbiama viešai internetiniame puslapyje. Būrelio apie priimtą sprendimą niekas neinformuoja. S. medžiotojų būreliui nuo 2023 m. balandžio 1 dienos iki 2024 m. kovo 31 dienos buvo leista sumedžioti 4 tauriųjų elnių patinus ir 7 tauriųjų elnių pateles arba jauniklius. Ši informacija kaip ir visada buvo paskelbta internete. Šiais metais iš S. medžiotojų būrelio gavus informaciją apie sumedžiotus tauriuosius elnius su patinais viskas buvo gerai, o patelių ir jauniklių vietoj galimų 7, buvo pateikta, kad sumedžioti buvo 8. Gavus šią informaciją buvo pradėtas neplaninis būrelio patikrinimas. Buvo paprašyta būrelio pateikti visus medžioklės lapus, kuriuos būrelio vadovas A. N. pateikė. Peržiūrėjus visus lapus, liudytojas tikrai pamatė, kad yra užrašyta, jog nušauta viena patele daugiau. Peržiūrėjus datas buvo panašu, kad G. S. nušovė patelę jau viršydamas limitą. Tada jis apklausinėjo visus medžioklių vadovus arba pavienius medžiotojus, kur medžioklės lapuose yra nurodyta, kad jie nušovė pateles. Paaiškėjo, kad medžioklės lape, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 6 d. G. J. yra nušovęs patelę, G. J., teikdamas paaiškinimą nurodė, kad nušovęs nėra. Tada klausiant patį būrelio vadovą A. N., šis pripažino, kad tai jis padarė tą įrašą prie G. J. vardo, nors elnio patelė nušauta nebuvo. Jis aiškino, kad taip padarė, nes galvojo, kad jiems galima nušauti 8, o buvo nušovę tik 7, todėl kad nesusimažintų kitiems metams limito, jis prie vieno iš medžiotojų įrašė vieną patelę, kuri nušauta nebuvo. A. N. aiškino, kad prie savęs jis įsirašyti negalėjo, nes nemedžiojo, nors jis lapuose matė, kad buvo medžiojęs. Visą laiką A. N. aiškino, kad jie tikrai nesumedžiojo tos patelės, o jis pats įrašė tą vienetą prie G. J. pavardės. Kadangi niekas iš būrelio nepripažino, kad jie neteistai sumedžiojo patelę, o būrelio vadovas pripažino, kad jis klastojo dokumentus, tai jie kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas tyrimas dėl dokumentų klastojimo. Jei šiuo atveju nebūtų pripažinta, kad buvo dokumentų klastojimas, tai paskutiniam medžioklės lapuose nurodytam medžiotojui, tai yra G. S. grėstų bauda nuo 800 iki 1 800 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo 3 m. iki 5 m., pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimas, transporto priemonės, kuria vežtas gyvūnas, konfiskavimas ir žalos gamtai, kuri būtų apie 5 000 eurų, atlyginimas (b. l. 42-45);

liudytojo G. S. parodymais, kad jis medžioja S. medžiotojų būrelyje, kuriam vadovauja A. N. Jis žinojo, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. kovo 31 d. medžiotojų būreliui buvo nustatytas limitas sumedžioti 4 tauriuosius elnius ir 7 tauriųjų elnių pateles arba jauniklius, apie tai jis gerai žinojo, todėl mano, kad tai turėjo žinoti ir kiti medžiotojai. 2023 m. rugsėjo 20 d. jam būnant medžioklės vadovu, jis pats sumedžiojo tauriojo elnio patiną, apie tai atžymėjo medžioklės lape, kurį jam išdavė būrelio pirmininkas A. N. 2023 m. spalio 16 d. jam būnant medžioklės vadovu R. Š. sumedžiojo tauriojo elnio jauniklį, medžiotojas R. Š. tauriojo elnio patiną, viskas buvo atžymėta medžioklės lape. 2024 m. sausio 9 d. jam būnant medžioklės vadovu jis sumedžiojo tauriojo elnio patelę, apie tai atžymėjo medžioklės lape. 2024 m.sausio 23 d. jis, būdamas medžioklės vadovu, sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Apie visus sumedžiotus gyvūnus jis padarė įrašus medžioklės lapuose, kuriuos grąžino būrelio pirmininkui A. N. Medžioklėse kai jis sumedžiojo minimus gyvūnus A. N. nedalyvavo. Šių metų pavasarį A. N. pateikus deklaraciją apie sumedžiotus gyvūnus, aplinkos apsaugos agentūra būrelyje pradėjo patikrinimą dėl per daug sumedžiotų limituotų gyvūnų ir jis pats, ir medžiotojas G. J., prie kurio, kaip jis supranta, ir parašyta, kad sumedžiojo ar tai jauniklį, ar patelę, agentūrai teikė paaiškinimą dėl savo sumedžiotų gyvūnų. A. N. parodė, kad jam buvo užsifiksavę, kad jų būrelis gali sumedžioti 8 pateles ir 4 patinus, todėl jis suskaičiavęs ir pamatęs, kad jie dar nesumedžioję tokio skaičiaus gyvūnų ir bijodamas, kad nesumažintų kietiems metams gyvūnų limito, pats prie G. J. padarė įrašą, kad šis sumedžiojo patelę, apie ką G. J., kaip supranta, nieko nežinojo ir tokio fakto nebuvo (b. l. 53-56);

liudytojo G. J. parodymais, kad S. medžiotojų būrelyje medžioja nuo 1993 m. Kiek laiko jis medžioja, tiek laiko medžiotojų būreliui vadovauja A. N. Jis žinojo, kad 2023-2024 metų medžioklės sezonui buvo gautas limitas sumedžioti 7 tauriųjų elnių pateles arba jauniklius ir 4 taurių elnių patinus. Kiek pamena, tų metų medžioklės sezonu laikotarpiu jis nesumedžiojo nė vienos elnio patelės, todėl jam nesunku atsiminti, kad medžioklės lape prie jo pavardės negalėjo būti įrašyta jokia jo sumedžiota patelė. Jis nepamena nei kada medžiojo, nei kas ką konkrečiai sumedžiojo iš dalyvavusių jo medžioklės metu, dėl to reikia žiūrėti į pildytus medžioklės lapus ir jo teiktą paaiškinimą aplinkos apsaugos agentūrai. Jam prieš važiuojant pas aplinkos apsaugos agentūros specialistus pasiaiškinti dėl neva sumedžiotos patelės, A. N. jam pasakė, kad šis prie jo pavardės viename iš medžioklės lapų padarė įrašą apie sumedžiotą patelę, nes neva įsivaizdavęs, kad sumedžioti jų būreliui galima 8 pateles (o iš tikrųjų buvo galima tik 7), ir bijodamas, kad nesumažintų jų būreliui limito kitam medžioklės sezonui, jam vieną patelę įrašė, nors iš tikrųjų ta patelė jo nebuvo sumedžiota (b. l. 48-50).

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė.

Administracinė atsakomybė – už administracinius nusižengimus (pažeidimus) nebaustas.

Apie kaltinamojo psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą, apie jo buvimą psichiatro ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose byloje duomenų nėra.

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento realizavimas – tai tokio dokumento perdavimas tretiesiems asmenims, paleidimas į teisinę apyvartą. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-263/2010, 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016 ir kt.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, sprendžia, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. N. suklastojo laikė ir panaudojo tikrą dokumentą, tai yra būdamas S. medžiotojų būrelio pirmininku, tyčia, suklastojo tikrą griežtos atskaitomybės dokumentą, patvirtinantį medžioklės faktą – medžiotojui G. J. 2023 m. gruodžio 2 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 23-021, šio medžioklės lapo grafos "Medžioklės metu sumedžiota" skiltyje "t. elnių" ties medžioklės vadovo G. J. pavarde įrašydamas skaičių "1", analogišką įrašą padarydamas ir grafoje "iš viso" ties skiltimi" t. elnių", užfiksuodamas realybės neatitinkančią informaciją, kad 2023 m. gruodžio 6 d. vykusios medžioklės metu G. J. sumedžiojo tauriojo elnio patelę arba jauniklį, nors šios medžioklės metu nei tauriojo elnio patelė, nei jauniklis nebuvo sumedžiota, šį suklastotą medžioklės lapą laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 17 d., kai pateikė šį suklastotą dokumentą Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos gyvosios gamtos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnams neplaninio patikrinimo metu, siekdamas išlaikyti elninių gyvūnų sumedžiojimo limitus kitam medžioklės sezonui. Taigi, A. N., atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine tyčia. Aptarta įrodomoji bylos medžiaga pagrindžia būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios ir objektyviosios pusės požymių egzistavimą kaltinamojo veikoje, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Kartu teismas pažymi, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačių veiksmų pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Kartu pažymėtina, kad ne bet kokių tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne už formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės nevisiškai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-409/2011, 2K-230-697/2017 ir kt.).

Bylos surinktais ir ištirtais įrodymais nenustatyta, kad A. N., be to, kas anksčiau nurodyta, savo, kaip S. medžiotojų būrelio pirmininko veikloje, būtų įtvirtinęs daugiau tikrovės neatitinkančių duomenų. Dėl kaltinamojo veiksmų nepadaryta jokios turtinės žalos, nes papildomai dokumentuose nurodytas gyvūnas sumedžiotas nebuvo. Be to, nuo 2024 m. sezono elnių sumedžiojimo limitai iš viso yra panaikinti. Tad nors tokia kaltinamojo veika formaliai ir atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji neužtraukė jokių pasekmių, yra labai mažareikšmiška, todėl kaltinamasis motyvuotai prašė ikiteisminį tyrimą, o bylos teisminio nagrinėjimo metu – procesą teisme, nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnis nustato, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

Teismas pažymi, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010). Kartu pažymėtina, kad padarinių, kaip būtinojo požymio, neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis), atsižvelgtina ir į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, padarytos žalos pobūdį, dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

Teismas sprendžia, kad prieš tai išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad A. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, bet dėl nusikaltimo dalyko ypatumo, dėl veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje yra pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo jau garbingą amžių, į tai, kad kaltinamasis nėra anksčiau teistas, į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, – yra pagrindas pripažinti nusikaltimą mažareikšmiu ir atleisti A. N. nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Minėta baudžiamojo poveikio priemonė teismo vertintina ir skirtina kaip pakankama, siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, turint pagrindo manyti, kad ji padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. N. dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Baudžiamąją bylą A. N. nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu A. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.