- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-261-777/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00801-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
- Ieškovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- D. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei D. G. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kitų savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Plungės būstas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti 2000 m. rugpjūčio 28 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (toliau – sutartis) su nuomininke D. G.; iškeldinti atsakovę D. G. iš buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jokių kitų savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:
2.1. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis su atsakove buvo sudaryta 2000 m. rugpjūčio 28 d., jai išnuomota trijų kambarių, 64,41 kv. m ploto gyvenamoji patalpa. Pažymėjo, kad nuomininkė buvo linkusi nesilaikyti sutarties įsipareigojimų. 2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė buvo perspėta dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo ir pradelstų skolų. 2021 m. rugpjūčio 12 d. SĮ „Plungės būstas“ specialistės tikrino butą (duomenys neskelbtini), tačiau nuomininkės namie nerado (patikrinimo aktas Nr. 45), butas tą pačią dieną tikrintas pakartotinai (patikrinimo aktas Nr. 46). Tikrintojos gyvenamąją patalpą rado tvarkingą, taip pat nenustatė, kad gyventų kiti pašaliniai gyventojai, tačiau konstatavo, jog yra pažeidžiamos nuomos sutarties sąlygos.
2.2. Atsakovė nuolat nevykdo prievolės mokėti komunalinius mokesčius, pažeidžia ne tik sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, bet ir imperatyvius įstatymo reikalavimus, nes už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį ir šį mokestį nuomininkas turi mokėti kas mėnesį (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.583 straipsnis). Pažymėjo, kad, atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, Plungės rajono savivaldybė 2022 m. liepos 20 d. raštu Nr. AS‑366 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovę įspėjo dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, nuomininkė įspėta, kad sutartis bus nutraukta ir ji iš buto privalės išsikraustyti, įspėjime primintas atsakovės įsiskolinimas. 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. AS-638 nuomininkė vėl perspėta dėl skolinių prievolių nevykdymo bei informuota apie būsimą sutarties nutraukimą ir iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 2023 m. vasario 5 d. atsakovė įsipareigojo apmokėti visus pradelstus mokesčius iki 2023 m. vasario 25 dienos, bet prievolių neįvykdė. Atsakovės skola 2022 m. kovo 1 d. SĮ „Plungės būstas“ sudarė 3 611,38 Eur, UAB „Plungės šilumos tinklai“ – 318,77 Eur, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ – 44,41 Eur. Darė išvadą, kad atsakovė nevykdo ir pažeidinėja sutarties antro punkto b papunktį, kuris reguliuoja mokesčių mokėjimą, taip pat 2021 m. balandžio 7 d. papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
4.1. Nustatė, kad Plungės rajono savivaldybė 2022 m. liepos 20 d. raštu įspėjo atsakovę dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, ji taip pat įspėta, kad sutartis bus nutraukta ir ji iš buto privalės išsikraustyti. 2023 m. vasario 3 d. raštu atsakovė perspėta dėl skolinių prievolių nevykdymo, informuota apie būsimą sutarties nutraukimą ir iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teigia, kad į bylą taip pat pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovei SĮ ,,Plungės būstas“ ne kartą siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo, taip pat nustatė, kad UAB „Plungės šilumos tinklai“ ir SĮ „Plungės būstas“ 2019–2021 metais buvo kreipęsi dėl skolos išieškojimo iš atsakovės, buvo priimti teismo įsakymai dėl skolos išieškojimo. Akcentavo, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog atsakovė iki ieškovei kreipiantis su ieškiniu šioje byloje į teismą, ne kartą buvo pažeidusi sutarties įsipareigojimus dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių mokėjimo, todėl darė išvadą, kad ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir atsakovę iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
4.2. Atkreipė dėmesį, jog už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, nurodė, jog taikyti šią priemonę ar ne yra teismo diskrecijos teisė. Pažymėjo, kad atsakovė nuomojamame bute gyvena nuo 1999 metų, pagal bylos duomenis, SĮ „Plungės būstas“ raginimus dėl skolos atsakovei ėmė siųsti 2016 metais, todėl darė prielaidą, kad atsakovė penkiolika metų įsipareigojimus vykdė tinkamai. Teigia, jog duomenų, kad atsakovė pažeidinėtų tvarkingos kaimynystės principus, byloje nėra, iš ieškovės pateikto patikrinimo akto matyti, kad atsakovė butą prižiūri, butas suremontuotas, tvarkingas.
4.3. Nurodė, kad atsakovė yra pateikusi į bylą rašytinius duomenis, kad 2023 m. gegužės 31 d. SĮ „Plungės būstas“ įsiskolinimų neturi, taip pat neskolinga ir paslaugų teikėjoms UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Plungės vandenys“. Teigia, kad teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad mokesčius po įsiskolinimų sumokėjimo moka laiku. Atsakovė nuomojamame bute gyvena dvidešimt ketverius metus, sutarties pažeidimus yra pašalinusi, esamomis aplinkybėmis griežčiausios teisinės priemonės taikymas būtų pernelyg neproporcingas. Laikė, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės teisės į savivaldybės būstą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pagrindu nėra teisiškai reikšmingi, kadangi atsakovei būstas buvo suteiktas ne šio įstatymo pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nutraukta 2000 m. rugpjūčio 28 d. buto nuomos sutartis tarp atsakovės ir nuomotojo ir atsakovė būtų iškeldinta su jai priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas neanalizavo ir neskyrė pakankamai dėmesio nuomotojo bei atsakovės (nuomininkės) 2000 m. rugpjūčio 28 d. pasirašytos nuomos sutarties dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo, 2 punkto b papunkčio nagrinėjimui bei reikšmei. Akcentavo, jog šiame papunktyje vienareikšmiškai nurodyta, kad nuomininkas, šiuo atveju atsakovė, įsipareigoja kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, kartu sumokėti mokestį už komunalines paslaugas (vandentiekį, dujas, elektros, šiluminę energiją bei kitas paslaugas) pagal nustatytąją tvarką patvirtintus tarifus ne vėliau kaip kito po pragyvento mėnesio 10 dieną. Teigia, jog tai atsakovei buvo žinoma daugiau kaip du dešimtmečius. Akcentavo, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.158 straipsnis).
6.2. Teigia, kad teismas sprendimą byloje grindžia ne tik įrodymais ar teismine diskrecijos teise, bet ir prielaidomis. T. y. sprendime šioje byloje nurodyta, kad darytina prielaida, jog atsakovė penkiolika metų įsipareigojimus vykdė tinkamai ir tik 2016 m. SĮ „Plungės būstas“ atsakovei ėmė siųsti raginimus dėl skolų mokėjimo. Pažymi, jog teismas, kiek matyti iš sprendimo, prioritetą teikė atsakovės veikai iki 2016 m., nuomotojo (ieškovės) pusė prioritetą teikė pastariesiems metams nuo 2016 m. ir reikšmingesniu laikė nesąžiningą atsakovės elgesį būtent po šios datos. Pažymėjo, kad atsakovė ypač 2022 ir 2023 metais nuomos mokestį įmokėdavo tik tada, kai pareikalaudavo antstolių kontora, ir tai tęsėsi tol, kol ji gavo ieškinį iš teismo.
6.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktus apie atsakovės nuolatinį, sistemingą bei piktybišką sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir nuomotojo teisėtų reikalavimų ignoravimą. Pažymėjo, kad sprendime akcentuota teismo diskretiškumo teisė taikyti griežčiausią priemonę – būsto netekimą, tačiau nepakankamai dėmesio skirta atsakovės nuolatiniam sutartinių įsipareigojimų pažeidinėjimui. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė ne kartą pabrėžė, kad sutarčių negalėdavo tinkamai vykdyti dėl lėšų trūkumo bei finansinių sunkumų pandemijos laikotarpiu. Tačiau atkreipė dėmesį, jog, ieškovės turimais duomenimis, atsakovė UAB „Plungės šilumos tinklai“ už šiluminę energiją 2015 m. mokėjo 2 kartus, 2017 m. taip pat 2 kartus, o 2018 m. vieną vienintelį kartą, nors pagal sutartį už šildymą turėjo mokėti kiekvieną mėnesį. Darė išvadą, kad toks teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos sprendimas skatina ir kitus tai žinančius skolingus nuomininkus nevykdyti mokestinių prievolių.
6.4. Pažymėjo, kad analogiška situacija su nuomos mokesčiu, administruojamu SĮ „Plungės būstas“. Teigia, jog ieškovas buvo įsitikinęs, kad įrodymų pakanka, tačiau teismas nutarė kitaip. Pirmajai instancijai neteikė šilumos tinklų apyskaitos, kuri parodo, kad atsakovė netinkamai vykdė prievolę mokėti už tiekiamą šiluminę energiją bent jau nuo 2011 metų. Mano, jog tai akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginius apie jos tinkamą prievolių vykdymą iki 2016 metų.
6.5. Ieškovės įsitikinimu atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė ne objektyvios priežastys, bet socialiai neatsakingi, ydingi jos požiūriai į prisiimtų prievolių vykdymą. Mano, kad tokia įvykių eiga skatina ir kitus skolingus nuomininkus ignoruoti sutartines prievoles, nustatytus mokesčius mokėti kada nori ar visai nemokėti, į sutartinius įsipareigojimus žiūrėti atsainiai ir taip iškreipti prievolių esmę. Pažymi, kad teismas nepasisakė ir dėl šio visos valstybės mastu socialiai ydingo bei pavojingo aspekto.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
8.1. Nurodė, kad atsakovė ginčo bute gyvena daugiau nei 24 metus, kito gyvenamojo būsto neturi. Paaiškino, kad nuo 2016 m. mokėjimo už būstą prievoles vykdė pagal galimybes. Mokėjimų už būstą nevykdė dėl finansinės padėties pablogėjimo. Atsakovės neveikime nebuvo piktavališkumo – atsakovė mokėjimus už būstą vykdė pagal išgales, tiek, kiek leido jos turtinė padėtis. Pažymi, jog šią dieną visi įsiskolinimai už butą yra padengti. Butas prižiūrėtas ir sutvarkytas, atsakovė įsipareigojo ateityje visus mokesčius už būstą mokėti laiku. Mano, kad tas faktas, jog atsakovė negalėjo vykdyti mokėjimų už būstą dėl sunkios finansinės padėties, o šią dieną visus įsiskolinimus padengė, suponuoja, kad iškeldinimas iš socialinio būsto būtų neproporcinga priemonė, todėl darė išvadą, kad bylą nagrinėjęs Plungės apylinkės teismas pagrįstai ieškinį atmetė, konstatavęs, jog griežčiausios teisinės priemonės taikymas būtų neproporcingas.
8.2. Teigia, jog nors savivaldybė nurodo, kad 2015–2018 metais Lietuvoje nebuvo ekonominės krizės, todėl atsakovės negalėjimas vykdyti įsipareigojimų yra nepateisinamas, atsakovė paaiškina, kad 2015 metais pablogėjo jos ir sutuoktinio asmeniniai santykiai, atsakovės sutuoktinis nustojo rūpintis šeima, teikti materialinį išlaikymą ir išvyko gyventi į užsienį. Nuo to laiko atsakovė gyveno viena. Pažymi, jog ne tik turėjo pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau taipogi turėjo dengti sutuoktinio jai paliktas skolas, dėl to atsakovės finansinė padėtis nuo 2015 metų žymiai pablogėjo. Nurodė, kad finansinės padėties pagerėjimui sutrukdė 2019 metais prasidėjusi pandemija. Mano, kad visos nurodytos aplinkybės rodo, jog atsakovės veiksmuose nėra jokio piktavališkumo, o mokėjimų už socialinio būsto nuomą atsakovė nevykdė dėl nesėkmingai susiklosčiusio asmeninio gyvenimo ir pablogėjusios finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo bei nuomininkės iškeldinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
12. Kartu su apeliaciniu skundu į bylą buvo pateikti nauji įrodymai, kuriuos ieškovė prašė pridėti prie bylos, t. y. UAB „Plungės šilumos tinklų“ parengta atsakovės mokesčių mokėjimo dinamika už suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2023 metų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai pateiktu įrodymu ieškovė įrodinėja apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, pateiktas įrodymas susijęs su nagrinėjamu ginču, atsakovė susipažinusi su apeliaciniu skundu turėjo galimybę įvertinti ieškovės pateiktą įrodymą bei dėl jo pasisakyti, tačiau jo pridėjimui prie bylos neprieštaravo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad prašomas pridėti įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, šio įrodymo pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas kuo išsamiau išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, daro išvadą, jog yra pagrindas prie bylos pridėti UAB „Plungės šilumos tinklai“ parengtą atsakovės mokesčių mokėjimo dinamiką už suteiktas paslaugas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
14. Remiantis byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad 1999 m. vasario 1 d. Plungės rajono meras priėmė potvarkį Nr. 68 dėl butų išnuomojimo, iš kurio matyti, kad, remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis 1992 m. balandžio 7 d. įstatymu Nr. I – 2455, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu, Plungės rajono tarybos 1998 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. 49 ir Butų skirstymo komisijos posėdžio 1999 m. sausio 14 d. protokolu Nr. 1, leista išnuomoti butus, nupirktus iš 1998 metų specialios dotacijos, skirtos nuomininkų iškeldinimui iš savininkams grąžintinų namų, atsakovės trijų asmenų šeimai, iškeldinamai iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), leista išnuomoti butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas – 64,41 kv. m. Su atsakove 1999 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, suteikusi teisę nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotai apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), 2000 m. rugpjūčio 28 d. sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, 2021 m. balandžio 7 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties. Sutartimi atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti buto nuompinigius, taip pat mokesčius už komunalines paslaugas (vandentiekį, dujas, elektros, šiluminę energiją ir kt.) (Sutarties 2 punkto b papunktis).
15. Taip pat nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybė 2022 m. liepos 20 d. raštu įspėjo atsakovę dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo, ji taip pat įspėta, kad sutartis bus nutraukta ir ji iš buto privalės išsikraustyti. 2023 m. vasario 3 d. raštu atsakovė perspėta dėl skolinių prievolių nevykdymo, informuota apie būsimą sutarties nutraukimą ir iškeldinimą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
16. CK 6.576 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį.
17. Vadovaujantis EŽTT praktika, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Popov ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560/11); 3) ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2014 m. liepos 10 d. sprendimo byloje Lemo ir kiti prieš Kroatiją, peticijos Nr. 3925/10 par. 44).
18. Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (2008 m. gegužės 13 d. sprendimas byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Čosič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 22 ir kt.). Dėl to šiame kontekste pabrėžtina, kad, vertinant teisės į būsto neliečiamybę ribojimą, turi būti nagrinėjami ir pasveriami konkuruojantys interesai, o nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp konkrečių konkuruojančių interesų tenka nacionaliniams teismams.
19. Tiek ieškiniu, tiek ir apeliaciniu skundu ieškovė prašė nutraukti su atsakove sudarytą nuomos sutartį ir iškeldinti ją iš ginčo buto remdamasi aplinkybėmis, jog atsakovė piktybiškai pažeidinėja šalių sudarytą nuomos sutartį, kadangi nemoka susidariusios skolos už nuomą ir komunalinius mokesčius. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, ar nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš buto nepažeis atsakovės teisių į būsto neliečiamybę.
20. Pagal CK 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
21. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).
22. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors vertinant gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumą taikytinos CK normos, tačiau šiuo atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl būtina atsižvelgti ir į ginčo socialiai jautrų sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą.
23. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).
24. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė laiku nemoka nustatyto dydžio nuomos mokesčio bei nuolat vėluoja mokėti komunalinius mokesčius, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, atsakovė ne tik sumokėjo susikaupusį nuomos mokestį, tačiau ir padengė visus iki to turėtus įsiskolinimus komunalines paslaugas teikiantiems tiekėjams (UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Plungės vandenys“). Nors trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu atsakovė įsiskolinimų neturi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė deda pastangas vykdyti sutartį, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar atsakovė šių savo pareigų nevykdo piktybiškai, nesant objektyvių priežasčių, ir ar dėl to yra pagrindas atimti iš atsakovės teisę į būstą.
25. Akcentuotina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ne tik deda pastangas vykdyti sutartį, tačiau ir bendradarbiauja su ieškove bei kitomis paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Iš į bylą pateikto 2021 m. rugpjūčio 12 d. savivaldybės būsto patikrinimo akto Nr. 46 matyti, jog atsakovė geranoriškai įsileido tikrintojus į būstą, bendradarbiavo su tikrintojomis. Taip pat į bylą pateiktas 2023 m. vasario 5 d. atsakovės pranešimas ieškovei, kuriuo nurodoma, kad atsakovė nevengia mokėti savivaldybės įmonėms komunalinius mokesčius, tačiau jai susiklostė labai sunkus finansinis laikotarpis. Šiuo raštu atsakovė pažymi, kad moka mokesčius pagal galimybes, o iki 2023 m. vasario 25 d. apmokės visus mokesčius. Taip pat atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodoma, kad 2015 metais pablogėjo jos ir sutuoktinio asmeniniai santykiai, atsakovės sutuoktinis nustojo rūpintis šeima, teikti materialinį išlaikymą ir išvyko gyventi į užsienį. Nuo to laiko atsakovė gyveno viena. Atsakovė pažymi, jog ne tik turėjo pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau taipogi turėjo dengti sutuoktinio jai paliktas skolas, dėl to atsakovės finansinė padėtis nuo 2015 metų žymiai pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodomų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė piktybiškai vengia vykdyti savo, kaip nuomininkės, įsipareigojimus, tačiau ginčo sutarties pažeidimai buvo sąlygoti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.
26. Dar daugiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė 2023 m. gegužės 31 d. buvo padengusi nuomos mokesčio įsiskolinimą ir atsiskaičiusi su visais komunalinių paslaugų teikėjais. Šios nutarties priėmimo metu, t. y. praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams, į bylą nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė ir toliau pažeidinėtų ginčo nuomos sutarties sąlygas, t. y. nemokėtų nuomos mokesčio ar būtų susidaręs įsiskolinimas už komunalines paslaugas. Tokių aplinkybių neįrodinėja ir 2023 m. gruodžio 14 d. (t. y. praėjus daugiau nei pusę metų nuo atsakovės turėtų įsiskolinimo padengimo) apeliacinį skundą pateikusi ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra pagerėjusi, dėl to ji yra pajėgi laiku vykdyti visus savo turimus įsipareigojimus.
27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog ieškovė reiškė reikalavimą nutraukti ginčo nuomos sutartį su atsakove ir iškeldinti ją iš ginčo buto tuo pagrindu, jog atsakovė nevykdo nuomos sutarties sąlygos, įpareigojančios ją mokėti nuomos mokestį bei kitus komunalinius mokesčius, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovė ne tik yra padengusi visus turėtus įsiskolinimus, tačiau ir toliau nepažeidinėja nuomos sutarties nuostatų. Nors ieškovė nagrinėjamoje byloje pagrįstai teigia, kad atsakovė nuolat pažeidinėjo nuomos sutartį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuomos sutarties nutraukimo pasekmes atsakovei, taip pat tai, kad šios nutarties priėmimo metu byloje nėra įrodymų, kad sutartis ir toliau būtų pažeidinėjama, daro išvadą, kad vienintelės gyvenamosios vietos atėmimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
28. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad toks teismo kaip teisingumą vykdančios institucijos sprendimas skatina ir kitus tai žinančius skolingus nuomininkus nevykdyti mokestinių prievolių. Pažymėtina, kad teismai, vykdydami teisingumą, bylas nagrinėja tik pagal jose esančius įrodymus bei faktiškai susiklosčiusias aplinkybes, t. y. šiuo atveju yra nagrinėjama konkreti byla, kuri nesudaro pagrindo išvadai, jog po šio sprendimo priėmimo skolininkai galės nemokėti nuomos mokesčio ar kitaip pažeidinėti nuomos sutarties nuostatas. Šioje byloje buvo įvertinti visi šalių pateikti įrodymai, kurie, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, sudarė pagrindą išvadai, jog, nepaisant atsakovės atlikto sutarties pažeidimo, ieškovės prašomos taikyti pasekmės šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingos. Akivaizdu, kad kitose bylose nustačius kitas faktines aplinkybes teismo sprendimas gali skirtis, todėl laikytina, kad apeliacinio skundo argumentas, jog šis teismo sprendimas skatina kitus skolingus nuomininkus nevykdyti mokestinių prievolių, atmestinas kaip nepagrįstas.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šis teisminis procesas neužkerta kelio ieškovei ateityje atsakovei nemokant nuomos, komunalinių mokesčių ar kitaip pažeidinėjant nuomos sutarties nuostatas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iškeldinti atsakovę nesuteikiant jai jokių kitų savivaldybei priklausančių patalpų.
30. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai vertino įrodymus bei sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.