Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-305-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-25
Bylos Nr.: e2A-305-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01889-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: R. S.
Ieškovas: „Seesam Insurance“, Lietuvos filialo
Trečiasis asmuo: G. K.

Kategorijos

2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-305-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01889-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialo ieškinį atsakovei R. S., trečiajam asmeniui G. K. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, jį vėliau patikslino, prašė priteisti iš atsakovės (tuo metu atsakovė J. J. U.) 763,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovas 2015 m. spalio 28 d. su trečiuoju asmeniu G. K. sudarė turto draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. 2200064538), pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 16 d. butas buvo aplietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini)., ir butui padaryta žalos (žalos byla Nr. 18/220-1565). Apdraustas butas buvo apžiūrėtas, įvykis užfiksuotas nuotraukomis, pripažinus šį įvykį draudžiamuoju ir įvertinus žalos dydį, G. K. sumokėta 820,95 Eur dydžio draudimo išmoka. Mano, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės R. S. ieškovui „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialui 763,80 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad apliejimo židinys buvo atsakovės bute dėl netinkamai naudojamų vandens prietaisų. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens bute padaryti lubų, grindų ir durų sugadinimai negalėjo atsirasti patys savaime – tai įvyko dėl vandens poveikio. Kitaip aplieti butą, esantį (duomenys neskelbtini), nei iš atsakovės buto yra neįmanoma. Buvo iškelta versija, kad tai yra seno apliejimo pasekmės, kurias sukėlė viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) kaimynas F. R. (miręs), vonioje paleidęs vandenį, o iš vonios išsiliejęs vanduo apsėmė žemesniuose aukštuose gyvenančių kaimynų butus. Teismas tyrė tokią versiją, tačiau nenustatė, kada toks įvyks buvo, ar jis iš viso buvo ir, jei buvo, – kokią ir kam padarė žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad egzistuoja visos atsakomybės sąlygos – neteisėti viršuje esančių patalpų savininkės veiksmai, nesugebant naudotis savo turtu, žala trečiajam asmeniui G. K. dėl atsakovės veiksmų apliejant jo butą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.

2.2. Teismas nurodė, jog ieškovas žalos dydį įrodinėja 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu žalos byloje Nr. 18/220-1565, jo priedais, kuriuose užfiksuoti trečiojo asmens butui ir namų turtui apliejimu padaryti sugadinimai – aplietos lubos, grindys ir kt. Turto ir žalų vertintojų įmonė UAB „Smart claims“ sudarė lokalinę sąmatą Nr. S001 už 907,95 Eur sumą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas 2011 metais, įvertinus nusidėvėjimo procentą, ieškovas nurodo, kad žalą sudaro 850,80 Eur; pritaikius 87,00 Eur frančizę, reikalaujama priteisti suma yra 763,80 Eur. Atsakovė nesutiko su ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu, mastu ir pobūdžiu. Pateikė 2020 m. gegužės 20 d. Specialisto išvadą dėl UAB „Smart claims“ lokalinės sąmatos Nr. S001, joje nurodyta, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, pasekmės neatitinka aplinkybių, nes turėjo būti itin didelis kiekis vandens, abejojama nurodytomis pasekmėmis ir pateiktas skaičiavimas, kad žalos dydis galėtų sudaryti 545,53 Eur (2018 m. kovo kainomis). Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata atitinka darbus, nurodytus 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole. Atsakovės pateikta specialisto išvada yra deklaratyvi.

2.3. Iš ieškovo pateiktų patalpų nuotraukų matyti, jog ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių. Teismas sutiko su 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolu ir nuotraukose esančiais faktiniais duomenimis ir pripažino, kad ieškovo pateikta lokalinė sąmata ir Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas su nuotraukomis buvo sudaryti remiantis konkretaus įvykio – trečiojo asmens patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apliejimo – faktu, juose išsamiai aprašyti patalpų sugadinimai, atlikti darbai, jų kainos, kvalifikuoti specialistai ar nepriklausomi žalų ekspertai lankėsi trečiojo asmens patalpose ir objektyviai įvertino apliejimo padarinių mastą, todėl teismas padarė išvadą, jog tai tik preliminaraus pobūdžio skaičiavimai, kurie, įvertinus konkrečią situaciją, gali kisti.

2.4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl ieškovui iš atsakovės priteisė 763,80 Eur žalos atlyginimo, įvertindamas nusidėvėjimo procentą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš atsakovės ieškovui priteistą 763 ,80 Eur dydžio žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 300 Eur ar dar mažesnės sumos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

3.1. Atsakovė nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirminio ieškinio suma buvo 820,95 Eur. Po atsiliepimo į ieškinį pateikimo ieškovė sumažino reikalaujamos atlyginti žalos sumą iki 763,80 Eur. Taigi teismas šiuo procentu turėjo sumažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį.

3.2. Atsakovė nurodo nesutinkanti su priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Nukentėjusiuoju pripažintas trečiasis asmuo G. K. parodė, jog jo butas iki ginčo įvykio buvo aplietas ne kartą. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad visais apliejimo atvejais buvo padaryta kažkokia žala. Todėl turėjo būti aiškinamasi, kiek ir konkrečiai kokia žala buvo padaryta kiekvienu buto apliejimo atveju ir individualiai įvertinama konkretaus kaltininko atsakomybė. Tačiau ieškovė savo veiksmais (neveikimu) užkirto tam kelią. Ieškovė, apie įvykį ir jos nustatytą žalą informuodama atsakovę beveik po 2 mėnesių, elgėsi nesąžiningai. Svarbu pažymėti tai, kad pirminei atsakovei J. J. U. apskritai nebuvo žinoma apie buto apliejimą (trečiasis asmuo G. K. nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kad ji būtų buvusi informuota apie buto apliejimą). Todėl, atsakovės nuomone, ieškovas nesiėmė veiksmų išsamiai išsiaiškinti draudžiamąjį įvykį ir apribojo atsakovės galimybes gintis, objektyviai išsiaiškinti turto sugadinimo aplinkybes ir nustatyti žalos mastą.

3.3. Ieškovas į apžiūrą neįtraukė įvykio kaltininkės. Taip buvo eliminuota atsakovės galimybė dalyvauti žalos sureguliavimo procese nustatant žalos mastą ir apskaičiuojant jos dydį. Atsakovė pažymi, kad apžiūros akte nebuvo užfiksuota, jog apžiūros metu būtų buvę šviežių drėgmės požymių ant apžiūrimų daiktų, tai netiesiogiai patvirtina, kad akte galėjo būti užfiksuotos ankstesnio apipylimo pasekmės.

3.4. Šalių pateiktus žalos dydžio skaičiavimus, ieškovo apžiūros aktą ir atsakovės samdyto specialisto išvadą teismas vertino selektyviai, šališkai ir taikydamas skirtingus kriterijus. Nepagrįstai kritikuodamas atsakovės pasamdyto specialisto pateiktą išvadą, teismas ignoravo tai, kad specialistas N. U., būdamas statybos techninės priežiūros, statybų ir kvalifikuotos statybos rangovės UAB „Nerstata“ vadovas, skaičiavimus atliko naudodamasis Statybos ir remonto darbų kainos apskaičiavimo programa „SES3“. Ieškovo sąmatoje baldų perstumdymo ir demontavimo / sumontavimo darbų įkainių neadekvatumą atsakovė įrodinėjo ne tik specialisto išvada ir skaičiavimais, tačiau ir remdamasi specializuotame interneto tinklalapyje paskelbtų skelbimų duomenimis apie tokių darbų įkainius rinkoje. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų apie žalą įvertinusių ir apskaičiavusių asmenų kvalifikaciją, taip pat apie tai, kokiais kriterijais ir kuo remiantis buvo apskaičiuoti žalos dydžiai. Atsakovė pažymi, kad nuotraukose matosi tik kelių lubų dailylenčių apliejimo požymiai vienoje patalpoje, tačiau sąmatoje skaičiuojama net dviejų patalpų – koridoriaus ir virtuvės – lubų dailylenčių pakeitimas. Vertinant vonios kambario grindų plytelių glaisto aptrupėjimus nuo tariamo apliejimo, akivaizdu, kad tokie aptrupėjimai atsiranda ne dėl vienkartinio grindų apliejimo, o dėl ilgalaikio vonios kambario eksploatavimo. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole taip pat užfiksuotas 0,7 kv. m ploto laminato pažeidimas, o sąmatoje skaičiuojama dviejų patalpų – virtuvės ir koridoriaus – laminato ir jo įrengimo kaina.

3.5. Atsakovė pažymi, jog paties G. K. veiksmai galėjo sąlygoti žalos padidėjimą, t. y. laminuotos grindų dangos pažeidimą koridoriuje prie vonios kambario durų. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, jog vonios kambaryje nėra įrengtas slenkstis, kuris sulaikytų galimus nutekėjimus ar drėgmės prasiskverbimą iš vonios kambario į kitas patalpas. Vonios kambario durų be slenksčio įrengimas vertintinas kaip didelis trečiojo asmens neatsargumas; tai turėtų būti reikšminga sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio priteisimo.

3.6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tai, jog atsakovė nebuvo informuota apie įvykį, ieškovas nebendradarbiavo žalos sureguliavimo procese, įvykio metu sukelti turto sugadinimai nebuvo atriboti nuo ankstesnio įvykio metu sukeltų sugadinimų, ieškovas nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį, o nukentėjusiojo veiksmai sąlygojo žalos padidėjimą, pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintinas iki 300 Eur ar dar daugiau. Tokį žalos atlyginimo dydžio mažinimą atsakovė grindžia specialisto N. U. žalos dydžio apskaičiavimu, papildomai išminusuojant turto nusidėvėjimo procentą, franšizę ir įvertinant trečiojo asmens neatsargumą (545,53 Eur – 78,34 Eur – 85 Eur – mažiausiai 82,19 Eur nukentėjusiojo kaltė).

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. 2015 m. spalio 27 d. tarp ieškovo ir G. K. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto draudimo sutartis (draudimo poliso Nr. 2200064538/2015), jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas.

8. 2018 m. spalio 19 d. surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas žalos byloje Nr. 18/220-1565, jame nurodyta, kad apliejimo faktą draudėjas pastebėjo 2018 m. spalio 13 ir 16 dienomis, vanduo prasiskverbė iš patalpų viršuje, kur gyvena senyva ligota moteris; ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių.

9. Turto ir žalų vertintojų įmonė UAB „Smart claims“ sudarė lokalinę sąmatą Nr. S001 už 907,95 Eur sumą. 2019 m. sausio 7 d. pažymoje dėl nustatyto žalos dydžio nurodyta, kad draudėjui buvo išmokėta 907,95 Eur suma, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas 2011 metais, įvertinus nusidėvėjimo procentą, žala sudaro 850,80 Eur. Atsakovė pateikė 2020 m. gegužės 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „Smart claims“ lokalinės sąmatos Nr. S001, joje nurodyta, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, pažymėta, kad pasekmės neatitinka aplinkybių, nes turėjo būti itin didelis kiekis vandens, abejojama nurodytomis pasekmėmis ir pateiktas skaičiavimas, kad žalos dydis galėtų sudaryti 545,53 Eur.

10. 2018 m. gruodžio 4 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl 820,95 Eur žalos atlyginimo (draudimo bylos Nr. 18/220-1565), prašė iki 2018 m. gruodžio 18 d. atlyginti sumokėtos draudimo išmokos dydžio žalos sumą. Ši suma trečiajam asmeniui buvo pervesta 2018 m. lapkričio 14 d.

11. Atsakovė pateikė du atsakymus į 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. sausio 24 d. pretenzijas Nr. 18-0940, juose nurodyta, kad atsakovė nesutinka su nurodytomis apliejimo aplinkybėmis, nes pas ją visur buvo sausa, be to, pažymėjo, kad remonto kaina bute yra per didelė, o ji pati nesinaudoja vandens prietaisais be prižiūrinčio asmens.

12. Ieškovas – draudimo bendrovė – kreipėsi dėl 763,80 Eur dydžio žalos iš atsakingo už ją asmens priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės pateikdama argumentus dėl žalos dydžio: atsakovė žalą vertina 300 Eur ar dar mažesne suma.

13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės, kai ją reikia įrodinėti,– buvimą.

14. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

15. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs liudytojų parodymus, nustatė, kad apipylimo židinys buvo atsakovės bute, tai lėmė netinkamas vandens prietaisų naudojimas. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens bute atsiradę lubų, grindų ir durų sugadinimai negalėjo atsirasti patys savaime – tai įvyko dėl vandens poveikio. Teismas nurodė, kad nebuvo užfiksuotos vandentiekio avarijos, dėl kurių galėjo nukentėti G. K. butas, taip pat nenustatyta, jog tai galėjo įvykti dėl hidrometeorologinių sąlygų. Atsakovė iškėlė versiją, kad tai yra seno apliejimo pasekmės, kurias sukėlė viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) kaimynas F. R. (miręs), paleidęs vonioje vandenį, iš vonios išsiliejęs vanduo apsėmė žemesniuose aukštuose gyvenančių kaimynų butus. Pirmosios instancijos teismas tyrė tokią versiją, tačiau nenustatė, kada toks įvykis buvo, ar jis iš viso buvo ir, jei buvo, – kokią ir kam padarė žalą. Taigi teismas konstatavo, kad egzistuoja visos atsakomybės sąlygos: neteisėti viršuje esančių patalpų savininkės veiksmai, nesugebant naudotis savo turtu, žala trečiajam asmeniui G. K. dėl atsakovės veiksmų apliejant jo butą, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir ištyręs įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, priteisė ieškovui iš atsakovės 763,80 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo kategoriškai nesutinkanti su nustatytos žalos dydžiu. Kaip vieną iš nesutikimo motyvų nurodo tai, jog trečiasis asmuo G. K. parodė, kad jo butas iki ginčo įvykio buvo aplietas ne kartą. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad visais apliejimo atvejais buvo padaryta kažkokia žala. Todėl turėjo būti aiškinamasi, kiek ir konkrečiai kokia žala buvo padaryta kiekvienu buto apliejimo atveju, ir individualiai įvertinama konkretaus kaltininko atsakomybė. Tačiau ieškovas savo veiksmais (neveikimu) užkirto tam kelią. Ieškovas, apie įvykį ir jos nustatytą žalą informuodama atsakovę beveik po 2 mėnesių, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė pažymi ir tai, kad pirminei atsakovei J. J. U. apskritai nebuvo žinoma apie buto apliejimą. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovas nesiėmė veiksmų išsamiai išsiaiškinti draudžiamąjį įvykį ir apribojo atsakovės galimybes gintis, objektyviai išsiaiškinti turto sugadinimo aplinkybes ir nustatyti žalos mastą. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

18. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

19. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi šiuo atveju ieškovui byloje įrodžius buto apliejimo iš aukščiau esančio atsakovės buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovė nėra atsakinga dėl užpylimo ar kad dėl trečiojo asmens bute kilusių pasekmių yra atsakingi ir kiti asmenys, turėjo įrodyti atsakovė, tačiau ji to nepadarė, apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė teigia, jog trečiasis asmuo nurodė, kad jo butas buvo aplietas ne kartą; akivaizdu, jog visais apliejimo atvejais buvo padaryta kažkokia žala, todėl turėjo būti aiškinamasi, kiek ir konkrečiai kokia žala buvo padaryta kiekvienu buto apliejimo atveju, ir individualiai įvertinama konkretaus kaltininko atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas tyrė atsakovės iškeltą versiją, kad sugadinimai trečiojo asmens bute yra seno apliejimo pasekmės, kurias sukėlė viršuje esančio buto (duomenys neskelbtini) kaimynas F. R. (miręs), paleidęs vandenį vonioje, iš vonios išsiliejęs vanduo apsėmė žemesniuose aukštuose gyvenančių kaimynų butus. Tačiau teismas nenustatė, kada toks įvyks buvo, ar jis iš viso buvo ir, jei buvo, – kokią ir kam padarė žalą. Kolegija neturi pagrindo kitokiai išvadai. Atsakovė nepateikė įrodymų apie kitus žalą galėjusius sukelti įvykius, nors būtent jai tenka tokio fakto įrodinėjimo pareiga. Apeliacinio skundo teiginiai šiuo klausimu yra abstraktūs ir deklaratyvūs: atsakovė nenurodo jokio kito konkretaus įvykio, kai trečiojo asmens butas buvo aplietas, nepateikia jokių su tuo susijusių įrodymų, taigi kolegija daro išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir kiti asmenys, o į bylą pateikti duomenys – 2018 m. spalio 19 d. surašytas Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas su priedais, ieškovo pateiktos nuotraukos – patvirtina, jog trečiojo asmens butas buvo aplietas iš atsakovei priklausančio buto, ir trečiojo asmens butui buvo padaryta protokole užfiksuota žala.

20. Atsakovės teiginiai, kad pirminei atsakovei J. J. U. apskritai nebuvo žinoma apie buto apliejimą, nes nėra duomenų, jog trečiasis asmuo būtų ją informavęs, o Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolas surašytas atsakovei nedalyvaujant, taigi su atsakove nebuvo pakankamai bendradarbiauta, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas byloje neįrodė draudėjo buto apliejimo iš atsakovei priklausančių patalpų fakto ar kad nepagrįstai apskaičiavo draudėjui kilusią žalą. Pabrėžtina ir tai, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus nėra susijusios su padarytos žalos atsiradimo faktu, todėl nelaikytinos šalinančiomis civilinę atsakomybę pagal CK 6.253 straipsnio nuostatas.

21. Kolegija taip pat pažymi, jog, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai pasunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

22. Atsakovės teiginiai, kad apžiūros akte nebuvo užfiksuota, jog apžiūros metu būtų buvę šviežių drėgmės požymių ant apžiūrimų daiktų, tai netiesiogiai patvirtina, kad akte galėjo būti užfiksuotos ankstesnio apipylimo pasekmės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai išplečia ieškovui keliamą įrodinėjimo pareigą. Įvertinus tikėtiną užpylimo datą (2018 m. spalio 13, 16 dienomis), Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo surašymo datą (2018 m. spalio 19 d.), draudėjo buto nuotraukas po apliejimo, apliejimo dieną rašytas žinutes, apeliacinės instancijos teismas daro tikėtinai pagrįstą išvadą, kad pateikti įrodymai patvirtina apipylimo nurodytu metu faktą ir jo metu kilusias pasekmes, kurios buvo konstatuotos Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nepagrindė, kad protokolas, kuris surašytas atsakovei nedalyvaujant, negali būti laikomas tinkamu įrodymu, įrodinėjant žalos faktą, apimtį ir dydį. Esant draudžiamajam įvykiui – buto apliejimui, ta aplinkybė, kad ieškovas nepakvietė atsakovės dalyvauti buto apžiūroje, nekeičia teisinio situacijos vertinimo.

23. Atsakovė taip pat kritikuoja atskiras ieškovo pateiktos sąmatos, pagrindžiančios sumas, reikalingas sugadinimams ištaisyti, pozicijas.

24. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taigi, pagal CPK 178 straipsnį, šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Todėl sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

25. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, jog, sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 215/2012). Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimų pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą. Jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad nėra pagrindo reikalavimą tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimą patenkinti iš dalies, tai teismas turi priimti sprendimą reikalavimą patenkinti iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Ieškovo išmokėtų piniginių sumų panaudojimas turi būti tiesiogiai susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl jos išmokamos pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus. Ieškovas tokio pobūdžio bylose privalo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

26. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

27. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamu atveju ieškovas žalos dydį įrodinėjo turto ir žalų vertintojų įmonės UAB „Smart claims“ sudaryta lokaline sąmata Nr. S001 už 907,95 Eur sumą; atsižvelgdamas į tai, kad buto remontas buvo atliktas 2011 metais, ir įvertinęs nusidėvėjimo procentą, ieškovas nurodė, kad žalą sudaro 850,80 Eur, pritaikius 87,00 Eur frančizę, – 763,80 Eur.

28. Atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovo įrodinėjamos žalos sumą, pateikė 2020 m. gegužės 20 d. specialisto išvadą dėl UAB „Smart claims“ lokalinės sąmatos Nr. S001, joje nurodyta, kad darbų ir medžiagų kainos neatitinka duomenų bazėse skaičiuojamų kainų dydžių, pasekmės neatitinka aplinkybių, nes turėjo būti itin didelis kiekis vandens, žalos dydis galėtų būti 545,53 Eur (2018 m. kovo kainomis).

29. Kolegija, įvertinusi ieškovo ir atsakovės pateiktų sąmatų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovo pateikta lokalinė sąmata atitinka darbus, nurodytus 2018 m. spalio 19 d. Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole žalos byloje Nr. 18/220-1565. Protokole nurodyta, kad dėl vandens poveikio ištrupėjo vonios grindų plytelių glaistas, nuo drėgmės išsikraipė vonios kambario MP durys, atsirado plyšių tarp apvadų, atsirado įtrūkimų, ties durų slenksčiu išsikraipė laminatas, sugadinti keli kvadratai lubų dailylenčių. Protokole pateiktoje turto sugadinimų lentelėje nurodyta, jog sugadintos medžio plaušų dailylentės patalpose 6-1, 6-4, kiekis – 13,3 kv. m; laminuotų grindų dailylentės patalpose 6-1, 6-4, kiekis – 13,3 kv. m; durų apvadas patalpoje 6-2, 6-3, 1 vnt.; plytelių siūlės, kiekis – 2,61 kv. m. Šių sugadinimų pobūdį patvirtina prie protokolo pridėtos nuotraukos. Ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir jų kiekiai atitinka nurodytų sugadinimų pobūdį ir kiekį ir laikytini būtinais, siekiant likviduoti butui sukeltą žalą. Kolegija neturi pagrindo iš esmės abejoti ieškovo pateiktos sąmatos turiniu. Matyti, jog ji sudaryta naudojantis „SES“ programa; atsakovės kartu su specialisto išvada pateikta sąmata sudaryta naudojantis „SES3“ programa. Palyginus ieškovo ir atsakovės pateiktų sąmatų turinį, matyti, jog abiejose sąmatose nurodyti iš esmės tokie patys darbai, išskyrus plytelių glaisto tvarkymą; tokio pobūdžio darbas, pagal atsakovės pateiktą specialisto išvadą, nėra apipylimo pasekmių šalinimas, todėl negali būti įtrauktas į sąmatą. Kolegija neturi pagrindo abejoti tokio darbo būtinumu: apžiūros protokole užfiksuotas tiek plytelių glaisto ištrupėjimo faktas, tiek pažeisto glaisto kiekis. Specialisto teiginiai, jog glaistas ištrupėjo dėl natūralaus susidėvėjimo, nepaneigia fakto, jog trečiojo asmens buto vonios grindys buvo aplietos, po įvykio užfiksuotas grindų plytelių glaisto pažeidimas, byloje nėra duomenų, jog glaisto ištrupėjimas negalėtų būti apliejimo priežastis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant priteistino žalos atlyginimo dydį, buvo įvertintas turto nusidėvėjimo procentas, taigi turto nusidėvėjimas dėl jo eksploatavimo buvo įvertintas.

30. Specialisto išvadoje taip pat kritikuojami sąmatos pirmasis (baldų, grindų uždengimas polietileno plėvele) ir penktasis (grindų išardymas) punktai, pažymimas baldų perstumdymo, demontavimo darbų kainų neadekvatumas. Kolegija atkreipia dėmesį, jog šios specialisto kritikuojamos pozicijos ieškovo pateiktoje sąmatoje įvertintos labai panašia, netgi mažesne suma, nei specialisto sudarytoje sąmatoje (baldų, grindų uždengimas polietileno plėvele pagal ieškovo pateiktą sąmatą – 5,50 Eur (ieškovo sąmatoje galutinė sąmatos suma apskaičiuota, neskaičiuojant PVM mokesčio), pagal atsakovės – 7,53 Eur su PVM (6,22 Eur be PVM) (atsakovės sąmatoje galutinė 545,53 Eur dydžio sąmatos suma apskaičiuota pritaikius PVM mokesčio tarifą); grindų ardymas pagal ieškovo pateiktą sąmatą – 17,99 Eur, pagal atsakovės – 21,50 Eur su PVM (17,77 Eur be PVM). Paminėtina ir tai, jog ieškovo sąmatoje išardytinų grindų kiekis atitinka apžiūros protokole užfiksuotų sugadintų grindų kiekį. Taigi šios atsakovės pasitelkto specialisto kritikuojamos sąmatos pozicijos nepagrindžia atsakovės teiginių dėl neteisingai apskaičiuotos žalos.

31. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į sąmatoje apskaičiuotų baldų perstumdymo, demontavimo / surinkimo kainų neadekvatumą. Kolegija, palyginusi abiejų šalių pateiktų sąmatų turinį, pažymi, jog šioje pozicijose iš tiesų pastebimas bene didžiausias sąmatose apskaičiuotų kainų skirtumas: pagal ieškovo sąmatą, baldų perstumdymas įvertintas 45 Eur, baldų demontavimas / surinkimas – 150 Eur, atsakovės pateiktoje sąmatoje šie darbai atitinkamai įvertinti 10,12 Eur su PVM (8,36 Eur be PVM) ir 20,24 Eur su PVM (skaičiuojant kartu demontavimą ir surinkimą). Abiejose sąmatose nurodyti valandos įkainiai vienam žmogui ir suma skaičiuojama už vieną valandą. Kaip nurodyta, abi sąmatos buvo sudarytos naudojantis „SES“ programa. Kolegija neturi objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokį didelį kainų, apskaičiuotų už nurodytus darbus, skirtumą (nėra duomenų, jog darbų kainos sąmatoje apskaičiuotos nurodant klaidingus duomenis apie tokių darbų pobūdį ar tendencingai dirbtinai padidinus darbų įkainius), todėl nėra pagrindo kategoriškai teigti, jog ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodytos kainos yra neadekvačios, o atsakovės pateiktoje sąmatoje apskaičiuotos teisingai. Atsakovė, ginčydama šių darbų kainų ieškovo sąmatoje pagrįstumą, pateikė įrodymus iš interneto tinklalapio paslaugos.lt, jog vidutinė baldų išardymo, surinkimo darbų kaina skaičiuojama nuo 15 Eur už valandą. Vis dėlto kolegija atkreipia dėmesį, jog daugelyje pateiktų skelbimų kopijų nurodyta ne fiksuota, o žemutinė kainos riba, todėl kolegija neturi objektyvių duomenų, kad galėtų nuspręsti, kokia konkrečia suma būtų įvertinti nurodyti darbai būtent šiuo konkrečiu atveju. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga aptariamus darbus įvertinti abiejose sąmatose nurodytų sumų vidurkiu: baldų perstumdymą – 27,56 Eur suma (45 Eur + 10,12 Eur) : 2), baldų demontavimą / surinkimą – 85,12 Eur suma ((150 Eur + 20,24 Eur) : 2). Atitinkamai mažintina ieškovei priteistino žalos atlyginimo suma: žala skaičiuotina nuo 768,48 Eur sumos (850,80 – ((150 – 85,12) + (45 – 27,56))), išskaičiavus 87 Eur franšizę, priteistino žalos atlyginimo suma sudarytų 681,48 Eur.

32. Atsakovė laikosi pozicijos, jog trečiasis asmuo pats kaltas dėl dalies kilusios žalos, nes vonioje nėra įrengtas slenkstis, nors teisės aktai tokį reikalavimą numato. Kolegija atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą. Atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos nurodomo trečiojo asmens neveikimo ir kilusios žalos, dėl to nėra jokio pagrindo mažinti atsakovės atsakomybės masto.

33. Pasisakydama dėl kitų sąmatos punktų, kolegija pažymi, jog neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju apskaičiuotas neobjektyviai ir neatitinka kilusių pasekmių masto (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai juos įvertino. Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo gali priimti tik tada, kai įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą. Kaip nustatyta byloje, žala draudėjo turtui buvo padaryta dėl to, jog jo butas aplietas iš viršuje esančio buto, apžiūros protokole aiškiai įvardyti trečiojo asmens bute padaryti sugadinimai. Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą – rašytinius dokumentus, kuriuose užfiksuotas daiktų sugadinimo faktas, nuotraukose užfiksuotą buto būklę – konstatuotina, jog pats žalos trečiojo asmens turtui faktas yra įrodytas, o kolegija neturi pagrindo abejoti didžiosios dalies sąmatoje nurodytų darbų apimtimi ir kaina, darbų pobūdis ir kiekis atitinka konstatuotų pažeidimų pobūdį ir kiekį, taigi ieškovo byloje įrodinėtas žalos dydis laikytinas tikėtinu, tik dalies sąmatoje nurodytų darbų kaina koreguotina pagal šios nutarties motyvus.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrinant išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui iš atsakovės priteistino žalos atlyginimo dydį iki 681,48 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, apie taip pasisakant kitoje nutarties dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

36. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 500,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 518,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kolegija sutinka su atsakovės argumentu, jog patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija turėtų būti skaičiuojama nuo pradinio byloje pareikšto reikalavimo, nes ieškovas ieškinio reikalavimus sumažino jau po to, kai buvo gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Toks patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skaičiavimo būdas būtų teisingas ir sąžiningas, todėl laikytina, jog byloje patenkinta 83 proc. ieškovo reikalavimų (ieškovas pradiniame ieškinyje pareiškė reikalavimą priteisti 820,95 Eur žalos atlyginimo, priteista 681,48 Eur žalos atlyginimo), taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 429,94 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

37. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Patenkinus 18 proc. (atsakovė prašė sumažinti priteistiną žalos atlyginimo sumą iki 300 Eur, taigi ginčijo sprendimo dalį dėl 463,80 Eur sumos priteisimo, priteistina žalos atlyginimo suma sumažinta 82,32 Eur) atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 3,06 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 36 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo (CPK 98 straipsnis).

38. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti ir nurodyti, jog ieškovui „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialui iš atsakovės R. S. priteistina 681,48 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 429,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovei R. S. iš ieškovo „Seesam Insurance“, AS, Lietuvos filialo priteisti 3,06 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 36 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė