Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Verslo idėja“ ieškinį atsakovui J. M., trečiasis asmuo G. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-11-19 pradinis kreditorius G. Č. (pirkėjas) ir atsakovas J. M. (pardavėjas) sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1, (toliau- Sutartis), pagal kurią pardavėjas įsipareigojo parduoti jam priklausančias autorines bei turtines projekto (duomenys neskelbtini) teises (toliau - Prekė) pirkėjui, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti už jas šios sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties 1.2. punkte nustatyta, jog Prekę sudaro: SEO optimizavimo komercinis projektas (duomenys neskelbtini), domenas (duomenys neskelbtini) svetainės duomenų bazė, svetainės failai, el. pašto dėžutė. SEO optimizavimo instrukcija, straipsnių katalogai, nuorodų katalogai, suvestinės pavyzdys, sutarties pavyzdys, straipsnių rašytojos kontaktai, pozicijų stebėjimo įrankis, bei pardavėjo įsipareigojimas kuruoti 2 pirmuosius SEO projektus ir neatlygintinai konsultuoti pirkėją visais su šiais projektais susijusiais klausimais tiek gyvai tiek nuotoliniu būdu.

Byloje pateiktas internetinės svetainės https://www.verslopaieskos.lt/ skelbimas, kuriame nurodyta, jog parduodamas „Puikus projektas darbui namuose“ (duomenys neskelbtini). Skelbime nurodyta, jog parduodama: Domenas, Svetainė, el. pašto dėžutė, SIM kortelė, partnerių kontaktai (straipsnių rašytoja, programuotojas), straipsnių katalogų sąrašas, nuorodų katalogų sąrašas, pozicijų stebėjimo įrankis, sutarties su klientų šablonas, šalto skambučio šablonas ir kt. Minėtame skelbime taip pat buvo nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja grąžinti visą sumokėtą sumą jei atlikti projekto nepavyktų.

Byloje pateikti SMS žinučių ekrano nuotraukos, kuriose pradinis kreditorius ir atsakovas (iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) susitarė dėl susitikimo. Minėtame susirašinėjime taip pat nurodytas J. tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta telefono numerio (duomenys neskelbtini) priklausančio M. Č. skambučių išklotinė už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2019-12-31. Iš minėtos išklotinės matyti, jog laikotarpiu nuo 2019-11-15 iki 2019-12-19 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) į telefono numerį (duomenys neskelbtini) buvo skambinta 26 kartus (2019-11-15 – 9 kartus, 2019-11-19 – 4 kartus, 2019-11-20 – 1 kartą, 2019-11-21 – 1 kartą, 2019-11-22 – 1 kartą, 2019-11-29 – 1 kartą, 2019-12-06 – 5 kartą, 2019-12-07 – 1 kartą, 2019-12-10 – 1 kartą, 2019-12-13 – 1 kartą, 2019-12-18 – 1 kartą).

Byloje pateiktas 2019-11-15 mokėjimo nurodymas, kuriuo G. Č. pervedė J. Š. 100,00 Eur sumą. Byloje pateikti laikotarpiu nuo 2019-12-23 iki 2020-01-06 (duomenys neskelbtini) ir atsakovo elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovas nurodė, jog domeno (duomenys neskelbtini) neperdavė, todėl, kad pirkėjas vengė suteikti jam duomenis reikalingus domeno perleidimui, visus kitus sutartyje nurodytus duomenis įrašė į USB laikmeną. Minėtuose laiškuose atsakovas nurodė, jog 2019-11-21 pasiūlė surasti kitą klientą, kuriam galėtų perleisti projektą. Atsakovas į bylą pateikė du elektroninių adresų sąrašus, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei instrukciją kaip atlikti SEO optimizavimą projektui.

Byloje pateikta 2020-02-19 G. Č. ir MB „Verslo idėja“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią MB „Verslo idėja“ perėmė skolos iš atsakovo reikalavimo teisę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2020-02-19 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsiskolinimo iš atsakovo reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus G. Č. buvo perleista naujam kreditoriui – ieškovei. Kasacinio teismo išaiškinta, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Atsižvelgiant į tai, atsakovas laikytinas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau- AGTĮ) 5 straipsnį autorių teisių objektais nelaikomi:1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;6) folkloro kūriniai. Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2019-11-19 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo SEO optimizavimo komercinį projektą (duomenys neskelbtini). SEO – tai interneto svetainių optimizavimas taip, kad per natūralius paieškų sistemų rezultatus būtų gaunamas maksimalus lankytojų srautas į optimizuojamą svetainę. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas įsigijo interneto svetainių optimizavimo projektą, kuris pagal AGTĮ 5 straipsnio 1 dalį nelaikomas autorių teisių objektu, konstatuotina, jog ieškovo reikalavimas yra kildinamas iš netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo, todėl turi būti nagrinėjamas pagal specialiąsias CK normas dėl parduotų daiktų trūkumų.

Remiantis CK 6.305 str. 1 d., pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.317 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t.y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; ir kt.).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje numatytas daikto kokybės garantijos turinys– tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino. Nustatyta, jog G. Č. Prekę įsigijo 2019-11-19, o ieškinys teismui yra reiškiamas 2020-06-29, taigi nepraleidus ieškinio senaties termino.

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė– kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-09-23 nutartimi siūlė šalims pateikti visus su ginču susijusius įrodymus (CPK 179 straipsnis). Minėta nutartimi teismas taip pat siūlė ieškovei pateikti įrodymus, kokios apimties (turinio) paslaugą (prekę) gavo pirkėjas (CPK 179 straipsnis).

Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų, taip pat gali reikšti reikalavimus ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017, 25 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis, nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31 punktas).

CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalies nuostatas laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.317 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo- pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, ar ne.

CK 6.339 straipsnio 1 dalis numato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus. CK 6.340 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu pirkimo - pardavimo sutartis numato pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui tam tikrą daiktų rinkinį, sudarantį komplektą (daiktų komplektas), laikoma, kad pardavėjas įvykdė savo prievolę tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, įeinančius į komplektą. To pateis straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui visus daiktus, įeinančius į komplektą, vienu metu, jeigu pagal sutartį ar prievolės pobūdį sutartis negali būti vykdoma kitaip.

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta pirkėjo teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškindamas pirkėjo teisių gynimo būdo pasirinkimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnyje nustatytus kriterijus. CK 6.217 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. Tokiu būdu, sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog G. Č. iš atsakovo nusipirko SEO optimizavimo komercinį projektą (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad Prekę sudaro: SEO optimizavimo komercinis projektas(duomenys neskelbtini), domenas (duomenys neskelbtini) svetainės duomenų bazė, svetainės failai, el. pašto dėžutė. SEO optimizavimo instrukcija, straipsnių katalogai, nuorodų katalogai, suvestinės pavyzdys, sutarties pavyzdys, straipsnių rašytojos kontaktai, pozicijų stebėjimo įrankis. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas į USB raktą įrašė: du sąrašus įvairių elektroninių svetainių adresus, elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) bei instrukciją kaip atlikti SEO optimizavimą projektui. Taigi, atsakovas sutarties pasirašymo metu G. Č. perdavė (įrašė į USB atmintinę) ne visą Sutartyje aptartą Prekės komplektą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, jog G. Č. patikrinęs gautą Prekę nustatė, jog dalis informacijos yra pasenusi ir naudotis ja be nuolatinės atsakovo pagalbos (papildomų mokamų konsultacijų) negalės, todėl kreipėsi į atsakovą su žodine pretenzija. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) ir atsakovo susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, jog 2019-11-21 atsakovas atsakydamas į G. Č. pretenziją pasiūlė jam surasti kitą klientą, kuriam galėtų perleisti projektą, t.y. sutiko su pirkėjo pareikšta pretenzija. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo į byla pateikta informacija (du sąrašai įvairių elektroninių svetainių adresų, straipsnių rašytojos kontaktas ir instrukciją kaip atlikti SEO optimizavimą projektui) nėra pakankama įrodyti, jog pirkėjui buvo perduota pilnai sukomplektuota, kokybiška ir tinkama naudoti pagal paskirtį Prekė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas siūlė pirkėjui pašalinti Prekės trūkumus ar juos pašalino. Teismo vertinimu, pirkėjas gavęs netinkamos kokybės ir nepilnos komplektacijos Prekę pagrįstai atsisakė Sutarties su atsakovu ir įgijo teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, neišeidamas už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų, ieškovės ieškinį tenkina ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisia 800,00 Eur prekės kainą.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 800,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 str. 1-2 d.). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 18,00 Eur žyminio mokesčio. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d..).

Remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,66 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės MB „Verslo idėja“, į. k. 304414471, naudai, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) prekės kainos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą 800,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, įteikimu valstybės naudai sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.