Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkės), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistojo L. D. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde teigiama, kad tiek pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. D. realią laisvės atėmimo bausmę, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šioje dalyje nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nevertino jų visumos, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė L. D. aiškiai neteisingą, per griežtą, teisingumo ir proporcingumo principams prieštaraujančią bausmę, taip pat skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus, dėstant įrodymais nepagrįstas versijas ir deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Kasaciniame skunde iš esmės skundžiama BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 2 dalies netaikymas. Kasatoriaus įsitikinimu, L. D. buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, t. y. teismai neįvertino ir neanalizavo visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, nevertino jų visumos, neatsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Atrankos kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai suponuoja būtinybę dar kartą įvertinti aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, ir spręsti dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, bausmės skyrimo L. D.. Kaip ne kartą minėta teismo nutartyse, kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausiai nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalies) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų, kaip šiuo atveju, dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016). Taigi kasacinės instancijos teismas nesprendžia išimtinai tik dėl teismų paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Šie klausimai baigiami nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pasisakė tiek dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, tiek ir dėl BK 75 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės, išdėstė motyvuotas išvadas dėl L. D. skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų neteisingumą ar neatitikimą įstatymo reikalavimams parenkant L. D. bausmės rūšį ir dydį.

Nesant teisiškai reikšmingų argumentų dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio įstatymo taikymo aspektu, nėra ir kasacinio nagrinėjimo pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta kasacinį skundą kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, atsisakytina priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo L. D. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.