Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. D. gynėjo advokato E. R. skundą dėl 2024 m. balandžio 18 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-3044 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo gynėjas prašo teismo panaikinti Komisijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad priimdama nutarimą, Komisija neteisingai vertino surinktus įrodymus bei neteisingai aiškino Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas - netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam L. D..

Advokato teigimu, priimdama skundžiamą nutarimą Komisija motyvuojamoje dalyje iš esmės tik nurodė atskiras faktines aplinkybes, charakterizuojančias L. D., tačiau jų nevertino su visetu aplinkybių ir nemotyvavo savo sprendimo, kurį iš esmės grindė tik formalia pozicija.

Skunde nurodoma, kad nors nutarime pagrindiniu kriminogeniniu veiksniu įvardintas piktnaudžiavimas narkotikais, tačiau L. D. narkotinių medžiagų nevartoja. Nebeturi priklausomybės. Tą patvirtina ir tai, kad narkotinių medžiagų vartojimo faktų Marijampolės kalėjime nenustatyta. Šiam veiksniui valdyti jis 2024 m. vasario 28 d. buvo konsultuotas psichologės, atlikta elgesio priežasčių-pasekmių analizė, pripažinta, kad jis yra motyvuotas nevartoti narkotinių medžiagų ir ateityje. Nurodomas rezultatas - nuteistasis suvokia tam tikras savo netinkamo elgesio priežastis, pasekmes. Gynėjo teigimu, matoma, kad L. D. savo buvusią priklausomybę įvertino rimtai, dėjo pastangas sprendžiant šią problemą ir tai duoda pagrindą išvadai, kad jis negrįš prie buvusių įpročių. Vien faktas, kad praeityje L. D. vartojo psichiką veikiančias medžiagas neleidžia spręsti, kad ši problema nėra išspręsta. Nėra jokių duomenų, kad nuteistasis nedėtų pakankamai pastangų sprendžiant šią savo problemą ir jos sėkmingai nebūtų išsprendęs.

Skunde teigiam, kad nuteistasis savo tolesnio gyvenimo su kriminaline subkultūra nesieja, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, į pastabas reaguoja ir sugeba iš jų padaryti atitinkamas išvadas. L. D. nebepalaiko ryšio su asmenimis, su kuriais bendravo iki 2022 m. liepos 19 d. (iki padarant veikas). Jo gyvenimo stilius yra pasikeitęs. Jis pakeitė gyvenamąją vietą, nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. spalio 3 d. vykdė individualią veiklą, o laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. sausio 10 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) Atkreipiame gerbiamo Teismo dėmesį, kad bausmės atlikimo laikotarpiu, nuteistasis suprato savo veiksmų pavojingumą, padarė išvadas ir siekia save reabilituoti.

Gynėjo teigimu, nors nutarime nurodoma, kad per bausmės atlikimo laikotarpį neskatintas, intervencinėse priemonėse nedalyvavo, tačiau iš nutarimo turinio matoma, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, nusikalstamo elgesio rizika mažėjanti, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, norėtų dirbti (nutarime nepagrįstai nevertinta, kad jis yra išreiškęs norą dirbti), vykdo individualiame resocializacijos (pataisos) plane numatytas priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skunde teigiama, kad L. D. ne tik žodžiu, tačiau ir aktyviais veiksmais siekia keisti savo mąstymą ir elgesį. Tai yra trunkamas procesas, tačiau jis jau dabar supranta savo buvusio elgesio pasekmes, priežastis ir prisiima visą atsakomybę. Jis savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Dėl praeities klaidų gailisi. Nuteistasis prieš veikdamas yra linkęs pagalvoti, sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Nėra duomenų, kad asmuo būtų naudojęs smurtą ar grasinimus smurtu, siekdamas, kad kiti jam paklustų. Nuteistasis atpažįsta situacijas, kurios jį erzina, stengiasi su jomis susidoroti konstruktyviais būdais, asmuo jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį, konfliktinių situacijų asmuo yra linkęs vengti. Šiuo metu priimdamas sprendimus yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius. Gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Supranta savo atsakomybę dėl problemų atsiradimo ir yra motyvuotas jas spręsti. L. D. turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, ateiti sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu, šeima, t. y. paleistas iš Marijampolės kalėjimo nuteistasis grįš gyventi pas savo motiną L. D., jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini) apdailininko pareigose (tiek iš L. D., tiek iš UAB „(duomenys neskelbtini) gauti duomenys, patvirtinantys šią informaciją). Gynėjo teigimu, akivaizdu, kad L. D. turi stiprią motyvaciją savarankiškai koreguoti savo elgesį būnant laisvėje, tam yra sudalytos palankios sąlygos.

Skunde pažymima, kad nors nutarime atkreipiamas dėmesys, kad L. D. nusikaltimas iš dalies siejamas su finansinės naudos siekimu nusikalstamu būdu, tačiau neįvertina, kad pritaikius jo atžvilgiu lygtiną paleidimą iš pataisos įstaigos, jis turės finansinių galimybių tinkamai resocializuotis visuomenėje. L. D. jokių skolų nei antstoliams, nei kitiems asmenims neturi (Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo finansų skyriaus 2024 m. kovo 15 d. pažymoje „Dėl vykdomųjų dokumentų“ Nr. LV-14670 taip pat patvirtinta, kad nuteistasis nėra gavęs vykdomųjų patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš antstolių). Remiantis tuo bei aplinkybėmis, jog laisvėje L. D. turėtų pastovią gyvenamąją vietą ir gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, galima teigti, kad nuteistajam nebūtų būdinga sunki finansinė padėtis, ko pasėkoje, pasikeitusios gyvenimo sąlygos nesudarytų problemų, sąlygų ar paskatų nusikalsti.

Gynėjo teigimu, nors BVK 85 straipsnio 12 dalyje nurodoma, kad Komisijos nutarimas turi būti motyvuotas, tačiau pastebėtina, kad nutarime tik formaliai nurodoma, jog reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes (toliau nutarime nesiejant ir nedetalizuojant šių abstrakčių formuluočių su sprendimu netaikyti L. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos). Individualizuojant aukščiau nurodytas abstrakčias formuluotes, atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė dėl neatliktos laisvės atėmimo bausmės termino yra svarbi vertinai galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. L. D. pataisos namuose bausmės atlikimo metu nuobaudų neskirta, jis labai motyvuotas išeiti į laisvę. Geba atpažinti problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, yra susiformulavęs ilgalaikius tikslus, kuriuos sieja su šeima ir darbu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra ne pasyvus pataisos proceso dalyvis, o siekia aktyviais veiksmais koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (turi tėvus, jaunesnį brolį, močiutę, krikšto mamą, su visais palaiko stiprius socialinius ryšius. Remiantis pasimatymų apskaitos kortele, randama informacija, kad nuteistasis jam priklausančių pasimatymų metu, nuolat yra lankomas artimųjų).

Gynėjo teigimu, Komisija iš esmės nenustatė jokių patikimų įrodymų, dėl kurių L. D. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Šios aplinkybės kartu su mažėjančia vidutinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia spręsti, kad L. D. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, o atliktos bausmės dalis yra daugiau nei pakankamas paskirtos bausmės tikslams pasiekti ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pažymėtina, kad skirdamas L. D. laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padalytos veikos pavojingumą ir sunkumą.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą byloje, prašo nuteistojo skundą atmesti.

Prokuroro teigimu, tai, kad nuteistasis nesutinka su tokiomis išvadomis bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu L. D. negali būti paleidžiamas į laisvę. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl lygtinio paleidimo privalu vertinti ne vien nuteistojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, ar asmeninį savo paties pavojingumo vertinimą, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę asmuo daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turimų duomenų pagrindu daryti išvados dėl tolimesnio bausmės tikslų siekimo L. D. atžvilgiu jam esant laisvėje negalima. Prokuroro teigimu, iš pateiktos medžiagos matyti, kad jis atlieka bausmę už dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu uždraustomis, psichiką veikiančiomis medžiagomis, viena iš kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kita - sunkus nusikaltimas. Be to, jis anksčiau vieną kartą jau teistas - už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo galimybė yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamumo vertinimu, todėl privalo būti vertinama veikos, už kurias nuteistasis buvo pripažintas kaltu, nes šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad L. D., teistas 2023 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies, 1, 2 punktais bausmės subendrintos ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 17 dienų.

Komisija skundžiamą nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis per ši bausmės atlikimo laikotarpį neskatintas. Intervencinėse priemonėse nedalyvavo. 2023 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma, kad „įsigytas kanapes laikė savo laikinoje gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) todėl darytina išvada, kad gyvenimo sąlygų problemos buvo susijusios su nusikalstama veika. Vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigė, kad paskutiniu metu, iki nuteisimo, studijavo KTU. Nuteistojo teigimu 2 metus studijavo informacines inžinerijas, po to pakeitė studijų kryptį ir pradėjo studijuoti „programų sistemas“, tačiau mokslų tęsti negalėjo, kadangi buvo sulaikytas. Bausmės atlikimo metu nedirba, pirminio vertinimo metu paklaustas ar norėtų dirbti, atsakė, kad ne, kadangi čia dirba tik tie, kam reikia pinigų. Komisijos teigimu, analizuojant dokumentinę medžiagą, randamas 2024 m. sausio 19 d. pranešimas Nr. NPS -20-427, kuriame nuteistasis savo parašu patvirtino, jog nesutinka būti įtrauktas į darbinę veiklą, kurią paskirs administracija. Asmuo yra labai jauno amžiaus didelės darbinės patirties sukaupęs neturi. Nusikaltimas iš dalies siejamas su finansinės naudos siekimu nusikalstamu būdu. 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo nuosprendyje nurodoma: „L. D. pripažino, kad vartojo kanapes, jų įsigydavo didesniais kiekiais, nes tada būdavo geresnė kaina, tiek savo vartojimui tiek ir žinodamas, kad dalį jų parduos draugams“. Komisija nurodo, kad nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Teisės pažeidėjas pirmenybę dažniau teikia veiksmui, o ne planavimui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, darytina išvada, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta du kartus: 2024 m. sausio 25 d. buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2024 m. kovo 21 d. pakartotinio vertinimo metu nustatyta vidutinė (žemėjanti) nusikalstamo elgesio rizika. Rizika sumažėjo dėl to, kad pasikeitė nuteistojo nuostata į darbą. Kriminogeniniai veiksniai: Piktnaudžiavimas narkotikais; Mąstymas ir elgesys; Gyvenimo stilius. Komisijos teigimu, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Taip pat reikia atsižvelgti į nusikalstamas veikas už kurias asmuo atlieka bausmę, veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, atliktą bausmės dalį, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Teismas nesutinka su nuteistojo gynėjo skunde nurodytais argumentais ir sprendžia, kad Komisijos nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistojo gynėjo skundo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Nuteistasis ankščiau teistas vieną kartą už baudžiamąjį nusižengimą, šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus ir sunkaus nusikaltimo padarymą. Ankščiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikyta švelnesnė bausmė, tačiau kaip matyti ši bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi jis ir vėl nusikalto. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis susijęs su narkotinėmis medžiagomis. Taip pat, nuteistasis yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą. Teismo vertinimu, nors nusikalstamos veikos sunkumas buvo įvertintas teismo priimant nuosprendį, tačiau vertinant nurodytus duomenis lygtinio paleidimo instituto kontekste, šių duomenų negalima visiškai sumenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausminėmis nuobaudomis nebaustas, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis nedalyvavo intervencinėse priemonėse.

Nuteistojo teigimu, jis nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, gynėjo teigimu, šią aplinkybė patvirtina, tai, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nėra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Teismo vertinimu, nesutiktina su nurodytu skundo argumentu, kadangi iš asmens byloje esančių duomenų nustatyta, jog asmuo būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas. Laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis atlieka trumpą laiką, t. y. nuo 2024 m. sausio 10 d. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo nedalyvavo jokiose intervencinėse programose, dėl ko kyla abejonės, jog paleidus nuteistąjį lygtinai jis ir toliau nevartos narkotinių medžiagų. Tai, jog nuteistasis konsultavosi su psichologe siekiant valdyti nustatytą kriminogeninį veiksnį – „piktnaudžiavimas narkotinėmis psichotropinėmis medžiagomis“, nepaneigia aukščiau nurodyto argumento, jog lygtinai paleistas nuteistasis nevartos narkotinių medžiagų, nes psichologės nurodomas rezultatas, tik tai, jog nuteistasis suvokia tam tikras savo netinkamo elgesio priežastis, pasekmes.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką bausmės atlikimo metu buvo vertinta 2 kartus. Pirmasis vertinimas buvo atliktas 2024 m. sausio 25 d., pakartotinis 2024 m. kovo 21 d. Abiejų vertinimų metu nustatyta vidutinė rizika, antrojo vertinimo metu nustatyta, jog rizika žemėjanti. Socialinio tyrimo išvadoje ir skundžiamame nutarime nurodoma, jog rizika sumažėjo, nes pasikeitė nuteistojo nuostata į darbą.

Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.

Nuteistajam nustatyti 3 kriminogeniniai veiksniai: piktnaudžiavimas narkotikais; mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius. Teismas pažymi, jog nuteistasis siekdamas būti lygtinai paleistu iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi dėti maksimalias pastangas siekdamas pakeisti savo elgesį teigiama linkme. Pažymėtina, jog dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Nuteistajam nustatyti tik du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. gautas sutikimas dėl gyvenamosios vietos; gautas sutikimas dėl nuteistojo įdarbinimo išėjus į laisvę. Teismas pažymi, jog sutikimas dėl nuteistojo įdarbinimo, vertinamas kaip formalus veiksnys, kadangi niekas neužtikrina, jog asmuo bus įdarbintas. Gyvenamąją vietą nuteistasis taip pat turėjo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu neatsveria nustatytų rizikos veiksnių. Be to, matyti jog nuteistasis dėjo nepakankamas pastangas siekdamas eliminuoti jam nustatytus veiksnius, nes jokiose intervencinėse programose nedalyvavo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog 2024 m. II-ame ketvirtyje, numatyta nuteistajam dalyvauti priemonėse, skirtose priklausomybių gydymui. Siekiant koreguoti nuteistojo „Mąstymą ir elgesį“ bei ugdyti gebėjimą adekvačiai vertinti savo galimybes, įžvelgti netinkamo elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo veiksmų pasekmes, nuteistajam numatyta lankyti psichologo konsultacijas pagal poreikį. Kriminogeniniam veiksniui „Gyvenimo stilius ir gyvenamoji vieta“ nuteistajam bausmės atlikimo metu numatyta dalyvavimas konsultacijose pas socialinį darbuotoją. Teismo vertinimu, nuteistajam įkalinimo įstaigoje yra sudarytos galimybės ateityje sumažinti nustatytus kriminogeninius rizikos veiksnius, kas leidžia konstatuoti, jog šiuo metu nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo taikyti nėra materialinio pagrindo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis teigia, kad kitų įtakai nepasiduoda ir jo laisvalaikio praleidimo būdai nesukuria situacijų nusikalsti, tačiau atsižvelgiant į teismo nuosprendį, darytina išvada, kad asmuo kas kiek laiko užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu. Polinkis neatsakingam gyvenimo būdui, pasireiškė nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, nuteistojo nepakankamą gebėjimą išvengti rizikingų situacijų bei savęs realizavimą socialiai nepriimtinais būdais. Save vertina labai gerai, tačiau savo koreguotinų asmens savybių išskirti negali. Interviu metu stebima, kad nuteistajam trūksta gilesnių savianalizės įgūdžių bei kritiškumo savo paties atžvilgiu. Vertinamojo pokalbio metu teisės pažeidėjas sudarė itin pasitikinčio savimi ir kiek nekantraus asmens įspūdį. Siekia save pateikti daugiau iš gerosios pusės, nors atsakomybę už nusikaltimą teigė prisiimantis. Darytina išvada, kad asmuo pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus ir galimas dalykas, įžvelgs priešiškus ketinimus, kur jų nėra. Teisės pažeidėjas pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, darytina išvada, kad nuteistajam būdingi nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą, impulsyvumas, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Mąstymas kiek konkretokas. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys charakterizuoja nuteistąjį labiau neigiamai, šiuo metu negalima teigi, jog nuteistojo elgesys teigiame linkme pasikeitė tiek, jog jam šiuo metu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (nutarimo priėmimo dienai yra 10 mėnesių 17 dienų), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi nuteistojo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pripažintina, kad nuteistasis šiuo metu atlikdamas bausmę šiuo metu turi teigiamas nuostatas į darbinę veiklą, nebaustas drausmine tvarka. Tai, jog nuteistasis paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, galimai bus įdarbintas, palaiko socialiniu ryšius su artimaisiais, neturi finansinių įsiskolinimų, negali būti pagrindu taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo elgesyje matyti elgesio korekcijos pokyčiai, tačiau šie pokyčiai dar nėra pakankami, jog būtų galima taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundžiamame Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 ir 85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo L. D. gynėjo advokato E. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.