- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- 1S-274-876/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25064-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- L. L.
- Kategorijos
- 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas L. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta L. L. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 19 d. 14.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. val., t. y. 63 paras, prilyginant jas 2 (dviem) mėnesiams 3 (trims) dienoms laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies dėl L. L. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pašalinta aplinkybė, kad L. L. neteisėtai įgijo nedidelį kiekį - 0,374 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis nepakeistas.
2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. sausio 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. kovo 7 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, Komisija teigiamai vertina nuteistojo L. L. požiūrį, nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, vykdo individualų socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą, geba apibūdinti šių priemonių tikslus, įvardinti priemonių asmeninį poveikį ir naudą, o nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Nuteistasis atlieka bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje paprastoje grupėje, vykdo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 80 val. per mėnesį, neturi drausminių nuobaudų, tačiau taip pat ir neskatintas. Komisija nutarime pažymėjo, kad nuteistasis motyvuotas keistis, dalyvauja veiklose, socialiai neatsiskyręs, bendraujantis, pagal jo deklaruotą gyvenamą vietą jis turi galimybę grįžti pas tėvus. Tačiau komisija atsižvelgė ir į tai, kad vertinant nustatytas rekomendacijas vykdė tik iš dalies, nebaigta elgesio pataisos programa (duomenys neskelbtini), nėra stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, per maža atlikta bausmės dalis, kad įvertinti nuteistojo pokytį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos komisijos vertinimu, visi anksčiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir įvertinus kartu su kitomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės vietų įstaigos, tačiau teismas 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. L. skundą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
5. Nesutikdamas su pastarąja Kauno apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis L. L. pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.
5.1. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis nurodo, jog Kauno apylinkės teismas neanalizavo L. L. skunde pateiktų argumentų, įrodymų, jų nekomentavo ir dėl jų nepasisakė, tokiu būdu pažeidžiant objektyvumo ir nešališkumo principus bei padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pažeidimus, sukliudžiusius priimti teisingą procesinį sprendimą. Apeliantas teigia, jog akivaizdu, kad sąmoningai buvo ignoruoti ir nutylėti naudingi motyvai lygtinio paleidimo taikymui ir teismas teikė išskirtinę reikšmę Komisijos nutarimui.
5.2. Skunde L. L. teigia, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-976/2017, 2K-334-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-129-495/2020, 2K-7-165-648/2021 ir kt.). Šiuo atveju Kauno apylinkės teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes neištyrė nuteistojo skunde pateiktų argumentų dėl socialinio tyrimo išvados nepagrįstumo, lygtinio paleidimo taikymo reikšmingų aplinkybių, pateikto vertinimo dėl Komisijos nutarimo ir pateiktų rekomendacijų.
5.3. L. L. skunde taip pat teigia, jog skundžiamoje nutartyje pateiktas teismo vertinimas suponuoja išvadą, kad nors ir egzistuoja pagrindas dėl lygtinio paleidimo taikymo - nusikalstamumo elgesio rizika mažėja ar demonstruojama akivaizdi pažanga ją mažinant bei yra atliktas vienas trečdalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dėlto nėra ir negali būti sudaroma galimybė taikyti lygtinį paleidimą, nes atlikta per maža bausmės dalis, nepaisant įstatymų leidėjo numatyto reglamentavimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į skunde pateiktas aplinkybes, kad nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. nuteistasis buvo laikinai sulaikytas, pats baudžiamasis procesas užtruko ilgą laiko tarpą, o ir atsidūrimas įkalinimo įstaigoje ir buvimas joje nuo 2024 m. sausio 10 d. jau yra pakankama bausmė, dėl kurios nuo pat nusikalstamos veikos padarymo L. L. demonstravo akivaizdžius pokyčius, kurie nebuvo nagrinėjami Kauno apylinkės teismo. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje konstatuotu, jog jis net ir turėdamas darbą, ilgametę gyvenimo partnerę bei pastovią gyvenamąją vietą vis tiek nusikalto ir skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog nėra duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis turėjo draugę, o taip pat baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, o nusikalstamą veiką atliko laikinoje gyvenamojoje vietoje.
5.4. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytu, jog bausmės tikslas - asmens nubaudimas, ir tuo būdu argumentavo lygtinio paleidimo instituto netaikymą tuo, kad visuomenėje gali susidaryti prielaidos spręsti, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys yra nebaudžiami, o kartu nuteistajam asmeniui tai galėtų sudaryti regimybę dėl nebaudžiamumo. L. L. skunde pabrėžia, kad bausmė - valstybės prievartos priemonė skiriama už padarytą nusikalstamą veiką, todėl pati bausmė realizuoja nubaudimą, tad baudimas yra bausmės esmė, o ne tikslas, todėl toks argumentavimas prieštarauja lygtinio paleidimo instituto prasmei ir toks apylinkės teismo argumentavimas leidžia manyti, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nepaisoma bausmės vykdymui keliamo pagrindinio resocializacijos tikslo, o akcentuojami nubaudimo ir teisingumo visuomenės atžvilgiu užtikrinimo tikslai, neužsimenant, kokią įtaką toks sprendimas turės nuteistojo resocializacijai ir neatsižvelgiama į teisingumo principo įgyvendinimą nukentėjusiojo atžvilgiu.
5.5. Apeliantas skunde nurodo, jog buvimas kalėjime neabejotinai sukelia nerimą ir atima kontaktą su išoriniu pasauliu, riboja galimybę palaikyti pilnaverčius kontaktus su artimaisiais. L. L. nesutinka su požiūriu, kuomet įsivaizduojama, kad visuomenė yra saugi tuomet, kai nusikaltę asmenys yra uždaromi. Izoliavimas nuo visuomenės prieštarauja bausmės tikslui, kuris yra veiksminga resocializacija ir nusikalstamų veikų recidyvo mažinimas, bei lygtinio paleidimo tikslui - padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sudarius tai skatinančias sąlygas ir prižiūrint po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikaltimų mažinimo. Skundo autoriaus įsitikinimu, apylinkės teismas, vertindamas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės turėjo atsižvelgti į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio), kurioje teigiama, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užtikrinančių pakartotinių pažeidimų prevenciją ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą bei prižiūrimą grįžimą į visuomenę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo L. L. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. L. skundas atmetamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas nuteistojo L. L. dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. L. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, o priimtas sprendimas nepažeidžia nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų, o taip pat ir formuojamos teismų praktikos. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas ar Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.
9. Skundui nagrinėti byloje esantys duomenys patvirtina, jog L. L. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (veiklos adresu (duomenys neskelbtini)) 2024 m. kovo 21 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, šiuo metu nesuteikia. Nors skunde nuteistasis L. L. nesutinka su Socialinio tyrimo išvada, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių. Tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (BPK 361 straipsnis). Šiuo atveju nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų, tame tarpe ir nusikalstamų veikų vertinimas ir aprašymas, kuris pateikiamas Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės skundžiamojoje nutartyje buvo pagrįstai įvertintos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.
10. Nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas sutinka su L. L. skunde nurodytais argumentais, kad bausmės atlikimo metu jis charakterizuojamas teigiamai. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, jog laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis nuo 2024 m. sausio 29 d. vykdo darbinę veiklą (duomenys neskelbtini) 4 valandų per dieną (20 val. per savaitę) pareigybės darbo krūviu (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. kovo 6 d. gautas sutikimas dėl įdarbinimo (sutikimo Nr. (duomenys neskelbtini)), asmuo bus įdarbintas individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Taip pat iš 2024 m. kovo 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie L. L. finansinius įsiskolinimus matyti, jog nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui įsiskolinimų neturi, iš antstolių vykdomųjų raštų apie įsiskolinimą negauta. Iš laisvės atėmimo vietoje gaunamo uždarbio geba turimas lėšas paskirstyti savo poreikiams. Palaiko socialinius ryšius su šeima. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad patekus į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis suvokia narkotinių medžiagų daromą žalą, tačiau nors šiuo metu L. L. nekyla noras vartoti, jis dėl ankstesnio narkotikų vartojimo niekur nesikreipė. 2024 m. sausio 18 d. nuteistajam sudarytas individualus resocializacijos planas, numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas. Adaptacijos laisvės atėmimo vietų įstaigoje vidinių rizikų nenustatyta, adaptacija laikoma sėkminga. Adaptacijos laikotarpiu L. L. išsakė norą dirbti ir buvo įtrauktas į darbinę veiklą, dalyvauja pozityviame užimtume, užsiima sportine veikla (žaidžia krepšinį, kitus komandinius žaidimus). Taip pat 2024 m. kovo 6 d. gautas sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo motinos D. L., kuriame nurodyta, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pradėjo dalyvauti programoje „(duomenys neskelbtini)“, programos vykdymo pabaiga numatoma 2024 m. gegužės 15 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad paminėti duomenys teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, gali būti perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam L. L. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Nuteistojo skunde išdėstyti argumentai, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje neteisingai įvertinta, jog nuo nusikaltimų, dėl kurių padarymo atlieka bausmę, padarymo jo neatgrasė nei gyvenimo draugės, nei pastovios gyvenamosios vietos turėjimas. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais nuteistojo argumentais, nes išties iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio matyti, jog nusikaltimo padarymo metu jis buvo nevedęs, o gyveno kartu su nusikalstamų veikų padarymo bendrininku, t. y. ne savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau atkreipiant nuteistojo dėmesį, aukštesnysis teismas šias aplinkybes, vertinant su kitais nuteistojo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, nesuteikia joms išskirtinės reikšmės.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. 2024 m. vasario 18 d. nuteistajam L. L. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio vertinimą pagal OASys metodiką, jam buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, jog nuo laisvės atėmimo pradžios yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, tačiau atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu ir akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – 1) piktnaudžiavimas narkotikais; 2) gyvenimo stilius ir draugai; 3) mąstymas ir elgesys; 4) nuostatos. Pažymėtina, jog nuteistajam nustatyti ir apsauginiai veiksniai – 1) ryšiai; 2) prosociali veikla atliekant laisvės atėmimo bausmę; 3) patvirtinta gyvenamoji vieta lygtinio paleidimo atveju; 4) turi realų darbo pasiūlymą laisvėje. Ir nors iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis taiso problemines sritis, tačiau aukščiau išvardinti kriminogeniniai veiksniai priskiriami dinaminiams, o būtent dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis L. L. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių yra nustatyta net keturi.
13. Taip pat apygardos teismas atkreipia dėmesys į tai, jog L. L. nuteistas ir bausmę atlieka už nusikalstamų veikų, numatytų 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje padarymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą L. L. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.
14. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimos rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Skundžiamoje nutartyje, priešingai, negu tvirtinama skunde, apylinkės teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus.
15. Nors apeliantas skunde apygardos teismui teigia, kad apylinkės teismas neatsakė į visus jo skundo argumentus, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai pasisakė dėl esminių nuteistojo L. L. skundo argumentų, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir išsamiai pasisakė, kodėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas nuteistajam netaikytinas.
16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nėra pagrindo tenkinti skundą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista ir nuteistojo L. L. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.