- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- 2S-1301-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01201-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. P., V. Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Leonora Jakubauskienė;
NUTARTIS
2014 m. birželio 11 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Druskininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-87-418/2014 pagal pareiškėjų V. P. ir V. Z. pareiškimą dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0052/12/00536.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
antstolės J. J. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/12/00536 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-182-182/2011 dėl 62 150 Lt skolos ir 4 143 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 248 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš V. Z. ir V. P. išieškotojo M. G. naudai. 2013 m. vasario 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, 2013 m. kovo 19 d. patvarkymą Nr. 16 dėl areštuoto turto – dviejų kambarių buto, 33,96 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkei V. P. įvertinimo, nustatyta vertė 90 000 Lt. 2013 m. gegužės 2 d. paskelbtos pirmosios varžytinės, pardavimo kaina – 72 000 Lt, kurios 2013 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. 18 atšauktos. 2013 m. spalio 31 d. atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos (skolininkės) V. P. ir V. Z. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą, skundžiant ekspertizės aktu nustatytą dviejų kambarių buto, 33.96 kv. m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę 90 000 Lt, laikant, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) panaikinti 2013 m. kovo 19 d. antstolės J. J. patvarkymą Nr. 16 dėl turto įvertinimo; 3) vykdomojoje byloje paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę, ją paskirti atlikti ekspertinei įtaigai; 4) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo sustabdymą kol bus išnagrinėtas prašymas dėl antstolės veiksmų ir priimtas procesinis sprendimas byloje; 5) atidėti mokėjimą už ekspertizės paskyrimą iki vykdymo proceso pabaigos. Nurodė, jog buvo kreiptasi dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau antstolė atsisakė ją skirti motyvuodama tuo, jog nebuvo pateikta prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ir neapmokėta jos kaina. Pažymėjo, jog teismo sprendimo vykdymo pradžioje, t. y. 2013 m. kovo 19 d. nustatyta turto vertė yra pasikeitusi dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kadangi pasibaigė krizė, suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai padidėjo nekilnojamojo turto kainos, dėl ko turtas turėtų būti perkainojamas atliekant pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę. Kadangi skolininkės nedalyvavo areštuojant turtą, pažymėjo, jog atliekant turto vertinimą, nebuvo atkreiptas dėmesys į pastabas dėl turo būklės, vietos, privalumų. Nurodė, jog pagal Lituka ir Ko turto vertės nustatymo pažymą Nr. AJO-10704 68,87 kv. m. ploto butas vertinamas 310 000 Lt suma. Panašaus ploto butų kainos skelbimuose nurodoma apie 130 000 – 140 000 Lt. Nors antstolė, atsisakydama skirti pakartotinę ekspertizę, nurodė, jog nebuvo apmokėta pakartotinės ekspertizės kaina, pareiškėjų vertinimu, tai tik formalus motyvas, kadangi antstolė nebuvo nurodžiusi rekvizitų. Kadangi 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. 16 apskundimo terminą praleido, pareiškėjos prašė pripažinti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Taip pat skunde pažymėjo, jog vykstant teismo procesui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir dalinio atsikaitymo su išieškotoju M. G., buvo tikimasi, jog bus galimybė įsiskolinimą mokėti dalimis. Nagrinėjant teisme bylą Nr. 2-72-182/2013 dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo, vyko dalinis atsiskaitymas su išieškotoju, sumokėta 5 400 Lt, Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagal kurią buvo atliekami mokėjimai, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi prašymą išdėstyti sprendimo vykdymo tvarką atmetė.
Antstolė J. J. 2013 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. 21 netenkino skundo bei vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės J. J. kontoros buveinė. Nurodė, jog skundas buvo paduotas 2013 m. lapkričio 20 d., todėl terminas dėl 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. 16 dėl areštuoto turto įvertinimo apskundimo yra praleistas ir negali būti atnaujinamas pagal CPK 512 straipsnį, kadangi praleistas daugiau nei 90 dienų. Pažymėjo, jog skolininkė prašydama skirti pakartotinę ekspertizę nesilaikė jos skyrimo tvarkos. Pareiškėjos nepateikė antstoliui jokio motyvuoto prieštaravimo, kad areštuoto turto vertė yra pakitusi ir būtina pakartotinai ar papildomai atlikti jo vertinimą. Todėl antstolės vertinimu skunde nepagrįstai teigiama, jog vertinant turtą nebuvo atsižvelgta į pastabas dėl turto būklės, vietos, privalumų. Priešingai, turto vertinimo apžiūros akte yra nurodyta, jog „buto būklė vidutinė, neseniai atliktas remontas, balkonas erdvinis, tai fiksuota nuotraukose“. Pareiškėjos (skolininkės) skunde abejones dėl turto įvertinimo kelia remiantis turto vertės pažyma Nr. AJO-10704, tačiau detaliau savo argumentų nepagrindžia. Be to, skolininkė, prašydama skirti pakartotinę ekspertizę, į depozitinę sąskaitą nesumokėjo sumos, būtinos už ekspertizės skyrimą, taip pat neišreiškė motyvuoto prašymo atidėti mokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Druskininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi civilę bylą dalyje dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. 16 panaikinimo nutraukė, pareiškėjų V. P. ir V. Z. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, suinteresuoto asmens M. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė.
Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 19 d. patvarkymas Nr. 16 V. P. buvo išsiųstas 2013 m. kovo 19 d., įteiktas 2013 m. kovo 25 d., o skundas antstolės kontoroje gautas 2013 m. lapkričio 20 d., t. y. po 240 dienų nuo patvarkymo įteikimo dienos, taigi praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą 90 dienų naikinamąjį terminą. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl termino paduoti skundą atnaujinimo ir antstolės J. J. 2013 m. kovo 19 d. patvarkymo Nr. 16 panaikinimo nutraukta.
Teismas, spręsdamas ginčą dalyje dėl pakartotinės ekspertizės areštuoto turto vertei nustatyti, pažymėjo, kad apie 2013 m. vasario 13 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo turto savininkei - skolininkei V. P. buvo pranešta tinkamai, patvarkymas įstatyme nustatytais terminais nebuvo skųstas, nušalinimas ekspertui nustatyta tvarka nebuvo pareikštas. Teismas įvertino tai, kad antstolis, visais atvejais kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Tai, kad antstolė savo iniciatyva nekėlė klausimo dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, teismo vertinimu leidžia teigti, jog ekspertizės metu nustatyta areštuoto turto vertė nekėlė abejonių. Teismas nurodė, kad pareiškėjų prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės iš esmės grindžiami prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, todėl jais negalima vadovautis. Teismas pažymėjo, jog antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui, tačiau nors antstolė raštu atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, nesilaikydama civilinio proceso normų, tai nesudaro pagrindo teismui skirti pakartotinę ekspertizę. Be to, teismas nenustatė, kad pareiškėjos, prašydamos skirti pakartotiną ekspertizę, sumokėjo būtinas sumas ar pateikė prašymą atleisti nuo mokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. P. prašo panaikinti Druskininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog turto kaina per nurodytą laikotarpį pakito dėl objektyvių priežasčių – pasibaigus krizei ir suaktyvėjus nekilnojamojo turto rinkai. Apeliantės nuomone teismas neįvertino ir to, kad pareiškėjos kartu su skundu pateikė motyvuotą prašymą atidėti mokėjimą už ekspertizės atlikimą iki vykdymo proceso pabaigos dėl blogos turtinės padėties. Šis prašymas teismo nebuvo išspręstas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pareiškėjos vilkina procesą ir nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Civilinio proceso santykiai taip pat tvarkomi ir kooperacijos principo pagrindu, todėl visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus, taip užkirsdami kelią jų pažeidimui, užtikrindami vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė iš esmės nesutinka su tuo, kokia verte, antstolei paskyrus vykdomojoje byloje ekspertizę areštuoto skolininkės V. P. turto vertei nustatyti, buvo įvertintas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja atskirajame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir apylinkės teismui pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pakankamai argumentuotai atsakė. Pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų skundžiamų antstolio veiksmų neteisėtumą bei paneigtų skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą.
Bylos duomenimis, antstolės J. J. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/12/00536 pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-182-182/2011 dėl 62 150 Lt skolos ir 4 143 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-01-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat po 248 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš V. Z. ir V. P. išieškotojo M. G. naudai. 2013 m. vasario 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (vykd. b. l. 22). Patvarkyme buvo išaiškinta teisė pareikšti ekspertui nušalinimą. Nušalinimas nepareikštas. 2013 m. kovo 19 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. 16 dėl areštuoto turto – dviejų kambarių buto, 33,96 kv. m. ploto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio skolininkei V. P. įvertinimo, nustatyta vertė – 90 000 Lt (vykd. b. l. 25). Patvarkyme išaiškinta teisė reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Patvarkymas V. P. išsiųstas jo priėmimo dieną (vykd. b. l. 65). Būtent šį patvarkymą skundžia pareiškėja V. P. nurodydama, kad turto vertė neatitinka rinkos realijų, taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pažymėtina, kad antstolio patvarkymai vadovaujantis CPK 512 straipsniu gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių teismas gali atnaujinti. Tuo tarpu nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006). Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, kad patvarkymas pareiškėjai išsiųstas registruotu laišku jo priėmimo dieną, pareiškėja neneigia jį gavusi, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminą skundą paduoti apeliantė praleido daugiau nei 90 dienų, t. y. skundą padavė praėjus 240 dienų. Dėl nurodytos priežasties, esant aplinkybėms, dėl kurių terminas negali būti atnaujinamas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjų skundo pagrįstumo, turėjo pagrindą bylą dalyje dėl skundžiamo patvarkymo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas), todėl konstatuotina, kad teismo nutartis šioje dalyje priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Pareiškėja skundu taip pat prašo paskirti pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad civilinio proceso kodekso nuostatos nenumato terminų tokiam prašymui pareikšti, todėl spręstina, kad toks prašymas gali būti pareikštas bet kurioje stadijoje iki turtas bus realizuotas. Antstolė, konstatavusi, kad motyvuotas prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės nebuvo pareikštas, taip pat nebuvo sumokėtos ekspertizės išlaidos ar pareikštas motyvuotas prašymas atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą, šio prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą, su kuo apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti.
Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2003 m. balandžio 3 d. redakcija) 2 straipsnio 12, 13 dalių nuostatas rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis).
Kaip minėta, byloje buvo paskirta ekspertizė, kurios metu nustatyta turto vertė – 90 000 Lt. Apeliantė, praėjus pusei metų nuo minėto įvertinimo, pateikė antstolei prieštaravimą dėl atlikto areštuoto turto įkainojimo, abstrakčiai nurodydama, kad turto vidutinė rinkos vertė jos duomenimis yra pasikeitusi. Kartu su prašymu pareiškėja nepateikė objektyvių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, taip pat neapmokėjo būsimos ekspertizės atlikimo išlaidų, nepateikė ir prašymo atidėti išlaidų mokėjimą. Tokiu atveju, kai prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės pareiškęs skolininkas ar išieškotojas nesumoka antstolio nustatytos sumos už ekspertinį turto vertinimą, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai.
Byloje nustatyta, kad, įvertindama ginčo turtą, antstolė rėmėsi ekspertizės išvada, atlikta prieš pusę metų iki pareikšto prašymo. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-379/2005; 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Spręstina, kad antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės ir, apeliantei nepateikus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti kitokią turto vertę bei nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdama ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jam suteikta diskrecijos teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Pati apeliantė, tiek pateikdama nemotyvuotą prieštaravimą dėl antstolio nustatytos ginčo turto rinkos vertės, tiek nesumokėdama už ekspertizės atlikimą ir nesiekdama išspręsti šio klausimo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos.
Skunde dėl antstolės patvarkymo apeliantė taip pat išreiškė prašymą atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Antstolė šio prašymo netenkino nurodydama, kad jis nemotyvuotas ir nepagrįstas konkrečiais rašytiniais įrodymais.
Skolininko teisė prašyti atidėti ekspertizės išlaidų mokėjimą įtvirtinta CPK 682 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko turtinė padėtis, kaip CPK 682 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas prašyti atidėti už ekspertizę mokėtinos sumos atidėjimo, turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į vykdymo proceso tikslus bei jame dalyvaujančių asmenų interesus. Skolininkas vykdymo procese turi pareigą ne tik įvykdyti savo prievolę išieškotojui, bet ir atlyginti visas vykdymo išlaidas, įskaitant ir ekspertams mokėtinas sumas, kurias antstolis privalo sumokėti vykdydamas antstolio funkcijas. Vien tik aplinkybė, kad skolininko turtinė padėtis yra tokia, kad jis neturi lėšų sumokėti už ekspertizę, savaime nėra pagrindas atidėti mokėjimą. Nepateikus jokių pareiškėjos turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, nebuvo galimybių spręsti dėl skolininkės turtinės padėties, nes, spręsdamas mokėjimo atidėjimo klausimą, antstolis neprivalo atidėti mokėjimo vadovaudamasis vien hipotetinėmis prielaidomis. Nagrinėjamu atveju skolininkė pateikė visiškai nemotyvuotą ir rašytiniais įrodymais nepagrįstą prašymą atidėti mokėjimą už ekspertizę. Todėl antstolis turėjo pagrindą netenkinti skolininkės prašymo.
Remiantis tuo, kas nurodyta, tenkinti apeliantės atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, Druskininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Druskininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.