Kauno apylinkės teismo nuosprendis

K. M. Š. teisiamojo posėdžio metu po visų proceso dalyvių apklausos kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo D. V. gimtadienis, jis užėjo jos pasveikinti. Pabuvo apie valandą, jis išgėrė gal stikliuką ar du likerio, jautėsi blaivus. Girdėjo, kad D. V. susiskambino su I. D., kuri norėjo atvažiuoti, bet D. V. pasakė, kad nevažiuotų. Tuomet jis pasakė, jei atvažiuos, kad nepamirštų jo kompiuterį atvežti, nes I. D. jo kompiuterį yra pavogusi. Jis išėjo namo, apsirengė, nes planavo su draugais į centrą važiuoti. Eidamas link M., prie taksi, pamatė I. D. su D. V.. Priėjęs prie I. D., paklausė, ar atvežė kompiuterį, o ji pasiuntė jį. Nukentėjusioji stovėjo prie mašinos, šalia vairuotojo durų. Jis labai susinervino, paėmė ją už pečių, gal šiek tiek papurtė. Purtydamas kažką gal ir pasakė, bet be keiksmažodžių. Vienas kitą pagriebė už rankų. Ant mašinos abu užkrito, bet kad jis mestų ją ant mašinos – taip nebuvo. Netyčia nukrito ant mašinos, gal kojos susipainiojo. Vairuotojas iš tos mašinos niekaip nereagavo. Jis nieko nesakė jai ir nespyrė į automobilį, jos nemušė. Dėl to kaltės nepripažįsta. Jei būtų mušęs smūgiais, mano, būtų likę žymių. Gumbas nukentėjusiajai galėjo atsirasti dėl jo kaltės, bet ne nuo jo smūgių, o kai ją pagriebęs stumtelėjo, ji galėjo į savo mašinos viršų atsitrenkti. Tuo metu aikštelėje buvo pilna žmonių, mašinų. D. V. buvo šalia, ji bandė juos skirti. Vėliau J. V. atėjo, bet jis jau buvo išėjęs namo persirengti, nes šlapia buvo, besitąsydamas su I. D. sušlapo batus. Namuose persirengė ir ėjo vėl prie taksi, norėdamas važiuoti į centrą. Vėl pamatė prie automobilio stovinčius J. V., D. V. ir I. D.. Priėjo prie jų. J. V. ir D. V. sakė: „ko su ta ubage dar kalbat?“. J. V. apkabino jį ir pasakė „eik iš čia“, jam koja gal ir pakilo, bet smūgio į mašiną nebuvo. Jis iš D. V. paėmęs gėles, kurias šiai įteikė I. D., išmetė ir kiekvienas savo keliais nuėjo. Psichinės prievartos nenaudojo, nesakė, kad užmuš. Nepripažįsta, kad grasino nužudyti. Pripažįsta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo atsirasti dėl susistumdymo. Įvykis įvyko dėl kompiuterio. Kai jis buvo išvykęs, namo komendantas turėjo jo buto raktą, jis žinojo, kad su I. D. du metus bendravo, prieš jo išvažiavimą išsiskyrė. Tuomet I. D. pas namo komendantą paprašė, kad jis ją įleistų daiktų pasiimti ir paėmė jo kompiuterį be jo leidimo ir dar jo kelis daiktus. Bet jis dėl kompiuterio jai pretenzijų nereiškia. D. V. jam pasakojo, jog I. D. jai sakė, jei būtų pakėlusi ir televizorių būtų išsinešusi. Jam grįžus, I. D. nuolat klausinėdavo pas D. V. apie jį, ar jis nežada taikytis. O jis iniciatyvos jokios neturėjo, taikytis nenorėjo, neskambino. Būna, kad jis susinervina, bet smūgiais susinervinimas nepasireiškia. Buvę pas juos incidentų, I. D. apsimesdavo, kad jai priepuoliai, tai ji dūsta, vonioje venas pjaustėsi, dėl ko buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams, jie konstatuodavo, kad I. D. būsena yra apsimestinė, nes patikrinus jokių sveikatos sutrikimų nenustatydavo. Po nepagrįstų iškvietimų greitoji medicinos pagalba atsisakydavo važiuoti pagal iškvietimą. Danijoje atlikinėjo bausmę už neteisėtai laikomus vogtus daiktus. Dėl žalos atlyginimo nesitarė. Po įvykio ir prieš įvykį nekalbėjo su nukentėjusiąja. Sutinka, kad nukentėjusioji išsigando, tokioje situacijoje patyrė moralinę žalą, bet nemano, kad turi atlyginti 5000 Eur žalą, nesutinka su neturtine žala. Sutinka atlyginti žalą dėl vaistų, sutinka, kad galėjo apgadinti striukę, dėl automobilio – nesutinka.

Nors kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė yra įrodyta ne tik jo paties parodymais, bet ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. D. parodė, kad M. Š. yra buvęs sugyventinis, 2014 m. išsiskyrė galutinai, draugiškai, ji išsikraustė iš jo buto. Po išsiskyrimo skambino jo mama iš Amerikos, prašė su juo susitikti, nes jam blogai. Susitiko, kartu papietavo, išsiskyrus pasakė, kad nori teises išsilaikyti, bet neturi kompiuterio. Tuomet jis pasiūlė nueiti į jo butą ir pasiimti jo kompiuterį, nes jam jo nereikės. Ji nuvažiavo į jo mamos butą su jo leidimu, pas komendantą paprašė atrakinti buto duris, atrakinus, iš buto išsinešė dar kelis savo daiktus ir kompiuterį. Po kiek laiko jai paskambino kaltinamojo draugas ir pasakė „pasisaugok, nes M. Š. kažką siunčia, kad su tavimi susidorotų“. Po kelių dienų jai dirbant paskambino kaimynė, pasakė, kad jos buto durys atrakintos, ji grįžus užsirakino ir grįžo atgal į darbą. Tą naktį nemiegojo namuose, nes bijojo. Kaimynė sakė, kad grįžus namo ji sutiko tris jaunus vaikinus, kurių paklausė, pas ką jie eina, atsakė, kad ne jos reikalas. Tuomet jai grįžus namo, buto durys buvo subraižytos. Ji su D. V. bendravo, jų santykiai buvo labai geri, kol M. Š. nebuvo grįžęs iš užsienio, sveikindavo su gimtadieniu. 2015 m. lapkričio 19 d. ji paskambino D. V., pasveikino su gimtadieniu ir išgirdo, kaip M. Š. pasakė: „ką tu su ta sūcha kalbi?“, bet viskas tuo ir pasibaigė. Po to M. Š. dar jai skambinėjo, prašė atvažiuoti, norėjo kažką išsiaiškinti. Ji nesutiko, pasakė nevažiuos. 2015 m. lapkričio 20 d. ji paskambino D. V. ir pasakė atvažiuos pasveikinti su gimtadieniu, D. V. pasakė nevažiuoti pas ją į svečius, nes yra M. Š., kuris nori ją į rūsį uždaryti porai parų, nešiojasi šautuvus. D. V. jai sakė, kad M. Š. pas ją gėrė alkoholinius gėrimus. Ji su D. V. susitarė susitikti M. aikštelėje. Susitikus apie 16.30 val., jos abi nuėjo iki jos automobilio, abi bendravo, ji padavė D. V. gėlę ir šampaną, D. V. padėkojus pasakė „sėsk ir važiuok, nes gali M. atbėgti“. Jai einant link vairuotojo pusės durelių, pamatė atbėgantį M. Š., pradėjo rėkti. M. Š. pribėgęs pasakė „sūcha, aš tave užmušiu ir daugiau pas mane rajone nesirodyk“, pagriebė ją ir kaire ranka trenkė į žandikaulį, smūgis perėjo į nosį, su kita ranka į galvą, į pečių priekinę dalį, iš nugaros į šonkaulius, sudavė ne mažiau 5-6 kartus. D. V. bandė jį nutempti, jis laikė jos plaukus, daug jų išrovė. Kažkaip nutempus jį nuo jos, M. Š. paėjo atgal. Ji tuomet vėl bandė įsibrauti į mašiną. Bet M. Š. vėl pradėjo tampyti ją, stūmė į važiuojamąją dalį, net nežiūrėdamas, ar važiuoja kitos mašinos, ją nustūmė ant kitos mašinos ir toliau tąsė. Tuomet pribėgus D. V. atplėšė M. Š. nuo jos ir ji nubėgus įsėdo į savo mašiną. Tai truko apie 4 minutes. D. V. juos išskyrė. Po to atbėgo J. V. ir tuomet M. Š. labai greitai dingo. Ji sėdėjo automobilyje, atidarė automobilio langą, J. V. paklausė, kas čia buvo ir paprašė išlipti iš automobilio, ji išlipo, jie kartu parūkė. Jiems baigus rūkyti, 4-5 minučių bėgyje, M. Š. vėl atbėgo, buvo su kita striuke, ji pradėjo šaukti, J. V. liepė jai sėsti į mašiną ir greičiau važiuoti. Matė, kad J. V. M. Š. kažkaip laikė. Girdėjo, kai M. Š. pasakė „ką jūs čia su ta ubage šnekate?“, sakė, kad ją užmuš. Ji buvo strese kol susigriebė, kaip užsidaryti langą, užsidarius ir užvedus mašiną, pajuto smūgį į mašiną, vos išvažiavo iš aikštelės. Truputį pavažiavus, sustojo kitoje aikštelėje ir apie 15 minučių pastovėjo. Nekvietė policijos, tik norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš aikštelės. Matė, kaip M. Š. paėmė iš D. V. gėlę ir metė ant žemės. Jai dar nespėjus grįžti namo, M. Š. paskambinęs pasakė „čia tau M. skambina, jeigu norėsi savo draugams pasiskųsti, tai iš karto galiu numerį duoti ir mes susitiksime“. Pamena, kad valėsi kraują nuo nosies, nosis buvo pamėlynavusi, skaudėjo žandikaulį, nosį, galvą. Tą pačią dieną su pusseserės vyru nuvažiavo į policiją, parašė pareiškimą, buvo apklausta. Kodėl pareiškimas rašytas lapkričio 21 dienos vakare, nežino, važiavo į Kęstučio gatvėje esantį PK, nes Šančiuose nedirbo, ten parašė pareiškimą, o po to važiavo į Laisvės al., bet, ar tą pačią dieną, ar ne, nepamena. Po šio įvykio ji kalbėjo su D. V., kuri jai pasakė, kad M. Š. sakė „tegul ji džiaugiasi, kad spėjo išvažiuoti“. Jos žiniomis, J. V. ir M. Š. draugai nuo vaikystės, J. V. nenori su M. Š. pyktis. Ji mano, kad yra pagrindo M. Š. bijoti, jo žodžius vertina pagrįstai, ji bijojo ir dabar jo bijo, nes yra buvę ir prieš tai, kai jis nesusivaldydavo, skraidę į ją džiovyklės, lagaminai, šokęs prieš ją su peiliu, ją dusinęs, smaugęs, trenkęs kumščiu jai į veidą. Ji patyrė didelį stresą, išgąstį, po įvykio, kitą dieną jai svaigo galva, pykino, kreipėsi pas medikus. Ji negali paaiškinti, kodėl M. Š. taip pasielgė, jie išsiskyrė gražiuoju, mano, gal dėl to, kad jis kalėjo, o ji pasiekė, ko troško – išsilaikė vairuotojo teises, pradėjo kurti savo verslą. Jai buvo padaryti sužalojimai, apgadintas automobilis. Ji jaučiasi psichologiškai blogai, negali ramiai miegoti, mokintis, išeiti į gatvę. Reiškia civilinį ieškinį 672,10 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro: 26,42 Eur už vaistus, „Nimesil“, „Lexotanil“, kuriuos jai skyrė Kauno ligoninė, šiuo metu vartoja raminamuosius „Zomiren“ vaistus, šio vaisto jai neskyrė, jį pati nusprendė vartoti, nes geriau užmiega; 50 Eur už striukę, ji šiuo metu susiūta ir ją nešioja (ji buvo pirkta prieš kokius du mėnesius iki įvykio, mokėjo 100 Eur, pirkimo dokumentų neturi); už automobilį, kuris dar nesuremontuotas, nes neturi lėšų. Neturtinę žalą patyrė, nes patyrė psichologinį spaudimą, pažeminimą, visur buvo nemalonu eiti, tiek į ligoninę, tiek pas advokatę, reikėjo išsiprašinėti iš paskaitų, jaučiasi pažeminta. Į gydymo įstaigą kreipėsi sekančią dieną po įvykio, gydėsi ambulatoriškai. Tokia būklė truko pora savaičių, skaudėjo galvą, pykino, būdavo neramu, tapo jautri, dvi savaites iš namų neišėjo. Ir šiuo metu jaučiasi blogai, labai dažnai galvą skauda, vartoja nuo skausmo vaistus, ima stresas, panika, bijo kaltinamojo. Civilinį ieškinį palaiko, tik mažina 50 Eur dėl striukės. Anksčiau gydėsi Kauno klinikų psichiatrijos skyriuje, nes išgėrė sumaišius ne tuos vaistus ir apsinuodijo, nukrito ir susitrenkė galvą.

Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamasis jos kaimynas, gyvena aukštu žemiau, pažįstami gal nuo 2009 m., jis su jos vyru kartu augę. Nukentėjusioji pažįstama nuo tada, kai kartu su M. Š. pradėjo gyventi, bendraudavo kaip kaimynai, susitikdavo, nebuvo labai artimos draugės, bet bendraudavo. Ji matė konfliktą, kuris įvyko prie M. Š.. Įvykio dieną paskambino I. D., norėjo ją pasveikinti su gimtadieniu. M. Š. buvo pas ją, vaišinosi, bet jis atrodė blaivus. Žinodama, kad M. Š. ir I. D. santykiai įtempti ir nenorėdama, kad jie pas ją susipyktų, I. D. pasakė pas ją nevažiuoti, tačiau susitarė susitikti M. aikštelėje. Jai iš M. Š. ir I. D. žinoma, kad, kai M. Š. buvo užsienyje, I. D. iš komendanto pasiėmusi raktus ir patekusi į jo butą, pasiėmė daiktus. Dėl paimto kompiuterio M. Š. I. D. pretenzijų neturėjo. Jai girdint M. Š. I. D. atžvilgiu pretenzijų išsakęs nebuvo, jokių grasinimų nesakė, kad rūsyje užrakins, kad užmuš, apie tai I. D. tikrai nieko nepasakojo. Susitikus su I. D. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, kalbėjosi prie automobilio, ši ją pasveikino, tačiau pamačiusi, kad ateina M. Š., ji liepė jai važiuoti, bet I. D. nevažiavo, pasiliko. Atėjęs prie jų M. Š. stumtelėjo ją, kažką pasakė I. D., įsikibo į I. D., abu stumdėsi, tąsėsi, kas kam už striukės laikė, negali pasakyti, abu buvo susikibę, smūgių nematė, jis nugara stovėjo, nepastebėjo. Ji buvo susijaudinusi, jautėsi nemaloniai. Jie besistumdydami užkrito ant kito sustojusio automobilio, gal jie jo net nematė. Viskas staiga įvyko, nesusikoncentravo, nesureikšmino to įvykio, I. D. M. Š. užgulė ant automobilio, ji traukė M. Š., kad jis baigtų, eitų namo. Neatsimena, ką jie kalbėjo. M. Š. liepė eiti namo, jis nuėjo. Kai M. Š. nuėjo, atėjo jos vyras J. V., nežino, kodėl jis atėjo pas juos, turbūt pamatęs juos per langą, atėjo jos pasitikti. Antrą kartą atėjus M. Š., vyras I. D. liepė važiuoti, pasakė, kad M. Š. nuves namo, jį laikė, kad nelįstų prie I. D.. M. Š. sakė: „ko jūs čia kalbatės?“, gal jis norėjo pasakyti, kad I. D. jai nėra jau tokia gera draugė. Mano, kad I. D. bendravimas su ja buvo tik dėl noro susitikti su M. Š.. Ji automobilio sugadinimų nematė. M. Š. koją buvo pakėlęs prie automobilio, vyras jį traukė ir M. Š. mostelėjo koja, bet ji nematė ir negirdėjo, kad įspirtų į automobilį. Automobilio ji neapžiūrinėjo. Tuo metu I. D. sėdėjo automobilyje, vyras M. Š. apsuko ir jie nuėjo, ji nuėjo jiems iš paskos, o I. D. išvažiavo. M. Š. jai iš rankų ištraukė gėlę ir numetė. Matė pas I. D. ant pakaušio gumbą, kraujo nematė. Ji nežino, ar M. Š. turi ginklų, I. D. apie ginklus niekada nėra sakiusi. Jai šis įvykis nemalonus, mano, gal kažkokia neapykanta buvo, gal dėl paimtų asmeninių M. Š. daiktų, jis gal nesuvaldė savo emocijų. Kad susistumdymo metu M. Š. būtų sakęs kažką apie daiktus, neužfiksavo, gal ateidamas kažką pasakė, ar sakė grasinančius žodžius, negirdėjo.

Posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2015-11-20 apie 16.00 val., ją pasveikinti atėjo vyro draugas M. Š.. Jai paskambino I. D. ir pasakė, kad nori pas ją atvažiuoti ir pasveikinti su gimtadieniu. Ji I. pasakė, kad yra M., su kuriuo ji ankščiau kartu gyveno ir nenori, kad jie pradėtų aiškintis savo santykių. Tuomet ji su I. susitarė susitikti prie M. prekybos centro. Jų pokalbį girdėjo M.. Dar jis iš jos paėmęs telefoną kalbėjosi su I., ką jie kalbėjosi, negirdėjo. K. M. buvo pas ją, jis nieko nesakė, ir negrasino, kad užmuš I.. I. telefoninio pokalbio metu taip pat apie jokius grasinimus nesakė. Prie M. prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelėje, jos laukė I. ir ją pasveikino su gimtadieniu. Netrukus atėjo M., jis stumtelėjo ją ir ėjo artyn I.. Ar jis jai ką sakė ar ne, ar grasino, negirdėjo iš susijaudinimo, nes nenorėjo, kad jie susitiktų. Ji matė, kad M. griebė I., ką jai darė - nematė, nes M. daug aukštesnis. Matė, kad jis rankomis mojavosi stovėdamas priešais I.. Ar jai sudavė ar ne, nesimatė. Ji M. nuo I. atitraukė, sakydama „eik namo“. I. paėjus, M. vėl priėjo prie jos, ją tampė ir užvertė ant gatvėje sustojusio automobilio, kokios markės, spalvos neprisimena, bet M. nuo I. atitraukė ir jis nuėjo namo. Joms kalbantis ir būnant prie I. priklausančio automobilio, M. vėl grįžo po kokių 5 minučių laiko, persirengęs kita striuke. Jis pribėgęs pasakė „ką jūs čia su ja kalbat“ ir jis ėjo link I., bet jos vyras M. neleido prisiartinti prie I., jį apsuko ir liepė eiti namo. M. koją buvo pakėlęs prie I. priklausančio automobilio, ar spyrė nematė, o I. liepė sėsti į automobilį ir važiuoti. I. pradėjus važiuoti jai priklausančiu automobiliu, M. čiupo padovanotą gėlę su vazonu ir pasakęs „nereikia tau iš tos ubagės gėlės“, sviedė į krūmus. Ji, kad M. grasintų I., negirdėjo. M. išgėręs buvo kokius du stikliukus. Nepratusi prie tokių šeimyninių senų, barnių, pykčių ir muštynių. Jai toks M. elgesys sukėlė išgąstį. Viskas vyko labai greitai, net visko negalėjo užfiksuoti, nes pravažiuodavo aikštelėje ir kiti automobiliai. Jos teigimu, I. joks kraujas iš nosies nebėgo, po įvykio minėjo, kad ant galvos yra gumbas (1 t., b. l. 38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Patikslino, kad jai išėjus iš namų susitikti su I. D., M. Š. jau buvo išėjęs į savo namus. Konfliktinių situacijų tarp M. Š. ir I. D. matydavo, M. Š. nesmurtaudavo, bet tik jie pykdavosi. Ji su I. D. bendravo iki M. Š. grįžimo iš užsienio ir po, bet mano, kad bendravimas buvo dėl M. Š., kad su juo susitikti. Nematė ant I. D. veido mėlynių, raudonio, kraujo, tik matė pakaušyje gumbą. Nematė, kad I. D. rūbai būtų sudraskyti. Jiems grumiantis, turbūt kažkokie žodžiai buvo išsakyti, bet jų ji neprisimena, ji jiems sakė baigti. Kai M. Š. atėjo antrą kartą, buvo pakėlęs koją, kai vyras jį traukė, lošdamasis mostelėjo ja. M. Š., ji ir jos vyras pirmi išėjo iš aikštelės, vyras nusivedė M. Š., o ji liepė I. D. važiuoti. Prie jos I. D. kažkuriuo momentu kažkam skambino. Sekančią dieną, I. D. jai skambino, sakė skauda galvą, važiuos į ligoninę, „padarys“ M. Š.. Tvirtina, kad M. Š. įvykio dieną buvo išgėręs simboliškai, tikrai nebuvo girtas. Jie užvirto ant sustojusio automobilio, automobilio vairuotojas nebuvo priėjęs, jis pravažiavo toliau, nes viskas staigiai įvyko. Yra buvę, kad I. D. skųstųsi dėl aukšto kraujo spaudimo, reikėdavo pas ją pabūti, būdavo taip, kad jie bijojo, kad I. D. nieko sau nepasidarytų, kad nusižudyti nori, tokią informaciją ji girdėjusi iš jų abiejų.

Liudytojas J. V. parodė, kad kaltinamasis jo kaimynas, bendrauja nuo vaikystės, yra draugai. Jie bendrauja normaliai, jokių konfliktų nebūna, anksčiau yra bendravęs su jo merginomis, konfliktų nebūdavo. I. D. pažįstama, su ja pradėjo bendrauti, kai ji su M. Š. pradėjo kartu gyventi, tarp jų būdavo dažni konfliktai, kažko nepasidalindavo, bet iki muštynių neprieidavo. 2015-11-20 apie 15.30 val., jam grįžus iš darbo, M. Š. buvo atėjęs pasveikinti jo žmonos su gimtadieniu, jie sėdėjo virtuvėje, tada M. Š. išėjo namo, o D. V. paskambino I. D.. D. V. išėjo prie M. susitikti su ja. Ką D. V. su M. Š. šnekėjo, negali pasakyti, nes grįžęs iš darbo persirenginėjo. Žmonai išėjus, jis pro langą matė, kad I. D. sėdėjo mašinoje, o žmona stovėjo, laikydama rankose gėles ir šampaną. M. Š. prie jų nebuvo. Jis išėjo pažiūrėti, kur nuėjo M. Š., nes pastarasis ir I. D. nesugyveno, pastoviai bardavosi, girdėjo, kad vyko susistumdymas. Jam atėjus, I. D. išlipo iš automobilio, papasakojo, kad jie susikibo, susistumdė, užkrito ant automobilio, kad buvo sumušta, I. D. jam nesakė, tik sakė, jog skauda galvą, ji neverkė. Mano, kad I. D. jautėsi blogai, bet pagalbos neieškojo, kraujo, sugadintų drabužių nematė. Jis pačio incidento nematė. Po to, maždaug už 10 minučių, atėjo M. Š., jo ir jos žmonos paklausė, kodėl jie nepareina namo, kodėl su I. D. kalbasi. Tada jis pasakė I. D. važiuoti namo. M. Š. išplėšė gėlę iš žmonos rankų. Jis sulaikė M. Š., žinodamas, kad prieš tai jie buvo susikibę, kad neitų prie I. D., apsisuko ir išėjo namo. Visi trys išėjo iš aikštelės, o I. D. išvažiavo. Nematė, kad kas nors būtų apgadinta įvykio vietoje. Kai M. Š. atėjo, jis jį sulaikė, M. Š. buvo pakėlęs koją, tačiau kad bandė spirti nepasakytų, kad tai galėjo apgadinti automobilį, tikrai nemano. Nežino, kodėl M. Š. pakėlė koją, ar siekė įspirti į automobilį, negali pasakyti. Tuo metu jo žmona stovėjo šalia jo, o I. D. sėdėjo automobilyje. Grasinimų negirdėjo, prie jo tokios kalbos nebuvo. Jo žmona buvo išsigandusi, galbūt buvo pagrindas išsigąsti. Tą vakarą M. Š. buvo išgėręs nedaug likerio, neatrodė neblaivus, nebuvo apsvaigęs. Jis iš M. Š. mamos žino, kad I. D. iš jo buto buvo paėmusi kompiuterį, pretenzijų dėl to M. Š. nereiškė. Bet M. Š. grįžus iš užsienio, I. D. jis vėl parūpo, ji skambinėdavo jo žmonai, anksčiau to nebuvo, žmona prašė jos nevažiuoti pas ją į namus. Girdėjo iš žmonos, kad I. D. bijo M. Š., bet jis pats su I. D. nebendrauja. Po įvykio su M. Š. toliau bendrauja, apie įvykį nekalbėjo.

Peržiūrėjus nukentėjusiosios pateiktą fotonuotrauką ir vaizdo įrašą nustatyta, kad nuotraukoje ir vaizdo įraše užfiksuotas sužalojimas – gumbas plaukuotoje galvos dalyje.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), I. D. konstatuota dešinės pakaušio pusės sumušimas, ir poodinė kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 24).

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2015-11-21 17.32 val. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nukentėjusiajai I. D. buvo diagnozuotas veido ir galvos skausmas (1 t., b. l. 107).

Iš VšĮ KKL 2015-11-21 bendro ligonio tyrimo matyti, kad I. D. užfiksuoti sužalojimai: skausminga galinė pakaušio sritis, sumušimo žymės kairio žando, nosies srityje (1 t., b. l. 109).

E. M. K. patvirtino 2015-11-23 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paaiškino, kad ekspertizės metu buvo remiamasi nukentėjusios apžiūra ir medicininiais dokumentais, gautais iš Kauno klinikinės ligoninės. Nukentėjusioji trumpai buvo apklausta apie įvykio aplinkybes, nurodė, jog 2015-11-20 apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje M. Š., būdamas neblaivus, kumščiu sudavė į veidą, į pakaušį, pečius, tampė už drabužių, išstūmė į važiuojamąją kelio dalį, ji užkrito ant važiuojančio automobilio priekinio dangčio, susimušė dešinį šoną. Be sąmonės nebuvo. Pykino, skaudėjo galvą. Pati 2015-11-21 kreipėsi į KKL traumų punktą. Poodinė kraujosruva toje pačioje vietoje, pakaušyje. Jos apžiūros metu buvo rasta tik tiek, kiek duota išvadoje, daugiau nieko. Kokie sumušimai buvo nežino, jie nevertina to, kas nesimato objektyviai jau atėjus pas juos. Ji atėjo pas juos po trijų parų. Ji įvertino tai, ką ji matė savo akimis. Galbūt kažkas ligoninės apžiūros metu matėsi, galbūt paraudimai. Matė ir įvertino VšĮ KKL 2015-11-21 pateiktą bendrą ligonio tyrimą (1 t., b. l. 109), kuriame užfiksuota, kad I. D. sužalota galva, veidas, skausminga galinė pakaušio sritis, sumušimo žymės kairio žando, nosies srityje, tačiau atvykus tyrimui, vizualiai kitų sužalojimų nebuvo matoma, tai ir nerašė į specialisto išvadą. Galėjo būti paraudimai, tačiau nubrozdinimai per tris dienas nedingsta. Be to, minėtuose dokumentuose neįvardinta, kokios žymės. Paraudimai gali greitai dingti, jei buvo maža mėlynė, tai yra tikimybė, kad iki apžiūros galėjo dingti, nes apžiūros metu nerado. Jei būtų mėlynių, išvadoje būtų užfiksuota. Neprisimena, ar nukentėjusioji skundėsi, jog jai skauda žandikaulį.

2015-11-21 apžiūros protokolu apžiūrėjus automobilį MB C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas jo išorėje, kairiame galiniame šone matomas įlenkimas prie galinio žibinto (1 t., b. l. 6-12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13-18).

Kaip matyti iš protokolo – pareiškimo, protokolas-pareiškimas surašytas 2015-11-21 21.30 val., pareiškėja I. D. nurodė, kad 2015-11-20 apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) , prie PC „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjo aikštelėje jos buvęs sugyventinis M. Š. grasino ją nužudyti, smogė kumščiu jai į nosį. Jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tada jis dar sudavė jai ne mažiau nei penkis smūgius į galvą ir pečių liniją, ją sugriebė už rūbų ir pradėjo stipriai tampyti, išstūmė į (duomenys neskelbtini) gatvę į važiuojamąją kelio dalį ir ji užkrito ant važiuojančio automobilio pilkos spalvos, galimai Audi markės. Automobilis nesustojo, nuvažiavo toliau. Po šio konflikto M. Š. pasišalino ir vėliau vėl atėjo, tik šį kartą persirengęs kitą striukę su pilku kapišonu. Ji įsėdo į savo automobilį, kad M. Š. jos daugiau nebemuštų ir užsidarė langus ir duris. Tada M. Š. vėl agresyviai nusiteikęs šaukė, kad su ja „susidoros“ bei vieną kartą smogė į jos automobilį ir įlenkė galinį sparną. Tada ji išvažiavo. Dėl grasinimų ji labai išsigando ir mano, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą buvo realus. Ji ir dabar M. Š. bijo, bijo kad jis susidoros su ja ar kažkaip kitaip pakenks (1 t., b. l. 5).

Iš įvykio registracijos kortelės iš policijos duomenų bazės matyti, kad 2015-11-21 18.46 val. užregistruotas sveikatos priežiūros įtaigos darbuotojo pranešimas, kad į traumų punktą kreipėsi I. D., kuri paaiškino, kad vakar ją sumušė draugas M. Š.; moteriai nustatytas veido sumušimas, ji išleista namo (1 t., b. l. 19).

Kaltinamasis kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, nurodė, kad galėjo dėl jo veiksmų stumdant nukentėjusiąją I. D., šiai būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip yra nustatyta specialisto išvadoje, tačiau kategoriškai neigė sudavęs smūgius kumščiais nukentėjusiajai, teigė, kad tik stumdėsi su ja ir ji galėjo galva atsitrenkti į savo automobilį, prie kurio stovėjo. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip duotus siekiant minimizuoti savo elgesį, galimai išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams, objektyviems bylos įrodymams, konkrečiai specialisto išvadai bei medicininiams dokumentams, iš dalies ir liudytojų parodymams.

Nukentėjusioji I. D. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltinamasis jai sudavė ne mažiau nei penkis kartus: vieną kartą į kairį žandikaulį, smūgis nuslydo į nosį, vieną kartą - į galvą, tada į pečių juostą, vieną kartą sudavė iš nugaros į šonkaulius. Nukentėjusiosios parodymus dėl smūgio į galvą patvirtina objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada, kad nukentėjusiajai konstatuotas dešinės pakaušio pusės sumušimas, ir poodinė kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (1 t., b. l. 24). Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino savo išvadą byloje, be to, nukentėjusiajai padarytas sužalojimas užfiksuotas ir nukentėjusiosios pateiktame vaizdo įraše, saugomame prie bylos, taip pat ir liudytoja D. V. patvirtino, kad iš karto po I. D. bei M. Š. konflikto mačiusi sužalojimą – guzą I. D. galvoje. Taip pat teismas sprendžia įrodytu, kad kaltinamasis M. Š. nukentėjusiajai sudavė ne mažiau nei vieną smūgį į veidą. Nors specialisto išvadoje jokių sužalojimų veido srityje nekonstatuota, tačiau aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo padarytas ne tik pakaušio srities sužalojimas, bet ir sužalojimai kairio žando ir nosies srityje, ir dėl to buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir nukentėjusiosios pateikti medicininiai dokumentai, o būtent asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, iš kurios matyti, kad 2015-11-21 17.32 val. priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nukentėjusiajai buvo diagnozuotas veido ir galvos skausmas (1 t., b. l. 107), bei VšĮ KKL 2015-11-21 bendras ligonio tyrimas, iš kurio matyti, kad I. D. užfiksuoti sužalojimai: skausminga galinė pakaušio sritis, sumušimo žymės kairio žando, nosies srityje (1 t., b. l. 109). Teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino, kad sumušimo metu iš tiesų galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kurių jau nebuvo matyti po trijų dienų jai atliekant nukentėjusiosios apžiūrą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti objektyviais medicininiais dokumentais. Be to, liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. Š. mosikavosi priešais I. D. rankomis, ir nors liudytoja parodė, kad suduotų smūgių nematė, tačiau nurodė ir tai, kad smūgių nematė, nes užstojo kaltinamasis nugara, todėl galėjo ir nepastebėti. Tai iš dalies patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai suduota buvo ne vieną kartą.

Taip pat nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos D. V. parodymai, taip pat iš dalies ir kaltinamojo parodymais įrodyta, kad kaltinamasis, tęsdamas savo smurtinius veiksmus, įsikibęs nukentėjusiajai į drabužius stipriai ją tampė ir užvertė ant Audi markės automobilio priekinio kapoto. Nors liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji besistumdydami užkrito ant automobilio, gal jo net nematė, tačiau ji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. Š. tampė nukentėjusiąją ir užvertė šią ant automobilio. Iš liudytojos D. V. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji teisiamojo posėdžio metu stengėsi minimizuoti kaltinamojo elgesį, perkelti dalį veiksmų ir nukentėjusiajai, nurodydama, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja „stumdėsi“, teisme nurodė, kad pati nesureikšmino įvykio, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad M. Š. elgesys su I. D. sukėlė jai išgąstį. Įvertinęs liudytojos ir kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdį, t. y. tai, kad jie yra draugai gerokai seniau, nei liudytoja su nukentėjusiąja, liudytojos sutuoktinis yra kaltinamojo draugas nuo vaikystės, teismas sprendžia, kad liudytojos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, vertintini kaip siekis minimizuoti kaltinamojo elgesį, stengiantis padėti šiam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teismas vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos parodymais. Liudytojas J. V. taip pat nurodė, kad jam atėjus į konflikto vietą, I. D. sakė, kad buvo užpulta, kad stumdėsi su kaltinamuoju, kad buvo užversta ant automobilio, kad jai skauda galvą ir nors ji neverkė, matėsi, kad jautėsi blogai. Nors šis liudytojas tiesiogiai dalies įvykio pats nematė, tačiau šie parodymai iš esmės pavirtina nukentėjusiosios bei liudytojos D. V. parodymus apie įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo M. Š. veiksmai (padaryti sužalojimai) nukentėjusiosios I. D. atžvilgiu akivaizdžiai yra tyčiniai, nes jis suduodamas nukentėjusiajai į veidą ir į galvą, suvokė, kad šiais įstatymo draudžiamais veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.).

Tačiau byloje, be pačios nukentėjusiosios parodymų, jokių duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad M. Š. jai sudavė ir smūgius į pečių juostą bei šonkaulius, nėra. Specialisto išvadoje jokių tokio pobūdžio sužalojimų nekonstatuota, nukentėjusiosios pateiktuose medicininiuose dokumentuose taip pat nefiksuota jokių atitinkamo pobūdžio sužalojimų, todėl teismas sprendžia, kad aplinkybė, kad kaltinamasis be minėtų smūgių į galvą bei veidą dar sudavė ir smūgius į pečių sritį neįrodyta, todėl šalintina iš kaltinimo, konstatuojant tik tai, kad I. D. buvo suduoti ne mažiau nei du smūgiai į veidą ir į galvą, ji buvo stumdoma. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinimas M. Š. dėl grasinimo nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat pasitvirtino.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.