Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-10-05 · Civilinė byla Nr. e2A-2679-967/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
e2A-2679-967/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36807-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“, S. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2679-967/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36807-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltusa“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742, kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo S. S. (toliau – darbuotojas, atsakovas) ir ieškovės priešpriešinį prašymus dalinai ir sudengus išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 5 339,44 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotes (atskaičius mokesčius), 697,91 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), pateikė teismui ieškinį, prašydama: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742; 2) priteisti iš atsakovo 4 187,46 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo vairuotojo pareigose. Darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota: 1 192,00 Eur dienpinigių (2020 m. vasario 2 d. įsakymu – 391,00 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 496,00 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu – 305,00 Eur), bei 1 281,98 Eur darbo užmokesčio (2020 metų vasario mėnesio atlyginimo žiniaraštis – 340,77 Eur DU; 2020 m. kovo mėnesio atlyginimo žiniaraštis – 389,45 Eur DU; 2020 metų balandžio mėnesio atlyginimo žiniaraštis – 259,64 Eur DU; 2020 metų gegužės mėnesio atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2020 metų birželio mėnesio atlyginimo žiniaraštis – 292,12 Eur DU); iš viso priskaičiuota išmokėti suma sudarė 2 473,98 Eur (DU + dienpinigiai), išmokėta – 3 586,00 Eur DU ir dienpinigių.

3. Atsakovas 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 29 d. teikė ieškovei prašymus suteikti neapmokamų atostogų. Ieškovė atitinkamai įsakymais laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 15 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 28 d. suteikė atsakovui nemokamas atostogas.

4. 2020 m. balandžio 28 d. vairuodamas ieškovei priklausančią transporto priemonę – vilkiką Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsakovas jį apgadino, t. y. buvo apgadintas vilkiko kuro bakas, dėl ko išsiliejo apie 1 t kuro. Taip pat dėl šio įvykio buvo atšauktas tiekėjų užsakymas – ieškovė prarado užsakymą, krovinys nebuvo pakrautas. Dėl tokių atsakovo veiksmų darbdavė patyrė nuostolius ne tik dėl apgadinto vilkiko, tačiau ir dėl prarasto potencialaus kliento. Po įvykio vilkikas buvo taisomas Jozef Skrzypa Volvo servise. Vilkiko taisymo kaštai – 5 437,16 Eur. Ieškovės nuomone, žala buvo padaryta dėl didelio atsakovo neatsargumo, todėl turėtų būti priteistas maksimalus šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto, kas sudarytų 4 187,46 Eur (697,91 Eur x 6 mėn.). Dėl šio įvykio aplinkybių atsakovas teikė pasiaiškinimą, kuriame visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog žala turi būti atlyginta bendrovei iš jo darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nėra jokių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti tenkinamas darbdavės ieškinys, t. y. darbuotojo tyčios ar nusikaltimo, darbuotojas nebuvo apsvaigęs nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio ir kt. Be to, darbdavė apskritai neįrodė, kad patyrė žalą dėl sugadinto kuro bako – nėra nei remonto išlaidų, nei kitų žalos dydžius pagrindžiančių įrodymų. Puspriekabė turėjo būti privalomai apdrausta. Todėl darbdavė nepatyrė jokių nuostolių, nes visą galimai patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų darbdavė nepateikė.

6. Darbo sutartyje nėra susitarimo dėl mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos 100,00 procentų dienpinigių normos už komandiruočių laikotarpį, o kolektyvinė sutartis nesudaryta. Taigi darbdavė turėjo darbuotojui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100,00 proc.) dienpinigių dydžius, todėl atsakovui už komandiruotėse būtas 124 kalendorines dienas pagrįstai priskaičiuota dienpinigių suma (pagal tachografo kortelės duomenis) sudaro 7 688,00 Eur. Taip pat atsakovui pagrįstai priskaičiuota 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio dalis už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. birželio 7 d. (125,00 Eur dienpinigiai ir 98,60 Eur darbo užmokestis), bei 3 107,57 Eur neto darbo užmokestis už visą darbo santykių laikotarpį. Taigi, ieškovė turėjo atsakovui išmokėti 11 019,17 Eur sumą darbo užmokesčio ir dienpinigių, išmokėjo 3 586,00 Eur neto sumą, todėl likutis sudaro 7 433,17 Eur.

7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas P. B. prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo padarytos žalos (4 187,00 Eur) atėmus ieškovės nepriemoką (3 030,00 Eur), priteisti skirtumą – 1 157,00 Eur. Ieškovė pripažino, kad liko skolinga dalį dienpinigių atsakovui, tačiau nesutiko, jog turi būti sumokėti 100,00 procentų dydžio dienpinigiai. Remiantis šalių pasirašytu susitarimu, turi būti priskaičiuoti 50,00 procentų dydžio dienpinigiai. Kadangi tachografo duomenys buvo iššifruoti tik ginčo nagrinėjimo metu, ieškovės nuomone, netesybos neturi būti skaičiuojamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4180-1125/2021 ieškinį tenkino iš dalies ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742; priteisė ieškovei iš atsakovo 4 187,00 Eur žalos, 290,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 7 433,17 Eur sumas, susijusias su darbo užmokesčiu, 2 093,73 Eur netesybų.

9. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742 nutraukė.

10. Teismas pažymėjo, kad sutikimas dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių mokėjimo sudarytas 2020 m. birželio 3 d., t. y. atsakovui jau grįžus iš komandiruočių ir ginčo laikotarpiu negaliojo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarę dėl mažesnių dienpinigių dydžių, teismas darė išvadą, kad darbdavė turėjo darbuotojui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100,00 proc.) dienpinigių dydžius. Atsakovo paskaičiavimu, priskaičiuota dienpinigių suma sudaro 7 688,00 Eur (124 d. x 62,00 Eur dienpinigių vidurkį).

11. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl dienpinigių normos ir šalys darbo užmokesčio skaičiavimo, kuris nustatytas ir apskaičiuotas Darbo ginčų komisijoje priimant 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742, neginčijo. Teismas konstatavo, kad atsakovui už visą darbo laikotarpį priskaičiuotina 11 019,17 Eur suma (3 107,57 darbo užmokesčio, 7 688,00 Eur dienpinigių, 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės), išmokėta 3 586,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė likusią nesumokėtą 7 433,17 Eur (11 019,17 Eur – 3 586,00 Eur) sumą.

12. Teismo teigimu, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių, neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.

13. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia, t. y. atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyks eismo įvykis ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo pakankami išvengti eismo įvykio (atsakovas manevruodamas atkreipė dėmesį, kad durys nepraeina, pajudėjo atbuline eiga, dešinės pusės veidrodėlyje nematė, ir kliudė bordiūrą, prieš tai neįsitikinęs, kad judėti bus saugu), juos vertino kaip didelį neatsargumą.

14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėtą transporto priemonę. Taigi dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, dėl kurių apgadinta transporto priemonė, ieškovei padaryta žala. Teismas pripažino, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis atsakingas už padarytą ieškovei žalą, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui.

15. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo tyčios padarant turtinę žalą, todėl jo atsakomybė atlyginant turtinę žalą ribojama šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Darbo ginčų komisija nustatė, taip pat remiantis byloje pateikta atlyginimų priskaitymų suvestine, atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 697,91 Eur (neatskaičius mokesčių), šios sumos nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, todėl teismas vadovavosi nustatyta suma.

16. Teismas, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo bendrovei padarytos turtinės žalos dydį mažinti, atsižvelgdamas į tai, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė bendrovei turtinę žalą, byloje nustatytos visos sąlygos, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, sprendė, kad darbuotojas privalo atlyginti bendrovei dėl savo neatsargumo padarytus jo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio nuostolius – 4 187,00 Eur (697,91 Eur x 6 mėn.).

17. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko trumpą laiko tarpą (apie 6 mėnesius), ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 7 433,17 Eur, atsakovo atlygintina žala – 4 187,00 Eur, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką, taikant šešių mėnesių terminą būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, todėl netesybas mažino, priteisiant jas už tris mėnesius, iš viso – 2 093,73 Eur (697,91 Eur x 3 mėn.) netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4180-1125/2021 dalyje dėl atsakovui iš ieškovės priteistų 7 433,17 Eur sumų, susijusių su darbo užmokesčiu, 2 093,73 Eur netesybų ir sumažinti priteistų dienpinigių dydį iki 3 030,10 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. 2020 m. vasario 2 d., likus kelioms dienoms iki pirmosios komandiruotės, atsakovas su darbdave sutarė, kad jam bus mokami mažesni nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dienpinigiai ir pasirašė dokumentą, įvardytą kaip ,,Sutikimas“, kuriame nurodyta, jog jis sutinka, kad jam būtų mokami mažesni nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti dienpinigiai, bet ne mažiau kaip 50,00 procentų nustatytos normos. Taigi sutikime aiškiai išreikšta darbuotojo valia dėl Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyto jam mokėtinų dienpinigių dydžio sumažinimo; šio sutikimo atsakovas byloje neginčijo. Darbo teisinių santykių metu buvo tinkamai ir aiškiai įformintas darbo santykių šalių 2020 m. vasario 2 d. susitarimas dėl papildomos darbo sutarties sąlygos, t. y. atsakovui mokėtinų dienpinigių mažinimo. Būtent juo pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis ir atitinkamai apskaičiuoti atsakovui priklausančių dienpinigių dydį, kuris sudaro 3 030,10 Eur.

18.2. Iki pat bylos nagrinėjimo teisme atsakovas nepateikė ieškovei savo vairuotojo tachografo kortelės duomenų, todėl ieškovė neturėjo realios galimybės apskaičiuoti jam mokėtinus dienpinigius. Šie duomenys pateikti tik pirmosios instancijos teismui juos išreikalavus iš atsakovo. Neturėdama galimybės paskaičiuoti atsakovui dienpinigius, bendrovė negali būti atsakinga už jų savalaikį nesumokėjimą, taip pat įvykus ne dėl ieškovės, o dėl paties atsakovo kaltės (nepateikus duomenų apie komandiruotėse praleistas valandas). Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio taip pat būtina vadovautis DK įtvirtintas darbo teisės principais. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kadangi atsakovas dirbo tik šešis mėnesius, bendras ieškovės įsiskolinimo dydis, atsižvelgiant į mažintinų dienpinigių sumą, yra mažesnis, pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma – nepagrįstai didelė.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4180-1125/2021 nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. 2020 m. vasario 2 d. sutikimas nepatvirtina realaus šalių susitarimo dėl dienpinigių mažinimo. Darbo ginčas dėl teisės pradėtas nagrinėti Darbo ginčų komisijoje 2020 metų viduryje. Joks 2020 m. vasario 2 d. sutikimas iki 2021 m. birželio 21 d., t. y. baigiamųjų kalbų, darbdavės teiktas nebuvo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad darbo sutartyje nėra susitarimo dėl mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos 100,00 procentų dienpinigių normos už komandiruočių laikotarpį, o kolektyvinė sutartis nesudaryta.

19.2. Tachografo duomenys (kaip ir kiti duomenys, reikalingi su darbo santykiais susijusioms išmokoms išmokėti) darbdavei lengvai prieinami; ji yra atsakinga už darbo organizavimą bei darbuotojui išmokamų lėšų apskaitą. Be to, nei įstatyme, nei Lietuvos Respublikos teismų praktikoje nenustatyta darbdavės pareiga atsiskaityti su darbuotoju sumokant dienpinigius tik po to, kai darbuotojas perduoda tachografo duomenis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas vėlavo perduoti darbdavei tachografo kortelę ir / ar dėl tokių veiksmų darbdavė negalėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti su darbuotoju.

19.3. Netesybos gali būti mažinamos šiais įstatyme ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje nustatytais pagrindais: 1) jeigu netesybų priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos; 2) išmokos priteisimas nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes; su atsakovu iki šiol neatsiskaitė, deklaratyviais pagrindais vilkindama pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo vykdymą. pasibaigus šalių darbo santykiams Ieškovė su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, o duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

22. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2020 m. sausio 20 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 358 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas, gavęs nacionalinę vizą ir kitą dieną po atvykimo į bendrovę, priimtas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (darbo sutarties 1.2 papunktis, 7 punktas). Darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2020/06/29 nuo 2020 m. birželio 29 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu.

21. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kurį patikslinęs prašė išieškoti iš ieškovės: 7 436,16 Eur sumą, kurią sudaro darbo užmokestis bei dienpinigiai, ir netesybas. Ieškovė 2020 m. spalio 15 d. pateikė Darbo ginčų komisijai priešpriešinį prašymą išieškoti 5 437,16 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą iš atsakovo.

22. Darbo ginčų komisija 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas) tenkino atsakovo ir ieškovės priešpriešinį prašymus dalinai ir sudengus išieškojo darbuotojo naudai iš ieškovės 5 339,44 Eur darbo užmokestį ir dienpinigius už komandiruotes (atskaičius mokesčius), 697,91 Eur netesybų (atskaičius mokesčius).

23. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą; 2) priteisti iš atsakovo 4 187,46 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl mažesnio dienpinigių dydžio negu nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintuose Maksimalių dienpinigių dydžiu sąraše ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas, įformintas 2020 m. vasario 2 d. sutikimu, mokėti mažesnius nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dienpinigius, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo juo vadovautis apskaičiuojant atsakovui priklausančių dienpinigių dydį, kuris sudaro 3 030,10 Eur.

26. Pagal darbo sutarties 1.3 papunktį darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto (t. y., prieš mokesčių išskaitymą), kuris yra lygus 1 010,00 Eur, tačiau ne mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, mokant du kartus per mėnesį iki sekančio mėnesio 10 ir 25 dienos. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2, 3 dalimis, 139 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, todėl šalys, atskirai tame pačiame darbo sutarties 1.3 papunktyje susitarė, kad išlaidos, susijusios su tarnybinėmis komandiruotėmis, apmokamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 99 (žin. 2003 Nr. 11-396).

27. Visų pirma, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, darbo sutarties 1.3 papunktyje minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 99 reglamentuoja komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų ir dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisykles, kurios nenustato dienpinigių mokėjimo ir komandiruočių išlaidų atlyginimo tvarkos; maksimalius dienpinigių dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinti Maksimalių dienpinigių dydžiu sąrašas ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas.

28. Antra, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis 2020 m. vasario 2 d. sutikimu ir taikyti mažesnę dienpinigių dydžio normą, negu nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintuose Maksimalių dienpinigių dydžiu sąraše ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos apraše. Remiantis Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžio garso įrašu, komisijos pirmininkas R. K. nurodė, kad: ,,Buvo pateikti priskaičiavimai, įsakymai dėl komandiruočių. Ten nurodyta 50,00 procentų dydžio dienpinigių suma ir jūs taip pat pasakėte, kad su juo buvo sulygta 50,00 procentų dydžio dienpinigių suma. Klausimas, kokiame dokumente tai sulygta?“ (posėdžio garso įrašas nuo 11.10 min. iki 11.21 min.); atsakydamas į komisijos pirmininko R. K. klausimą, ieškovės atstovas advokatas P. B. pasakė, kad: „Yra jo sutikimas – 2020 m. birželio 3 d.. Man kaip tik šiandien jį atsiuntė. Aš jums jį persiųsiu. <...> Sutikimas, patvirtintas jo parašu, kad darbdavė mokėtų 50,00 procentų dydžio dienpinigius.“ (posėdžio garso įrašas nuo 11.22 min. iki 11.58 min.). Komisijos pirmininkas R. K., pasisakydamas dėl ieškovės atstovo advokato P. B. paaiškinimų, nurodė, kad: „Darbo santykiai pasibaigė tą patį mėnesį. Ir tą mėnesį deklaruota pagal jo prašymą nemokamos atostogos. Tai reiškia, darytina išvada, kad tai yra sulygta darbo santykių pabaigoje.“ (posėdžio garso įrašas nuo 12.20 min. iki 12.43 min.). Į tai ieškovės atstovas advokatas P. B. replikavo, kad: „Yra, koks yra tas sutikimas.“ (posėdžio garso įrašas nuo 12.43 min. iki 12.45 min.). Komisijos pirmininkas R. K. pažymėjo, kad: ,,Logiška tada, kad pradėjo dirbti nuo vasario mėnesio, tokio sutikimo darbo sutartyje nėra. Taigi dėl mažesnės normos nebuvo sulygta iki 2020 m. birželio 3 d.?“ (posėdžio garso įrašas nuo 12.45 min. iki 13.04 min.). Ieškovės atstovas advokatas P. B. nurodė, kad: ,,Aš tokių duomenų dabar neturiu. Man atsiųstas birželio 3 d. sutikimas. Ar ankstesnis sutikimas buvo, tokių duomenų neturiu.“ (posėdžio garso įrašas nuo 13.10 min. iki 13.19 min.).

29. Taigi, šiuo atveju bylą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje nebuvo jokių duomenų apie ankstesnį negu 2020 m. birželio 3 d. sutikimą mokėti 50,00 procentų dydžio dienpinigius. Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 2 d. sutikimas į bylą pirmosios instancijos teismui pateiktas prieš paskutinį teismo posėdį, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir išklausytos baigiamosios kalbos. Laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d., kada ieškinys buvo gautas pirmosios instancijos teisme, iki 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžio, ieškovė minėto dokumento nepridėjusi, taip pat juo nesirėmusi ir ieškinyje, dėstydama savo nesutikimo su ieškovo prašymu argumentus, kurie galimai patvirtintų jo nepagrįstumą. Taigi, remdamasi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetu, kad: 1) Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. posėdyje ieškovės atstovas P. B. nurodęs, jog atsakovas pasirašė 2020 m. birželio 3 d. sutikimą dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių mokėjimo, duomenų apie ankstesnį sutikimą nėra (tokių duomenų jam nepateikus); 2) laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 28 d., kada ieškinys buvo gautas pirmosios instancijos teisme, iki 2021 m. birželio 21 d. teismo posėdžio ieškovė neteikė 2020 m. vasario 2 d. sutikimo, taip pat juo nesirėmė ir ieškinyje, dėstydama savo nesutikimo su ieškovo prašymu argumentus; 3) 2020 m. vasario 2 d. sutikimas į bylą pirmosios instancijos teismui pateiktas prieš paskutinį teismo posėdį, kuriame bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas ir išklausytos baigiamosios kalbos, – kuris indikuoja ieškovės pozicijos prieštaringumą – teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ginčo laikotarpiu galiojančio sutikimo dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių mokėjimo nebuvo. Taigi, atsižvelgiant ir į tai, kad bendrovėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, taip pat šalių susitarimo dėl mažesnio dydžio dienpinigių mokėjimo ginčo laikotarpiu, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 8 punktą turi būti taikomas 100,00 procentų išmokamų dienpinigių dydis, paliktinas nepakeistas pirmosios instancijos teismo nustatytas dienpinigių dydis – 7 688,00 Eur (124 d. x 62 dienpinigių vidurkį).

30. Ieškovė taip pat prašo sumažinti netesybų dydį, remdamasi toliau nurodytais argumentais, kad: 1) iki pat bylos nagrinėjimo teisme atsakovas nepateikė ieškovei savo vairuotojo tachografo kortelės duomenų, todėl ieškovė neturėjo galimybės apskaičiuoti mokėtinos dienpinigių sumos; 2) atsakovas dirbo tik šešis mėnesius, bendras ieškovės įsiskolinimo dydis, atsižvelgiant į mažintinų dienpinigių sumą, yra mažesnis, todėl pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma – nepagrįstai didelė.

31. DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

32. Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

33. Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmojo ieškovės argumento, susijusios su vairuotojo tachografo kortelės originalo pateikimu, kaip pagrindo mažinti netesybų dydį, pažymi, jog byloje nėra duomenų, paneigiančių aplinkybę, kad transporto priemonėje, kurią vairavo atsakovas, nebūtų buvęs įrengtas skaitmeninis tachografas (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog net ir tuo atveju, kai darbuotojas nevykdo reikalavimo pateikti vairuotojo tachografo kortelę, darbdavė gali gauti tachografo duomenis, naudodama įmonės ar kontrolės kortelės duomenis, remiantis Skaitmeniniuose tachografuose naudojamų identifikavimo kortelių išdavimo taisyklių, parengtų pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3-96 „Dėl skaitmeninių tachografų sistemos įgyvendinimo užtikrinimo“ nuostatomis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1690-638/2020).

35. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas bendrovėje buvo dirbęs pakankamai trumpą laiką – šešis mėnesius (darbo sutartis nutraukta 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2020/06/29 nuo 2020 m. birželio 29 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu); atsakovui iki darbo santykių pasibaigimo dienos išmokėta tik dalis priklausančios 11 019,17 Eur sumos (3 107,57 darbo užmokesčio, 7 688,00 Eur dienpinigių, 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės), t. y. 3 586,00 Eur, pažeidžiant DK 146 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką; 2020 m. balandžio 28 d. eismo įvykio metu atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarydamas ieškovei žalą (žalos atlyginimo dydis – 4 187,00 Eur); bendras ieškovės įsiskolinimo dydis – 7 433,17 Eur (nenustačius pagrindo taikyti mažesnę dienpinigių dydžio normą ginčo laikotarpiu) viršija jai atlygintinos žalos dydį – 4 187,00 Eur, todėl įvertinusi aptartas šio konkretaus darbo ginčo aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui už uždelstą atsiskaityti laiką priteista 2 093,73 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų suma nepažeidžia proporcingumo padarytam pažeidimui principo, ieškovei, kaip darbdavei, pritaikyta sankcija nelaikytina neadekvačia, neatitinkančia bendrojo teisingumo principo.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

37. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

38. Atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų į bylą nepateikė, jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4180-1125/2021 palikti nepakeistą.

Teisėjos Rita KisielienėDanutė KutrienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė