- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2-4180-1125/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“
- Atsakovas
- S. S.
- Advokatai
- Paulius Bružas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakovui S. S., atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliotai atstovei R. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareikštu ieškiniu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltusa“ prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427, priteisti iš atsakovo S. S. ieškovės naudai 4 187,46 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas S. S. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 29 d. dirbo UAB „Baltusa“ vairuotojo pareigose. Viso darbo laikotarpiu, vadovaujantis darbo sutartimi, jam buvo priskaičiuota: 1 192 Eur dienpinigių (2020 m. vasario 2 d. įsakymu – 391 Eur; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu – 496 Eur; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu – 305 Eur), bei 1 281,98 Eur darbo užmokesčio (2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraštis – 340,77 Eur DU; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 389,45 Eur DU; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 259,64 Eur DU; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 292,12 Eur DU); viso S. S. buvo priskaičiuota išmokėti 2 473,98 Eur suma (DU+dienpinigiai), ieškovė atsakovui sumokėjo iš viso 3 586 Eur DU ir dienpinigių.
3. Teigia, kad atsakovas 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 30 d., 2020 m. gegužės 29 d. teikė UAB „Baltusa“ prašymus, kuriais jis prašė suteikti jam neapmokamų atostogų. UAB „Baltusa“ atitinkamai S. S. įsakymais laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 15 d., nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d., nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d., nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 28 d. suteikė jam nemokamas atostogas.
4. Be to, atsakovas 2020 m. balandžio 28 d. vairuodamas UAB „Baltusa“ priklausančią transporto priemonę - vilkiką Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino, konkrečiau - buvo apgadintas vilkiko kuro bakas, dėl ko išsiliejo apie 1 t kuro. Taip pat dėl šio įvykio buvo atšauktas tiekėjų užsakymas - UAB „Baltusa“ prarado užsakymą, krovinys nebuvo pakrautas. Dėl tokių S. S. veiksmų įmonė patyrė nuostolius ne tik dėl apgadinto vilkiko, bet ir nuostolius, susijusius su prarastu potencialiu klientu. Taigi, po šio įvykio vilkikas buvo taisomas J. S. Volvo servise. Vilkiko taisymo kaštai – 5 437,16 Eur. Ieškovės nuomone, žala buvo padaryta dėl didelio atsakovo neatsargumo, todėl turėtų būti priteistas maksimalus šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio neto, kas sudarytų 4 187,46 Eur (697,91 Eur x 6 mėn.). Nurodo, kad dėl šio įvykio aplinkybių atsakovas teikė UAB „Baltusa“ pasiaiškinimą, kuriame visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog žala turi būti atlyginta įmonei iš jo darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu atsakovas S. S. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
6. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių DK 154 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių turėtų būti tenkinamas darbdavio ieškinys – nėra jokios darbuotojo tyčios ar darbuotojo nusikaltimo, darbuotojas nebuvo apsvaigęs nei nuo narkotinių medžiagų, nei nuo alkoholio ir kt. Be to, darbdavys apskritai neįrodė, kad patyrė žalą dėl sugadinto kuro bako – nėra nei jo remonto išlaidų, nei kitų žalos dydžius pagrindžiančių įrodymų. Puspriekabė buvo/turėjo būti privalomai apdrausta. Todėl darbdavys nepatyrė jokių nuostolių, nes visą galimai darbdavio patirtą žalą atlygino draudimo bendrovė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų darbdavys nepateikė.
7. Teigia, kaip ieškovės sudarytoje darbo sutartyje nėra susitarimo dėl mažesnės nei LR Vyriausybės patvirtintos 100 proc. dienpinigių normos už komandiruočių laikotarpį, o kolektyvinė sutartis nesudaryta. Taigi darbdavys turėjo darbuotojui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100 proc.) dienpinigių dydžius, todėl atsakovui už komandiruotėse būtas 124 kalendorines dienas pagrįstai ir vadovaujantis virš išdėstytu priskaičiuota suma dienpinigių (pagal tachografo kortelės duomenis) yra 7 688 Eur. Taip pat atsakovui pagrįstai priskaičiuota 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio dalis už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės 2020 m. vasario 3 d. – 2020 m. birželio 7 d. (125 Eur dienpinigiai ir 98,60 Eur darbo užmokestis), bei 3 107,57 Eur neto darbo užmokestis už visą darbo santykių laikotarpį. Taigi, ieškovė turėjo atsakovui išmokėti 11 019,17 Eur sumą darbo užmokesčio ir dienpinigių, išmokėjo 3 586 Eur neto sumą. Likusi 7 433,17 Eur suma nebuvo išmokėta. Todėl Darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Baltusa“ atstovas advokatas Paulius Bružas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovo padarytos žalos (4 187 Eur) atėmus ieškovės nepriemoką (3 030 Eur), priteisti skirtumą – 1 157 Eur. Ieškovė sutiko, kad darbdavys liko skolingas dalį dienpinigių atsakovui, tačiau nesutiko, jog turi būti sumokėta 100 proc. dydžio dienpinigiai. Teigė, kad turi būti priskaičiuoti 50 proc. dydžio dienpinigiai pagal šalių pasirašytą susitarimą. Kadangi tachografo duomenys buvo iššifruoti tik ginčo nagrinėjimo metu, ieškovės nuomone, netesybos neturi būti skaičiuojamos.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atsakovo S. S. atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos įgaliotas asmuo R. K. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti likusią nepriemoką.
Motyvuojamoji dalis
Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Baltusa“ prašo panaikinti Darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742.
11. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
12. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl darbdavio atsiskaitymo su darbuotoju.
14. DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
Žemesnės instancijos teismas
15. Ginčo nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į gautus atsakovo tachografo kortelės duomenis, šalys patikslino savo reikalavimus, kurių pagrindu, darbdavės UAB „Baltusa“ nuomone, atsakovui viso jo darbo laikotarpiu turi būti išmokėta iš viso 6 616,10 Eur (3 825,50 Eur dienpinigių ir 2 790,60 Eur darbo užmokesčio), todėl likusi neišmokėta suma atsakovui sudaro 3 030,10 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovė turėjo atsakovui išmokėti iš viso 11 019,17 Eur sumą (3 107,57 darbo užmokesčio, 7 688 Eur dienpinigių, 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės); likusi neišmokėta suma sudaro 7 433,17 Eur.
16. Byloje nėra ginčo, kad remiantis 2020 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 06081418, atsakovui buvo išmokėta 3 000 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma, o pagal 2020 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 06251613 – 586 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių; iš viso atsakovui išmokėta 3 586 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma.
17. Darbdavio pareiga mokėti darbuotojui už jo atliktą darbą darbo užmokestį įtvirtinta DK 32 straipsnio 1 dalyje. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
18. Byloje nustatyta, kad atsakovas S. S. 2020 m. sausio 20 d. tarp UAB „Baltusa“ ir atsakovo sudarytos darbo sutarties Nr. 358 pagrindu priimtas dirbti ieškovės įmonėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Sutarties 1.3 punkte nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį – 1 010 Eur, neatskaičius mokesčių, kuris mokamas darbuotojui du kartus per vieną mėnesį iki sekančio mėnesio 10 ir 25 dienos; išlaidos, susijusios su tarnybinėmis komandiruotėmis, apmokamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 99. 2020 m. birželio 3 d. sutikimu, šalys susitarė, kad darbdavys mokės 50 proc. dydžio dienpinigius. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 2020/06/29 nuo 2020 m. birželio 29 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nuo 2020 m. birželio 8 d. atsakovas yra Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos narys.
19. DK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.
20. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. atsakovui už iš viso 39 dienas komandiruotėje buvo priskaičiuota 50 proc. dydžio dienpinigių, t. y. 1 192 Eur dienpinigių suma (2020 m. vasario 2 d. įsakymu už 13 dienų praleistų komandiruotėje priskaičiuota 391 Eur dienpinigių suma; 2020 m. kovo 2 d. įsakymu už 16 dienų praleistų komandiruotėje priskaičiuota 496 Eur dienpinigių suma; 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu už 10 dienų praleistų komandiruotėje priskaičiuota 305 Eur dienpinigių suma). Įsakymuose nurodyta, kad įmonė kompensuoja išlaidas pagal UAB „Baltusa“ direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymą „Dėl komandiruočių išlaidų“.
21. Remiantis vairuotojo tachografo kortelės duomenimis ir byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovas komandiruotėse buvo iš viso 124 dienas (nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 29 d. – 26 dienas; nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. – 31 dieną; nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – 30 dienų; nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. – 31 dieną; nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 6 d. – 6 dienas).
22. Darbuotojui mokamų dienpinigių tikslas – padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl išvykimo į komandiruotę, kai darbuotojas tam tikram laikui iš nuolatinės darbo vietos išvyksta darbdavio pavedimu, darbdavio nurodomai užduočiai atlikti. Tokių padidėjusių išlaidų kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta DK.
23. Darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės, kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti (DK 107 straipsnio 1-3 dalys).
24. Šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 99 reglamentuoja komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, bei dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisykles, kurios nenustato dienpinigių mokėjimo ir komandiruočių išlaidų atlyginimo tvarkos. Maksimalius dienpinigių dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašas ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 17.1 punktas numato, jog kai darbuotojas siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jam mokami dienpinigiai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą ir Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašą, jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną komandiruotės darbo dieną.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 523 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
27. Ieškovės teigimu, šalys susitarė dėl 50 proc. dydžio dienpinigių mokėjimo, todėl atsakovui priskaičiuota dienpinigių suma sudaro 3 825,50 Eur. Pažymėtina, kad sutikimas dėl 50 proc. dydžio dienpinigių mokėjimo sudarytas 2020 m. birželio 3 d., t. y. atsakovui jau grįžus iš komandiruočių ir ginčo laikotarpiu negaliojo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sutarę dėl mažesnių dienpinigių dydžių, darytina išvada, kad darbdavys turėjo darbuotojui skaičiuoti dienpinigius, kurių dydis atitikdavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių (100 proc.) dienpinigių dydžius. Atsakovo paskaičiavimu, priskaičiuota dienpinigių suma sudaro 7 688 Eur (124 d. x 62 dienpinigių vidurkį).
28. Taip pat atsakovui buvo priskaičiuota 1 281,98 Eur darbo užmokesčio (2020 m. vasario mėn. atlyginimo žiniaraštis – 340,77 Eur DU; 2020 m. kovo mėn. atlyginimo žiniaraštis – 389,45 Eur DU; 2020 m. balandžio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 259,64 Eur DU; 2020 m. gegužės mėn. atlyginimo žiniaraštis – 0,00 Eur DU; 2020 m. birželio mėn. atlyginimo žiniaraštis – 292,12 Eur DU).
29. Byloje pateikti atsakovo pasirašyti prašymai suteikti nemokamas atostogas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 3 d iki 2020 m. vasario 15 d. (t. y. 13 dienų 2020 m. vasario 6 d. prašymu), nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. (t. y. 15 dienų 2020 m. vasario 28 d. prašymu), nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 20 d. (t. y. 20 dienų 2020 m. kovo 30 d. prašymu), nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. (t. y. 31 dieną 2020 m. balandžio 30 d. prašymu), nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 28 d. (28 dienų 2020 m. gegužės 29 d. prašymu). Įmonės direktoriaus 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 28 d., 2020 m. kovo 30 d., 2020 m. balandžio 30 d. ir 2020 m. gegužės 29 d. įsakymais minėtais laikotarpiais atsakovui suteiktos nemokamos atostogos. Taip pat, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, minėtais laikotarpiais atsakovui deklaruoti nedraudiminiai laikotarpiai.
30. Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės ginčas kilo dėl dienpinigių normos ir šalys iš esmės darbo užmokesčio skaičiavimo, kuris nustatytas ir apskaičiuotas darbo ginčų komisijoje priimant sprendimą neginčijo. Remiantis byloje esančiais duomenimis, konstatuotina, kad iš viso atsakovui už visą darbo laikotarpį priskaičiuotina 11 019,17 Eur suma (3 107,57 darbo užmokesčio, 7 688 Eur dienpinigių, 223,60 Eur dienpinigių ir darbo užmokesčio už vykimą ir grįžimą iš komandiruotės), išmokėta 3 586 Eur. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina likusi nesumokėta 7 433,17 Eur (11 019,17 Eur – 3 586 Eur) suma.
Dėl žalos darbdaviui ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų.
31. Byloje ginčas kilęs dėl 4 187 Eur žalos dėl ieškovei priklausančios transporto priemonės apgadinimo eismo įvykio metu.
32. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
33. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad transporto priemonė, v/n (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta 2020 m. balandžio 28 d. eismo įvykio metu, ir aplinkybių, kad eismo įvykio dieną šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o atsakovas vykdė savo darbines funkcijas (CPK 12 ir 187 straipsniai). Atsakovas paaiškino, kad į autoįvykį pateko įmonės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, manevruodamas prie rampos kliudė kuro bako kampą, suvirinimo siūlė trūko, dalis kuro ištekėjo. Atsakovo teigimu, darbdavys nepatyrė jokių nuostolių, nes visą galimai darbdavio patirtą žalą turėjo atlyginti draudimo bendrovė.
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tyčia laikomas toks asmens elgesys, kai sąmoningai siekiama padaryti žalos (tiesioginė tyčia) arba sąmoningai leidžiama jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2275/2012). Didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-545-520/2010).
35. Pabrėžtina, kad ieškovė nebūtų patyrusi žalos, jei atsakovas būtų laikęsis darbuotojo pareigų tinkamai atlikti darbo funkcijas, saugoti darbdavės turtą ir imtis priemonių neleidžiančių žalai atsirasti. Atsakovas, kaip vairuotojas – profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, privalėjo suprasti ir įsitikinti, jog vairuoti yra saugu bei turėjo imtis papildomų atsargumo priemonių. Taigi, atsakovas vykdydamas savo darbo funkcijas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. elgdamasis nepakankamai rūpestingai, neužtikrino, kad jam patikėta transporto priemonė nebūtų sugadinta.
36. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju dėl įvykusio eismo įvykio yra atsakovo tyčia (CPK 12, 178, 185 straipsniai), t. y., kad atsakovas suvokė, kad dėl jo veiksmų įvyks eismo įvykis ir bus ieškovei padaryta žala, jis to norėjo bei sąmoningai siekė, kad taip įvyktų. Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad atsakovo veiksmai nebuvo pakankami išvengti eismo įvykio (atsakovas manevruodamas atkreipė dėmesį, kad durys nepraeina, pajudėjo atbuline eiga, dešinės pusės veidrodėlyje nematė, ir kliudė bordiūrą, prieš tai neįsitikinęs, kad judėti bus saugu) darytina išvada, jog atsakovo veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas.
37. Esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdarių veiksmų apgadino ieškovės jam patikėta transporto priemonę. Todėl konstatuotina, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus transporto priemonę, ieškovei buvo padaryta žala. Pripažintina, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 straipsnis – 6.248 straipsnio 1 dalis), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
38. Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (DK 152 straipsnio 2 dalis).
39. Nustatyta, kad remiantis 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra FEN2020 Nr. 27, vilkiko remontas kainavo 5 437,16 Eur.
40. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nustatyta byloje, teismui nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo tyčios padarant turtinę žalą, todėl atsakovo atsakomybė atlyginant turtinę žalą ribojama jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 153 straipsnio 1 dalis).
41. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.
42. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).
43. Darbo ginčų komisija nustatė, taip pat remiantis byloje pateikta atlyginimų priskaitymų suvestine, atsakovo vidutinis darbo užmokestis – 697,91 Eur (neatskaičius mokesčių), šios sumos nei ieškovė, nei atsakovas neginčijo, teismas vadovaujasi nustatyta suma.
44. Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, nenustatęs aplinkybių, sudarančių pagrindą darbuotojo įmonei padarytos turtinės žalos dydį atsakovui mažinti, nustatęs, jog darbuotojas elgėsi nepakankamai rūpestingai vykdydamas darbo pareigas, dėl savo neatsargumo padarė įmonei turtinę žalą, byloje nustatęs visas sąlygas, kurioms esant darbuotojas privalo atlyginti darbdavės patirtą žalą, daro išvadą, kad darbuotojas privalo atlyginti jo įmonei dėl savo neatsargumo padarytus jo šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio nuostolius – 4 187 Eur (697,91 Eur x 6 mėn.).
Dėl netesybų priteisimo.
45. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
46. Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.
47. Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl ieškovei taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko trumpą laiko tarpą (apie 6 mėnesius), ieškovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 7 433,17 Eur, atsakovo atlygintina žala – 4 187 Eur, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už trys mėnesius. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovui iš ieškovės priteistina 2 093,73 Eur netesybų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
49. Ieškovė pateikė 2021 m. birželio 21 d. prašymą priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidų (330 Eur išlaidos dėl ieškinio parengimo, 150 Eur atstovavimo išlaidos), taip pat byloje sumokėtas 230 Eur žyminis mokestis.
50. Tenkinus ieškovės 40,94 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos 290,67 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-1427 darbo bylose Nr. APS-131-21161, Nr. APS-117-22742.
Kitą uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“ ieškinio atsakovui S. S. dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltusa“, j. a. k. 303234303, iš atsakovo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 4 187 Eur žalos, 290,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltusa“, j. a. k. 303234303, 7 433,17 Eur sumas susijusias su darbo užmokesčiu, 2 093,73 Eur netesybų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.