Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. ir D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. R. ir D. R. ieškinį, pareikštą dokumentinio proceso tvarka, atsakovams V. N., A. N., D. N. ir D. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

15.3. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nėra nustatytas reikalavimas pateikti teismui detalizuotą užmokesčio už advokato pagalbą apskaičiavimo pažymą, tik nurodyta, kad šalys raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tokios formos prašymas buvo pateiktas teismui. Rekomendacijų 6 punkte reglamentuojama, kad teismo prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas abejonių dėl advokatės valandų, skirtų paslaugų teikimui klientams, vadovaudamasis Rekomendacijų 6 punktu, turėjo pareikalauti detalizuotos užmokesčio apskaičiavimo pažymos (pažymėtina, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo teikti į bylą prieš kiekvieną posėdį (iš viso 3 kartus)), bet nespręsti pats, kiek valandų galėjo būti skirta tokios apimties darbui. Tik turėdamas detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, teismas galėjo vertinti, ar advokatės nurodytos paslaugos teikimui skirtos valandos yra pagrįstos, ar viršijančios protingumo ribas.

15.4. Nurodytam paslaugų kiekiui (konsultacija, susipažinimas su dokumentais, procesinio dokumento koregavimas), siekiant suteikti profesionalias ir kokybiškas paslaugas, vienos advokatės darbo valandos nepakanka. Advokato pinigų priėmimo kvito forma nenumato suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, tačiau apie kliento ir advokato susitarimą dėl taikomų valandinių įkainių galima spręsti iš kito kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikto dokumento – sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 748, kurioje nurodytas tarp klientų ir advokatės sutartas valandinis įkainis (100 Eur/val.). Nurodytų paslaugų suteikimui buvo skirtos keturios advokatės darbo valandos. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.19 ir 8.20 punktais, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui, kitų teisinių paslaugų valandą taikomas 0,1 koeficientas, o tai reiškia, jog maksimalus priteistinas išlaidų dydis už šių paslaugų valandą yra 201,82 Eur. Tokiu būdu, ieškovų patirtos 400 Eur išlaidos už advokato 4 valandų darbą konsultuojant, susipažįstant su dokumentais, koreguojant procesinį dokumentą yra 50 proc. mažesnės, nei Rekomendacijų nustatytas maksimalus dydis, todėl laikytinos pagrįstomis ir turi būti priteistos iš bylą pralaimėjusių atsakovų.

15.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Rekomendacijų nuostatas, apskaičiuodamas advokatės užmokestį už atstovavimą teismo posėdžiuose. Vadovaujantis Rekomendacijų 10 punktu, atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Vadovaujantis bylos medžiaga, atstovavimo teismo posėdžiuose laikas sudarė iš viso 135 min. Pirmosios instancijos teismas ydingai nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismo posėdis trunka mažiau nei 30 min., už atstovavimą jame išlaidos advokato pagalbai nepriteisiamos. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl advokatės laiko, skirto atstovavimui teismo posėdžiuose, turėjo sumuoti visų byloje vykusių posėdžių laiką, bet nevertinti kiekvieną iš jų atskirai.

15.8. Rekomendacijų 8.17 punkte nurodoma, kad už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, taikomas koeficientas – 0,1. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1, pagal 8.20 punktą, už kitų teisinių paslaugų teikimo valandą taikomas koeficientas – 0,1. Atsižvelgiant į šias nuostatas, nagrinėjamu atveju už prašymus dėl papildomų dokumentų pateikimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo maksimalus priteistinas dydis sudaro 844,12 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 x 4), už atstovavimą teisme maksimalus priteistinas dydis sudaro 474,82 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 x 2,25 val.), už pasirengimą teismo posėdžiams, dalyvavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo maksimalus priteistinas dydis sudaro 633,09 Eur (2110,30 Eur x 0,1 x 3 val.), už kitas teisines paslaugas (konsultacijos, susipažinimas su dokumentais, procesinio dokumento koregavimas) maksimalus priteistinas dydis sudaro 807,28 Eur (2 018,20 Eur x 0,1 x 4 val.). Taigi iš viso už šias teisines paslaugas maksimalus priteistinas dydis sudaro 2 759,31 Eur (844,12 Eur + 474,82 Eur + 633,09 Eur + 807,28 Eur). Kadangi šiuo atveju ieškovų faktiškai patirta išlaidų advokatės paslaugoms suma sudaro tik 30 proc. maksimalaus priteistino dydžio, ieškovų patirtų išlaidų advokatės paslaugoms suma – 950 Eur – laikytina pagrįsta bei priteistina iš bylą pralaimėjusios šalies.

15.9. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 79 straipsnio 1 dalies ir 93 straipsnio nuostatas, žyminio mokesčio priteisimo klausimo nesprendė, nes, pasak teismo, ieškovai tokio prašymo nei ieškinyje, nei nagrinėjant bylą teisme nereiškė. Tokios teismo išvados prieštarauja tiek civilinio proceso nuostatoms, tiek bylos medžiagai. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, privalėjo pasisakyti ir dėl jų sumokėto 55 Eur žyminio mokesčio priteisimo. Teismas klaidingai teigia, kad ieškovai bylos nagrinėjimo metu neprašė priteisti iš priešingos šalies jų sumokėtą žyminį mokestį – 2024 m. birželio 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovai aiškiai suformulavo nurodytą reikalavimą dėl žyminio mokesčio priteisimo.

15.10. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu paliko nepakeistą 2023 m. gruodžio 15 d. priimtą preliminarų sprendimą, o tai reiškia, kad ieškovų pareikštas materialusis subjektinis reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto yra patenkintas pilna apimtimi (t. y. 100 proc.). Atsakovų pareikštas prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo yra tik procesinio pobūdžio prašymas, nedarantis įtakos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria išspręsti materialiniai teisiniai reikalavimai, galiojimui. Tokio pobūdžio prašymą atsakovai galėjo pareikšti ir įsigaliojus preliminariam sprendimui, kaip numatyta CPK 284 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo patenkinimas neturi jokios įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui.

15.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalies nuostatomis, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų teisių pažeidimas daromas abiejų atsakovų (V. ir A. N.) veiksmais, lieka neaišku, kokiais kriterijais vedamas pirmosios instancijos teismas atsakovų atžvilgiu taikė dalinę atsakomybę dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio nuostatomis, atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų priteisiant solidariai.

15.12. Pirmosios instancijos teismo teisėja savo procesiniu elgesiu sukėlė ieškovams ir jų atstovei pagrįstas abejonės dėl jos nešališkumo. 2024 m. birželio 11 d. vykusio posėdžio metu teisėja tendencingai du kartus klausė atsakovų atstovės, ar atsakovai sutinka su ieškovų pateiktų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, ar neturi dėl to pastabų, ar neprašo mažinti bylinėjimosi išlaidas, kol atsakovų atstovė, vedama teismo, tokį prašymą pareiškė (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:13:47 – 00:14:40). Toks bylą nagrinėjančios teisėjos elgesys leido susiformuoti nuomonei dėl teisėjos išankstinio nusistatymo bylos šalių atžvilgiu, kuomet ji, skirstydama šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, sieks palankesnio sprendimo atsakovams. Tokią ieškovų nuomonę patvirtina ginčijamas sprendimas, kai, nesant jokios logiškos motyvacijos ir procesinių prielaidų, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra sumažintos daugiau negu 50 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu paliko nepakeistą 2023 m. gruodžio 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovų D. R. ir D. R. ieškinys ir nuspręsta iškeldinti atsakovus V. N., A. N., D. N. ir D. N. iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio Buto su visais atsakovams priklausančiais daiktais. 2024 m. liepos 1 d. sprendimu teismas taip pat iš dalies tenkino atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ir atidėjo sprendimo dalies dėl iškeldinimo įvykdymą 2 mėnesiams, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 1 dienos, bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas: ieškovų prašymą dėl 950 Eur bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė ieškovams iš pilnamečių atsakovų lygiomis dalimis po 200 Eur.

20. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė apeliacinį skundą, prašydami pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio priteisimo tenkinti pilna apimtimi, taip pat bylinėjimosi išlaidas ieškovams iš atsakovų priteisti solidariai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nurodyto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

23. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

25. Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

26. Remiantis Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022).

28. Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (CPK 98 straipsnis)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020).

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2024 m. birželio 11 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš viso 950 Eur bylinėjimosi išlaidas už šias teisines paslaugas: 1) 400 Eur už konsultaciją dėl atsiliepimo į atsakovų pateiktus prieštaravimus, susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, procesinio dokumento koregavimą; 2) 300 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje; 3) 250 Eur klientų interesų atstovavimą teisme. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, kvitai), patvirtina, kad ieškovai už nurodytas paslaugas yra atsiskaitę. 2024 m. birželio 11 d. prašyme taip pat prašoma priteisti ieškovams iš atsakovų žyminį mokestį, kuris, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų, šioje byloje sudarė 55 Eur.

30. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vertindamas ieškovų prašymą priteisti 400 Eur išlaidas už konsultaciją dėl atsiliepimo į atsakovų pateiktus prieštaravimus, susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir procesinio dokumento koregavimą, nesant duomenų apie konkrečias valandas, kurias advokatė sugaišo teikdama nurodytas paslaugas, 202 Eur sumą laikė pagrįstomis išlaidomis už nurodytų paslaugų suteikimą vieną valandą. Ši suma buvo apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, pagal kurį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas 0,1 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (vertinant nurodytų paslaugų suteikimo laikotarpį, šis dydis buvo 2 018,2 Eur).

31. Nors apeliantai nesutinka su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad ieškovų atstovė faktiškai sugaišo 4 val., teikdama nurodytas paslaugas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti aptartos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Pažymėtina, kad kartu su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, nebuvo pateikta jokių duomenų, kiek valandų advokatė faktiškai sugaišo, ieškovams teikdama nurodytas paslaugas, t. y. konsultaciją dėl atsiliepimo į atsakovų pateiktus prieštaravimus, susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir procesinio dokumento koregavimą (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš Rekomendacijų 8.19 punkto nuostatų, priteistinų išlaidų apskaičiavimas yra susietas su valandų skaičiumi, kiek buvo teikiamos atitinkamos teisinės paslaugos. Nekilus abejonių, kad 2024 m. birželio 11 d. prašyme nurodytos teisinės paslaugos buvo realiai suteiktos, tačiau neturint jokių duomenų apie konkrečias šių paslaugų suteikimo valandas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaidas apskaičiavo taikydamas atitinkamų paslaugų suteikimo vieną valandą dydį. Pastebėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas už aptariamas paslaugas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, jį apskaičiavo ieškovams palankiu būdu, priteisdamas maksimalų už nurodytų paslaugų suteikimą vieną valandą dydį, nors, kaip pažymėta apeliaciniame skunde, ieškovai prašė priteisti ženkliai mažesnius teisinių paslaugų išlaidų dydžius nei maksimalūs dydžiai, nurodyti Rekomendacijose.

32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovų atstovės pateiktame prašyme dėl 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už konsultaciją dėl atsiliepimo į atsakovų pateiktus prieštaravimus, susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir procesinio dokumento koregavimą priteisimo nurodyta ir tokia paslauga kaip susipažinimas su kliento pateiktais dokumentais. Tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018). Taigi, atsižvelgiant į 2024 m. birželio 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktą teisinių paslaugų aprašymą, pagrindą mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas šiuo atveju galėtų sudaryti ir aplinkybė, kad prašyme yra išvardintos paslaugos, kurios, remiantis kasacinio teismo praktika, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis.

33. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstomis pripažino ieškovės prašomas priteisti 300 Eur išlaidas už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje, apmokėtas 2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymu, kadangi, apeliantų teigimu, šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti dar 2024 m. balandžio 11 d., be to, šių išlaidų pagrįstumas matyti ir iš bylos procesinės eigos.

34. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas skundžiamame sprendime vertino, kad 300 Eur suma už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje nelaikytina pagrįsta, kadangi ieškovų atstovė nenurodė konkrečių paslaugų valandų ir už kuriuos teismo posėdžius yra paskaičiuota prašoma suma, o artimiausias teismo posėdis vyko tik 2024 m. balandžio 12 d., tačiau ir jo trukmė neviršijo 30 min. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nurodytų išlaidų nepagrįstumo.

35. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi šią bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2024 m. kovo 18 d. 9.30 val., tačiau nurodytą dieną suplanuotas teismo posėdis buvo atšauktas ir nustatyta kita posėdžio data ir laikas – 2024 m. balandžio 12 d. 9.30 val. Kaip matyti iš Liteko duomenų, 2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdis truko nuo 09.38 val. iki 10.00 val., jame, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovų atstovė. 2024 m. balandžio 11 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovų prašymas dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimui teismo posėdyje. Kartu su šiuo prašymu buvo pateikti 300 Eur apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (2024 m. vasario 29 d. mokėjimo nurodymas), taip pat 2024 m. vasario 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 748, kurioje nurodyta, kad už 3 val. teisinių paslaugų –pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje – mokėtina suma yra 300 Eur, taikant 100 Eur valandinį įkainį. Nurodyti duomenys pagrindžia, kad ieškovai ir jų atstovė buvo iš anksto susitarę dėl ieškovų atstovavimo teismo posėdyje, ieškovų atstovė pasirengimui dalyvauti teismo posėdyje ir atstovavimui paskyrė 3 val., kurias įkainojo 100 Eur/val. įkainiu ir išrašė ieškovams sąskaitą, kuri buvo apmokėta. Nors 2024 m. kovo 15 d. suplanuotas teismo posėdis buvo atšauktas, o 2024 m. balandžio 12 d. įvykęs teismo posėdis truko mažiau nei 30 min., tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovų atstovė dar iki teismo posėdžio teikė teisines paslaugas – ruošėsi atstovavimui teisme. Taigi šiuo atveju buvo pagrindas vertinti, koks pasirengimo atstovauti teisme išlaidų dydis laikytinas pagrįstu.

36. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad didžiausiam už vieną pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą priteistinam dydžiui apskaičiuoti taikomas 0,1 koeficientas. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis ir aktualiu laikotarpiu buvusiu vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje, didžiausia už nurodytų teisinių paslaugų suteikimą vieną valandą priteistina išlaidų suma aktualiu laikotarpiu sudaro, kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, 211,03 Eur (2 110,3 Eur x 0,1). Už nurodytų paslaugų suteikimą 3 val. maksimali priteistina išlaidų suma sudaro 633,09 Eur. Šiuo atveju ieškovai už nurodytų paslaugų suteikimą 3 val. prašo priteisti 300 Eur, t. y. mažiau nei pusę nustatyto maksimalus dydžio. Atsižvelgiant į bylos apimtį ir procesinių dokumentų turinį, su kuriuo ruošdamasi teismo posėdžiui turėjo susipažinti ieškovų atstovė, byloje sprendžiamus klausimus, vertintina, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, jų dydis neprieštarauja protingumo principui, todėl pagrindo šių išlaidų nepriteisti jos turėtų būti priteistos ieškovams iš atsakovų.

37. Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ieškovams, kurių naudai buvo priimtas sprendimas, turėjo priteisti ir 55 Eur žyminį mokestį. Priešingai nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, 2024 m. birželio 11 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra aiškiai suformuluotas reikalavimas ieškovų naudai iš atsakovų priteisti 950 Eur bylinėjimosi išlaidas ir žyminį mokestį. Nors žyminio mokesčio dydis prašyme atskirai nenurodytas, iš Liteko duomenų matyti, kad už ieškinį 2023 m. gruodžio 14 d. buvo sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis, taigi šiuo atveju, tenkinus ieškinį, buvo pagrindas nurodytą sumą priteisti ieškovams iš atsakovų.

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino bendrą priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris, pirmosios instancijos teismo vertinimu, sudarė 452 Eur, iki 400 Eur, vadovaudamasis tuo, kad buvo nuspręsta teismo sprendimo dalies dėl atsakovų iškeldinimo vykdymą atidėti 2 mėnesių terminui. Pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018). Šiuo atveju ieškiniu buvo pareikštas reikalavimas iškeldinti atsakovus iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio Buto su visais jiems priklausančiais daiktais. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 1 d. sprendimu šį ieškinio reikalavimą patenkino pilna apimtimi, taigi, atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo mažinti bylinėjimosi išlaidų. Kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, procesinio pobūdžio klausimo išsprendimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo šiuo atveju nedaro įtakos ieškiniu pareikštų reikalavimų išsprendimo rezultatui, todėl neturėjo būti vertinamas ir sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

39. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas nusprendė nepriteisti ieškovams iš atsakovų 300 Eur išlaidų už pasirengimą atstovavimui teisme ir 55 Eur žyminio mokesčio bei sumažino bendrą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgdamas į tai, kad buvo nuspręsta teismo sprendimo vykdymą atidėti, laikytinas nepagrįstu, todėl keistinas, ieškovams iš atsakovų papildomai priteisiant nurodytas sumas, iš viso 355 Eur bylinėjimosi išlaidų, bendros priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nemažinant. Tokiu atveju bendra ieškovams iš atsakovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 807 Eur (202 + 300 + 250 + 55).

40. Vertinant apeliantų prašymą bylinėjimosi išlaidas priteisti jiems iš atsakovų solidariai, pažymėtina, kad CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju ieškovams bylinėjimosi išlaidos iš ginčą pralaimėjusių atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, kaip pagrįstai atlikta ir skundžiamame sprendime (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

41. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nepagrįstai nepriteisė ieškovams iš atsakovų dalies jų reikalaujamos teisinių paslaugų išlaidų sumos ir žyminio mokesčio, taip pat nepagrįstai sumažino bendrą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nustatant, kad ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama iš viso 807 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

42. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, o dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

44. Atsakovai apeliacinės instancijos teisme turėjo 290 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovų apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (67 proc. dalyje), apeliantams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 194,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovų (apeliantų) D. R. ir D. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, nustatant, kad ieškovams D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priteistina 807 Eur (aštuoni šimtai septyni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovų V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 194,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.