Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti priteisiamas ir tuo atveju, kai tėvai nedirba, neturi turto, o pajamos minimalios, atsakovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir garantuotų vaikams būtiną aprūpinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymas nepilnamečiu vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu savo poziciją grindžia tuo, kad, pirma, byloje nėra įrodymų, kad būtiniems kiekvieno vaiko poreikiams ieškovė, kartu su atsakovo R. S. ir valstybės skirtomis išmokomis, išleidžia po 400 Eur. Antra, byloje pateikti R. S. įrodymai apie jo turtinę ir finansinę padėtį, t. y. kad jam kas mėnesį išmokamas 460 Eur darbo užmokestis, leidžia teikti vaikų išlaikymui tik po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, o ekonominė Joniškio rajono situacija turi būti laikoma objektyvia aplinkybe, neleidžianti R. S. gauti didesnių pajamų. Su šiais atsakovo argumentai, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Dėl bylos esmės

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

15. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

17. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. S. yra nepilnamečių vaikų A. S., gimusios (data neskelbtina), ir A. S., gimusio (data neskelbtina), tėvai (4 b. l.). Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, o atsakovas R. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki jų pilnametystės (5-6 b. l.). Vaikai A. S., gimusi (data neskelbtina), ir A. S., gimęs (data neskelbtina), mokosi (progimnazijoje) (7 b. l.). Ieškovės skaičiavimu, ji vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia šias sumas: 300 Eur maistui; 60 Eur rūbams, 50 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vaistams, vitaminams; ugdymo priemonėms 30 Eur, vaikų pramogoms 30 Eur; vaikai lanko būrelius, reikia papildomų priemonių, važiuoja į ekskursijas po 50 Eur kiekvienam du kartus per metus; dukrai reikalingi akiniai, perka 2 kartus per metus, už dvejus akinius sumokėjo 126,20 Eur (9-10, 68-69 b. l.). Šalių dukra turi sveikatos problemų su skrandžiu, pašalinta tulžies pūslė, vyksta konsultuotis pas gydytojus (67 b. l.). Ieškovė dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), kas mėnesį gauna kintantį darbo užmokestį apie 600 Eur (8 b. l.). Atsakovas R. S. dirba UAB (pavadinimas neskelbtinas), jo vidutinis darbo užmokestis apie 600 Eur (19-22 b. l.). Atsakovas R. S. už 2019 m. gegužės mėnesį mokėjo šiuo mokesčius: už namų internetą – 10,06 Eur, komunalinių mokesčių UAB „Joniškio butų ūkiui“ – 12,25 Eur, už šildymą UAB „Fortum Joniškio energijai“ – 18,07 Eur, už elektrą – 8,09 Eur, dujas – 4,04 Eur, už socialinio būsto nuomą – 6,31 Eur, iš viso 58,52 (23-30 b. l.). Vaikų išlaikymo fondui atsakovas kas mėnesį moką 50,55 Eur įsiskolinimą (17-18; 31 b. l.). Atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi (40 b. l.); Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotas dvidešimties metų senumo automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (41 b. l.).

Dėl nepilnamečių vaikų poreikių

19. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad jų, kaip nepilnamečio vaiko tėvų, turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, lyginant su turtine padėtimi, buvusia Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarties priėmimo metu. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padidino išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui nuo 72,41 Eur iki 160 Eur, nurodydamas, kad jo turtinė padėtis leidžia mokėti nepilnamečiams vaikams tik po 100 Eur kas mėnesį. Be to, apelianto teigimu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog kartu su atsakovo R. S. ir valstybės skirtomis išmokomis, išleidžia po 400 Eur kiekvienam vaikui į mėnesį.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

21. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

22. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad vaikų poreikiai per penkis metus nuo to laiko, kai buvo Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatytas 72,41 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, padidėjo, nes vaikas paaugo, pakito prekių ir paslaugų kainos. Ieškovė pateikė vaikų poreikių skaičiuotę, kurioje nurodytas išlaidas pirmosios instancijos teismas pripažino realiomis ir protingomis, užtikrinančiomis tik minimalius vaikų poreikius, dėl to jų dydžio pagrįstumo papildomai nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, o juos papildydamas pažymi, kad: pirma, vertinant vaikų, kuriems ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo beveik 13 ir 9 metai, būtinuosius poreikius teismas turi teisę vadovautis, kaip orientaciniu, minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Nuo 2019 metų minimali mėnesinė alga yra 555 Eur (neperskaičiuota būtų 430 Eur), todėl padidinta iki 160 Eur išlaikymo suma, kai minimali orientacinė yra 430 Eur (arba po 215 Eur išlaikymo suma tenkanti kiekvienam iš tėvų) negali būti vertinama, kaip nepagrįstai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas); antra, teismas mažino ieškovės nurodytų vaikų išlaikymui reikalingų mėnesiui išlaidų dydį. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypatingai tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes; trečia, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad, kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

23. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 160 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams.

Dėl atsakovo turtinės padėties vertinimo

24. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni.

25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsakovas R. S., dirbdamas UAB (pavadinimas neskelbtinas), gauna vidutiniškai apie 900 Eur, atskaičius visus privalomus mokesčius, lėšas vaikų išlaikymui, jam yra išmokama apie 460 Eur ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nurodo, kad anksti ryte pradeda dirba vairuotoju - ekspeditoriumi, darbą pabaigia apie 15 – 16 val., todėl susirasti papildoma darbą neturi fizinės galimybės. Kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kuri būtų galima parduoti ar išnuomoti neturi, gyvena socialiniame būste, kas mėnesį moka išlaikymą vaikams, po 50 Eur turimą įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, apie 60 – 70 Eur sumoka už sunaudota elektros energija, suskystintas dujas, vandenį, buto šildymą, komunalinius mokesčius, interneto mokestį, buto nuomą, sumokėjus visus mokesčius, skolas, atsakovui jo pačio pragyvenimui lieka apie 200 – 250 Eur. Atsakovas akcentuoja, kad jo turtinė ir finansinė padėtis nuo 2014 metų realiai išliko tapati, susirasti Joniškio rajone geriau apmokama darbą nėra galimybės, todėl negali skirti didesnio nei po 100 Eur išlaikymo savo vaikams.

26. Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 str., 3.192 str.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog ekonominė situacija Joniškio rajone ir jo esamas darbo laikas jam neleidžia gauti didesnių pajamų, nevertintina kaip svarbus faktorius turintis įtakos atsakovo turtinei padėčiai, dėl ko būtų pagrindas spręsti, jog 160 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymas gali pažeisti paties apelianto teises, ar, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečių šalių vaikams A. S. ir A. S. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.