Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Joniškio rajono savivaldybėje dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Joniškio rajono savivaldybėje pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma neviršija teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas gali būti priteisiamas ir tuo atveju, kai tėvai nedirba, neturi turto, o pajamos minimalios, atsakovas turi imtis visų jam prieinamų priemonių, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir garantuotų vaikams būtiną aprūpinimą (b. l. 60-61). Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 dalis), todėl byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi šalių ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai (b. l. 49-50), tačiau 2019 m. rugpjūčio 7 d. teisminės mediacijos procesas baigtas teismo mediatorei jį nutraukus (b. l. 62).

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad po skyrybų praėjus penkeriems metams, išaugo vaikų poreikiai, todėl atsakovo mokamas išlaikymas vaikams yra per mažas. Nori, kad kiekvienam vaikui būtų padidintas išlaikymas iki 200 Eur, nes vaikai lanko mokyklą ir būrelius, mergaitė turi sveikatos problemų: jai pasireiškia pilvo skausmai, važinėja pas gydytojus, kas pusę metų jai keičia akinius. Ji su vaikais gyvena viena pati, atsakovas vaikais nesirūpina, prie jų ugdymo neprisideda, tik teikia sutartą išlaikymą, dovanų neperka, pas save nepasiima. Pradžioje dovanas pirkdavo, bet neleisdavo neštis į namus. Ji kas mėnesį vaikams skiria po 200 Eur. Vaikai paaugo, priaugo svorio, todėl jiems rūbai, avalynė keičiami kasmet, uniforma metams kainuoja 100 Eur. Ji uždirba 600 Eur, gauna išmoką vaikui po 50 Eur. Turto neturi, gyvena socialiniame būste, mokesčių moka 100-200 Eur. Dukra lanko šokius, moka po 5 Eur per mėnesį, daug ekskursijų, reikia už jas apmokėti. Berniukas lankė dailės būrelį, reikėdavo po 15 Eur mokėti, šiuo metu mokamų būrelių nelanko, tačiau lanko robotikos ir molio lipdymo būrelį, kur reikia papildomų priemonių, išleidžia apie 10 Eur. Vaikai mokykloje išimties tvarka gauna nemokamą maitinimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Vilmantas Poškus nurodė, kad atsakovas sutinka, jog ieškinys būtų tenkintas iš dalies. Atsakovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nepasikeitė, gaunamos pajamos 600-700 Eur, iš kurių atskaitomas įsiskolinimas SODRAI už ankstesnį išlaikymo nemokėjimą, mokamas išlaikymas vaikams bendrai 150 Eur. Jis turi savų išlaidų, kurios detalizuotos jo atsiliepime. Vaikų poreikius atitiktų 100 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsakovo darbas prasideda anksti ryte, kito darbo susirasti negali, parduotino turto neturi, todėl įvertinus turtinę padėtį ir vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad gaunamos išmokos iš valstybės, gaunamas nemokamas maitinimas, mano, kad 100 Eur išlaikymo dydis atitiktų vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Todėl prašo ieškinį tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas R. S. yra nepilnamečių vaikų A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 4); Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, o atsakovas R. S. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokės po 250 Lt (72,41 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki jų pilnametystės (b. l. 5-6); iš ugdymo įstaigos pažymos matyti, kad vaikai A. S., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 7); ieškovės skaičiavimu, ji vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia šias sumas: 300 Eur maistui; 60 Eur rūbams, 50 Eur higienos priemonėms, 30 Eur vaistams, vitaminams; ugdymo priemonėms 30 Eur, vaikų pramogoms 30 Eur; vaikai lanko būrelius, reikia papildomų priemonių, važiuoja į ekskursijas po 50 Eur kiekvienam du kartus per metus; dukrai reikalingi akiniai, perka 2 kartus per metus, už dvejus akinius sumokėjo 126,20 (b. l. 9-10, 68-69); iš gydytojo įrašo matyti, kad atsakovo dukra turi sveikatos problemų su skrandžiu, pašalinta tulžies pūslė, vyksta konsultuotis pas gydytojus (b. l. 67); iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna kintantį darbo užmokestį apie 600 Eur (b. l. 8); iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas R. S. dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis apie 600 Eur (b. l. 19-22); iš mokėjimo kvitų už sunaudotą elektros energiją, gamtines dujas, komunalinius mokesčius matyti, kad atsakovas R. S. už 2019 m. gegužės mėnesį mokėjo šiuo mokesčius: už namų internetą – 10,06 Eur, komunalinių mokesčių (duomenys neskelbtini) – 12,25 Eur, už šildymą (duomenys neskelbtini) – 18,07 Eur, už elektrą – 8,09 Eur, dujas – 4,04 Eur, už socialinio būsto nuomą – 6,31 Eur, iš viso 58,52 (b. l. 23-30); iš Pažymos apie įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui nuo išmokėtų išmokų bei atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad atsakovas kas mėnesį moką 50,55 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už vaikams išmokėtas išmokas (b. l. 17-18; 31); atsakovas registruotino nekilnojamojo turto neturi (b. l. 40); Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruotas dvidešimties metų senumo automobilis „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (draudimo pareikšti tapatų ieškinį) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas akcentuoja galimybę ne bet kada sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, bet tik tuo atveju, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu.

Prašydama padidinti vaikams priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaikų poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija. Atsakovas nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį pakanka 250 Eur – po 100 Eur iš abiejų tėvų ir 50 Eur išmoka vaikui. Atsakovas nežino, kiek gali reikėti vaikui per mėnesį maistui ar rūbams. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, kad praėjus 5 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaikų amžius, be to, atsakovo dukra turi sveikatos problemų, jai diagnozuoti regėjimo sutrikimai, kas sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą, kurios vertintinos kaip nuolatinio pobūdžio, susijusios su vaiko sveikata. Paminėtos aplinkybės objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Be to, augant vaikams, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Natūralu, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo gali nepakakti ir yra būtina didinti nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamas lėšas. Ieškovė pateikė išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, nurodydama, kad pati šiuo metu vaikams skiria po 200 Eur, todėl ir atsakovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Vertinant tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti du atsakovo nepilnamečius vaikus, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei iki šiol.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti. Be to, įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų prievolės išlaikyti vaikus negalima atsisakyti vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba, mažai uždirba ir neieško geriau apmokamo darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra labai panaši: tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys asmenys, gaunantys panašius darbo užmokesčius – apie 600 Eur. Jie savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniuose būstuose, atsakovas turi transporto priemonę, ieškovė papildomai gauna 100 Eur išmoką vaikams. Atsakovo pajamos atskaičius vaikų išlaikymą yra apie 500 Eur, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Atsakovas sutinka mokėti 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, motyvuodamas mažomis pajamomis ir jo pačio turimomis išlaidomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu turėtų sveikatos problemų ar būtų kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų jo darbingumą ar galimybes uždirbti didesnes pinigines lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui. Vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Pajamų neturėjimas negali būti teisėtu pagrindu paneigti vaikų teisę gauti jų poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Teismui atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą. Atkreiptinas dėmesys, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu, todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog atsakovas turi ieškoti galimybių gauti papildomų pajamų, taip pat dėti maksimalias pastangas teikti vaikams didesnį išlaikymą. Kaip minėta, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, o tai lemia, jog nepaisant to, kad ji gauna labai panašias pajamas kaip atsakovas, ieškovei tenka didesnė nei atsakovui rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnamečius vaikus, kadangi gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų. Tačiau tai, kad atsakovo manymu, jo pajamos yra nedidelės, nesuteikia jam pagrindo dar didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei.

Atsakovas su vaikais nebendrauja, visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaikais, išskyrus priteisto išlaikymo teikimą. Byloje nėra duomenų, susijusių su atsakovo aktyviu dalyvavimu jų ugdymo bei mokymosi procese, laisvalaikio ir atostogų praleidimu kartu, kas taip pat sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo konkrečiu atveju. Pažymėtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus šalių galimybes teikti vaikams išlaikymą, aktualus yra CK 3.198 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, numatantis, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaikų išaugusius poreikius, atsakovo dukters sveikatos problemas, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir gaunamą išmoką vaikui, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybes teikti didesnį išlaikymą vaikams, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies ir 2014 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis nuo 72,41 Eur padidintinas iki 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. gegužės 28 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai).

Priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė L. G. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti A. S. ir A. S. išlaikymui priteistas lėšas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis.).

Pažymėtina, jog vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams, o ne visos šeimos poreikių tenkinimui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažintinas negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-874/2014, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, kuriuo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) iki vaikų pilnametystės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-857-6700 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ ieškovei byloje teikiama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 11-12). Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1547-10197 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ taip pat teikiama antrinė teisinė pagalba ir jis 50 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 32-33).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o atsakovas nuo jo atleistas 50 procentų, todėl valstybei iš atsakovo R. S. priteistina pusės žyminio mokesčio suma, t. y. 31,53 Eur (87,59 Eur x 2 x 12 x 3 proc. x 50 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu laikytina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 68,65 procentų. Iš 2019 m. liepos 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 189,82 Eur (b. l. 39), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 50 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo priteistina 65,15 Eur (189, 82 Eur x 50 proc. x 68,65 proc.) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. 2019 m. spalio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad išlaidos už atsakovui suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 277,11 Eur (b. l. 70), todėl įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, iš atsakovo valstybei priteistina 100 Eur jam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma. Iš viso iš atsakovo priteistina 165,15 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 ir 5 dalys).

Teismas patyrė 11,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl 4,03 Eur šių išlaidų priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 straipsniai, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-874/2014, patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriuo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) iki vaikų pilnametystės, ir priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo 2019 m. gegužės 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. S. ir A. S. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-152-874/2014 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, kuriuo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti vaikų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,41 Eur) iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,53 Eur (trisdešimt vieną eurą 53 ct) žyminio mokesčio ir 4,03 Eur (keturis eurus 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 165,15 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 15 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.