Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei T. D. dėl garbės ir orumo gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje su patikslintu reikalavimu nurodyta ir teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 15 d., apie 17.30 val. jam einant taku iš savo malkinės link savo buto, prie jo pribėgo atsakovė ir žibintuvėliu šviesdama jam į akis pradėjo šaukti, sakydama: „padla, kodėl vogei mano malkas?“ Kieme buvo ir jo žmona I. T.. Tarp jo ir atsakovės įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė jį užsipuolė iš iškoliavo. Rytojaus dieną jo žmona I. T. nuvyko į Tauragės AVPK, kur jai policijos pareigūnai paaiškino, kad anksčiau į policiją buvo atvykusi ir atsakovė, kuri pareiškė, kad vyras vagia jos malkas. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. pas juos atvyko policijos pareigūnės, kurios ieškovui nurodė, kad tiria atsakovės malkų vagystę. Policijos pareigūnės kartu su atsakove apžiūrėjo jo malkinę, tačiau jos malkų nerado. Dėl tokių atsakovės veiksmų, norėdami gauti informaciją apie visus šiuos įvykius susijusius su tariama malkų vagyste, jis pareiškimu kreipėsi į Tauragės AVPK. Tačiau 2017 m. gruodžio 16 d. jie gavo nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius ir neįrodžius, kad atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio sudėtis. Minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Susidarius tokiai situacijai ieškovas priverstas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nes tuo buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo garbės ir orumo įžeidimo

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės apkaltinimas ieškovą vagimi dėl to kreipimasis į policijos įstaigą bei pasisakymai nurodant, kad ieškovas yra vagis ir vogė atsakovės malkas bei atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004).

Iš šalių duotų paaiškinimų matyti, jog tarp atsakovės ir ieškovo 2017-11-15 (atsakovės teigimu 2017-11-14, tačiau tai ginčo esmės nekeičia) kilo konfliktas - ieškovas teigia, jog atsakovė jį viešai išvadino vagimi ir savo pažeistas teises jis priverstas ginti teisme, o atsakovė neigia taip pasakiusi, tačiau nurodė, kad ieškovas buvo prie jos malkinės ir per malkinės sienoje esančias ertmes krapštė malkas, tokiu būdu jis neteisėtai jas pasisavino.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-11-16 į Tauragės AVPK žodžiu kreipėsi atsakovė, kuri, kaip ji teigia, įtarė ir matė kaip ieškovas vagia malkas iš atsakovės malkinės. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17 esančio 2018-01-16 policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo, matyti, kad specialioje policijos sistemoje buvo suformuota užduotis Nr. 38161815, kuria policijos pareigūnei A. S. nurodyta nuvykti ir susisiekti su atsakove bei pasiaiškinti su Tarasiukais dėl malkų vagystės. Paaiškinti pasekmes dėl vagystės (b. l. 53). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. S. ir A. S. patvirtino, kad pagal nurodytą užduotį nuvyko pas atsakovę nurodytu adresu dėl galimos malkų vagystės. Atsakovė parodė savo malkinę, o po to nuėjo su atsakove pas T.. Tarp ieškovo, jo sutuoktinės ir atsakovės kilo konfliktas, tačiau ne toks, kad būtų buvus pažeista viešoji tvarka. Policijos pareigūnės paprašė T. atrakinti jų malkinės duris. Atsakovė apžiūrėjusi malkinėje esančias malkas pasakė, jog negali atpažinti savo malkų. Atsakovė nerašė pareiškimo, o policijos pareigūnėms patikrinus įvykį ir nepasitvirtinus aplinkybėms tolimesnių veiksmų nebuvo imtasi.

Įstatymas gina asmenines neturtines teises – garbę ir orumą. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.

Asmens teisės į garbę ir orumą pažeidimo gynimas reglamentuotas CK 2.24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš to seka, kad CK 2.24 straipsnio saugomų vertybių pažeidimas civilinėje teisėje padaromas duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumą ir neatitinkančių tikrovės, paskleidimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą, aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

Nagrinėjamu atveju ieškovas išskiria keturis epizodus: pirma tai įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp ieškovo ir atsakovės 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. (nes nėra galimybės tiksliai nustatyti šios datos); antra, kai atsakovė 2017-11-16 kreipėsi į policijos įstaigą ir žodžiu pranešė apie malkų vagystę ir kad jis yra vagis ši įtarusi ieškovą, kad jis vagia jos malkas, apkaltino ieškovą vagyste; trečia, kai atvykus policijos pareigūnėms aiškinantis aplinkybes, šie atsakovės prasimanymai apie malkų vagystes buvo išsakyti policininkėms girdint; ketvirta, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat apkaltino jį vagyste. Vertinant tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą žeminančios ieškovo garbę ir orumą, būtina šiuos epizodus nagrinėti ne kiekvieną atskirai, o kartu visame kontekste. Byloje nenustatyta ar tikrai malkos buvo pavogtos ar ne, nes byloje nėra tokių įrodymų. Tačiau byloje yra duomenų, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. tuo metu tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas susijęs su įtarimu apie malkų vagystes. Esant tokiam šalių konfliktui, kada atsakovė įtarė ieškovą vagiant malkas ir tokioje situacijoje, jeigu ir jam pasakė, kodėl jis iš jos vagia malkas, daugiau niekam negirdint, negalima laikyti, kad taip buvo paskleista tikrovės neatitinkantį informacija žeminanti ieškovo garbę ir orumą, nes tokia informacija nebuvo paskelbta. Toliau, konflikto metu, ieškovui ir atsakovei neišsiaiškinus visų aplinkybių, atsakovė žodžiu sekančią dieną, tai yra 2017-11-16, iškart kreipėsi į policijos pareigūnus dėl, jos manymu, įvykdytos malkų vagystės. Pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tais atvejais, kai teismas nustato, kad toks kreipimasis yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises bei laisves, nukentėjusio asmens teisės yra ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2003; 2004-02-17 nutartis byloje Nr3K-3-56/2004.;2006-04-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2006). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės 2017-11-16 žodiškas kreipimasis į Tauragės AVPK buvo nesąžiningas. Taip ji siekė apginti savo teises. Minėtu pagrindu policijos įstaigoje buvo suformuota užduotis. Užduotyje dėstomos aplinkybės: „Kreipėsi (pareiškimo nerašys, bet būtina nuvykti) T. D...<<...>> kuri įtaria ir matė kaip kaimynas iš to paties namo T. vyras vagia malkas iš D. malkinės. Nuvykti ir susisiekti su pranešėja, bei pasiaiškinti su Tarasiukais dėl vagystės. Paaiškinti pasekmes dėl vagystes.“ Vien iš suformuotos užduoties turinio matyti, kad kalbama apie įtarimą, o suformuota užduotimi buvo siekiama išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir užtikrinti viešąją tvarką bei užsiimti prevencija. Tai patvirtino, pagal užduotį pas atsakovę ir T. nuvykusios, ir teismo posėdžio metu apklaustos policijos pareigūnės. Vien tai, kad atvykus policijos pareigūnėms, atsakovė joms sakė apie galimai įvykusią vagystę ir įtarimą, kad tai padarė ieškovas nesudaro pagrindo teigti, jog taip buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas ir paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kadangi policijos pareigūnės atvyko pagal atsakovės žodinį pareiškimą ir joms suformuluotą užduotį patikrinti atsakovės nurodytas aplinkybes. Jos pasiūlė ieškovui ir jo žmonai atidaryti ir parodyti malkines, siekiant paneigti galimus įtarimus ir taip išsiaiškinti visas aplinkybes. Ieškovas leido apžiūrėti malkinių patalpas atsakovei, o ši apžiūrėjusi savo malkų nerado, todėl ir nebuvo pagrindo policijos pareigūnėms pradėti ikiteisminio tyrimo. Iš Tauragės AVPK pateiktos medžiagos, liudytojų parodymų, ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, jog Tauragės AVPK pareigūnai tiek gavę žodinį paaiškinimą iš atsakovės, tiek gavę ieškovo ir jo sutuoktinės prašymą vertino ir aiškinosi aplinkybes abiem atvejais, tai sprendė pagal kompetenciją ar galimai nebuvo pažeistos šalių teisės. Pažymėtina, jog kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėtvarkos pareigūnams surinkti įrodymus, jei to yra prašoma. Teisę nuspręsti ar yra pagrindas pradėti, atsisakyti pradėti ar nutraukti ikiteisminį tyrimą turi prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi pareigą pradėti ikiteisminį tyrimą gavus duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką ar nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 169 straipsnio 1 dalis, 171 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jo atnaujinimo ar nutraukimo buvo vertinami visi turimi duomenys, bei kitos aplinkybės.

Šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims. Nurodyta informacija apie ieškovą ir jo galimai atliktus veiksmus, reiškiamas nepasitikėjimas jo veiksmais buvo žinomas tik atsakovei, ieškovui ir institucijai, į kurią atsakovė kreipėsi, bet ne visuomenei. Subjektyvi nuomonė išreikšta kreipiantis į teisėsaugos insituciją dėl ieškovo, nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovės, subjektyviam požiūriui į ieškovą netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės, negalima ginčyti prašant ją paneigti, kaip neatitinkančią tikrovės. Teisėsaugos institucija, įvertinusi jai pateiktų duomenų visumą priėmė sprendimą patikrinti įvykio aplinkybes. Tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia ieškovo teiginių, kad kreipimasis į policijos komisariatą buvo nesąžiningas. Vien tai, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, nepaneigia, kad atsakovė neturėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją siekdama apginti, jos vertinimu, pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus. Skirtingai nei interpretuoja ieškovas, jei atitinkamo kreipimosi turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų atlikimo reglamentuotų teisės aktais vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija nėra pranešama tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-56/2004). Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl pažeidžiamų teisių ir interesų negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovės piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kaip tvirtina ieškovas. Nagrinėjamu atveju atsakovės kreipimosi į policijos komisariatą medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-112-252/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-602-513/2018). Ieškovas kaip jo garbę ir orumą įžeidžiantį atvejį taip pat nurodo atsakovės 2018-06-11 teismui pateiktą atsiliepimą į ieškovo ieškinį, tačiau teismas laiko, kad atsiliepimas į ieškovo pateiktą ieškinį yra civilinis procesinis veiksmas civilinėje byloje, kurį atliko atsakovė pareikšdama savo atsikirtimus į ieškovo ieškinį (CPK 142 straipsnis). Savo atsiliepime ji išreiškė savo nuomonę ir pateikė savo argumentus dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl negalima laikyti, kad jos atsiliepimo turinys buvo kažkokios tai tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas žeminant ieškovo garbę ir orumą. Be to, atsiliepime nėra išsireikšta, kad ieškovas yra vagis ar vagia jos malkas, o tik pateikta jos versiją į ieškovo pateiktą ieškinį (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju byloje būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, nėra nustatyta. Kadangi konstatavus, jog atsakovė nepaskleidė ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie ieškovą, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovei atlyginti ieškovui neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Dėl šių aplinkybių ieškovo ieškinys atmestinas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Teismas byloje patyrė 8,32 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,32 Eur (aštuonis eurus, 32 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija, įmonės kodas 188659752, sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AB, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.