- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-521-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00822-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- P. T.
- Atsakovas
- T. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto P. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. T. ieškinį atsakovei T. D. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslinęs savo reikalavimą prašo pripažinti, kad atsakovė paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias tiek žodžiu, tiek ir raštu apie jį, kad jis yra vagis ir vagia jos malkas. Tokie tikrovės neatitinkantys prasimanymai buvo išsakyti jam 2017 m. lapkričio 15 d. apie 17.30 val. jo namų kieme, 2017 m. lapkričio 16 d. žodiniame pranešime Tauragės apskrities VPK ir 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. žodžiu pasakyti policijos pareigūnėms, kurios tyrė tariamos jo padarytos vagystės faktą, taip pat 2018 m. birželio 11 d. atsakovės raštu teismui pateiktame atsiliepime į jo ieškinį. Tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažemino jo garbę ir orumą, todėl privalo ieškovui atlyginti turtinę 300 EUR ir neturtinę 1 500 EUR žalą. Ieškinyje, kuriame patikslintas reikalavimas, nurodyta ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2017 m. lapkričio 15 d. apie 17.30 val. jam einant taku iš savo malkinės link savo buto, prie jo pribėgo atsakovė ir žibintuvėliu šviesdama jam į akis pradėjo šaukti, sakydama: „Padla, kodėl vogei mano malkas?“ Kieme buvo ir ieškovo žmona. Tarp jo ir atsakovės įvyko konfliktas, kurio metu atsakovė jį užsipuolė. Rytojaus dieną ieškovo žmona nuvyko į Tauragės apskrities VPK, kur jai policijos pareigūnai paaiškino, kad anksčiau į policiją buvo atvykusi ir atsakovė, kuri pareiškė, kad vyras vagia jos malkas. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 20 val. pas juos atvyko policijos pareigūnės, kurios ieškovui nurodė, kad tiria atsakovės malkų vagystę. Policijos pareigūnės kartu su atsakove apžiūrėjo jo malkinę, tačiau jos malkų nerado. Dėl tokių atsakovės veiksmų, norėdamas gauti informacijos apie visus šiuos įvykius, susijusius su tariama malkų vagyste, jis su pareiškimu kreipėsi į Tauragės apskrities VPK. Tačiau 2017 m. gruodžio 16 d. jie gavo nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M1-02-01499-17, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius ir neįrodžius, kad atsakovės veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnyje, sudėtis. Minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Susidarius tokiai situacijai ieškovas priverstas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nes tuo buvo pažeminta jo garbė ir orumas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad įvykis vyko ne 2017 m. lapkričio 15 d., o 2017 m. lapkričio 14 d. Ji su ieškovu gyvena kaiminystėje, skirtinguose namuose, turi bendrą kelią, tačiau tvoros nėra. Paaiškino, kad pastebėjo, jog jos malkos dingsta, pradėjo filmuoti malkinę. Malkinė nerakinama, yra siena, kurioje yra skylių ir pakrapščius su grėbliu galima malkas ištraukti. Ji pamatė, kad ieškovas krapštė su grėbliu iš jos malkinės malkas, todėl jam pasakė, kad neimtų malkų. Žodžio „vogti“ apskritai nevartojo. 2017 m. lapkričio 16 d. ji nuėjo į policiją pasikalbėti, kad jie atvažiuotų ir pasikalbėtų su juo, kad jis daugiau neimtų jos malkų, tačiau pareiškimo nerašė. Pasakė, kad ieškovas krapšto iš jos malkinės malkas. Nemano, kad ji negalėjo ateiti į policiją ir pasakyti, kad kaimynas ima jos malkas, dėl to nemano, kad ji kaip nors neteisingai pasielgė. Policijos komisariate jos paklausė, kokia suma įvertina žalą. Ji pasakė, kad žalos nevertino. Policijos pareigūnės atvažiavo tos pačios dienos vakarą apie 20 val. ir kartu su ja ir T. patikrino jų malkinę, tačiau jis savo malkų nerado, nes neatskyrė malkų. Ji nevadino ieškovo vagimi. Atvykus policininkėms jie aiškinosi dėl šių aplinkybių, buvo ir triukšmo, tačiau ji nesistumdė ir nevadino ieškovą vagimi, o sakė, kad jis paėmė malkas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo priteisė 8,32 EUR bylinėjimosi išlaidas valstybei. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
Atsiliepimas
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčo pagrindo nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės ieškovo apkaltinimas vagimi, dėl to kreipimasis į policijos įstaigą ir pasisakymai nurodant, kad ieškovas yra vagis ir vogė atsakovės malkas, atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės yra ieškovo garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Iš šalių duotų paaiškinimų matyti, jog tarp atsakovės ir ieškovo kilo konfliktas, ieškovas teigia, jog atsakovė jį viešai išvadino vagimi ir savo pažeistas teises jis priverstas ginti teisme, o atsakovė neigia taip pasakiusi, tačiau nurodė, kad ieškovas buvo prie jos malkinės ir pro malkinės sienoje esančias ertmes krapštė malkas, tokiu būdu jis neteisėtai jas pasisavino.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovas išskiria keturis epizodus: pirma – įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp ieškovo ir atsakovės; antra – kai atsakovė kreipėsi į policijos įstaigą ir žodžiu pranešė apie malkų vagystę, kad jis yra vagis, ji įtaria ieškovą, kad jis vagia jos malkas, apkaltino ieškovą vagyste; trečia – kai atvykusioms policijos pareigūnėms aiškinantis aplinkybes šie atsakovės prasimanymai apie malkų vagystes buvo išsakyti policininkėms girdint; ketvirta – atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat apkaltino jį vagyste. Vertinant tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, paskleidimą būtina šiuos epizodus nagrinėti ne kiekvieną atskirai, o kartu visame kontekste. Byloje nenustatyta, ar tikrai malkos buvo pavogtos ar ne, nes byloje nėra tokių įrodymų. Tačiau byloje yra duomenų, kad 2017 m. lapkričio 15 d. ar 14 d. tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas, susijęs su įtarimu dėl malkų vagystės.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl garbės ir orumo pagrindų vertinimo nurodė, kad esant tokiam šalių konfliktui, kada atsakovė įtarė ieškovą vagiant malkas, ir tokiai situacijai, kad jeigu ir jo atsakovė paklausė, kodėl jis iš jos vagia malkas (daugiau niekam negirdint), negalima laikyti, kad taip buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, žeminanti ieškovo garbę ir orumą, nes tokia informacija nebuvo paskelbta. Pagal teismų formuojamą praktiką, sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) P. T. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą, pripažinti, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 15 d., 2017 m. lapkričio 16 d. bei 2018 m. birželio 11 d. tvirtindama, kad apeliantas išėjęs iš atsakovės malkinės vogė jos malkas ir yra vagis, paskleidė (išsakė) tikrovės neatitinkančias žinias ir taip pažemino apelianto garbę bei orumą, sugriovė apelianto reputaciją artimųjų atžvilgiu ir visuomenės akyse bei valstybinėse institucijose, priteisti iš atsakovės 300 EUR turtinės žalos atlyginimo, 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Apeliantas dėl įrodymų vertinimo pažeidimų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovės teiginių pagrįstumo, tai yra kada, kokiu būdu, per kelis kartus ir kiek malkų buvo pavogta. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykęs atsakovės malkų vagystės faktas, šis faktas nenustatytas ir policijos komisariate. Apelianto teigimu, šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakoves malkų vagystės fakto 2017 m. lapkričio 15 d. ar 2017 m. lapkričio 16 d. nebuvo, apeliantas malkų nevogė.
4.2. Apeliantas dėl materialinės teisės normų taikymo pažeidimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikydamas kasacinio teismo praktiką padarė nepagrįstas išvadas dėl CK 2.24 straipsnio nuostatų taikymo, tai yra kad atsakovė nepaskleidė žinių tretiesiems asmenims. Apelianto teigimu, pagal teismo išvadas asmuo, kuris įtaria, kad apie jį gali būti paskleistos tikrovės neatitinkančios, melagingos žinios ir prasimanymai ir pažeminta jo reputacija, turėtų kartu su savimi vedžiotis bent du nepriklausomus kviestinius asmenis arba tokį išpuolį spėti nufilmuoti ar įrašyti į garso laikmenas. Nurodo, kad dėl tokių aplinkybių yra ribojamos teisės ginti pažeistą garbę ir orumą.
4.3. Apeliantas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad, atlikus apelianto ir atsakovės konflikto analizę, galima teigi, kad atsakovė tyčia kreipėsi į policiją, žinodama, kad vagystė nėra padaryta, o turėdama keršto ir pykčio motyvus pažemino apeliantą. Nurodo, kad atsakovė taip pat melagingą informaciją paskleidė kaimynams, policijos darbuotojams, atsakovės melagingos aplinkybės pasiekė ir apelianto šeimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė skleidžia melagingą informaciją.
Atsiliepimas
5. Atsakovė T. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
5.1. Atsakovė dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad pastebėjo, kaip iš malkines dingsta jai priklausančios malkos, ir vieną vakarą užklupo apeliantą imantį atsakovės malkas. Nurodo, kad apeliantui pasakė, kad neimtų malkų, ir iškvietė policiją, kad sudrausmintų apeliantą. Teigia, kad pareiškimo nerašė, apelianto nešmeižė, žinių neplatino nei raštu, nei žodžiu, o pats apeliantas yra konfliktiško būdo, pykstasi ir bylinėjasi su visais kaimynais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
8. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovės teiginių pagrįstumo dėl vagystės aplinkybių. Nurodo, kad, atlikus apelianto ir atsakovės konflikto analizę, galima teigti, kad atsakovė tyčia kreipėsi į policiją, žinodama, kad vagystė nėra įvykdyta. Teigia, kad atsakovė taip pat melagingą informaciją paskleidė kaimynams, policijos darbuotojams, atsakovės nurodomos melagingos aplinkybės pasiekė ir apelianto šeimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė skleidžia melagingą informaciją, dėl ko nagrinėjamu atveju buvo netinkamai taikytas CK 2.24 straipsnis. Atsakovė teigia, kad melagingų žinių neplatino nei raštu, nei žodžiu, o pats apeliantas yra konfliktiško būdo, pykstasi su kaimynais.
9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus padarė įrodymų vertinimo ir materialinės teisės taikymo pažeidimų spręsdamas klausimą dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas – ar atsakovės apelianto apkaltinimas vagimi, kreipimasis į policiją bei pasisakymai nurodant, kad apeliantas yra vagis ir vogė atsakovės malkas, yra apelianto garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 16 d. kreipėsi į Tauragės apskrities VPK, nes, kaip ji nurodė, įtarė ir matė, kaip apeliantas vogė malkas iš atsakovės malkinės. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė aplinkybes, kad einantį namo jį užsipuolė atsakovė dėl malkų vagystės (pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 4 d. garso įrašo 9.45 min.). Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė melagingas žinias paskleidė įžeidusi apeliantą konflikto metu, kreipdamasi į policiją dėl vagystės ir nurodydama policijos pareigūnėms, kad apeliantas yra vagis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantas išskiria keturis epizodus: pirma – įvykęs žodinis konfliktas kieme tarp apelianto ir atsakovės; antra – kai atsakovė kreipėsi į policijos įstaigą ir pranešė apie malkų vagystę, kad jis yra vagis ir įtaria apeliantą; trečia – atvykus policijos pareigūnėms ir aiškinantis aplinkybes šie atsakovės galimi prasimanymai apie malkų vagystes buvo išsakyti policininkėms girdint; ketvirta – atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat apkaltino jį vagyste.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta šios nutarties 11 punkte, pagal kasacinio teismo praktiką, bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo laikoma, kad žinios (faktai ir duomenys) yra paskleistos, kai jas, be asmens, apie kurį jos paskleistos, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar atsakovė paskleidė galbūt melagingą informaciją tretiesiems (pašaliniams) asmenims.
14. Įvertinus apelianto paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, liudytojos apelianto sutuoktinės I. T. parodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti daroma išvada, kad asmens garbę ir orumą žeminančios, tikrovės neatitinkančios žinios buvo paskleistos pašaliniams asmenims. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nėra ginčo dėl fakto, jog buvo įvykęs konfliktas tarp apelianto ir atsakovės, tačiau būtina pažymėti, kad apeliantas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprisimena, ar jo žmona girdėjo konfliktą, nurodė, kad konfliktas vyko lauke einant iš malkinės, o sutuoktinė tuo metu valė koridorių ir tik po konflikto apeliantas pasakė sutuoktinei, kad atsakovė jį apkaltino vagyste (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 9.45–15.30 min.). Apelianto sutuoktinė liudytoja I. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad girdėjo, jog buvo įvykęs konfliktas, išgirdo žodžius „padla“ ir „malkos“ ir apeliantas po konflikto sutuoktinei paaiškino, kad atsakovė jį apkaltino vagyste (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 1.33.00–1.14.00 min.). Atsižvelgiant į apelianto paaiškinimus, liudytojos apelianto sutuoktinės I. T. parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad pirmuoju atveju (nutarties 12 punktas) apelianto sutuoktinė girdėjo, kaip atsakovė apeliantą apkaltino vagyste, dėl to nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tuo metu paskleidė melagingą informaciją tretiesiems asmenims. Priešingai, iš apelianto paaiškinimų ir liudytojos I. T. parodymų nustatyta, kad būtent apeliantas po konflikto nurodė sutuoktinei, kad buvo apkaltintas vagyste.
15. Apeliantas nurodo ir kitus epizodus (nutarties 12 punktas), kurie, jo manymu, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė yra paskleidusi melagingą informaciją, tai yra atsakovės kreipimasis į policiją ir pranešimas, kad apeliantas vagia malkas; atsakovės paaiškinimai policijos pareigūnėms, kad ieškovas vagia malkas, ir atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad apeliantas vogė malkas.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006)
17. Sistemiškai aiškinant anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste galima daryti išvadą, kad atsakovės kreipimasis į policijos įstaigą su pranešimu ir paaiškinimai policijos pareigūnėms dėl vagystės aplinkybių negali būti vertinami kaip žinių paskleidimas pašaliniams asmenims, nepriklausomai nuo skundo tyrimo rezultato (nutarties 8 punktas). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja A. S., tyrusi atsakovės pareiškimą dėl malkų vagystės, nurodė, kad tiriant galimos vagystės aplinkybes apeliantas ir jo sutuoktinė buvo konfliktiški, tačiau neprisimena aplinkybių dėl atsakovės kaltinimų apeliantui dėl galimos vagystės (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo garso įrašo 0.50.00–1.00.00 min.). Liudytoja A. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo užduotį nuvykti patikrinti atsakovės pranešimo dėl galimos vagystės. Nuvykus į įvykio vietą atsakovė kaltino apeliantą vagyste ir paprašė apelianto atrakinti malkinės duris, jas apeliantas atrakino ir leido apžiūrėti. Apžiūrėjus malkinę atsakovė savo malkų nerado ir nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena (2018 m. spalio 4 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo 1.00.00–1.10.00 min.). Atsižvelgiant į liudytojų A. S. ir A. S. parodymus, rašytinius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, kad policijos pareigūnės dėl tarnybos priežasčių paskleidė tyrimo informaciją tretiesiems, nesusijusiems su skundo tyrimu, asmenims, tokių duomenų byloje nenustatyta (CPK 178 straipsnis).
18. Atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju būtų buvę paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys apelianto garbę ir orumą. Konstatavus, jog atsakovė nepaskleidė apelianto garbę ir orumą žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių apie apeliantą tretiesiems asmenims, nėra teisinio pagrindo atsakovei atlyginti apeliantui turtinę žalą, kuri, kaip apelianto atstovas nurodė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, yra bylinėjimosi išlaidos (100 EUR žyminis mokestis ir 200 EUR bylinėjimosi išlaidos), ir neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis). Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.