Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-112-252/2017

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-03-03
Bylos Nr.: 2A-112-252/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22529-2015-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas: N. N.

Kategorijos

6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1Apeliacinis procesas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-112-252-2017

Irmantas Šulcas Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22529-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 3.3.1.18; 3.3.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. (N. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1086-933/2016 pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovams daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir N. G. P., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų S. E., L. T., L. T., M. N., A. K., J. Š., E. N., M. Ž., D. Ž., L. F., S. L., A. D., A. V., I. Ž., J. T., I. G., S. M., T. A., dėl teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti žemiau nurodytus (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) ir N. G. P. teiginius apie ieškovą neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą: 1.1) 2013-11-07 Bendrijos pareiškime policijai nurodytą informaciją, kad N. N. nuo šių metų rugpjūčio 5 d. terorizuoja bendrijos valdybą, tą pačią rugpjūčio 5 d. N. N. atvykęs į N. G. P. butą grasino su ja susidoroti, metė statinio apžiūros aktą, vadino jį niekiniu ir reikalavo nehermitizuoti gyvenamojo namo išorinių sienų. N. N. šmeižia ir terorizuoja namo bendriją, nuplėšia nuo skelbimų lentos iškabintus skelbimus, susitarimų nutarimus, o vėliau rašo skundus nurodydamas, kad skelbimai neiškabinami; 1.2) 2014-10-01 Pirmininkės pareiškime nurodytus duomenis, kad N. N. vieną dieną atėjęs į mano butą bandė seksualiai prie manęs priekabiauti, lindo bučiuotis ir pagriebęs mano ranką uždėjo ant savo lytinių organų, aš jį skubiai atstūmiau...Be to seksualiai priekabiavo prie L. T., J. Š. ir kitų namo gyventojų...Mūsų butai yra vienas šalia kito, tai neseniai eidamas pro šalį laiptinėje, kai nieko aplinkui nebuvo, pažadėjo nustumti mane nuo laiptų; 1.3) 2014 m. lapkričio mėn. Bendrijos skunde policijai pateiktą informaciją, kad N. N. nepagristai kreipiasi į įvairias institucijas, nurodydamas tuos pačius faktus, reikalaudamas atsakymų, kuriuos jau yra gavęs, įžeidinėja, šmeižia, grasina fiziniu smurtu, seksualiai priekabiauja, galimai neadekvačiai suvokdamas aplinką, ieškovas gali kelti grėsmę savo ir aplinkinių sveikatai; 1.4) 2014-06-22 Bendrijos rašte savivaldybei nurodyta, kad dėl mūsų namo (duomenys neskelbtini) buto gyventojo N. N. elgesio mes ir profesionalūs psichologai manome, kad tai tipiškas vienišo senyvo amžiaus žmogaus elgesys, praradusio elementarų bendravimų su artimais žmonėmis ir kuris užpildo jį visokiomis skandalingomis situacijomis, kad kaip nors atkreiptų į save dėmesį; 2) įpareigoti atsakovus raštu viešai paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 6 000 Eur neturtinės žalos dėl garbės ir orumo pažeidimo; 4) priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovas yra Bendrijos, kurios pirmininkė N. G. P., narys. 2013 m. liepos - rugpjūčio mėn. prasidėjus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbams, ieškovas siekdamas, kad statybos darbai būtų atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nebūtų pasisavintos namo gyventojų lėšos, kreipėsi į N. G. P., prašydamas leisti susipažinti su namo sienų remonto dokumentais. Po ko, ši ėmė šmeižti ieškovą prieš kitus daugiabučio namo gyventojus. Ji 2013 m. spalio 29 d. ieškovui raštu nurodė, kad su prašomais statybų dokumentais ieškovas gali susipažinti pas S. Š. (duomenys neskelbtini). 2013 m. lapkričio 3 d. S. Š. bute jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis smurtas. Ieškovas 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į policiją su pašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų. Tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, argumentuojant, kad tokio pobūdžio bylos nagrinėtinos privataus kaltinimo tvarka. Pirmininkė, sužinojusi, kad ieškovas pateikė skundą dėl S. Š. veiksmų, 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, paskleisdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie ieškovą, nurodė, kad ieškovas terorizuoja Bendrijos valdybą, grasina susidoroti su pirmininke, įsiveržė į S. Š. butą. Pagal pirmininkės pareiškimą ieškovui atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2014 m. spalio 1 d. pirmininkė antrą kartą kreipėsi į policiją, nurodydama tikrovės neatitinkančius duomenis dėl neva ieškovo atliktų seksualinio priekabiavimo pobūdžio veiksmų jos ir L. T. bei J. Š. ir kitų namo gyventojų bei ketinimų nustumti G. P. nuo laiptų. 2014 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pirmininkė į policiją dar kartą kreipėsi 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškime nurodydama tikrovės neatitinkančius ir ieškovą šmeižiančius duomenis. Atsižvelgdamas į pareiškime išdėstytus argumentus, 2014 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas įpareigojo ieškovui atlikti psichikos būklės patikrinimą. Ieškovui psichikos sutrikimų nepastebėta, kas patvirtina, kad apie jį buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina jo garbę bei orumą. Pirmininkės tikrovės neatitinkančios, ieškovo garbę ir orumą žeminančios, jo gerą vardą gadinančios, pasitikėjimą juo pakertančios informacijos skleidimas, kai ieškovas yra nuolatos šmeižiamas, viešai paskleidžiant apie jį tikrovės neatitinkančius duomenis, bandant sudaryti įspūdį, kad jis yra psichiškai neįgalus seksualinis priekabiautojas, ne tik žemina jo garbę ir orumą, bet patiriamas stresas neigiamai atsiliepia ir jo sveikatai dėl ko teko kreiptis į medikus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo pažeista ieškovo teisė į garbę ir orumą, ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį skausmą, sutriko ieškovo normalus gyvenimo ritmas, miegas, ieškovą ištiko hipertenzijos priepuoliai, pradėjo svaigti galva, sutriko pusiausvyra bei koordinacija, jis turėjo gydytis ligoninėje. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą dėl teisės į garbę ir orumą pažeidimo vertina 6 000 Eur ir prašė teismo taikyti Bendrijos ir pirmininkės solidarią atsakomybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu N. N. patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 1400 Eur atsakovei - Bendrijai bei 9,92 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Apylinkės teismas ieškovo N. N. patikslintu ieškiniu reiškiamą reikalavimą atsakovams Bendrijai ir N. G. P. dėl 2014 m. birželio 22 d. rašte savivaldybei nurodytos informacijos apie ieškovą pripažinimo, kaip neatitinkančios tikrovei, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, atmetė kaip pareikštą netinkamiems atsakovams. Teismas pasisakė, kad ieškovui teisminio nagrinėjimo metu buvo užtikrinama teisė pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba ir ne kartą keliamas klausimas ar reikalavimas pareikštas tinkamiems atsakovams. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nustačius, kad asmuo, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą valstybės instituciją (pareigūną), ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Todėl įvertinęs 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. spalio 1 d. pareiškimų adresuotų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajam policijos komisariatui (toliau – Policijos komisariatui) ir nutarimų, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą turinį, teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, kuriais jie patvirtino, kad kreipimasis į policiją tuo metu atspindėjo faktinę bendrijos ir ieškovo santykių situaciją pripažino, kad nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo minimi kreipimaisi į šią instituciją buvo nesąžiningi. Todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo minimais teiginiais 2013 m. lapkričio 7 d. ir 2014 m. spalio 1 d. pareiškimuose policijai buvo pažeista ieškovo N. N. garbė ir orumas, todėl aptariamą reikalavimą atmetė. Dėl 2014 m. lapkričio 10 d. kreipimosi į Policijos komisariatą teismas nustatė, kad aptariamas prašymas susideda iš dviejų dalių: pirmoje iš esmės atkartotos aplinkybės dėl N. N. kreipimosi į savivaldybę ir Bendriją, antroje dalyje yra pateikiamas N. N. elgesio vertinimas. Teismas pažymėjo, kad pagal minėto akto nuostatas būtent policijos pareigūnai sprendė dėl kreipimosi dėl N. N. psichikos būklės patikrinimo. Teismas antrąją prašymo dalį vertino, kaip besikreipiančios Bendrijos nuomonę, kuri išdėstyta nurodant faktines aplinkybes kreipiantis į policiją. O kadangi pirmojoje prašymo dalyje buvo išdėstytos anksčiau, t.y. 2014 m. spalio 1 d. pareiškime nurodytos aplinkybės, teismas, atsižvelgęs, kad pagal teismų formuojamą praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo minimais teiginiais 2014 m. lapkričio10 d. prašyme policijai buvo pažeista ieškovo N. N. garbė ir orumas. Apylinkės teismas netenkinęs ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovo nurodytus teiginius apie ieškovą kaip neatitinkančius tikrovės, žeminančius ieškovo garbę ir orumą, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovus – Bendriją ir G. P. įpareigoti paneigti ieškovo prašomus duomenis. Nurodė, kad nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo sveikata 2014 m. lapkričio 21 d. pablogėjo dėl atsakovų veiksmų. Ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos (neįrodžius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų) atmetė bei pasisakęs, kad ieškinys netenkinamas ieškovo reikalaujamų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas N. N. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti patikslintą ieškinį atsakovėms daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ir N. G. P. dėl teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai; perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmoje instancijoje ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme; netenkinus ieškovo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31d. sprendimo, sumažinti pirmos instancijos teismo priteistą ieškovui atlyginti atsakovui – Bendrijai bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nei Bendrija, nei jos pirmininkė nėra materialiai atsakingos už 2014 m. birželio 14 d. rašte užfiksuotos informacijos turinį. Tiek į Vilniaus miesto savivaldybę, tiek į policijos pareigūnus buvo kreipiamasi veikiant Bendrijos vardu ir interesais. Šią aplinkybę patvirtino ir Bendrijos valdybos narė L. T., paaiškinusi, kad, jai, kaip valdybos narei, metinis Bendrijos narių susirinkimas pavedė surinkti gyventojų parašus ant 2014 m. birželio 14 d. rašto Vilniaus miesto savivaldybei. Vien tas faktas, jog 2014 m. birželio 14 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vedėjai nėra aiškiai įvardinta, jog jis teikiamas Bendrijos vardu, negali eliminuoti jos materialinės atsakomybės. Todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti ieškinio, atsiliepimo argumentus, kurie siejami su aptariamu reikalavimu. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką, kad pareiškus ieškinį ne tam atsakovui teismas negali apsiriboti formaliu konstatavimu ir atmesti ieškinį. Priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, iš 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškimų Vilniaus miesto policijos komisariatui turinio matyti, kad juose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą aiškiai peržengia atsakovų teisių įgyvendinimo ribas ir pažeidžia ieškovo teises bei laisves, kartu žemina jo garbę bei orumą. Atsakovai kreiptis į policijos pareigūnus nusprendė, po to, kai ieškovas vadovaudamasis Bendrijos Įstatų 3.10.5 punktu pareikalavo gauti informaciją apie Bendrijos veiklą ir tokius veiksmus atsakovės nepagrįstai vertino kaip jų terorizavimą. Atsakovų policijai rašomi pareiškimai ir Bendrijos susirinkimuose viešinama informacija apie ieškovo agresyvų ar neadekvatų elgesį, tikintis prasimanytais faktais, išsigalvojant psichinį ieškovo sutrikimą, sugniuždyti ir sumenkinti jį. Todėl akivaizdu, jog pagrindinis atsakovų kreipimosi į policijos pareigūnus pareiškimais tikslas buvo sąmoningai siekti pakenkti ieškovui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamų veikų padarymu. Nors visa tai buvo išdėstyta ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tačiau priimdamas ginčijamą Sprendimą teismas šių aplinkybių nevertino. Pabrėžia, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad būtų matęs ieškovą atliekant pareiškime įvardintus veiksmus.Apeliantas nesutinka su liudytojų L. T., J. Š. neva patvirtinusių viename iš pareiškime policijai nurodytas aplinkybes, parodymų vertinimu, argumentuodamas jų suinteresuotumu bylos baigtimi bei parodymų nenuoseklumu. Pareiškimuose dėstomų aplinkybių neatitikimą tikrovei patvirtina tai, kad 2013 m. lapkričio 19 d. nutarimu atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškimą Pirmininkė vėl 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi į policiją išdėstydama analogiškas 2013 m. lapkričio 7 d. pareiškimui aplinkybes papildomai iškeldama ir seksualinio priekabiavimo versiją bei grasinimus ją nustumti nuo laiptų. Apelianto vertinimu net ir nustačius, jog 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškime policijai yra išdėstyta atsakovų nuomonė, o ne paskleista tam tikra informacija, pirmos instancijos teismas turėjo pareigą vertinti, ar tokia nuomonė yra etiška ir sąžininga, nes asmens garbė ir orumas yra ginami ir nuo neetiškos ir nesąžiningos nuomonės išreiškimo. Tokia pozicija yra aiškiai išreikšta ir pirmos instancijos teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015. Be to, teismas įrodinėjimo naštą, jog apie ieškovą paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys yra neteisingi, perkėlė pačiam ieškovui. Teismas neatsižvelgė, jog pareiškimuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie ieškovą buvo paskleista ir (duomenys neskelbtini) namo gyventojams bei kitiems asmenims. Teismas, konstatavęs, atsakovų kreipimasis pareiškimais į policijos pareigūnus buvo sąžiningas, nevertino ar identiškos pareiškimų turiniui informacijos paskleidimas tretiesiems asmenims nepažeidžia ieškovo teisių ir teisėtų interesų, nesukelia jam neigiamų išgyvenimų. Atsakovų pašaliniams asmenims išsakyti teiginiai apie tai, kad ieškovas turi psichikos sutrikimų, šmeižia, grasina, seksualiai priekabiauja, grasino nužudyti Pirmininkę ir kita, yra jį žeminančių žinių paskleidimas. Atsakovų piktnaudžiavimas savo teisėmis, sąmoningai pažeidžiant atidumo ir rūpestingumo imperatyvus, priešinga nei nurodė teismas, akivaizdus, todėl ieškovo teisės turėtų būti ginamos, o pirmos instancijos teismo sprendimas panaikintas. Apeliantas nesutinka su išvada, kad jam neturtinė žala atsakovų veiksmais nepadaryta. Priešingai, atsakovų išsakyti teiginiai kitiems asmenims apie jį reiškė tiesioginį nurodymą jo, kaip asmens, įvykdžiusio nusikalstamas veikas, kas nepagrįstai sumenkino ieškovą kitų asmenų akivaizdoje. Pabrėžia, kad ieškovui kitų asmenų nuomonė apie jį yra labai svarbi, o nurodytos tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį paskleidimas dėl ieškovo amžiaus ir charakterio savybių jam sukėlė daug didesnius dvasinius išgyvenimus nei galbūt galėtų sukelti jaunesnio amžiaus, ne tokių tvirtų moralinių įsitikinimų asmeniui. Teismo išvada, kad tarp ieškovo sveikatos pablogėjimo ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryšio, prieštarauja bylos medžiagai ir logikai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo priteista iš ieškovo atlyginti Bendrijai 1400 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelė, pažeidžianti protingumo, teisingumo, sąžiningumo realumo, pagrįstumo kriterijus. Todėl Ieškovui priteistos atlyginti bylinėjimo išlaidos turi būti mažinamos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės Bendrijos atstovas advokatas S. U. prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas – 700 Eur. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, kad reikalavimas susijęs su 2014 m. birželio 14 d. raštu Vilniaus miesto savivaldybei yra nepagrįstas kaip pareikštas netinkamiems atsakovams. Pabrėžia, kad pareiškimais policijai buvo siekiama apsaugoti Bendrijos narių interesus, atsakovę nuo ieškovo grasinimų. Pareiškimai nebuvo paviešinti, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo minimais teiginiais fiksuotasis pareiškimuose buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Dėl 2014 m. lapkričio 1 d. kreipimosi į policiją nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo užpildyta Bendrijos apklausos anketa, pritariant Bendrijos valdybos priimtam sprendimui neatsakinėti į ieškovo skundus, kadangi visi bendrijos reikalai yra sprendžiami susirinkimuose, apie kuriuos informacija pateikiama skelbimų lentoje. Trečią kartą į teisėsaugos institucijas buvo kreiptasi dėl ieškovo nuolatinio ir sistemingo veiksmų Bendrijos ir atsakovės atžvilgiu, išreiškiant nuomone apie galimus ieškovo sveikatos sutrikimus. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad 2014 m. birželio 22d. gyventojų rašte savivaldybei buvo išreikšta įžeidžianti Bendrijos nuomonė. Visų pirma tai buvo ne Bendrijos, o tik dalies namo gyventojų pozicija dėl ieškovo elgesio. Minėtas raštas atsirado spontaniškai aptariant namo problemas visuotiniame susirinkime ir nebuvo patvirtintas Bendrijos sprendimu. Ieškovo nurodomos citatos iš šio rašto vertintinos kaip subjektyvi nuomonė, kuria nebuvo siekta nei pažeminti, nei įžeisti atsakovo. Į kompetentingas valstybės institucijas buvo kreiptasi norint spręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, kad Bendrija ar jos atstovai piktnaudžiavo savo teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31d. sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovo N. N. garbės ir orumo pažeidimo klausimas. Pareiškėjo vertinimu 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. spalio 1 d. ir 2014 m. lapkričio 10 d. pareiškimuose policijai bei kreipimesi, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vedėjai, užfiksuoti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie žemina jo garbę ir orumą. Apylinkės teismas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vedėją pripažino kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, nes tarp šį raštą pasirašiusiųjų nėra įvardinta nei Bendrija, nei jos pirmininkė N.G. P.. Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas). Tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-7-161/2009). Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad raštą, adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vedėjai, pasirašė dalis (duomenys neskelbtini) gyventojų (1 t., b.l. 20). Kreipimesi šešiolika namo gyventojų, išsakė susirūpinimą dėl tvyrančios įtampos sprendžiant namo gyventojams aktualius klausimus, prašė padėti normalizuoti susidariusią situaciją bei akcentavo, kad palaiko namo Bendrijos pirmininkę. Skirtingai nei nurodo apeliantas kreipimosi turinys akivaizdžiai atspindi ne Bendrijos, o namo gyventojų poziciją dėl Bendrijos pirmininkės ir ieškovo konfliktiškų santykių. Ką iš esmės patvirtino ir apelianto nurodoma liudytoja L. T., pabrėžusi, kad idėja kreiptis į šią instituciją kilo po vieno gyventojų susirinkimo, šiems neapsikentus tvyrančios įtampos, sprendžiant bet kokius su namo eksploatacija susijusius klausimus. Duomenų, kad ši liudytoja, kuri pripažino rinkusi ant jai nežinomo asmens parengto rašto, gyventojų parašus, būtų veikusi Bendrijos pavedimu ar interesais nėra. Tai, kad L. T. yra Bendrijos valdybos narė, ar, kad iniciatyva spręsti susidariusią situaciją buvo išreikšta gyventojų susirinkimų išdavoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad kreipimesi yra išreikšta Bendrijos pozicija šiuo klausimu. Apeliantas N. N. nepagrindė savo teiginių, kad šiuo raštu buvo kreipiamasi veikiant Bendrijos vardu ir interesais. Todėl aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, jog ieškinys pareikštas netinkam atsakovui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės. Byloje esantys įrodymai (teismo posėdžio garso įrašas) patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui keisti atsakovus, tačiau su teismo siūlymu nebuvo sutikta. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagrįstai atmetė šioje dalyje ieškovo ieškinį kaip pareikštą netinkamiems atsakovams, todėl apelianto teiginiai, kad teismas negalėjo apsiriboti tik formaliu vertinimu yra nepagrįsti, nes jam buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą tinkamu dėl šio pareikšto reikalavimo. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šių faktų visumos nėra. Apylinkės teismo motyvai, vertinant, ar buvo pažeisti ieškovo garbė ir orumas, pateikti argumentuotai, išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su skundžiamą sprendimą priėmusio teismo išvadomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-507/2006 yra pasisakyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo konstatuoti, kad Bendrijos 2013 m. lapkričio 7 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. lapkričio 10 d. kreipimaisi į Policijos komisariatą buvo nesąžiningi ir, kad šiuose pareiškimuose minimais teiginiais buvo pažeisti ieškovo N. N. garbė ir orumas. Ieškinyje nurodytų pareiškimų fragmentai, kaip pažeidžiantys ieškovo garbę ir orumą, vienaip ar kitaip susiję su Bendrijos vertinimu, jog ieškovas galbūt pažeidinėja jos teises ir teisėtus interesus, trikdo normalią bendrijos veiklą, kad ieškovo elgesys nėra tinkamas ir priimtinas, todėl Bendrija turėjo pagrindą raštu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ieškovo veiksmų vertinimo. Pats ieškovas taip pat neneigia, kad jį su Bendrija ir jos pirmininke sieja konfliktiški ir įtempti santykiai. Tai, kad kita ginčo šalis kreipėsi į teisėsaugos instituciją, prašydama įvertinti ieškovo elgesį, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad kreipimaisi į Policijos komisariatą dėl, galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, peržengė savo teisių realizavimo ribas. Šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad Bendrijos minėtuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovo elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims. Taigi, pareiškimuose nurodyta informacija apie ieškovą ir jo galimai atliktus veiksmus, reiškiamas nepasitenkinimas jo veiksmais buvo žinomas tik atsakovams, ieškovui ir institucijai, kuriai šie visi trys pareiškimai ir buvo adresuoti, t. y. Vilniaus pirmajam policijos komisariatui. Pareiškimų turinys patvirtina, kad jie buvo skirti būtent ikiteisminio tyrimo institucijai, bet ne visuomenei. Subjektyvi nuomonė išreikšta šiuose pareiškimuose dėl ieškovo, nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovų, subjektyviam požiūriui į ieškovą netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės, negalima ginčyti prašant ją paneigti, kaip neatitinkančią tikrovės. Teisėsaugos institucija, įvertinusi jai pateiktų duomenų visumą dėl kiekvieno iš minėtų pareiškimų priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia apelianto teiginių, kad kreipimasis į policijos komisariatą buvo nesąžiningas. Nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą turinys nepaneigia, kad Bendrija turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją siekdama apginti, jos vertinimu, pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus. Skirtingai nei interpretuoja apeliantas, jei atitinkamo kreipimosi turinys tampa žinomu pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija nėra pranešama tretiesiems asmenims (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3-56/2004). Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į teisėsaugos instituciją dėl pažeidžiamų teisių ir interesų negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kaip tvirtina ieškovas. Nagrinėjamu atveju atsakovės kreipimosi į policijos komisariatą medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus. Apeliantas neįrodė, kad pareiškimų turinys atsakovų buvo viešinamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo elgesio, net ir nustačius, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeidė pastarojo garbę ir orumą. Nesant teisinių pagrindų atsakovų veiksmus pripažinti neteisėtais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovų deliktinei civilinei atsakomybei dėl kreipimųsi į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą kilti.

29. Kadangi byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovo garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo dėl reikalavimo paneigti pareiškimuose nurodytas aplinkybes, priteisti neturtinės žalos atlyginimą ar metines palūkanas. Apelianto cituojama kasacinio teismo praktika, teigiant, kad teismas nevertino ar Bendrijos kreipimasis į teisėsaugos institucijas atitinka etiškos ir sąžiningos nuomonės išreiškimo kriterijų, šiuo atveju byloje nėra pagrindo vadovautis, kadangi apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (minėtoje byloje, skirtingai nei šioje, reikalavimas reiškiamas dėl visuomenės informavimo priemonėse žinių (duomenų ir faktų), žeminančių garbę ir orumą paskleidimo).

Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo vertinant įrodymus ar rungimosi principų pažeidimo. Tai, kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009). Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo išvadas grindė byloje surinktų duomenų visuma, atsižvelgęs tiek į ieškovo, tiek į priešingos šalies paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Tiek apeliantui, tiek kitai ginčo šaliai buvo suteiktos galimybės pasisakyti, teikti savo įrodymus, proceso metu šalis atstovavo profesionalūs teisininkai, be to, ieškovas realizavo savo teisę į apeliaciją. Todėl daroma išvada, kad skundžiamame sprendime yra visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės bei objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar proceso eigai keliami CPK reikalavimai.Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo ar taikė ją netinkamai, nėra. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie arba nesusiję su ieškinio dalyku arba neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturi teisinės reikšmės kitokiam civilinės bylos išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo atsakovui - Bendrijai priteistos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismo iš apelianto atsakovui priteista išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, suma yra pagrįsta ne tik atsakovo pateiktais rašytiniais duomenimis, bet ir apylinkės teismo detaliai argumentuota, Rekomendacijose nurodytais tokių išlaidų dydžiui reikšmingais kriterijais. Todėl įvertinus tai, atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršijo Rekomendacijoje nustatytų advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistos sumos mažinti nėra pagrindo.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė - Bendrija patyrė 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (3 t., b.l. 112). Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 8.11 punktą, konstatuoja, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalaus dydžio, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisia 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (j.a.k. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėNijolė Danguolė Smetonienė