Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Patikslintame pareiškime nurodyta: G. V. (toliau – Pareiškėjas) nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu valdo, naudoja ir disponuoja 5,687 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą Pareiškėjui dovanojo sesuo L. M., kuri šį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) paveldėjo mirus jos ir Pareiškėjo tėvui P. V.. Šiame žemės sklype yra nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai: gyvenamasis namas ir kiti ūkiniai, kiemo statiniai, kurie statyti Pareiškėjo senelio – P. V. 1928 metais. Šiais pastatais dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, naudojosi Pareiškėjas, kadangi esančiame gyvenamajame name gyveno su savo šeima, ūkininkavo, mokėjo už šiuose pastatuose sunaudojamą elektros energiją, išvežamas buitines atliekas ir pan. 2025 m. sausio 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Surviliškio seniūnijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) šiame žemės sklype esančiam nekilnojamam turtui žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ir pastatams, unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 30 d. Kauno regiono valstybės archyvo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų“ nurodyta, kad paskutiniais duomenimis (1980-1990 metų laikotarpis) „Surviliškio vienkiemio ūkinėse knygose įrašytas V. O. J. ūkis ir išvardinti šie, ūkiui priklausantieji, pastatai: gyvenamasis namas skardiniu stogu (1930 m.) 89 kv. mtr. bendras (naudingas) plotas, tvartas-daržinė (1957 m.)“. Pareiškėjas 2024 m. vasario 25 d. pateikė prašymą nekilnojamojo turto registrui įregistruoti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esančius pastatus. 2025-03-06 VĮ Registrų centas elektroniniu paštu pateikė atsakymą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 13 straipsnio 4 dalies 2 p. ir 14 str. 1 p. Pareiškėjas nėra „tinkamas subjektas, kuris pagal NTKĮ 13 straipsnį turi teisę teikti prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti. <...> Paaiškiname, kad pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti/pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo asmens turtą, o Jūs su prašymų dokumentų, patvirtinančių savo, kaip O. V. įpėdinio teisinį statusą, nepateikėte.“ O. V. yra mirusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepaveldėjo nei savo senelės O. V., nei savo mirusio tėvo P. V. turto, dėl ko neturi ir negali pateikti paveldėjimo teisės liudijimo, būtino sprendžiant pastatų teisinės registracijos klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Vadovaujantis CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopija; (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopija; Kauno regiono valstybės archyvo pažyma „Dėl pastatų“; Žemės sklypo plano ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių pažymėjimo kopija; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla; 2025 m. sausio 20 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Surviliškio seniūnijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini); 2024-03-06 VĮ „Registrų centras“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini); O. V. Mirties liudijimas), patikslintame pareiškime, teismo posėdyje nurodytos aplinkybės ir argumentai (Pareiškėjas nebuvo mirusiosios O. V. ar mirusio tėvo P. V. turto paveldėtoju, kas patvirtina sąlygą, kad Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. Pareiškėjas nėra daikto savininkas. Pareiškėjo duomenimis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, ką tikėtina patvirtins suinteresuotas asmuo - Kėdainių rajono savivaldybės administracija savo atsiliepimu. Kad turtas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis) parodo ir trečiuoju asmeniu įtraukto VĮ Registro centras pateikti dokumentai. Pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs daiktą – žemės sklypo dovanojimo sutarties pagrindu pradėjęs valdyti dovanotą daiktą, valdo ir žemės sklype esančius pastatus. Tiek Pareiškėjo, tiek jo sesers L. M. nuosavybės teise valdomame žemės sklype stovintys pastatai buvo ir yra valdomi teisėtai, nes žemės sklypo valdymas visada buvo teisėtas, pastatai nebuvo valdomi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Akivaizdu, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), nes Pareiškėjas apmokėdavo visus komunalinių paslaugų mokesčius (elektros, atliekų šalinimo ir pan.), neįregistruoti pastatai buvo valdyti ir yra valdomi kaip savi, nesislapstant, nevengiant valdymo ir naudojimo slėpti. Neįregistruoti pastatai valdomi nepertraukiamai, Pareiškėjas daiktą valdo nuo dovanojimo sutarties sudarymo momento, o jo sesuo L. M. – nuo paveldėjimo momento. Jau minėta, kad visą valdymo laiką neįregistruoti pastatai buvo valdomi kaip savas, daiktas, t. y. Pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Pasisakant dėl valdymas termino, ar valdymo terminas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką, pažymėtina, kad tuo atveju, jei 10 metų laikotarpiu buvo du ar daugiau asmenų, kurie valdydami daiktą išpildė aukščiau paminėtas įstatymines nuostatas dėl daikto valdymo, valdymo terminas sumuojamas. Pareiškėjo ir dovanotosios L. M. statinių valdymo terminas bendrai sudėjus yra ilgesnis nei 10 metų, tad ir ši įstatymo nuostata yra įgyvendinta.) sudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas įrodė visas CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas įgyjamosios senaties taikymo sąlygas: pareiškėjas nėra statinių savininkas; pareiškėjas statinius valdo (juos naudoja pagal paskirtį, moka jų išlaikymo mokesčius) daugiau kaip dešimt metų atvirai ir nepertraukiamai (pareiškėjas statinius formaliai valdo nuo (duomenys neskelbtini), kai jis dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai; L. M. statinius valdė nuo (duomenys neskelbtini), kai paveldėjo žemės sklypą, ant kurio stovi statiniai iki (duomenys neskelbtini), kai ji žemės sklypą padovanojo pareiškėjui; L. M. valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjo ir L. M. valdymas skaičiuojamas kartu t. y. trunka nuo 2003 m. (daugiau nei 22 metus) (CK 4.71 straipsnio 2 dalis; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018)); statiniai nepriklauso valstybei, savivaldybei ar kitiems asmenims; pareiškėjas save laiko teisėtu valdytoju ir tokiu jį pripažįsta kiti asmenys (byloje nėra duomenų, kad per įgyjamosios senaties laikotarpį suinteresuoto asmens L. M. ar pareiškėjo valdymas būtų ginčijamas); nėra duomenų, kad yra asmenų, kurie turėtų daugiau teisių už pareiškėją į jo valdomus statinius. Pažymėtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo statinių statytojas, todėl pagal teismų praktiką jis neturi prievolės įrodinėti, jog pradėjo ir vykdė statinių statybą, gavęs nustatyta tvarka statybos leidimus ir laikėsi statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (tokiu atveju nereikėtų kreiptis į teismą) (Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2021). Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis protingumo, teisingumo, proporcingumo principais negali būti suabsoliutintas suinteresuoto asmens Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos akcentuojamas įrodymų apie statinių pastatymo teisėtumą trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad statiniai pastatyti labai seniai (Kadastrinių matavimų bylos duomenimis statiniai pastatyti 1928 m. – 1930 m.; todėl statybos procesus 1928 m. – 1930 metais reglamentavusių teisės aktų paieška ir vertinimas reikštų neproporcingos įrodinėjimo naštos pareiškėjui sukūrimą; be to, statybos valstybinę priežiūrą atliekantis subjektas – suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime nurodęs, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog statiniai buvo pastatyti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, nenurodė kokių konkrečiai teisės aktų, galiojusių statinių statybų metu, reikalavimus turėjo atitikti pareiškime nurodytų statinių statybų procesai) ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad per visą statinių egzistavimo laikotarpį būtų ginčijamas jų teisėtumas; pastaroji aplinkybė, taip pat pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai (statinių Kadastrinių matavimų byla, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus ir Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą apie statinius) sudaro pagrindą išvadai, kad labai tikėtina, kad statiniai nebuvo pastatyti savavališkai (neteisėtai). Šiame kontekste (t. y. padarius išvadą taikant labiau tikėtina kriterijų) pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022). Nagrinėjamos bylos aplinkybės yra susijusios su sunkiai nustatytinų aplinkybių vertinimu (t. y. statinių, pastatytų prieš beveik šimtą metų, pastatymo aplinkybėmis), todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina kriterijaus taikymas minėtų bylos aplinkybių vertinime, labiausiai atitinka šalių (suinteresuotų asmenų) lygiateisiškumo, sąžiningumo, proporcingumo ir teisingumo principus.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, atsakydamas į suinteresuoto asmens VTPSI atsiliepimo argumentus dėl įrodymų dėl statinių statybos teisėtumo trūkumo, argumentavo, kad atsižvelgiant į tai, kad statiniai pastatyti iki 1989 m., vadovaujantis 2003 m. kovo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo 2.1 punktu, darytina išvada, kad pareiškėjas tinkamai įrodė statinių pastatymo teisėtumą, pateikdamas statinių Kadastrinių matavimų bylą ir Kauno regioninio valstybės archyvo pažymą apie statinius. Teismo vertinimu šie pareiškėjo argumentai pagrįsti iš dalies. Minėtas vyriausybės nutarimas reglamentuoja administracinę procedūrą registruojant senus statinius; civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo procesas vyksta pagal CPK reglamentuojamas įrodinėjimo taisykles, pagal kurias vyriausybės nutarime nurodytų dokumentų pateikimas savaime negali reikšti, kad statinių teisėtumas yra įrodytas, nes statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad minėti dokumentai yra statinių (statybų) teisėtumą pagrindžiantys dokumentai. Kita vertus, minėti dokumentai, sudarė pagrindą išvadai, kad labai tikėtina, kad statiniai nebuvo pastatyti savavališkai (neteisėtai), atsižvelgiant į vertinamų statinių sukūrimo bei valdymo aplinkybes (statiniai pastatyti prieš beveik šimtą metų, pareiškėjas ir buvusi statinių valdytoja nebuvo statinių statytojai, nėra duomenų, kad per visą laikotarpį statinių teisėtumas būtų ginčijamas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta patikslintas pareiškimas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.