Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.3.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.14; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.4.2.5; 1.2.25.5; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2026 m. sausio 9 d.

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamajam A. Š., jo gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis – vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas: 1. 2012 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu; 2. 2017 m. kovo 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 50 MGL (1883 Eur) bauda; 3. 2017 m. balandžio 19 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, galutinė bausmė – 30 parų arešto; 4. 2022 m. gruodžio 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2025 m. birželio 30 d. apie 03.12 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 6,25 km, iki kylant eismo įvykiui, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. birželio 30 d. 04.06 val., alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7310 ARDJ-0016“ (patikros Nr. 226664) nustatytas 2,69 ‰ neblaivumas.

Be to, jis pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: 2025 m. birželio 30 d. apie 03.12 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 6,25 km., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų 9, 14, 127 punktų reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui (KET 9 p.), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,69 ‰ (promilių) neblaivumas) (KET 14 p.), važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę (KET 127 p.), dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo stuburo lūžio tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio keterinės ataugos lūžio, krūtinkaulio lūžio tarp kūno ir rankenos, kraujosruvų kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje, sprande, nugaros krūtininėje, juosmeninėje ir kryžkaulinėje srityje, muštinių žaizdų pasmakrės kairėje pusėje ir kapšelio srityje, nubrozdinimų dešinės ausies kaušelyje, veide, kakle, sprande, juosmens kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, juosmens kairiame šone, abiejų kelių ir blauzdų srityse, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje automobilio keleivis nukentėjusysis A. Z. mirė įvykio vietoje.

Kaltinamasis A. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tiksliai datos nepamena, jis namo iš darbo grįžo neblaivus. Susipyko su savo sugyventine ir tada pasiėmė automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šviesiai mėlynos spalvos, bei išvažiavo iš Akmenės pas A. Z. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tad pasiėmęs A. su juo išvažiavo pas savo tėvą G. Š. į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvykus pas tėvą dar išgėrė degtinės. Tada A. paprašė jį parvežti namo, nors ir jis, ir jo tėvas ragino A. pasilikti miegoti, tačiau jis vis tiek prašė jį parvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tada jis su A. iš (duomenys neskelbtini) kaimo su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis vairavo automobilį, o A. sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Jis paragino A. užsisegti saugos diržą, tačiau A. diržo neužsisegė, o jis saugos diržu automobilyje prisisegė. Netoli (duomenys neskelbtini) kaimo įvyko avarija. Tuo metu jis važiavo apie 90 km/val. greičiu, tačiau dėl buvusio girtumo nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir automobilis vertėsi. Kiek kartų vertėsi nežino. Automobilis po vertimosi atsistojo ant ratų. Tada jis atsisukęs į keleivio pusę pamatė, jog nėra A. Tada išlipo iš automobilio ir pamatė, jog A. guli prispaustas automobilio, nes automobilis buvo be galinių ratų. Jis bandė A. ištraukti iš po automobilio, tačiau jam nepavyko, todėl jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu bei iškvietė pagalbą. Tuo metu A. dar buvo gyvas. Atvykus greitajai medicinos pagalbai A. dar buvo gyvas. A. iš po automobilio ištraukė atvykę gaisrininkai. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė, jog A. Z. buvo jo antros eilės pusbrolis. Jis po įvykio nuvyko pas A. Z. mamą R. A., kurios atsiprašė ir ji jam atleido. Patvirtino, jog R. A. jam neturi pretenzijų dėl žalos. Jis finansiškai prisidėjo prie A. laidotuvių. Nuo šio įvykio alkoholio nebevartoja bei lankosi pas psichiatrą dėl priklausomybės. Patvirtino, jog daugiau taip nebesielgs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, t. y. pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo A. Š. kaltės pripažinimo, jo kaltė yra visiškai įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. birželio 30 d. 03.12 val. registruotu pranešimu ROIK Nr. 0125000370056, kuriame nurodyta, kad nuo Papilės link (duomenys neskelbtini) k., pranešėjas su a/m nuvažiavo nuo kelio į pievą vertėsi a/m ? v/n ??? Žmogus iškrito prispaustas po mašina. Vyrui apie 40 m. Praranda sąmonę. Pranešėjas laukia ant kelio. Pranešė A. Š. (t. 1, b. l. 22-29);

- 2025 m. birželio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Akmenės r., ties (duomenys neskelbtini) k. 1011 kelyje (duomenys neskelbtini) 6,25 km. Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 30-32, 34-46);

- 2025 m. birželio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą Telšių AVPK Mažeikių r. PK aikštelę (t. 1, b. l. 63-64);

- 2025 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad pirmas tikrinimas 03.46 val. – 2,75 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 04.06 val. – 2,69 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 143);

- alkoholio kiekio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. birželio 30 d. 03.43 val. alkoholio kiekio matuokliu A. Š. nustatytas 2,75 ‰ (promilių) neblaivumas, o 2025 m. birželio 30 d. 04.06 val. alkoholio kiekio matuokliu A. Š. nustatytas 2,69 ‰ (promilių) neblaivumas (t. 1, b. l. 144);

- 2025 m. birželio 30 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės forma Nr. 110/a, kurioje nurodyta, jog Pacientas A. Z. Adresu (duomenys neskelbtini) atvykę stebi pacientą prispaustą automobilio. Priėjimas sudėtingas, mėtėsi aplinkui automobilio nuolaužos, sudėtinga atlikti paciento įvertinimą, kol ugniagesiai vadavo nukentėjusįjį iš po automobilio nuolaužų (pacientas buvo prispaustas automobilio), išlaisvinus pacientą ir pervertinus jo būklę jau buvo įvykusi klinikinė mirtis (03.56 val. konstatuota klinikinė mirtis). Pacientas gaivintas pagal asistolijos algoritmą (t. 1, b. l. 82-83);

- 2025 m. liepos 2 d. lavono apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūra vyriškos lyties lavono, gulinčio ant neštuvų GMP automobilyje. Užfiksuoti lavono rūbai bei matomi sužalojimai. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 84-85, 87-90);

- 2025 m. liepos 3 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. „Revolut“ banko kortelė, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 48-49, 52-61);

- 2025 m. liepos 22 d. transporto priemonių perdavimo ir priėmimo aktu Nr. IL1-10992 (PADIS kodas Nr. 00000371655), kuriame nurodyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui Telšių AVPK (t. 1, b. l. 68);

- 2025 m. liepos 3 d. gauta informacija, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra E. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) (t. 1, b. l. 134);

- 2025 m. liepos 15 d. gauta specialisto išvada Nr. M 249/2025 (04), kurioje nurodyta, kad 1. - 2. A. Z. stuburo lūžis tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio keterinės ataugos lūžis, krūtinkaulio lūžis tarp kūno ir rankenos, kraujosruvos kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje, sprande, nugaros krūtininėje, juosmeninėje ir kryžkaulinėje srityje, muštinės žaizdos pasmakrės kairėje pusėje ir kapšelio srityje, nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, veide, kakle, sprande, juosmens kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, juosmens kairiame šone, abiejų kelių ir blauzdų srityse, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais netrukus prieš mirtį. Gyvam asmeniui tokie kūno sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl stuburo lūžio tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu, sukėlusiu nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną, pasibaigusią mirtimi. 3. A. Z. mirtis įvyko nuo stuburo lūžio tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rastas stuburo lūžis tarp kaklinės ir krūtininės dalies, kaklinės dalies VII slankstelio keterinės ataugos lūžis, stuburo lūžio vietoje suspaustos nugaros smegenys. 4. A. Z. lavono tyrimo metu nenustatyta kokios nors ligos požymių, galėjusios įtakoti jo mirtį. 5. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio metu gautų kūno sužalojimų ir A. Z. mirties. 6. Mirusiojo A. Z. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,06 ‰ (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį. 7. Sprendžiant iš užduotyje pateiktų įvykio aplinkybių ir A. Z. lavono tyrimo duomenų, jis kūno sužalojimus patyrė kaip automobilio keleivis, o ne pėstysis. 8. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų duomenimis, A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) 4 val. 30 min. (t. 1, b. l. 79-81);

- 2025 m. rugpjūčio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog VTMT Šiaulių skyriaus autopsijų pagalbinė darbuotoja Rasa Risovienė savanoriškai pateikė A. Z. vilkėtus rūbus: bliuzoną, megztinį, marškinėlius, kelnes, kojines, trumpikes. (t. 1, b. l. 92);

- 2025 m. rugpjūčio 25 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti A. Z. vilkėti rūbai: bliuzonas, megztinis, marškinėliai, kelnės, kojinės, trumpikės. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 94-95, 97-102);

- 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, kuriame nurodyta, jog daiktai: bliuzonas, megztinis, marškinėliai, kelnės, kojinės, trumpikės perduoti saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu: Žemaitės g. 34, Telšiai. Saugomi pagal 2025 m. rugsėjo 3 d. aktą Nr. IL1-12007, PADIS kodas Nr. 00000394830 (t. 1, b. l. 104, 106);

- 2025 m. spalio 11 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, jog automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. „Revolut“ banko kortelė grąžinti A. Š. (t. 2, b. l. 39);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 9 d. duotais nukentėjusiosios R. A. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad A. Z. buvo jos sūnus. Pastaruoju metu A. gyveno jos namuose, kartu su ja. A. iš namų, išėjo 2025 m. birželio 29 d., ryte. Kur A. minėtą dieną ėjo, ji nežino, galimai išėjo pas savo draugą į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaimą), bet kas tas jo draugas atsakyti negali, nes nežino. Kokiu tikslu A. pas jį išėjo taip pat nežino. Po to išėjimo iš namų, A. į namus daugiau negrįžo. Patikslina, kad birželio 29 dieną į namus, jis nebebuvo parėjęs visai, jei būtų buvęs parėjęs tikrai jį būtų sutikusi, nes namuose naudojosi bendromis namų patalpomis. Ji tik sekančią dieną iš A. Š. žmonos susižinojo, kad A. žuvo per eismo įvykį. A. žmonos vardo pavardės nežino, nes labai retai susitikdavo, ją tik pamačiusi gyvai atpažįsta. A. žmona pasakojo, kad A. vežė A. namo, kad abu buvo neblaivūs. Sakė, kad automobilį vairavo A. Kadangi A. buvo neblaivus dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir eismo įvykio metu žuvo jos sūnus A. Daugiau apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo sūnus ji nieko nežino ir nieko negali papasakoti. Nežino, kur tuo metu A. važiavo su jos sūnumi, nežino nei iš kur jie važiavo. A. laidotuvių išlaidomis jai pasirūpinti padėjo giminaičiai. Jai išaiškinta teisė dėl žuvusio A. Z. atstovavimo šiame tyrime, todėl ji nori būti pripažinta nukentėjusiąja. Taip pat, jai yra išaiškinta teisė, kad gali pareikšti civilinį ieškinį, dėl patirtos žalos, bet ji atsisako tai padaryti ir tyrime civilinio ieškinio nereikš. A. jos atsiprašė, ji su juo tarpusavyje susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi. Tarpusavyje su A., 2025 m. liepos 1 d. susirašė susitarimą, kad ji jam jokių pretenzijų neturi (šio lapo kopiją sutinka pateikti prie tyrimo medžiagos) (t. 1, b. l. 109-112);

- 2025 m. liepos 9 d. nukentėjusiosios R. A. prie apklausos protokolo pateiktu ranka rašytu lapu, kuriame nurodyta, kad „2025-07-01 Aš R. A. (duomenys neskelbtini) neturiu jokių pretenzijų A. Š. (duomenys neskelbtini) dėl sūnaus žūties A. Z.. (t. 1, b. l. 113);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 9 d. duotais liudytojo G. Š. parodymais, kur jis parodė, kad jam išaiškinta teisė, kad jis kaip liudytojas, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nes įtariamasis A. Š. šioje byloje yra jo sūnus, bet jis atsisako pasinaudoti šia teise ir sutinka papasakoti ką žino. 2025 m. birželio mėn., tiksliai datos negali pasakyti, nes nepamena, galėjo būti 30 d., apie 2 val., nakties į namus atvyko A. A. atvyko su jo pusbroliu A. Z. A. atvyko su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. numerių nežino, kuris priklauso galimai A., bet to tiksliai nežino. Kas atvykstant vairavo automobilį, jis neklausė, bet mano, kad vairavo A., nes tai jo automobilis. Kai atvyko A. matė, kad jis buvo vartojęs alkoholio, iš kur jis su A. atvažiavo neklausė. Jie atvyko tuo tikslu, kad pas jį dar išgerti alkoholio. Atvyko netikėtai, prieš tai nesiskambino. A. su A. su savimi atsivežė alkoholio, jie turėjo vieną butelį brendžio ar viskio, tiksliai nežino, 0,5 litro talpos. Atvykus į namus, matė, kaip A. išgėrę dar porą stikliukų atsivežto alkoholinio gėrimo, jį gėrė ir A. Neilgai pabuvus girdėjo, kaip A. paprašė A., kad jis jį parvežtų namo. A. sutiko. Todėl jie atsivežtą alkoholį paliko ir abu iš namų išvyko. Jis A. sakė, kad jis nevažiuotų, o liktų miegoti, buvo abiem paklojęs lovą, bet jo nepaklausė ir iš namų vis tiek išvyko. Iš namų jie galėjo išvykti po 2 val. 20 min., jie namuose neišbuvo nė valandos. Išeinant A. ir A. iš namų vidaus, jis jų į kiemą neišlydėjo, išėjo patys, bet per virtuvės langą matė, kaip jie sulipo į tą patį automobilį, kuriuo buvo atvykę. A. atsisėdo į vairuotojo vietą, t. y. už automobilio vairo, o A. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, šalia A. ir iš namų kiemo išvažiavo. Daugiau po to A. ir A. nesutiko. Apie įvykusį eismo įvykį, jis tik ryte išgirdo iš kaime kalbančių žmonių, konkrečiai, kas pasakojo negali dabar atsakyti, nes nepamena. Su pačiu A. po eismo įvykio visiškai nieko nekalbėjo, todėl kas susiję su eismo įvykio aplinkybėmis jis nieko nežino ir nieko negali papasakoti. Jis žino, kad A. neturi išsilaikęs vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo nėra turėjęs (t. 1, b. l. 124-127);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 11 d. duotais liudytojos E. V. parodymais, kur ji parodė, kad jai yra išaiškinta teisė, kad ji pagal įstatymą gali atsisakyti duoti parodymus, arba neatsakyti į kai kuriuos užduodamus klausimus, nes A. Š. yra jos draugas, su kuriuo ji gyvena jau apie 8 metus, tačiau ji atsisako pasinaudoti šia teise ir sutinka duoti parodymus. 2025 m. birželio mėn. iš 29 į 30 d., naktį, kai ji sužinojo, kad A. padarė eismo įvykį. Pamena, kad buvo vėlus metas, galėjo būti apie 12 val., nakties, kai susipyko su A., po ko A. iš namų išėjo. Kur jis išėjo nežino, jo neklausė ir nesidomėjo. A. tą vakarą buvo neblaivus. Apie tai, kad A. būtų išėjęs iš namų ir išvykęs automobiliu nebuvo tokios net minties. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas jos vardu, bet juo naudodavosi abu, tiek A., tiek ji. Patikslina, kad A. juo naudojosi netiesiogiai jis pats, t. y. jis juo pats nevažinėjo, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo, bet esant poreikiui, kur reikdavo jam vykti, jis pasisamdydavo vairuotoją, kuris naudodamasis tuo automobiliu jį nuveždavo, kur jam prireikdavo darbo reikalais ar pan. Tuo automobiliu disponuodavo abu ir kaip jo prireikdavo A., jis neklausinėdavo, ar jis gali pasiimti automobilį. Kiek jai žinoma, A. su tuo automobiliu pats už vairo niekada nevažinėdavo. Po to kai ji įsigijo naują automobilį, juo esant reikalui, labiau naudojosi A., nei ji. Įvykio vakarą, kur tiksliai buvo padėti šio automobilio rakteliai, negali atsakyti, nes tuo nesidomėjo. Įprastai jie būdavo pas A. kišenėje, arba tiesiog padėti koridoriuje prie veidrodžio. Kai A. išėjo iš namų nematė, kad jis būtų išeidamas pasiėmęs raktelius nuo veidrodžio, tai galimai tą kartą jis juos turėjo prie savęs. Apie eismo įvykį, sužinojo naktį, galėjo būti apie 2 val., ar pusę 3, tiksliai laiko nepamena. Paskambino pats A., akivaizdžiai suprato, kad jis buvo išsigandęs. Telefonu jis pasakė, kad: „prisidirbau, padariau avariją“, sakė, kad „T. guli po mašina“, vis kartojo „daryk ką nors“. A. paskambinęs susimaišė ir pasakė ne A., o kito draugo T. vardą. Po to kai išsiaiškino, kad ten T. negalėjo būti, ji dar kartą paskambino A., tada jis jau patvirtino, kad su juo yra ne T., o A., bei pasakė, kad jis jau išsikvietė visas tarnybas. Kalbant telefonu A. jokių įvykusio eismo įvykio aplinkybių nepasakojo, iš jo išsakytų žodžių suprato, kad automobilį vairavo jis. Po to, kai A. grįžo iš areštinės, ir jo paklausus apie eismo įvykio aplinkybes, jis patvirtino, kad automobilį vairavo jis, bet kaip įvyko eismo įvykis, kaip jis nuvažiavo nuo kelio, kaip vertėsi ir kaip išlipo iš automobilio, bei kitų aplinkybių, sakė, kad nepamena. Tik minėjo, kad pats A. prašė parvežti jį namo, nors pats A. jau nebeplanavo vairuoti automobilio, o kodėl vis tiek išvažiavo ir vairavo automobilį, ji negali atsakyti. Sakė, kad A. su A. vyko iš savo tėvo. Minėjo dar tai, kad A. liepė automobilyje užsisegti saugos diržą, bet jis jo nesisegė. Nori pasakyti, kad dėl automobilio sugadinimo ji A. neturi jokių pretenzijų, nes jis pats jį ir buvo nusipirkęs, pastaruoju metu juo jis ir naudojosi, tik kaip minėjo jis buvo registruotas jos vardu. Tuo automobiliu jis laisvai galėjo naudotis, bet kuriuo metu, taip buvo sutarę ir įvykio naktį prieš išvažiuojant automobiliu, jis neprivalėjo iš jos gauti leidimo, nes pasikartos, tas automobilis buvo kaip ir jo, todėl jam jokių pretenzijų nereikš (t. 1, b. l. 130-133).

Byloje nustatyta, jog tiek kaltinamajame akte, tiek 2025 m. lapkričio 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų skiriamojoje nutartyje klaidingai nurodyta kaltinamojo pavardė, nurodyta „Š.“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog kaltinamojo pavardė – „Š.“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės ši padaryta aiški rašymo klaida ištaisytina priimant teismo nuosprendį, jame nurodant teisingą kaltinamojo pavardę – „Š.“.

Dėl veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. Š. 2025 m. birželio 30 d. apie 03.12 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 6,25 km, iki kylant eismo įvykiui, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,69 ‰ neblaivumas. Paminėtina, jog A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus bei sukėlęs eismo įvykį. Įvykio vietoje policijos pareigūnai A. Š. 2025 m. birželio 30 d. 3.46 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,73 promilių neblaivumą, o po 20 minučių, t. y. 2025 m. birželio 30 d. 4.06 val. A. Š. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas mažesnis, t. y. 2,69 promilių neblaivumas. A. Š. sutiko su jam nustatytu neblaivumu (t. 1, b. l. 143). Aplinkybę, jog A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei sukėlė eismo įvykį, byloje patvirtina pats kaltinamasis, asmens blaivumo testo rezultatai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir foto lentelės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą.

Dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, kvalifikavimo

Asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, padaryti kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir kilo pavojingi padariniai (didelė turtinė žala, sveikatos sutrikdymas, mirtis), kvalifikuojami pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį tik tuo atveju, jai dėl minėtų padarinių nustatoma neatsargi vairuotojo kaltė (BK 281 straipsnio 7 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023).

BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 5 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, be kita ko, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šio straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Nustatant priežastinį ryšį turi būti įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių atsiradimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-18-976-2021, 2K-141-697/2021 ir kt.). Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-204-895/2018, 2K-26-648/2019 ir kt.). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (pagrindine ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-141-697/2021). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

Pažymėtina ir tai, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką šis teismas, nagrinėdamas teisės taikymo aspektu su eismo įvykiais susijusias baudžiamąsias bylas, tikrina, ar teismo išvados dėl priežastinio ryšio pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar jos tinkamai motyvuotos ir pagrįstos visų eismo dalyvių padarytų KET pažeidimų analize (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-468/2009, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-26-648/2019, 2K-18-976-2021, 2K-9-976/2022).

Paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, informaciniu pranešimu, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais bei pridėtomis foto lentelėmis, nukentėjusiosios R. A. bei liudytojų G. Š. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais besąlygiškai byloje nustatyta, jog 2025 m. birželio 30 d. apie 03.12 val., kelyje (duomenys neskelbtini) 6,25 km., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 14, 127 punktų reikalavimus – nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,69 ‰ (promilių) neblaivumas), važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, dėl ko nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio bei vertėsi, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo stuburo lūžio tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio keterinės ataugos lūžio, krūtinkaulio lūžio tarp kūno ir rankenos, kraujosruvų kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje, sprande, nugaros krūtininėje, juosmeninėje ir kryžkaulinėje srityje, muštinių žaizdų pasmakrės kairėje pusėje ir kapšelio srityje, nubrozdinimų dešinės ausies kaušelyje, veide, kakle, sprande, juosmens kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, juosmens kairiame šone, abiejų kelių ir blauzdų srityse, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje automobilio keleivis nukentėjusysis A. Z. mirė įvykio vietoje.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus, kurie vienas kitą papildo, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių, jog būtent A. Š. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, o būtent, tai, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio vertėsi, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu, įvykio vietoje dėl patirtų sužalojimų mirė A. Z.

Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 6 dalį, kadangi jis eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, o būtent: stuburo lūžio tarp kaklinės ir krūtininės dalies su nugaros smegenų pažeidimu, stuburo kaklinės dalies VII slankstelio keterinės ataugos lūžio, krūtinkaulio lūžio tarp kūno ir rankenos, kraujosruvų kairės akies vokuose, dešiniame skruoste, dešiniame dilbyje, sprande, nugaros krūtininėje, juosmeninėje ir kryžkaulinėje srityje, muštinių žaizdų pasmakrės kairėje pusėje ir kapšelio srityje, nubrozdinimų dešinės ausies kaušelyje, veide, kakle, sprande, juosmens kairiame šone, dešiniame sėdmenyje, juosmens kairiame šone, abiejų kelių ir blauzdų srityse, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje automobilio keleivis nukentėjusysis A. Z. mirė įvykio vietoje. Kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo A. Z. mirtį byloje patvirtina specialisto išvada Nr. M 249/2025(04). Eismo įvykio aplinkybes byloje patvirtina eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros ir lavono apžiūros protokolai bei foto lentelės. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nurodytais veiksmais kaltinamasis A. Š. padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes dėl jo neteisėtų veiksmų, t. y. padarytų KET pažeidimų, kilo pasekmės, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo A. Z. Būtent A. Š. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl kilusių pasekmių.

Dėl bausmės A. Š. skyrimo

BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų.

A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš byloje esančio nukentėjusios R. A. pateikto raštiško susitarimo matyti, jog A. Š. jos atsiprašė, ji su juo susitaikė ir ji pretenzijų jam neturi, tai pripažintina A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Nepripažintina kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe aplinkybė, jog savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi byloje nėra pateikta duomenų apie žalos atlyginimą, kaip ir nėra pateikta duomenų apie patirtos žalos dydį. Nesutiktina su kaltinamojo gynėjo pozicija, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, o būtent ta aplinkybė, jog nukentėjusysis neprisisegė automobilio saugos diržo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog A. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, nusikalstamos veikos baigtos. Jis dirbantis (t. 1, b. l. 169) bei teigiamai charakterizuojamas savo sugyventinės E. V. (t. 2, b. l. 78) bei Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūno (t. 2, b. l. 76), nevedęs, turintis mažametę dukrą (t. 2, b. l. 80) bei nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 2, b. l. 76), anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 145-149, 151-155, 156-160), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 164-167), UAB Akmenės sveikatos centre Naujosios Akmenės Psichikos sveikatos centre lankosi (t. 2, b. l. 75). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskyrus už nusikaltimą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, o už nuskalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nes bausmė turi sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, jos dydį nustatant artimą minimumui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir A. Š. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas.

BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šiuo atveju taikytini BK 64¹ straipsnio reikalavimai, kadangi A. Š. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, bei vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir paskirta bei subendrinta šiuo nuosprendžiu bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas A. Š. laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 30 d. 3.46 val. (t. 1, b. l. 172-174) iki 2025 m. birželio 30 d. 16.41 val. (t. 1, b. l. 179-180) išbūtas laikas (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir laikytina, jog A. Š. yra atlikęs vieną parą laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką nepritartina tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.

Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nenumato aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. A. Š. nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teismo teistas, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 145-149), yra baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 164-167), yra dirbantis, t. y. vykdantis individualią veiklą, taip pat išklausęs kursus dėl alkoholio neigiamo poveikio ir žalos (t. 2, b. l. 75), kas suponuoja teismui išvadą, jog jis yra linkęs keisti savo gyvenimo būdą, lemiantį jo nusikalstamą elgesį, linkęs jį koreguoti, stengiasi pasitaisyti, t. y. nebevartoti alkoholio, jis parodė, jog jo elgesys gali pozityviai keistis. A. Š. nors ir nevedęs, tačiau turintis mažametę dukrą (t. 2, b. l. 80) bei turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, jis išskirtinai teigiamai charakterizuojamas savo gyvenimo draugės ir dukros mamos E. V. (t. 2, b. l. 78), Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnija nusiskundimų apie A. Š. nėra gavusi (t. 2, b. l. 76), jo nusikalstama veika padaryta spontaniškai, neapgalvojus kilsiančių pasekmių, po sukelto eismo įvykio stengėsi padėti įvykio vietoje nukentėjusiajam A. Z., pats iškvietė pagalbą, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, jog jis kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailisi, nesistengia išvengti atsakomybės, teismui sudaro prielaidas daryti išvadą, kad nusikalstamas veikas padariusio A. Š., antivisuomeniškos nuostatos pasikeitė resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, neskiriant intensyvios priežiūros, jog atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą minėti bausmės tikslai, tarp jų ne tik nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, bus pasiekti, pakanka jam paskirti kelis įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktai).

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pripažinus, kad A. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei 281 straipsnio 6 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jog anksčiau yra teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jog vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas artimas maksimaliam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartų nusikalstamų veikų padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 281 straipsnio 6 dalies dispozicijas, kuriose transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamuose straipsniuose įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas pripažįsta, jog nustačius, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. Š. įvykdytų nusikalstamų veikų padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Nustatyta, kad kaltinamasis A. Š. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas E. V. vardu (t. 1, b. l. 134). Pati E. V. nurodė, jog šiuo automobiliu naudojosi abu su A. Š., jog automobilį buvo nusipirkęs pats A. Š. (t. 1, b. l. 130-131). Naudojant automobilį padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymą, transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 1–2 dalys, 4 dalies 3 punktas, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nesutiktina su prokuroro pozicija, kad tikslinga konfiskuoti transporto priemonės vertę – 500 Eur, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo sugadinta nepataisomai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, darytina išvada, jog turi būti išieškoma tokia transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri atitinka transporto priemonės vertę sprendimo dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo priėmimo metu, t. y. po eismo įvykio sugadinto, o ne tokio paties nesugadinto automobilio vertė. Teismo nuomone, konfiskuojant nesugadinto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą kaltinamasis nepagrįstai atsidurtų blogesnėje padėtyje lyginant su ta, kuri būtų nusprendus taikyti turto konfiskavimą natūra, nes pastaruoju atveju transporto priemonė būtų konfiskuojama tokios būklės, kokia ji buvo po eismo įvykio, nenustatant kaltinamajam pareigos atkurti jos techninės būklės iki įvykio ar kompensuoti prarastos turto vertės pinigais. Byloje nėra nustatyta automobilio vertė po eismo įvykio, todėl nesutiktina su prokuroro pozicija dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, atsižvelgiant į tai, kad tai pablogintų kaltinamojo padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kaltinamajam A. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 72⁵ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. Š. 2025 m. birželio 30 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 27-29), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 14-16) bei dokumentų paėmimas (t. 2, b. l. 20-22), kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. Š. išaiškintina laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl proceso išlaidų

BPK 103 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Telšių apskrities vyriausiasis komisariatas patyrė išlaidas, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidas (nuo 2025 m. birželio 30 d.) – 52,54 Eur (su PVM) per mėnesį (t. 2, b. l. 69), už 6 mėnesius 10 dienų (iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2026 m. sausio 9 d.) – 332,74 Eur, visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 105 straipsniu iš A. Š. priteistina Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui viso 332,74 Eur.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2025 m. liepos 3 d. nutarimu perduota saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 66) ir 2025 m. liepos 22 d. transporto priemonių perdavimo ir priėmimo aktu Nr. IL1-10992 (PADIS kodas Nr. 00000371655) perduota saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (t. 1, b. l. 68), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai; transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. „Revolut“ banko kortelė, kurie 2025 m. spalio 11 d. pakvitavimu grąžinti A. Š. (t. 2, b. l. 39), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, palinktini grąžinti A. Š.; A. Z. vilkėti rūbai: bliuzonas, megztinis, marškinėliai, kelnės, kojinės, trumpikės, kurie 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu (t. 1, b. l. 104) perduoti saugoti pagal 2025 m. rugsėjo 3 d. aktą Nr. IL1-12007, PADIS kodas Nr. 00000394830, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu: Žemaitės g. 34, Telšiai (t. 1, b. l. 106), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini; vienas CD, esantis voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Š. gražintina jo vardu išduota Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), esanti voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, ir paskirti jam 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir A. Š. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. birželio 30 d. 3.46 val. iki 2025 m. birželio 30 d. 16.41 val. (1 (vieną) dieną) ir laikyti, jog A. Š. yra atlikęs 1 (vieną) parą laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais A. Š. paskirtos 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą, arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. Š., kad jis privalo: susisiekti su probacijos tarnyba – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrių (Akmenės rajone) per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos; atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti A. Š., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. Š. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 30 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, periodinę registraciją policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.

Pripažinti proceso išlaidomis išlaidas už transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą ir priteisti iš A. Š. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 332,74 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus 74 centus) proceso išlaidų. Pinigus pervesti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sąskaitą Nr. LT96 7044 0600 0782 1032, esančią AB SEB banke.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri saugoma Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių įrodymų valdymo ir sandėlių skyriuje, perduoti už konfiskaciją atsakingai institucijai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. „Revolut“ banko kortelę, palikti grąžintus A. Š.;

- bliuzoną, megztinį, marškinėlius, kelnes, kojines, trumpikes, kurie pagal 2025 m. rugsėjo 3 d. aktą Nr. IL1-12007, PADIS kodas Nr. 00000394830, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, sunaikinti;

- 1 (vieną) CD, kuris yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės, palikti byloje visą jos saugojimo laikotarpį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. Š. vardu išduotą Lietuvos Respublikos Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra voke prisegtame prie baudžiamosios bylos antro tomo galinio viršelio vidinės pusės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.