Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4405-2025 (ROIK 25265922820) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4405-2025 A. R. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad jis 2025 m. vasario 16 d. 22.06 val. Kaune, Savanorių pr. 447A, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,41 promilės neblaivumas. Nutarimu A. R. buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Institucija atsiliepimu į A. R. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi A. R. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. A. R., atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, buvo paskirta mažiausia sankcijoje numatyta bauda ir trumpiausias teisės atėmimo 6 mėnesių terminas kartu skiriant administracinio poveikio priemonę — draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat trumpiausiam sankcijoje numatytam, 12 mėn. terminui.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimu A. R. buvo pripažintas padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. R. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde nurodytos aplinkybės ir A. R. skunde pateikti paaiškinimai apie tai, kad administracinio nusižengimo dieną prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Teismo posėdžio metu A. R. administracinio nusižengimo dienos įvykius paaiškino plačiau: minėtos dienos išvakarėse naktį nemiegojo, nes grįžinėjo lėktuvu iš Stambulo, kur buvo komandiruotėje, tuomet tiesiai iš Vilniaus važiavo į darbą į Kauną, kur atidirbo visą dieną ir išvažiavo žaisti padelio. Po padelio žaidimo suvartojo vieną alaus, pasijuto, kad silpnai jaučiasi, todėl Kaune išsinuomojo viešbutį Kaune ir į Vilnių nevažiavo. Buvo įsijungęs telefono programėlę, matė, kad yra policijos reidas, bet važiavo, nes buvo užtikrintas, kad po vieno alaus nebus nieko blogo ir labai nustebo, kad tiek pripūtė. Ir tik paskui įvertinęs viską, kad nemiegojo naktį, kad visą dieną dirbo, kad sportavo – matyt to vieno alaus ir užteko. Faktą, kad gėrė vieną skardinę alaus patvirtina ir įrašas administracinio nusižengimo protokolas, kurį pasirašė A. R. ir paaiškino, kad išgėrė skardinę 0,4 l alaus „Anarchist“ po padelio. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2025 m. vasario 16 d. 22.43 val. Iš neblaivumo nustatymo akto surašyto 2025 m. vasario 16 d. 22.24 val. matyti, kad asmuo alkoholį vartojo prieš 15 minučių, alkotesteriu buvo atlikti du patikrinimai. Pirmas tikrinimas atliktas 2025 m. vasario 16 d. 22.07 val. ir buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas, antras tikrinimas atliktas 2025 m. vasario 16 d. 22:23 val. ir buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. A. R. su tikrinimo rezultatais sutiko ir protokolą pasirašė. Administracinio nusižengimo padarymo dieną, 2024 m. vasario 16 d. A. R. sprendimu buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, nes asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus. Su sprendimu A. R. susipažino pasirašytinai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad A. R. 2025 m. vasario 16 d. įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,41 promilės neblaivumas. A. R. teismui pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno Klinikos medicinos dokumentų išrašą, kuriame rašoma, kad A. R. į skubios pagalbos skyrių atvyko alkoholio kiekiui nustatyti pačiam prašant 2025 m. vasario 16d. 23.19 val. vartojęs minimą dieną 21.15 val. 400 ml alaus. Kraujas buvo paimtas 2025 m. vasario 16 d. 23.25 val. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 868/2025(01), kad A. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,23 promilės etilo alkoholio. Remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau – Neblaivumo nustatymo taisyklės), 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad A. R. į gydymo įstaigą atvyko 23.19 val., t. y. ne vėliau kaip per valandą nuo antrojo tikrinimo, kuris buvo atliktas 22.23 val., kraujas buvo paimtas 23.25 val., t. y. praėjus 1 val. 2 min. nuo antrojo tikrinimo, specialisto išvadoje nurodyta, kad A. R. kraujyje rasta 0,23 promilės etilo alkoholio, ši išvada nepaneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis rezultatų, o tik patvirtina, kad A. R. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, kadangi jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,23 promilės etilo alkoholio. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Nepratusio vartoti alkoholį suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promiles per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Taigi, praėjus atitinkamam laikotarpiui, net ir nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirtinai sumažinti, dalis alkoholio iš organizmo pasišalina. Akivaizdu, jog kol pareiškėjas nuvyko iki medicinos įstaigos ir buvo paimtas jo kraujo mėginys, alkoholio kiekis jo kraujyje galimai sumažėjo iki leistinos normos. Nors medicinos įstaigos pateiktose išvadose nurodoma, kad asmuo medicinos įstaigoje neviršijo leistino 0,40 promilių neblaivumo laipsnio, tačiau kaip minėta aukščiau asmuo į gydymo įtaigą nuvyko 1 val. 2 min. po policijos pareigūnų antrojo patikrinimo alkotesteriu, patikrinimo metu pareiškėjo neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, todėl jis galėjo išblaivėti dėl natūralių procesų organizme. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad praėjus 16 minučių po pirmojo tikrinimo, antruoju tikrinimu jam buvo nustatytas 0,12 promilės mažesnis girtumas. Kartu tai reiškia, kad tarp duomenų, gautų patikrinus alkotesteriu, ir medicinos įstaigos išvados nėra jokių prieštaravimų, nes alkoholio koncentracija kraujyje laipsniškai mažėja. Pažymėtina, kad būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, objektyviai turėjo suprasti, kad sėsti vairuoti automobilį negalima, net jei ir nejauti alkoholinių gėrimų įtakos organizmui, koncentracijai, nes prieš 15 minučių išgėrė alaus (šis faktas nurodytas Neblaivumo nustatymo akte), prieš tai naktį nemiegojo, visą dieną dirbo ir dar žaidė padelį (šiuos faktus papasakojo A. R. teismo posėdžio metu), tačiau teismo posėdžio metu A. R. teigė, kad jautėsi silpnai, todėl nutarė nevažiuoti namo į Vilnių, o išsinuomojo viešbutį Kaune. A. R. jausdamasis silpnai vis tiek sėdo prie automobilio vairo būdamas neblaivus ir tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 15 dalį eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors A. R. skunde nurodė aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi jautėsi puikiai ir nesijautė neblaivus, tačiau tai niekaip jo atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad A. R., kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga darbo, dėl teisėjavimo futbolo rungtynėse ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo darbdaviui, futbolo bendruomenei ar net kitiems eismo dalyviams. Pritartina Institucijos argumentui, kad A. R. žinodamas, kad vairuotojo pažymėjimas, jo gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo.

Vien tai, kad už analogišką administracinį nusižengimą A. R. baustas nebuvo, jo nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme jis elgiasi taip, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas doras pilietis – laikosi teisės aktų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors už analogišką administracinį nusižengimą A. R. baustas nebuvo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2025 m. kovo 18d. duomenimis) matyti, kad A. R. daug kartų baustas už greičio viršijimą. Pažymėtina ir tai, kad A. R. žinodamas, kad dėl darbo specifikos ir dėl teisėjavimo futbolo rungtynėse, itin svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, jausdamasis silpnai, vis dėlto nusprendė vairuoti padidinto pavojingumo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į save, tiek į savo darbus (orlaivių aptarnavimą ir teisėjavimą), kurie yra jo pragyvenimo šaltinis ir jiems atlikti yra reikalinga teisė vairuoti. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbai siejami su poreikiu vairuoti transporto priemonę, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, jau egzistavo A. R. darant administracinį nusižengimą.

Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija skirdama baudą skyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams (minimalus laikotarpis), tuo tarpu pasibaigus šiam terminui A. R. galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jo teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus, vien dėl to, jog negali vairuoti.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. R. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. kovo 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4405-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,

nutaria:

netenkinti A. R. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Neringos Petrauskienės 2025 m. kovo 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4405-2025 (ROIK 25265922820) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.