Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2S-650-934/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2S-650-934/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34311-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
mažosios bendrijos „Revita Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-650-934/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34311-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Revita Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2683-433/2020, kuria nutarta atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2683-433/2020 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Revita Group“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui S. A. V. dėl atsakovo 2019-11-06 vienašališko 2014-10-01 negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

2. 2020-02-20 ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 1) areštuoti atsakovui S. A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 875 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti šį turtą; 2) uždrausti atsakovui S. A. V. sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis dėl atsakovui priklausančių 875 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios išnuomotos ieškovui pagal 2014 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Šalies argumentai

3. Prašyme nurodė, kad 2019-11-06 tarp atsakovo ir buvusio subnuomininko UAB „Tradicija ir stilius“ sudaryta nauja Patalpų nuomos sutartis. Nuo 2019-12-11 tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Nuomos sutartis išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro bei įregistruota nauja Patalpų nuomos sutartis. Taigi, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo faktinis įvykdymas yra itin apsunkintas. Nauja Patalpų nuomos sutartis tarp atsakovo ir subnuomininko buvo sudaryta 2019-11-06, t. y. tą pačią dieną, kai buvo neva nutraukta su ieškove sudaryta Nuomos sutartis. Akivaizdu, kad atsakovas ir subnuomininkas dar minėtų derybų metu susitarė dėl ieškovės investicijomis pagerintų atsakovo patalpų bei išvystyto viešbučio verslo perėmimo neteisėtai nutraukant Nuomos sutartį bei tarpusavyje sudarant naują Patalpų nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Nuomos sutartis dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų šiai dienai yra išregistruota iš viešojo registro, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo gali siekti perleisti Patalpas tretiesiems asmenims arba, nutraukus šiuo metu su subnuomininku sudarytą sutartį, sudaryti naują Patalpų nuomos ar kitą savo pobūdžiu analogišką sutartį su kitais trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu dar labiau apsunkinant ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo faktinį įvykdymą, įskaitant Patalpose likusio ir iki šiol atsakovo naudojamo ieškovo turto susigrąžinimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas S. A. V. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškinio reikalavimas pripažinti vienašališką 2014-10-01 negyvenamųjų patalpų sutarties, sudarytos tarp ieškovės MB „Revita Group“ ir atsakovo S. A. V., nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, niekaip nesusijęs su reikalavimu taikyti turto areštą. Vertinant ieškovės argumentą, kad ji šį prašymą iš naujo reiškia, nes tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nėra suprantama kaip prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų įtakoti šią situaciją bei įtakotų sprendimo vykdymą, nes sutartis jau sudaryta ir apie jos sudarymą paskelbta Nekilnojamojo turto registre, t. y. šis sandoris išviešintas, todėl prašymas turėtų būti atmestas.

5. Trečiasis asmuo UAB „Tradicija ir Stilius“ pateiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ieškovės reikalavimas uždrausti sudaryti naujas sutartis yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi. Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės prašymą šioje dalyje, nes toks prašymas jau yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi, kuri yra privaloma ir turi būti vykdoma. Ieškovės reikalavimas areštuoti atsakovo turtą yra nesusijęs su ieškinio reikalavimais. Atitinkamai, net jei byloje ir būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, toks sprendimas apskritai nereikalautų priverstinio vykdymo veiksmų. Aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių kontekste buvo pripažintas tikėtinas ieškinio pagrįstumas, reiškia tik tai, kad ieškovės ieškinys atitinka minimaliausius keliamus reikalavimus, kad jame nurodytos bent kokios nors faktinės aplinkybės, ir toks ieškinys gali būti nagrinėjamas teisme, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad toks ieškinys bus pripažintas pagrįstu išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-25 nutartimi ieškovės MB „Revita Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

7.1. Šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Teismas, taip pat įvertinęs grėsmę, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – tiek dėl atsakovo turto arešto, tiek dėl uždraudimo atsakovui sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis, – proporcingumą siekiamiems tikslams, sprendžia, jog prašymas taikyti aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemonės nėra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas;

7.2. Ieškovė neginčija atsakovo nuosavybės teisių į aukščiau minėtas patalpas, atsakovui nereiškiami jokie turtiniai reikalavimai, todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu teismas turėtų apriboti atsakovo nuosavybės teises į teisėtai įgytą nekilnojamąjį turtą;

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė, prašydama taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovui S. A. V. sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis dėl atsakovui priklausančių patalpų, remiasi tik prielaidomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė MB „Revita Group“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės MB „Revita Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo S. A. V. atžvilgiu tenkinti visa apimtimi (2 t., b. l. 1-6).

9. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Pirmosios instancijos teismas byloje jau kartą sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei nenuginčijamai konstatavo, kad ieškovės ieškinyje keliami reikalavimai yra prima facie pagrįsti. Šią išvadą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2020-01-09 nutartimi civ. byloje Nr. e2S-29-232/2020. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių, kurie tariamai paneigtų ieškovės ieškinyje keliamų reikalavimų preliminarų pagrįstumą ir leistų juos vertinti kitaip nei jie jau buvo įvertinti šio bei apeliacinės instancijos teismo;

9.2. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu galimai perleidus patalpas tretiesiems asmenims ir sudarius naujas Patalpų nuomos sutartis su trečiaisiais asmenimis, faktinis ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas, t. y. ieškovės grąžinimas į Patalpas, taptų neįmanomu, kadangi naujajam Patalpų savininkui nepereitų atsakovo su ieškove sudarytoje Nuomos sutartyje numatyti įsipareigojimai;

9.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pateikdamas jokiais objektyviais įrodymais neparemtus argumentus dėl tariamo reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo, tiesiog bando dangstyti savo ankstesne nutartimi, kuria nepagrįstai buvo atsisakyti taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, padarytas klaidas;

9.4. Skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė neva remiasi tik subjektyviomis prielaidomis dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, nepateikdama jokių konkrečių įrodymų;

9.5. Atsižvelgiant į ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, akivaizdu, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės leistų atsakovui toliau valdyti ir naudotis patalpomis bei gauti su subnuomininku sudarytoje Patalpų nuomos sutarties nustatyto dydžio pajamas. Taigi, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės esmingai nevaržytų atsakovo teisių bei leistų teismui tik užtikrinti esamą situaciją.

Atsiliepimas

10. Atsakovas S. A. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti, o Vilnius miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas atstovavimo išlaidas (2 t., b. l. 9-10). Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai motyvavo savo nutartį, atskirajame skunde nebuvo pateikta jokių svarių argumentų dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, todėl tenkinti ieškovės atskirojo skundo jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Nėra suprantama kaip ieškovės prašymas areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti šį turtą, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, nes vienintelis ieškinio reikalavimas pripažinti vienašališką 2014-10-01 negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, niekaip nesusijęs su reikalavimu taikyti turto areštą. Kitas ieškovės reikalavimas uždrausti sudaryti naujas sutartis jau buvo teiktas kartu su ieškiniu ir buvo teismo nutartimi, kurią apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, atmestas, t.y. jis reiškiamas pakartotinai, todėl jau vien todėl turėtų būti atmestas.

11. Trečiasis asmuo UAB „Tradicija ir Stilius“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020-02-25 nutartį (2 t., b. l. 11-16).

12. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi nagrinėjamiems klausimams:

12.1. Ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios. Taigi, vien ta aplinkybė, kad priimant 2019-11-21 nutartį ieškinys buvo laikomas prima facie pagrįstu, visiškai nereiškia, kad toks vertinimas yra galutinis ir nesikeičiantis, ar kad vėlesnėje proceso stadijoje, pavyzdžiui, sprendžiant naują ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir byloje turint daugiau įrodymų, ieškinys taip pat (automatiškai) turėtų būti laikomas kaip prima facie pagrįstu;

12.2. Net jei byloje ir būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas neteisėtu, toks sprendimas apskritai net nereikalautų priverstinio vykdymo veiksmų. Net jei atsakovas turtą ir perleistų (nors byloje nėra jokių duomenų apie tokius ketinimus), tai neturėtų įtakos galimybei tenkinti ieškovė ieškinį ir pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutarties, kuria nutarta atmesti ieškovės MB „Revita Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

14. Byloje nustatyta, kad 2019-11-15 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti vienašališką 2014-10-01 negyvenamųjų patalpų sutarties, sudarytos tarp ieškovės MB „Revita Group“ ir atsakovo S. A. V., nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (1 t., b. l. 1-9). 2020-02-20 ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė areštuoti atsakovui S. A. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 875 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui disponuoti areštuotu turtu, įkeisti ar kitu būdu suvaržyti šį turtą, taip pat uždrausti atsakovui sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis dėl atsakovui priklausančių 875 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios išnuomotos ieškovui pagal 2014 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t., b. l. 150-154). Prašymą argumentavo tuo, kad 2019-11-06 atsakovas sudarė naują ginčo patalpų nuomos sutartį, o su ieškove sudarytą išregistravo, todėl ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo faktinis įvykdymas yra itin apsunkintas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų šiai dienai yra išregistruota iš viešojo registro, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo gali siekti perleisti patalpas tretiesiems asmenims arba, nutraukus šiuo metu su subnuomininku sudarytą sutartį, sudaryti naują Patalpų nuomos ar kitą savo pobūdžiu analogišką sutartį su kitais trečiaisiais asmenimis, tokiu būdu dar labiau apsunkinant ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo faktinį įvykdymą, įskaitant patalpose likusio ir iki šiol atsakovo naudojamo ieškovės turto susigrąžinimą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., b. l. 175-179). Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo teigti, kad ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas ir galėtų būti tenkinamas. Teismas, taip pat įvertinęs grėsmę, jog galimas palankus ieškovei teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – tiek dėl atsakovo turto arešto, tiek dėl uždraudimo atsakovui sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis, – proporcingumą siekiamiems tikslams, sprendė, jog prašymas taikyti aukščiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemonės nėra pagrįstas bei tinkamai motyvuotas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

16. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pirma, ieškovo įsitikinimu ieškinys yra prima facie pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kurie tariamai paneigtų ieškovės ieškinyje keliamų reikalavimų preliminarų pagrįstumą; antra, atsakovas, išnuomodamas patalpas UAB „Tradicija ir stilius“, elgėsi nesąžiningai, todėl yra grėsmė, jog ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

17. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, nedetalizavo tokios išvados pagrindimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, netekindamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės pagrįstai nurodė, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, nėra susijęs su ieškinio reikalavimais, nes byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į ginčo patalpas, o prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – draudimą sudaryti nuomos, panaudos (ir kt.) sutartis, nepagrįstas objektyviais duomenimis.

18. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Taigi, tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir būsimo teismo sprendimo vykdymo turi būti tiesioginis ryšys, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti materialiųjų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, įvykdymą.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pateiktu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti vienašališką 2014-10-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės MB „Revita Group“ ir atsakovo S. A. V., nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Ginčo dėl nuosavybės teisių į patalpas tarp šalių nekilo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonės – turto areštas, nėra tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovo prašymo. Priešingu atveju, jo tenkinimas, neatitiktų proporcingumo reikalavimų, nes varžytų atsakovo teises labiau, nei tai būtina jų taikymo tikslams pasiekti.

20. Be to, teismų praktikoje pažymima, jog reiškiamas reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, nereiškiant kitų materialinių teisinių reikalavimų, ieškinio patenkinimo atveju reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai nustatymą ir toks reikalavimas negali būti užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kuriomis būtų nustatomi turtinio pobūdžio ribojimai. Pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinį (t. y. pripažinus sutarties nutraukimą neteisėtu (negaliojančiu) nuo ab initio (nuo pradžios)), būtų pratęstas (atstatytas) ieškovės su atsakove sudarytų sutarčių galiojimas tomis pačiomis sąlygomis ir atsakovas negalėtų remtis aplinkybėmis, kad šalių sutartis buvo nutraukta teisėtai (Vilniaus apygardos teismo 2019-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-562-430/2019). Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; 2014-03-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018-11-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018). Taigi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, spręstina, jog nagrinėjamu atveju ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebus reikalingas priverstinis vykdymas, dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ne galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovo pareigų, kylančių iš ginčo sutarties, tolimesnį vykdymą.

21. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats ieškovas nurodė, jog ginčo patalpos yra išnuomotos, tačiau duomenų apie atsakovo ketinimus su kitais asmenimis sudaryti nuomos, panaudos ar kitas sutartis, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl galimos grėsmės kitiems asmenims išnuomojant patalpas nėra pagrįstos objektyviais duomenimis. Nesant patikimų duomenų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, nėra pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, viena vertus, tiesiogiai nesusijusios su ieškinio reikalavimu, kita vertus, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis negali būti užtikrintas ieškinio reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, remiantis apelianto argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo klausimą.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės MB „Revita Group“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

Teisėjas Žilvinas Terebeiza