- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-29-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34311-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- MB „Revita Group“
- Atsakovas
- Sauliui A
- Trečiasis asmuo
- UAB „Tradicija ir Stilius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo MB „Revita Group“ ieškinį atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo MB „Revita Group“ ieškinį atsakovui Sauliui A. V. dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Tradicija ir Stilius“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas MB „Revita Group“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališką 2014 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų sutarties, sudaryto tarp ieškovo MB „Revita Group“ ir atsakovo Sauliaus A. V., nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui ir/ar jo pasitelktiems tretiesiems asmenims reikalauti atlaisvinti atsakovo nuomojamas patalpas bei imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovui naudotis atsakovo nuomojamomis 875 kv. m. ploto negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), kurios išnuomotos ieškovui pagal 2014 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį; uždrausti atsakovui Sauliui A. V. sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis dėl atsakovui priklausančių 875 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurios išnuomotos ieškovui pagal 2014 m. spalio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
5. Teismas, įvertinęs ieškiniu reiškiamą reikalavimą bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, padarė išvadą, kad ieškovas nenurodė konkrečių argumentų bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas yra ėmęsis veiksmų dėl ieškovo iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovas nepagrindė vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų reali ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, t. y. ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo veiksmus, susijusius su jo iškeldinimu iš nuomojamų patalpų, taip pat apie atsakovo ketinimą sudaryti prašomus uždrausti susitarimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas MB „Revita Group“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taikyti visa apimtimi.
7. Nurodė, kad atsakovo pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą aiškiai nurodoma, kad atsakovas perima patalpas nuo 2019 m. lapkričio 6 d., o ieškovas turi išsikraustyti iš patalpų iki 2019 m. lapkričio 30 d. Priešingu atveju, atsakovas patalpose esantį ieškovo turtą išveš priverstinai. Iškraustęs ieškovo daiktus atsakovas galės patalpas pertvarkyti savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo grįžimas į patalpas ir naudojimasis jomis ieškinio patenkinimo atveju taps gerokai apsunkintu ar neįmanomu. Atsakovo pranešimas patvirtina, kad atsakovas jau ėmėsi ieškovo iškeldinimo iš patalpų veiksmų ir toliau tęs šiuos veiksmus, kas gerokai apsunkins ar net padarys neįmanomu būsimo Ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teigė, kad atsakovas yra pradėjęs aktyvius ieškovo iškeldinimo veiksmus: Atsakovas apribojo ieškovo prieigą prie ieškovo lėšomis patalpose įrengtos patalpų saugojimo sistemos bei dalyvaujant antstoliui buvo sudarytas ieškovo patalpose esančio turto apyrašas.
8. Nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas bei niekada nevykdė viešbučių verslo. Patalpos ieškovo investicijų dėka yra pritaikytos išimtinai apgyvendinimo paslaugų viešbutyje vykdymui. Atsakovas pats šio verslo neplėtos bei artimiausiu metu sieks išnuomoti šias patalpas tretiesiems asmenims, siekiant išvengti nuostolių ir gauti pajamų. Pažymėjo, kad atsakovas ir subnuomininkas tarpusavyje derina savo veiksmus ir siekia kuo greičiau iškraustyti atsakovą bei patalpas perimti. Teigė, kad atsakovui pačiam neturint jokios patirties viešbučių verslo srityje, atsakovas artimiausiu metu sieks patalpas išnuomoti subnuomininkui ar kitiems tretiesiems asmenims, kas patvirtina ne tik būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą (negalimumą), bet ir naujų teisminių ginčų iniciavimą ateityje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis -užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė pripažinti vienašališką 2014 m. spalio 1 d. negyvenamųjų patalpų sutarties, sudaryto tarp ieškovo ir atsakovo nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu ab initio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
16. Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
17. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovui (CPK 12, 42, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė konkrečių argumentų bei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
19. Ieškovas prašo uždrausti atsakovui reikalauti atlaisvinti atsakovo nuomojamas patalpas bei imtis bet kokių veiksmų, trukdančių ieškovui naudotis atsakovo nuomojamomis patalpomis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu informavo ieškovą, jog 2019 m. lapkričio 6 d. patalpos bus perimtos dalyvaujant antstoliui, surašant patalpų būklės įvertinimo aktą ir sudarant patalpose esančio turto apyrašą, o 2019 m. lapkričio 6 d. informavo apie antstolio atvykimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas perėmė ginčo patalpas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas uždraudžiant atsakovui reikalauti atlaisvinti patalpas ar trukdyti ieškovui naudotis patalpomis nėra aktualus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškinio tenkinimo atveju, t. y. pripažinus nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas galės užimti ginčo patalpas, todėl nėra grėsmės, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomas.
20. Ieškovas taip pat prašė uždrausti atsakovui sudaryti kitas nuomos, panaudos ar kitas naudojimosi teisę suteikiančias sutartis su kitais asmenimis dėl ginčo patalpų, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo ketinimą sudaryti išvardintus susitarimus. Ieškovas iš esmės kelia hipotetinės prielaidas, jog atsakovas ketina sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį su subnuomininku, tačiau nurodytų aplinkybių iš esmės nepagrindžia. Taigi ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo grėsmės.
21. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.