Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėjas S. Bliudsukis Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35970-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.21.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.1.8.1.2.; 2.4.6.4.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuOSPRENDis Lietuvos respublikos vardu 2019 m. balandžio 25 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Kiaurakiui, nuteistajam R. B. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo D. C.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo Š. N.) – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ? ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, į bausmę įskaitytas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-01 iki 2018-08-03 (2 dienos). Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą, ir ją pardavė, o būtent: R. B. iki 2018-07-27, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 1,638 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,291 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos atgabenęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas – grožio saloną (soliariumą), adresu (duomenys neskelbtini), išfasavo į ne mažiau kaip du popierinius lankstinukus, ir juose laikė. 1.1. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. B. 2018-07-27, apie 22.00 val., paminėtose patalpose du popierinius lankstinukus su 1,638 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,291 g narkotinės medžiagos – kokaino, už 120 Eur pardavė D. C.. 2. Be to, R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – kokainą ir ją pardavė, o būtent: R. B. iki 2018-08-01, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti įgijo ne mažiau kaip 41,744 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 6,344 g narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis išfasavo į ne mažiau kaip 12 popierinių lankstinukų, iš kurių ne mažiau kaip 2 popierinius lankstinukus su kokainu atgabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas – grožio saloną (soliariumą), adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 6 popierinius lankstinukus su kokainu atgabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas – prekybos ir paslaugų pasažą, adresu (duomenys neskelbtini), bei ne mažiau kaip 4 popierinius lankstinukus su kokainu atgabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten juos laikė. 2.1 Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. B. 2018-08-01, apie 19.59 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose – grožio salone (soliariume), adresu (duomenys neskelbtini), 2 popierinius lankstinukus su 1,673 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,275 g narkotinės medžiagos – kokaino už 100 Eur pardavė Š. N.. 2.2 Po to, 2018-08-01, iki 21.40 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, du popierinius lankstinukus su 1,673 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,259 g narkotinės medžiagos – kokaino, paėmė iš anksčiau nurodytos savo gyvenamosios vietos ir laikė su savimi, iki kol tą pačią dieną, apie 21.40 val., prie (duomenys neskelbtini), sulaikomas policijos pareigūnų juos numetė ant žemės, o pastarieji įvykio vietos apžiūros metu juos rado ir paėmė. 2.3 Likusią narkotinę medžiagą – kokainą, o būtent: gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), laikomus du popierinius lankstinukus 1,635 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,274 g narkotinės medžiagos – kokaino, tą pačią dieną, apie 21.50 val., kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo nuosprendį panaikinti dėl netinkamai taikytų bausmės skyrimo pagrindų ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat mano, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį nustatant, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno rastas narkotines medžiagas, bet neturėjo tikslo jas parduoti, t. y. neturėjo finansinės naudos. Prašymą dėl veikos perkvalifikavimo R. B. grindžia tuo, kad nustatyti narkotinės medžiagos perdavimo faktai turėtų būti kvalifikuojami kaip paslaugos teikimas, iš to neturint jokios naudos. Apeliantas nurodo, kad jis vartodavo narkotikus kompanijoje, todėl vaišindavo tas, kas kompanijoje turėdavo, jam pačiam vartojant tuo pačiu metu. 4. Nuteistasis R. B. sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės, teismo nustatytų ir teisiškai įvertintų faktinių bylos aplinkybių neginčija. Teismas teisingai konstatavo, kad jis visiškai prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, įvertino jo duotus parodymus, jų išsamumą bei juos palyginęs su kitais byloje esamais įrodymais nustatė, kad jie iš esmės atitinka kitus bylos įrodymus. Taigi teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos teismas galėjo pripažinti įrodymais BPK 20 straipsnio prasme ir kurie leido pirmosios instancijos teismui išsamiai, objektyviai ir teisingai ištirti nusikalstamos veikos aplinkybes ir pripažinti R. B. kaltu, tačiau padarius ne jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. 5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. 6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. savo kaltę visiškai pripažino (tai atitinka kaltininko parodymų prisidėjimą prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendime priėmimo byloje), bylą išnagrinėjo supaprastinto proceso tvarka ir atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bylos įrodymais, kurie aptarti skundžiamame nuosprendyje, nustatyta, kad jam inkriminuojamą psichotropinių medžiagų pardavimą kontroliavo valstybės pareigūnai, vykdė sekimą, esant tokiai situacijai, jis negalėjo pažeisti disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tvarkos, todėl jo veiksmai dėl psichotropinių medžiagų pardavimo turi būti vertinami kaip pasikėsinimas tą padaryti. Vienas iš alternatyvių jam inkriminuojamų veiksmų – neteisėtas nedidelio kiekio psichotropinių medžiagų laikymas – vertinamas kaip baigtas nusikaltimas, todėl šiuo atveju, nepaisant to, kad kitas alternatyvus veiksmas dėl aptariamos medžiagos pardavimo nebuvo baigtas, apelianto nuomone, jo veika visgi turėtų būti kvalifikuojama kaip baigtinė nusikalstama veika ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. 7. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio straipsnio dispozicijoje įvardytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Šis tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Tikslo turėjimas yra kriterijus, nustatomas, vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis (jų įvairovė, rūšis, masė), jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145/2003, 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-225/2008, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-380/2009, 2K-247/2010, 2K-I66/2010, 2K-7-336/2010,2K-157/2013,2K-24/2014, 2K-7-173/2014). 8. R. B. nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, todėl skyrė jam įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę, teismas atsižvelgė į anksčiau paminėtas aplinkybes (tiek į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tiek į jo asmenybę) ir paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, apelianto nuomone, yra pagrindas skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo inkriminuojama tai, jog jis buvo nusikalstamos veikos padarymo iniciatoriumi. 9. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliantas prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, be minėtų aplinkybių, įvertinus ir tai, ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ar savo parodymais padeda nustatyti tikrąsias įvykio bei bylos aplinkybes ir nesistengia išvengti atsakomybės, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Nuteistojo įsitikinimu, visus bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, galima pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo, juolab, kad asmuo, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nėra paliekamas be priežiūros. Dėl anksčiau nurodytų motyvų nuteistasis R. B. mano, kad jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė ir jos dydis prieštarauja teisingumo principui, tai suponuoja, kad paskirta bausmė neturėtų būti susijusi su realiu laisvės atėmimu (BK 54 straipsnio 3 dalis). 10. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 11. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. 12. Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo, nuteistasis R. B. prašo taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas sušvelninti jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę, paskiriant jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Kita vertus, apeliantas teigia, kad jam inkriminuota nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nustatant, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno rastas narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti. Taigi, kaip matyti iš nuteistojo R. B. apeliacinio skundo turinio, nors apeliantas ir nurodo, kad sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės, teismo nustatytų ir teisiškai įvertintų faktinių bylos aplinkybių neginčija ir prašo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę arba švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tačiau kartu teigia, kad jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako. Dėl R. B. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 13. R. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad šioje byloje nustatyti narkotinės medžiagos perdavimo faktai (jų apeliantas neginčija) turėtų būti vertinami kaip paslaugos teikimas, neturint iš to jokios naudos, ir todėl turėtų būti perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Šie apelianto skundo argumentai nepagrįsti. 14. Tiek BK 259 straipsnyje, tiek 260 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-113/2011, 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016). Pažymėtina ir tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Šiuo atveju, kaip minėta, nusikalstamos veikos pavojingumas siejamas su tikslo platinti tokias medžiagas turėjimu (arba šių medžiagų pardavimu ar kitokiu platinimu), ir tai yra esminis kriterijus, atribojantis nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). 15. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad R. B. disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad R. B. 2018-07-27, apie 22.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose – grožio salone (soliariume), adresu (duomenys neskelbtini), 2 popierinius lankstinukus su 1,638 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,291 g narkotinės medžiagos – kokaino, už 120 Eur pardavė D. C.; 2018-08-01, apie 19.59 val., tose pačiose patalpose, 2 popierinius lankstinukus su 1,673 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,275 g narkotinės medžiagos – kokaino, R. B. už 100 Eur pardavė Š. N.. Šių byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių nuteistasis R. B. neginčija, tačiau teigia, kad jokios naudos iš to jis neturėjo, todėl mano, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Nesutikdama su šiuo apelianto skundo argumentu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kyla net ir tuo atveju, kai narkotinės ar psichotropinės medžiagos neatlygintinai perduodamos kitiems asmenims, taip pat ir tuo atveju, kai šios medžiagos neteisėtai perduodamos kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). Todėl apelianto skundo teiginiai, kad jokios finansinės naudos iš narkotinių medžiagų pardavimo jis neturėjo, kokainą įsigijo ir vartodavo kompanijoje, kur vaišindavo tas, kas turėjo narkotikų, ir todėl, R. B. teigimu, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, nepagrįsti. Kaip minėta, R. B. neginčija jam inkriminuoto narkotinių medžiagų – kokaino – pardavimo fakto, kuris įrodytas ne tik R. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotais parodymais, bet ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir aptartų įrodymų visuma, o apelianto versija, jog naudos iš narkotinių medžiagų pardavimo jis neturėjo, kadangi kokainą pardavė už tokią pat kainą, už kurią ir įsigijo, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Dėl išvardytų motyvų nėra pagrindo R. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Dėl R. B. paskirtos bausmės 16. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai). 17. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kurios lemia, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-451/2012). 18. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti apeliantui R. B. švelnesnę bausmę negu numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes jokios išimtinės aplinkybės, kurios mažinančių nuteistojo R. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nagrinėjamoje byloje nenustatytos, jų apeliaciniame skunde nenurodo ir pats nuteistasis R. B.. Todėl pirmosios instancijos teismo išdėstyti motyvai dėl bausmės skyrimo ir išvada, kad šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, yra pagrįsti. 19. Apeliantas taip pat prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą, bausmės vykdymo atidėjimas nėra galimas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu R. B. nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą, pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nenustatyta. Todėl nagrinėjamu atveju svarstyti šio instituto taikymo nuteistajam R. B. galimybę nėra pagrindo. 20. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra per griežta. 21. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą R. B. skyrė artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes: 3 metus laisvės atėmimo už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą ir pardavimą D. C.; 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, laikymą ir pardavimą Š. N.. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 9 mėnesiams. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nustatydamas konkrečios laisvės atėmimo bausmės dydį nuteistajam R. B., pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad R. B. padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, į jo elgesį prieš ir po šių nusikalstamų veikų padarymo (t. y. į tai, kad apeliantas praeityje nebuvo teistas, tačiau praeityje buvo baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, aukštojo išsilavinimo, dirba, charakterizuojamas teigiamai, lankosi pas psichologę-psichoterapeutę), į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių duomenų kontekste, apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. B. paskirta bausmė BK 41, 54 ir 61 straipsnių taikymo prasme yra per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, nors R. B. padarė du sunkius tyčinio pobūdžio nusikaltimus, kurie, kaip skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmosios instancijos teismas, savo pobūdžiu yra itin pavojingi, kadangi narkotinės medžiagos dėl sukeliamos priklausomybės bei daromo poveikio daro itin didelę žalą jas vartojančiam asmeniui ir visai visuomenei, tačiau vien ši aplinkybė pati savaime neturėtų būti lemiamu kriterijumi skiriant bausmę. 22. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad R. B. nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė būdamas neteistas (apskritai šioje byloje jis buvo teisiamas pirmą kartą (t. 3, b. l. 157–158). Dėl jam inkriminuotų nusikaltimų R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje pateikta teigiama R. B. charakteristika, kurioje jis charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas ir pareigingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (4, b. l. 113). Iš byloje pateikto psichologės-psichoterapeutės 2019-01-18 pranešimo matyti, kad R. B. nuo 2018-08-28 lanko psichologines konsultacijas dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (t. 4, b. l. 114), taigi jis deda pastangas atsikratyti turimos priklausomybės narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis yra pakankamai solidaus amžiaus, vysto įvairius verslo projektus, padeda užsienyje studijuojančiai dukrai ir senyvo amžiaus motinai. Šių duomenų kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. yra pagrindas paskirti minimalią/artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai yra pagrindas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo (paliekant pirmosios instancijos teismo parinktą bausmių bendrinimo proporciją) ir galutinės bausmės dydžio nustatymo, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį pakeisti. R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo D. C.) paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams; R. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo Š. N.) paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. B. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teisėjai Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas Remigijus Preikšaitis