- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-2899-359/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01025-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Miglė Jokimavičienė, Andriejus Melkovas
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G., atsakovės atstovui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas E. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo po reikalavimų padidinimo prašė priteisti: 5 349,99 Eur negautas pajamas, 3 655,81 Eur sveikatos grąžinimo išlaidas, 642,34 Eur kelionės išlaidas, 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidas, 48,31 Eur už darbo priemones, iš viso – 9 803,41 Eur turtinei žalai atlyginti; 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 803,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu dirbo pas atsakovę staliaus pareigose. Ieškovo darbas buvo susijęs išimtinai su komandiruotėmis, apie kurias atsakovė ieškovą informuodavo žodžiu, vėliau komandiruotė buvo įforminama įsakymu. Paprastai komandiruotės trukdavo 2 mėn. 2018 m. birželio mėn. pradžioje ieškovas žodžiu buvo informuotas, kad 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu bus komandiruotas į „(duomenys neskelbtini)“ karkasinių namų surinkimo gamyklą adresu (duomenys neskelbtini). Komandiravimo pagrindas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. darbų rangos sutartis. Komandiruotės metu ieškovui vykdant darbo funkcijas, 2018 m. liepos 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovas buvo sužalotas dėl ant jo užkritusių kopėčių, o būtent: 2018 m. liepos 13 d. apie 12.00 val. ieškovas, vykdydamas „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos meistro J. D. nurodymą, klijavo plastikines grindjuostes statomame name, pirmame aukšte. Tuo pačiu metu to paties statomo namo pirmo aukšto kambaryje, kuriame dirbo ir ieškovas, (duomenys neskelbtini) gamyklos darbuotojas, užsilipęs ant kombinuotų trijų dalių išskleistų metalinių kopėčių maždaug į 3 m aukštį, tvarkė skliauto lango nišą iš vidaus. Kopėčios, ant kurių dirbo minėtas darbuotojas, priklausė (duomenys neskelbtini) gamyklai. Tiriant 2018 m. liepos 13 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar kopėčios, ant kurių dirbo J. D. ir kurios užkrito ant ieškovo, buvo techniškai tvarkingos, ar jos buvo savalaikiai tikrinamos (kaip nurodyta 2018 m. lapkričio 15 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1(toliau – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), šių duomenų negauta dėl įmonės (duomenys neskelbtini) vadovo H.-J. A. nenoro bendradarbiauti)). Ieškovo žiniomis, kopėčios dar iki įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo techniškai netvarkingos: kopėčių fiksatorius buvo nulūžęs, o vietoje jo buvo prisukta viela. Tuo metu, kai „(duomenys neskelbtini)“ gamyklos darbuotojas, užsilipęs ant kombinuotų trijų dalių išskleistų metalinių kopėčių tvarkė skliauto lango nišą, atsikabino viela, kuri buvo prisukta vietoje nulūžusio kopėčių fiksatoriaus. Meistras, stovėdamas ant kopėčių, susvyravo ir krito žemyn atbulas į vieną pusę, o susiskleidusios kopėčios – į kitą pusę. Kopėčios užkrito ant priešingame kambario kampe plastikines grindjuostes atsitūpus klijavusio ieškovo galvos ir sužalojo jo galvą plaukuotoje dalyje. Dėl stipraus smūgio ieškovas buvo nublokštas pro lango nišą, sužalotas ieškovo veidas virš lūpos kairėje pusėje. Ieškovas patyrė galvos smegenų sukrėtimą, kurio pasėkoje išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija. Ieškovui taip pat buvo diagnozuota potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža, lūžo du dantys (vienas buvo visiškai nuskeltas iki šaknies, antras pašalintas chirurginiu būdu po gydytojo apžiūros Nyderlanduose, (duomenys neskelbtini), kadangi danties nebebuvo galimybės išsaugoti), padarytos trys žaizdos galvoje ir veido srityje. Ieškovas po patirtos traumos buvo be sąmonės, todėl greitosios medicinos pagalbos įvažiavo tiesiai į gamyklos, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, pastatą. Ieškovas greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo gabenamas apie 30-35 km iki (duomenys neskelbtini) (Nyderlandai) ligoninės. Ieškovas atgavo sąmonę tik prieš pat iškėlimą iš greitosios medicinos pagalbos automobilio. Iš ligoninės ieškovą išleido 2018 m. liepos 14 d. apie 17.00 val. sąmoningą, bet su stipriais galvos skausmais, svaigimu ir pykinimu, kad vyktų gydytis į namus. Dėl blogos savijautos ieškovas negalėjo ne tik vaikščioti, bet ir ilgai sėdėti, todėl atsisakė darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo vykti į Lietuvą mikroautobusu (ilgiau nei parą). 2018 m. liepos 18 d. sustiprėjus pykinimui, galvos skausmui bei svaigimui, greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Neurologijos skyrių tolesniam ištyrimui. Iš ligoninės išleistas po 3 dienų, grįžo į Lietuvą. Ieškovas Lietuvoje tęsė gydymą ambulatoriškai, dėl patirto nelaimingo atsitikimo darbe iki 2018 m. spalio 22 d. buvo laikinai nedarbingas. Pagal (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 14 d. išduotą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) pakenkimas ieškovo sveikatai nepriskiriamas prie sunkių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl E. P. nelaimingo atsitikimo darbe“ 2018 m. liepos 13 d. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. 2018 m. liepos 13 d. nelaimingą atsitikimą tyrė darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo vadybininkė B. G., darbuotojų atstovas stalius M. B., tyrime dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo saugos specialistė K. Š. 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas pirminis nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini). VDI Kauno teritorinis skyrius, gavęs 2018-09-24 nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jį įvertino, nesutiko su įvykio tyrimo komisijos nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kitomis akto nuostatomis ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti pažeidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko papildomą įvykio darbe tyrimą ir 2018 m. lapkričio 15 d. surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), kuriame nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės atsakovės įmonėje nepakankamumas. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimai: „Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba; siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą“. Įmonės (duomenys neskelbtini), kurios teritorijoje veiksmus atlikti buvo komandiruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vadovas neužtikrino teisės aktų reikalavimų, susijusių su darbuotojų sauga, sveikata bei vidine kontrole; netinkamas darbų organizavimas. Įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas neįvertino darbo aplinkos ir rizikos veiksnių. Darbo vieta, kurioje dirbo ieškovas, nebuvo įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, pavojingos zonos nebuvo pažymėtos ir aptvertos taip, kad ribotų darbuotojų patekimą į jas. Tuo pažeisti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15 punkto „Pavojingos zonos“ 15.1 papunkčio reikalavimai: „Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai <...>. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos“; saugos ir sveikatos norminio teisės akto – Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 II skyriaus 2.1 punkto 2.5.3. papunkčio: „Darbuotojas privalo dėvėti išduotus darbo rūbus ir tinkamai naudotis kitomis apsaugomis priemonėmis“, reikalavimų pažeidimas. E. P. nedėvėjo išduoto apsauginio šalmo ar galvos apdangalo. Nelaimingo atsitikimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai. Darbus ieškovas atliko Nyderlanduose, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo atsakovės komandiruotas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. birželio 4 d. sudarytą darbų rangos sutartį. Į komandiruotę ieškovas buvo siunčiamas būtent atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, darbo sutartyje nurodytų darbo funkcijų vykdymui. Atsakovė neįgyvendino jam įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones. 2018 m. birželio 4 d. sudaryta darbų rangos sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė per tris metus atlikti darbus gamykloje naudojant „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas. Sutarties 2.2. punkte buvo nustatyta, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė per tris metus atlikti darbus gamykloje naudojant „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas. Sutarties 2.2. punkte buvo nustatyta, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones. Sudarytoje darbų rangos sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakovė ar „(duomenys neskelbtini)“ – atsako už saugaus darbo organizavimą darbų atlikimo vietoje. Įvertinus tai, kad darbo teisiniai santykiai nelaimingo atsitikimo metu ieškovą siejo tik su atsakove, o įstatymo norma, nustatanti darbdaviui atsakomybę už darbuotojui suteikiamas saugias ir sveikas darbo sąlygas yra imperatyvi ir šios pareigos negalima perleisti kitiems asmenims, spręstina, kad atsakovė, kaip ieškovo darbdavys, turi atlyginti darbuotojui padarytą žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė jai šioje įstatymo normoje nustatytų pareigų, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vykdant darbus bendrame objekte kontrolės, nekoordinavo veiksmų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ darbų saugos srityje, neinformavo ir neįspėjo apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbų atlikimo vietoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jai įstatymuose nustatytos pareigos užtikrinti ieškovui saugias ir sveikas darbo sąlygas, kas leidžia konstatuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtą neveikimą, kaltę. Ieškovas buvo apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialiniu draudimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 13 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, ieškovui buvo paskirta 100 procentų jo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa. Pažymėtina, kad nurodyta ligos pašalpa ieškovui buvo skirta už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2018 m. spalio 22 d. VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ligos išmoka už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. 22 d. ieškovui nebuvo skirta pagal darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą 2018 m. lapkričio 15 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo laikos apskaitos žiniaraštį (nedarbingumo laikotarpiu neprarado darbo pajamų). Ieškovui išmokėtų socialinio draudimo išmokų dalis, skirta kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, sudaro 1 823,03 Eur. Ieškovui dėl draudžiamojo įvykio išmokėtos socialinio draudimo išmokos tik iš dalies padengia ieškovo negautas pajamas. Sodra, apskaičiuodama socialinio draudimo išmokas, šių išmokų dydį skaičiavo nuo ieškovo darbo užmokesčio be dienpinigių, tačiau būtent dienpinigiai sudarė esminę ieškovo per mėnesį gaunamų su darbo santykiais susijusių išmokų dalį (daugiau nei 2/3) ir laikytini pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu. Teismų praktikoje kalbant apie bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimą ne kartą pasisakyta, kad nors dienpinigiai ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Taigi dienpinigių netekimas taip pat gali būti pripažintas negautomis pajamomis. Dėl šios priežasties ieškovas reiškia reikalavimą kompensuoti jo prarastas pajamas kitų su darbo santykiais susijusių išmokų (dienpinigių) aspektu. Paminėtina ir tai, kad kasacinis teismas išaiškinęs, jog nustačius, kad darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbo funkciją. Nors iš šalių darbo sutarties turinio lingvistiškai negalima konstatuoti susitarimo dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, tačiau vertinant darbo funkcijų pobūdį, nuolatinės darbo vietos reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą ir kt. šalių darbo santykiai turi kilnojamojo darbo požymių. Iš ieškovo banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2018 m. balandžio mėn. ieškovui buvo išmokėta 1 150,00 Eur dienpinigių; 2018 m. gegužės mėn. – 1 604,00 Eur dienpinigių; 2018 m. birželio – liepos mėn. už komandiruotę į Nyderlandus (iki nelaimingo atsitikimo darbe) – 2 596,00 Eur dienpinigių (paskutinis mokėjimas – 406,00 Eur dienpinigių – atliktas 2018 m. rugsėjo 18 d.). Taigi, ieškovas vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1 783,33 Eur dienpinigių (5 350,00 Eur/3 mėn.=1 783,33 Eur). Ieškovas buvo sužalotas 2018 m. liepos 13 d. komandiruotės užsienyje metu, į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos 22 d. Sugrįžęs į Lietuvą, ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 23 d. šalys darbo santykius nutraukė. Jeigu ieškovas nebūtų tapęs laikinai nedarbingu dėl atsakovės kaltės, jis po sugrįžimo į Lietuvą 2018 m. liepos 22-ąją iki pat 2018 m. spalio 22 d. (nedarbingumo laikotarpio pabaigos) būtų vykęs į komandiruotes ir vidutiniškai už šį laikotarpį (iš viso – už tris mėnesius) būtų gavęs 5 349,99 Eur garantinių išmokų, susijusių su komandiruotėmis (1 783,33 Eur/mėn. x 3 mėn. = 5 349,99 Eur). Įvertinus ieškovo darbo pobūdį, komandiruočių skaičių, jų trukmę, vertintina, kad ieškovas turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti tokias pajamas (dienpinigius) iš darbinės veiklos pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartį. Ieškovui iš atsakovės priteistina 5 349,99 Eur turtinei žalai (negautoms pajamoms dienpinigių aspektu) atlyginti. Ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo diagnozuoti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kurio pasėkoje išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža; išmušti du dantys; trys žaizdos galvoje ir veide. Ieškovas dėl patirtos traumos buvo stacionariai gydomas Nyderlandų (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po to ambulatoriškai tęsė gydymą Lietuvoje, buvo laikinai nedarbingas, gydymas baigtas 2018 m. spalio 22 d., tačiau po gydymo būklė nepagerėjo, išsivystė potrauminiai liekamieji reiškiniai. Su nelaimingo atsitikimo darbe susijusių sužalojimų ir dėl šių sužalojimų išsivysčiusių liekamųjų reiškinių gydymui ieškovas patyrė 421,47 Eur išlaidų vaistams. Išlaidos vaistams buvo būtinos tiesiogiai atstatant sveikatos sužalojimus, patirtus dėl nelaimingo atsitikimo darbe: Doxycyclin, Azitrox, Baneocin – antibiotikai veido žaizdos infekcijai gydyti; Nimesil – skausmui, karščiavimui mažinti; Gefilus – dėl galimos disbakteriozės po antibiotikų kurso; Tranxene, Xanax, Tiapridal, Duloxetin, Milgamma, Magnerot, Cavinton, Finlepsin, Cerebrolisin, Nootropil – potrauminių neurodegeneracinių smegenų sutrikimų (nerimui, nervų sistemos sudirginimo mažinimui, atminties, dėmesio koncentracijos gerinimui bei nemigai gydyti); Diacarb – potrauminiam smegenų pabrinkimui mažinti. Be to, ieškovas mokėjo už kraujo, galvos magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus (62,50 Eur už kraujo tyrimą, 119,08 Eur – už MRT tyrimus) ir patyrė 181,58 Eur išlaidų; ieškovui buvo daroma dantų panoraminė nuotrauka, už kurią jis sumokėjo 8,69 Eur; 14 Eur ieškovas sumokėjo už reabilitacijos procedūras. Gydytojų (psichiatro, neurologo) konsultacijoms ieškovas išleido 82,60 Eur. Tyrimai, dantų panoraminė nuotrauka, reabilitacijos procedūros, gydytojų konsultacijos buvo būtinos tiesiogiai atstatant sveikatą po patirtos traumos darbe, todėl šias išlaidas, kaip ir išlaidas, skirtas vaistų įsigijimui, privalo atlyginti atsakovė. Nelaimingo atsitikimo metu dėl ant ieškovo užkritusių kopėčių buvo išmušti du ieškovo dantys, kurie pakeisti dantų implantais. Pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui išduotas 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. sąskaitas faktūras dantų implantacijos kaina, įskaitant kaulo priauginimą aplink implantus, dviejų dantų implantus ir vainikėlius ant implantų, sudaro 3 150 Eur. Ieškovas nurodytą sumą yra sumokėjęs. Ši ieškovo už odontologines paslaugas sumokėta pinigų suma (3 150 Eur) buvo būtina atstatant sužalojimus, patirtus nelaimingo atsitikimo metu, todėl pareiga atlyginti šias išlaidas tenka atsakovei. Atsakovė, kaip galima spręsti iš 2019 m. vasario 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto ieškovui, buvo apdraudusi darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Minėtame 2019 m. vasario 5 d. AB „Lietuvos draudimas“ pranešime nurodyta, kad už 2018 m. liepos 13 d. įvykį, įvertinus ieškovui nustatytus kūno sužalojimus, buvo apskaičiuota 800 Eur draudimo išmoka. Pagal savo esmę tokia draudimo rūšis atitinka darbdavio atsakomybės draudimą trečiojo asmens, t. y. nukentėjusio darbuotojo naudai, o tokio draudimo išmokos pagal bendrus draudimo principus mažina kaltojo asmens atsakomybę draudimo išmokos suma, t. y. draudimo išmoka yra įskaitoma į atlygintinos žalos dydį, tenkantį kaltajam asmeniui. AB „Lietuvos draudimas“ 800 Eur draudimo išmoką ieškovui išmokėjo 2019 m. vasario 6 d. Nėra pagrindo vertinti, kad ši išmoka yra skirta neturtinei žalai atlyginti, todėl ji įskaitytina į atlygintiną turtinę žalą – ieškovo patirtas 3 858,34 Eur dydžio išlaidas, susijusias su sveikatos grąžinimu (ieškinio 12-13 punktai). Įskaičius AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui išmokėtą 800 Eur draudimo išmoką į atlygintinos turtinės žalos (patirtų išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu) dydį, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina iš viso 3 058,34 Eur, skirtų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimui (3 858,34 Eur – 800,00 Eur = 3 058,34 Eur). Ieškovas 2018 m. liepos - 2019 m. gegužės mėnesių laikotarpiu kelionėms iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į gydymo įstaigas, esančias Šiaulių m. ((duomenys neskelbtini)), Kauno m. ((duomenys neskelbtini)), Vilniaus m. ((duomenys neskelbtini)), išleido 460,13 Eur. Šią ieškovo nurodytą kelionės išlaidų (kuro įsigijimo vykstant automobiliu į gydymo įstaigas) sumą pagrindžia ieškovo teikiami jo atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, degalinių kvitai. Ieškovas dėl sulėtėjusios dėmesio koncentracijos bei po traumos išliekančios išreikštos baimės vengė/vengia savarankiškai vairuoti, ypač esant intensyviam eismui, todėl į gydymo įstaigas jį savo automobiliu veždavo sutuoktinė, tačiau degalų įsigijimo išlaidos būdavo apmokamos iš ieškovo lėšų. Sumos kuro išlaidoms buvo panaudotos būtent ieškovo nurodomoms kelionėms į gydymo įstaigas, todėl nurodyta 460,13 Eur pinigų suma, kurią ieškovas išleido degalams, vykdamas į gydymo įstaigas, priteistina iš atsakovės. Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistina 106,96 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už medicininių dokumentų iš (duomenys neskelbtini) ligoninės (Nyderlandai), kuriuose užfiksuoti ieškovo sužalojimai ir gydymo eiga, vertimą į lietuvių kalbą. Vertimo biuro „Kalbų spektras“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje pirkėju nurodyta atsakovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau šią sąskaitą apmokėjo ieškovas. Medicininių dokumentų iš (duomenys neskelbtini) ligoninės vertimas buvo būtinas, nes šie dokumentai buvo reikalingi tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, be to, jie buvo pateikti gydymo įstaigai, teikiančiai ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas. Medicininių dokumentų vertimo išlaidos vertintinos kaip turtinė žala, kildinama iš nelaimingo atsitikimo darbe, todėl pareiga atlyginti 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo iš Nyderlandų kalbos į lietuvių kalbą išlaidas tenka atsakovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai darbo priemones, darbo rūbus, darbo avalynę, kt. pirkdavo patys iš savo lėšų, mokėjimo dokumentus pateikdavo darbdaviui, kuris grąžindavo darbuotojams pinigus. Ieškovą atleidžiant iš darbo, atsakovė neatlygino 48,31 Eur, ieškovo sumokėtų už antkelius, pusbačius, ruletę ir peiliukus, todėl nurodyta suma (48,31 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovui. Po ieškinio pareiškimo ieškovas papildomai patyrė 570,47 Eur sveikatos atstatymo išlaidas ir 164,19 Eur kelionės išlaidas. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui, minėta, buvo diagnozuoti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dėl kurio išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža; išmušti du dantys; trys žaizdos galvoje ir veide. Dėl sužalojimų ieškovas buvo gydomas stacionariai, vėliau – ambulatoriškai, tris mėnesius buvo nedarbingas. Sužalojimai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta ieškovo socialinė bei darbinė veikla. Ieškovas turėjo vartoti vaistus, nedarbingumo laikotarpiu dėl jaučiamo fizinio skausmo, diskomforto, dvasinių išgyvenimų, kuriuos lėmė susirūpinimas dėl tolesnės sveikatos būklės, tapo užsisklendęs, sumažėjo bendravimo galimybės. Patirta dantų trauma pareikalavo tolesnio odontologinio gydymo, kurio metu ieškovui dėl implantų įsriegimo, kaulo augmentacijos procedūrų vėl teko kęsti fizinį skausmą, nepatogumus – ieškovas negalėjo šypsotis, reikšti emocijas, kramtyti kieto maisto. Nors ieškovo pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą), tačiau sveikata iki šiol nėra atstatyta: dėl patirtų sužalojimų darbe išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža. Ieškovą kamuoja nuolatiniai galvos ir stuburo (ties Th 8-9) skausmai, galvos svaigimas, sutriko atmintis, dėmesys, sulėtėjo reakcija. Ieškovas tapo dirglus, nekantrus, greitai susierzina, būna nuotaikų kaita, greičiau nuvargsta, sumažėjusi tolerancija stresui. Menkas išorinis dirgiklis sukelia didelį nerimą, baimę. Naktimis blogai miega, neužmiega. Minėta, kad dėl sulėtėjusios dėmesio koncentracijos bei po traumos išliekančios išreikštos baimės ieškovas vengia savarankiškai vairuoti, ypač esant intensyvesniam eismui, todėl jį automobiliu vežioja sutuoktinė. Dėl potrauminio sindromo 2019 m. kovo 7 d. ieškovas buvo ištirtas psichologo, pateikta išvada: CNS (centrinės nervų sistemos) organinių funkcijų sutrikimas. Gydymo prognozė neaiški, ieškovas išgyvena dėl ateities bei neigiamų ir iki šiol vis dar neaiškių pasekmių sveikatai. Ieškovo šeimos nariams blogėjanti ieškovo sveikata irgi kelia didelį nerimą bei susirūpinimą, o ieškovas, suprasdamas, kad dėl jo būklės nerimą išgyvena ir jo artimieji, patiria papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovas buvo siunčiamas II lygio psichiatro konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo korekcijos. 2019 m. gegužės 21 d. pateikta II lygio psichiatro išvada, iš kurios matyti, kad būklė negerėjanti, gydymas tęsiamas; didėja paskirtų vaistų sąrašas ir dozės. Reikia pažymėti, kad net ir praėjus 2 metams nuo įvykio, ieškovas nėra pasveikęs, taigi nelaimingo atsitikimo pasekmės yra ilgalaikės ir sunkesnės, nei galėjo būti prognozuojama tiek po nelaimingo atsitikimo, tiek ir reiškiant priminį ieškinį. Ieškovui nustatytas potrauminis sindromas, organinė depresija. Liga pasireiškė būtent po galvos traumos ir ieškovo būsena negerėjanti. Periodiškai reiškiasi panikos atakos, kurios turi sudėtingą išraišką ir fizinei sveikatai (silpnumas, dusulys, spaudimas širdies plote), tiek ieškovo galimybėmis dirbti tokiu intensyvumu kokiu galėjo dirbti anksčiau. Sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, be nurodytų aplinkybių, atsižvelgtina ir į tai, kad darbdaviai bei darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teise. Šiuo atveju atsakovė išreiškė negatyvų požiūrį į darbe susižalojusį asmenį, nesuteikė ir net neieškojo galimybių suteikti darbuotojui finansinę paramą, nesiekė bent iš dalies atlyginti ieškovui padarytą žalą, nors ieškovas kelis kartus su tokiu pasiūlymu kreipėsi į darbdavį, per visą ieškovo nedarbingumo laikotarpį, kol tęsėsi šalių darbo santykiai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas vos vieną kartą SMS žinute pasiteiravo ieškovo apie sveikatą ir tai tik tuomet, kai pats ieškovas išsakė atsakovės vadovui pastebėjimą, kad jo (ieškovo, sužaloto darbuotojo sveikata darbdaviui visiškai nerūpi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog anksčiau nurodytais principais darbdavys (atsakovė) nesivadovavo, o ši aplinkybė yra svari sprendžiant dėl darbuotojui atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Ieškovas yra silpnesnioji darbo santykiu šalis, kurio pragyvenimo šaltinis buvo darbinės pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad esminę ieškovo pajamų dalį sudarė dienpinigiai, būtent dienpinigiai buvo pagrindinis ieškovo pragyvenimo šaltinis. Dėl patirtos traumos darbe tapęs laikinai nedarbingu, ieškovas neteko dienpinigių, kas lėmė ženklų jo pajamų sumažėjimą, dėl ko ieškovas labai išgyveno.
Teismo posėdžio metu ieškovas, nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose. Darbų apimtys darbo sutartyje nebuvo nurodytos. Sutartis buvo pasirašyta Lietuvoje. Prieš įsidarbindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo toje pačioje (duomenys neskelbtini) gamykloje, Olandijoje, tačiau dirbo kitam darbdaviui iš Lietuvos. Dirbdamas ten, sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ duoda kiek geresnį atlygį, todėl pasiprašė įdarbinamas. Prieš išvykstant į Olandiją, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta žurnaluose. Ieškovas nurodė, jog realiai supažindintas su instrukcijomis nebuvo, darbo priemonės išduotos nebuvo. Ieškovas galėjo nusipirkti darbo priemones bet kurioje parduotuvėje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais ir tuomet pinigai ieškovui būdavo grąžinami. Kad ieškovui buvo išduotas šalmas ir apsauginiai diržai, ieškovas sužinojo tik bylos proceso metu. Nei vienas iš darbuotojų nedėvėjo jokių apsauginių šalmų. Ieškovas nurodė, jog užduotis jam paskirstydavo olandas D., kuris buvo meistras. Tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, darbus nurodė atlikti pats D., kuris pasakė, jog ieškovas turi suklijuoti grindjuostes. Organizacinio darbų plano nebuvo, tik tą rytą atėjęs į darbą, ieškovas žinodavo ką tą dieną atliks. Ieškovas jokio instruktažo neturėjo nei išvykstant, nei ten. Ieškovui buvo sutrenkta nugara, dvi žaizdos pakaušio srityje, viena žaizda veide, išmušti dantys, apibrozdintas veidas. Po traumos apie tris keturis mėnesius, buvo pastovus labai stiprus galvos skausmas, pastovus pykinimas, kankino nemiga, išsivystė sunki depresija. Iki šiol turi vaistus nuo kraujospūdžio, nuo depresijos, nuo galvos. Nuo pat įvykio pradžios darbdavys net nepranešė ieškovo artimiesiems, nebuvo jokios reakcijos. Po sutarties pasirašymo Lietuvoje nedirbo. Po 2-3 dienų, išsiųstas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, išvyko dirbti į Nyderlandus. Ieškovas pats organizavosi išvykimą į Nyderlandus, darbdavys apmokėjo kelionės išlaidas. Ieškovas gyveno atsakovės lėšomis išnuomotame name. Prieš išvykstant nebuvo nurodyta, kokius darbus turės atlikti ieškovas. Dirbti pradėjo sekančią dieną nuo atvykimo. Ieškovas žinojo kam priklauso objektas. D. nurodydavo kokius darbus atlikti. Nebuvo jokio instruktažo dėl darbo saugos. Iki įvykio dienos ieškovas dirbo 10 mėnesių. Toje pačioje patalpoje, dirbo pats D. ir dar vienas olandas. Jie buvo pasistatę kopėčias ir tvarkė skliautą. Darbo vieta nebuvo aptverta. Dažnai tekdavo dirbti toje patalpoje, kurioje dirbdavo kiti asmenys. Dėl to, kad patalpoje dirbo keli asmenys, noro saugotis pačiam nekilo. Ieškovo nuomone darbo saugą turėjo užtikrinti tiesioginis ieškovo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal praktiką, atsakovės direktorius kartą į mėnesį atvykdavo, į Olandiją, susitikdavo su olandų gamyklos vadovu. Ieškovui buvo pasakyta, kad ant jo užkrito kopėčios. Ieškovui atėjus į darbo vietą, kopėčios buvo atremtos į sieną ir ant jų stovėjo meistras D. Ieškovas jokių saugos priemonių neturėjo. Mano, jog net ir dėvint šalmą, būtų įvykę sužalojimai, kadangi ieškovas trenkėsi veidu į staktą. Iki sužalojimų ieškovas turėjo kaklo išvaržą, neturėjo kraujospūdžio problemų. Kraujospūdis pradėjo kilti nerviniu pagrindu. Internetu ieškovas bendravo su atsakove, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovas prašė, kad atsakovė pervestu uždirbtus pinigus ir pervestų už moralinę žalą. Nežinojo ar buvo draustas darbdavio, sužinojo tik teisminio proceso metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo rugpjūčio iki liepos vidurio. Prieš tai dirbdamas buvusioje įmonėje buvo staliumi. Dar anksčiau dirbo mokykloje technologijų mokytoju, kur moksleivius supažindindavo su darbų saugos reikalavimais. Tiek kiek ieškovui reikėjo dėstyti mokomąją medžiagą, jam buvo žinomi darbų saugos reikalavimai. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo puikūs santykiai. Prieš pasirašant dokumentus nebuvo naudojamas psichologinis smurtas. Ieškovas teikė pastabas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui. Ieškovui atrodė, kad dirbti pakankamai toli nuo kopėčių yra pakankamai saugu. Aplinkybės, kad kopėčios buvo techniškai netvarkingos, ieškovui buvo žinomos jau po įvykio, kuomet jam pasakė bendradarbiai. Kopėčios buvo 4-5 metrų ilgio, o ieškovas dirbo nuo kopėčių 6-7 metrų atstumu. Dirbo praktiškai vienoje vietoje. Ieškovas nestebėjo, ką daro kiti patalpoje dirbantys asmenys. Nors ieškovą įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams vadovavo olandai. Patalpoje, ieškovui ir keliems jauniems olandams, vadovavo D. Ieškovo darbus apspręsdavo D. Tiems kurie pjaudavo lentas, vadovaudavo dar kažkas kitas. Tie, kurie kaldavo lentas, jiems pats H. nurodydavo ką dirbti. Ieškovas nežinojo, kad jam yra reikalingas šalmas. Jei atsakovės vadovas būtų liepęs nusipirkti šalmą, ieškovas būtų nusipirkęs. Jeigu gamykloje būtų liepta užsidėti šalmą, ieškovas būtų jį užsidėjęs. Ieškovas pasirašydamas dokumentus neatkreipė dėmesį į tai kas ten yra įrašyta, pasitikėjo atsakovės vadovu. Pasirašė neįsigilinęs ant ko pasirašo. Ieškovas buvo įsitikinęs, jog darbas šalia kopėčių yra saugus, kadangi atstumas buvo pakankamai didelis. Ieškovas nematė, ar kopėčios artėja ar tolsta. Ieškovo nuomone, atsakovės direktorius, turėjo kalbėti su Olandijos įmonės direktoriumi, kad būtų saugios darbo sąlygos. Minėtas tyrimas Olandijoje buvo atliktas, kurio metu buvo rasta daug pažeidimų.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė, advokatė Miglė Jokimavičienė baigiamosios kalbos metu nurodė, kad ieškovas palaiko ieškinį pilnai. Ginčo dėl to, kad 2018 m. liepos 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, nekyla. Nelaimingo atsitikimo tyrimą darbe atliko pats darbdavys ir surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Pirmoji versija buvo 2018 m. rugsėjo 24 d. Ieškovui nesutikus, buvo atliktas pakartotinis tyrimas ir 2018 m. lapkričio 15 d. buvo surašyta antroji versija. Šiame akte konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas atsitiko 2018 m. liepos 13 d., sveikatos pakenkimo diagnozė – smegenų sukrėtimas, danties lūžiai, kitų galvos sričių žaizda, sveikatos pakenkimo pobūdis – atviros žaizdos, kontakto pobūdis – kopėčių atsitrenkimas į žmogų. Veiksniai lėmę sužalojimą – kopėčių virtimas. Darbo aplinka – gamykla. Pirmoje akto versijoje aplinka buvo apibūdinta kaip statybvietė. Akte nurodomos aplinkybės, jog 2018 m. liepos 13 d. stalius, E. P., „(duomenys neskelbtini)“ meistro D. nurodymu, klijavo grindjuostes, statomame name, pirmame aukšte. Tuo metu kai D. silikonavo skliauto lango nišą, atsikabino blogai pritvirtintų išskleistų kopėčių fiksatorius, D. stovėdamas ant kopėčių susvyravo ir krito ant žemės atbulas į vieną pusę, o susiskleidusios kopėčios į kitą pusę. Kaip nurodoma akte, kopėčios užkrito ant šalia buvusio, atsitūpusio, grindjuostes klijavusio E. P. galvos ir sužalojo plaukuotąją galvos dalį. Akte taip pat, nurodoma, kad E. P. buvo nublokštas link durų nišos, iš tikrųjų tai buvo lango niša, ir veidų trenkėsi į slenkstį, todėl buvo sužalotas veidas. Akte nurodoma, kad įvykio metu E. P. prarado sąmonę, fiksuojamas gausus kraujavimas iš galvos. Reikėtų pažymėti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. akte, kurį pasirašė ir M. B., buvo nurodyta ir daugiau detalių, kad būtent D. ir J. dirba tame pačiame kambaryje, tačiau priešingoje kambario pusėje, nurodyta, kad jie dirbo ant ilgų 4-5 metrų metalinių kopėčių. Kalbant apie E. P. sužalojimo stiprumą ir sąmonės netekimą yra nurodoma, kad tik nešamas ant neštuvų jis atsibudo. Tai reiškia, kad visą laiką po įvykio ir kol atyyko greitoji medicinos pagalba. Šios aplinkybės cituojamos todėl, kad šiandien atsakovės atstovas, bandė labai detaliai klausinėti ieškovą, apie tas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, kaip tos kopėčios galėjo užkristi, kas ten atstitiko ir bandydamas tarsi kvestionuoti tas aplinkybes, kurios užfiksuotos pačios atsakovės sudarytame nelaimingo atsitikimo akte. Kalbant apie sužalojimus, tai gydymo įstaigos Olandijoje, kur buvo nuvežtas ir gydomas E. P., fiksuojami tokie sveikatos pakenkimai – dvi 5-7 cm dydžio kirstinės žaizdos plaukuotoje galvos dalyje, 2,5 cm žaizda ant viršutinės lūpos, apibūdinama, kaip kiauryminė plėštinė, 24 dantis nuskilęs iki dantenų, komplikuotas 23 danties šaknies lūžimas su mobiliu danties fragmentu, lengvas trauminio pobūdžio kaukolės ir smegenų pažeidimas. Nors Olandijos ligoninėje buvo suteikta skubi pagalba, dėl pablogėjusios sveikatos, ieškovas pakartotinai turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, kur jam buvo paskirti papildomi vaistai. Gydymas buvo netęstas, nes ieškovas grįžo į Lietuvą. Kadangi nelaimingas atsitikimas nebuvo priskirtas prie sunkių, todėl nelaimingo atsitikimo tyrimą atliko pats darbdavys. Atsakovė bando kvestionuoti 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymą, tuo aspektu, kad ją surašiusi ieškovą gydanti šeimos gydytoja yra ieškovo sutuoktinė. Viena vertus, nei tarnybinės etikos komisija, nei P. darbovietė, nenustatė pažeidimo tuo aspektu, kad ieškovo sutuoktinė negalėjo gydyti savo sutuoktinio, surašyti tokios pažymos. Priešingai, 2019 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) atsakyme yra nurodyta, kad pažyma yra parengta remiantis medicinos dokumentais, o išvada dėl traumos nepriskyrimo prie sunkių liko tapati. Ne ieškovo sutuoktinės buvo užfiksuoti patirti sužalojimai, o remiamasi Olandijos ligoninės pateiktomis išvadomis. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovą ir atsakovę siejo teisiniai darbo santykiai. Tai, kad ieškovas atliko darbus Nyderlanduose, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, šio fakto nekeičia. Garantijos nenustoja galioti, nepriklausomai nuo to, kur yra darbo vieta, net jei darbuotojas yra komandiruojamas kitur. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte užfiksuoti, tokie veiksniai: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“, kurios teritorijoje veiksmus turėjo atlikti darbuotojai, vadovas neužtikrino teisės aktų reikalavimų susijusių su darbuotojų sauga, sveikata, bei vidine kontrole. Šioje vietoje akivaizdu, kad pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių veiksmų, tai saugos kontrolei užtikrinti, nors būtent jis už savo darbuotojų saugą atsakingas pats. Antra priežastis – netinkamas darbų organizavimas. Nurodoma, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ neįvertino darbo aplinkos ir rizikos veiksnių, darbo vieta, kurioje dirbo ieškovas nebuvo įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų. Pavojingos zonos nebuvo pažymėtos, atitvertos ir t.t. Atsakovė interpretuoja, kad ne jis yra atsakingas už šias priežastis, o atsakomybę turėtų prisiimti Olandijos įmonė. Atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai yra konstatuoti ir Olandijos institucijų. Nors liudytojas J. H. aiškino neva jokio tyrimo nebuvo, jokios institucijos nesilankė jo įmonėje ir apie jokias pretenzijas jis nežino, tačiau byloje turimi įrodymai rodo priešingai. Tiek nelaimingų atsitikimų akte, tiek Olandijos institucijų konstatuoti „(duomenys neskelbtini)“ neteisėti veiksmai, nešalina atsakovės, kaip darbdavės tiesioginės atsakomybės ieškovui. Šiuo atveju atsakovą ir „(duomenys neskelbtini)“ siejo civiliniai sutartiniai santykiai ir jie turėtų aiškintis tas aplinkybes, kas ką atliko, kas ko neatliko, ar turėjo atlikti tarpusavyje, tačiau santykyje su darbuotojais atsakingas yra tiesiogiai darbdavys. Pagal Europos Sąjungos teisės aktus už darbų saugą atsako tas asmuo, kuris savo sąskaita komandiruoja darbuotojus. Visais aspektais, atsakovė nevykdė teisės aktų nustatytos pareigų ir neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos, vykdant darbą minėtame objekte, nekoordinavo veiksmų su įmone „(duomenys neskelbtini)“, visiškai nesirūpino darbų sauga. Iš liudininkų parodymų ir ieškovo paaiškinimų žinoma, kad atsakovės vadovas, ne kartą tiesiogiai lankėsi toje gamykloje, matė kokiomis sąlygomis dirba darbuotojai, neabejotinai matė, kad darbuotojai dirba be šalmų. Tuomet, jei teigia, kad tas šalmas iš tikrųjų yra privalomas, tai neabejotinai turėjo imtis, kažkokių veiksmų tiems pažeidimams pašalinti. Darbdavys atsikirtinėja tuo, kad neva nelaimingas atsitikimas atsitiko dėl to, kad darbuotojas nedėvėjo jam privalomo šalmo. Viena vertus, ieškovas neneigia, kad to šalmo nedėvėjo, tačiau nesutinka su tuo, kad šalmas jam buvo privalomas, nesutinka su tuo, kad šalmas jam buvo išduotas ir nesutinka su tuo, kad šalmo nedėvėjimas buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir galėtų būti vertinama, kaip aplinkybė mažinanti ar šalinanti darbdavio atsakomybę. Šiuo atveju šalmo dėvėjimas ar nedėvėjimas neturėtų reikšmės paties nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmių atsiradimui tuo aspektu, kad sužeidimo pobūdis yra kopėčių atsitrenkimas į žmogų ir veiksniai lėmę sužalojimą – kopėčių virtimas. Šių veiksnių šalmo dėvėjimas negalėjo niekaip įtakoti. Dėl kirstinių žaizdų jei dar būtų galima ginčytis, tačiau atsakovė nepaneigė, kad šalmo dėvėjimas būtų apsaugojęs ieškovą nuo lengvo pobūdžio kaukolės ir smegenų pažeidimo. Ieškovas bet kuriuo atveju patyrė didžiulį smūgį į galvą, kita vertus po stipraus smūgio ieškovas buvo nublokštas ir trenkėsi veidu į kitą kietą objektą. Šalmo nedėvėjimas neturėtų įtakos nelaimingam atsitikimui ir jo pasekmėms. Kitas labai svarbus aspektas, jog šalmas nebuvo privalomas pagal pačios atsakovės sudarytas darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcijas. Atsakovė byloje remiasi staliaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8, jos 2.5.3 punktu. Tačiau pagal tos pačios instrukcijos 2.2.2 punktą apsauginis šalmas privalomas tik statybos darbams, darbams aukštyje ir panašiai. Tuo tarpu medienos ir metalo apdirbimui, nurodomi lengvi galvos apdangalai. Atsakovė remiasi instrukcijos 2.4 punktu, kad šalmas būtų privalomas statybvietėse, tačiau aptariama nelaimingo atsitikimo vieta nelaikytina statybviete. Nors pirmame akte atsakovė nurodė, kad nelaimingas atsitikimas nutiko statybvietėje, tačiau šią aplinkybę savo skunde iškėlė ieškovas ir po darbo inspekcijos tyrimo, kur buvo nurodyta atlikti patikslinimus, patikslintame akte, darbdavys tą aplinkybę patikslino ir nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko gamybinėse patalpose. Pagal darbdavio pateiktą asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę, ieškovui apsaugos priemonės buvo priskirtos ne kaip staliui, o kaip stogdengiui. Jeigu tikėti pateiktais dokumentais, ieškovui netgi turėjo būti išduodamas saugos diržas, apraišai, nors jie kaip staliui nėra reikalingi. Tai rodo, kad dokumentai buvo pildomi mechaniškai nesigilinant į jų turinį ir įdarbinimo ir instruktavimo procedūra buvo atlikta formaliai. Įrodymų ar duomenų, jog buvo atliktas realus instruktavimas ir įmonėje būtų realiai rūpinamasi darbų sauga, byloje nėra. Tą galima spręsti ir iš liudininkų parodymų, konkrečiai iš A. D. parodymu, kuris dirbo atsakovės įmonėje, staliumi ir nežino ar šalmas būtų privalomas ar nebūtų privalomas. Tačiau tuo pačiu patvirtino, jog šalmo neturėjo, darbdavys situaciją matė ją toleravo, todėl jei darbdavys matydamas nereiškia jokių pretenzijų, kodėl darbuotojas turėtų galvoti, kad jis darbo kažkokį darbų saugos pažeidimą ir nesilaiko darbdavio nustatytos tvarkos. Jei darbo vietos savybės ar objekto rizikos reikalautų, kad darbuotojai šalmą dėvėtų, privaloma dar kartą atlikti instruktavimą, tačiau byloje nėra duomenų apie pakartotinį instruktažą, tuo pačiu darbuotojų nurodytos aplinkybės paneigia, kad toks instruktavimas buvo atliekamas. Nei vienas objekte buvęs darbuotojas nedėvėjo šalmo, tuo pačiu ir M. B., kuris atsakovės vadovo buvo įvardintas kaip atsakingas už darbų saugą, tačiau tų tariamų darbų saugos reikalavimų nesilaikė. Konstatuotina, kad ieškovas nepadarė saugos pažeidimų, todėl nėra pagrindo pripažinti akte nurodytą trečią nelaimingo atsitikimo priežastį, kaip pagrįstą ir ja remtis, kaip galimai mažinančia darbdavio atsakomybę. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kad vien dienpinigių skaičiavimas, kaip negautų pajamų yra nepagrįstas, tuo aspektu, kad ieškovas nebūtinai turėjo būti siunčiamas į užsienį, kuomet grįžo iš Olandijos. Dienpinigiai buvo skaičiuojami tik tą laikotarpį, kol ieškovas buvo Lietuvoje ir buvo darbo santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo liepos 23 d. iki spalio 22 d., kai buvo nutraukti darbo santykiai. Dienpinigių netekimas, turi būti pripažintas negautomis pajamomis, tuo aspektu, kad nors jie nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas kas atneša naudą. Atsakovės vadovas kaip ir nurodė paaiškinimų pradžioje, kad ieškovas buvo priimtas dirbti komandiruočių principu. Tą patį nurodė ir ieškovas, kad jis dirbs komandiruočių principais. Tokiais atvejais, darbuotojas į savo pajamas, kurias tikisi gauti, neabejotinai įskaičiuoja ir būsimus dienpinigius. Nustačius, kad šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, būtų pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos, atlieka ne tik kompensavimo, bet ir atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją. Iš šalių darbo sutarties turinio lingvistiškai nėra įvardinta tiesiogiai, jog tai yra susitarimas dėl kilnojamojo pobūdžio darbo, kad būtų dirbama komandiruotėmis, tačiau tą žodžiu paaiškino, tiek pats ieškovas, tiek paaiškinimų pradžioje nurodė atsakovės vadovas. Neturtinės žalos dydis pasireiškia, fiziniu skausmu, nedarbingumu, nepatogumai, kuriuos išgyveno ieškovas įvykio metu ir kol buvo gydomos traumos, taip pat ir potrauminės nelaimingo įvykio pasekmės pasireiškusios, neigiamu pojūčiu ieškovo dvasinei sveikatai, tiek nepatogumai depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas. Dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo, ieškovui išsivystė potrauminis sindromas, organinis astetinis sutrikimas, potrauminė amnezija, depresija. Organinis šiuo atveju reiškia, jog yra sąlygotas, tam tikros fizinės traumos. Nors atsitikimas įvyko 2018 m., ieškovas dėl patirtų pasekmių yra gydomas dar ir 2020 m., įskaitant stacionare. Vadovaujantis darbo kodeksu, jei darbuotojas pateikia prašymą išeiti iš darbo dėl patirtos traumos, darbdavys turi išmokėti 2 mėnesių darbo užmokesčio kompensaciją, todėl teigti jog darbdavys tai padarė iš geros valios, nėra jokio pagrindo, o būtent šiuo atveju ieškovui buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos buvo pagal įstatymą ir to pripažinti žalos atlyginimu negalima.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų yra svarbu akcentuoti, jog minėtos kopėčios nepriklausė atsakovei, jos buvo naudojamos ne atsakovės, o trečiojo asmens darbuotojo. Ieškovas nelaimingo atsitikimo metu vykdė „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo J. D. nurodymus – to paties J. D., kuris ieškovo teigimu ir naudojosi kopėčiomis nelaimingo atsitikimo metu. Nagrinėjamu atveju Ieškovas buvo komandiruotas į bendrą atsakovės ir (duomenys neskelbtini) objektą. Šiuo atveju tarp Atsakovės ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta civilinė sutartis, kurios pagrindu Atsakovė turėjo užtikrinti saugos priemones komandiruojamiems darbuotojams (šalmai, pirštinės ir kt.), o bendra objekto (tame tarpe ir sauga) sauga, pavojingų zonų žymėjimų ir darbuotojų tarpusavio darbų koordinavimu rūpinosi trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė, kurios buveinė yra Lietuvoje, darbus atliko Olandijoje būtent (duomenys neskelbtini) objekte ir fiziškai minėtų aplinkybių užtikrinti negalėtų. Atsakovė kategoriškai neigia ieškovo melagingus teiginius apie tai, neva ieškovas buvo žodžiu informavęs atsakovę apie pavojingas darbo sąlygas, negavo šalmo ar pan. Priešingai, kaip atsakovei nurodė už darbų saugą Olandijoje atsakingas „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, ieškovas buvo įspėtas apie tai, kad ieškovui draudžiama atlikti darbo funkcijas tol, iki kol nebus patrauktos kopėčios ir baigti skliauto lango tvarkymo darbai, tačiau ieškovas šio draudimo nepaisė. Tai, kad ieškovui buvo išduota visa būtina saugos įranga, tame tarpe ir šalmas, patvirtina rašytiniai įrodymai. Dėl kokių priežasčių ieškovas, pažeisdamas staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, 2.5.3. punktą, šalmo nedėvėjo, nors šalmas ir kitos darbo saugos priemonės jam buvo pasirašytinai išduotos, atsakovė nežino. Dar daugiau, šie dokumentai buvo pateikti ir ginčo nagrinėjimo darbo ginčo komisijoje metu, tačiau ieškovas, nors ir žinodamas jų turinį, nieko dėl šių dokumentų nepasisako. Atsakovės nuomone, būtent paties ieškovo jam duotų nurodymų nesilaikymas ir išduotų darbo saugos priemonių netinkamas naudojimas (nenaudojimas) ir nulėmė ieškovo nurodomus (įsivaizduojamus) 2018 m. liepos 13 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo padarinius, o paties ieškovo ieškinys ir jame nurodyti reikalavimai neturi nei teisinio, nei, juolab, moralinio pagrindo. darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu ieškovas pripažino, jog yra pradėjęs teisinės gynybos procesą Nyderlanduose, tačiau šių aplinkybių patikslinti negalėjo, jas nuslepia ir ieškinyje – ieškovas įpareigotinas pateikti informacija, ar kreipėsi dėl savo teisių gynimo Nyderlanduose, ar ieškovui buvo visiškai ar iš dalies atlyginta žala Lietuvoje draudimo (valstybinio ar privataus) ir pan. Teiginiams dėl ieškovo teisių gynybos Nyderlanduose vienas iš procesų turėtų būti stabdomas. Kaip matyti iš paties ieškovo kartu su ieškiniu pateikiamų, bet ieškinyje kažkodėl neaptariamų dokumentų ieškovui dėl įvykio, mažų mažiausia, buvo išmokėta 800,00 Eur suma, tačiau atsakovė kritiškai vertina ieškovo teiginius, esą ši suma skirta turtinės žalos atlyginimui (ieškinio 14 p.), kadangi AB Lietuvos draudimas 2019 m. vasario 5 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konkretizuota, ar apskaičiuota išmoka yra skirta turtinės, ar neturtinės žalos atlyginimu. Nelaimingo atsitikimo priežastis yra nukentėjusiojo (darbuotojo) didelis neatsargumas. Ieškovas dirbo greta kopėčių, pats savarankiškai nusprendė dirbti be šalmo, žinodamas, jog jis to daryti neturi teisės bei darbo vadovas kelis kartus jį dėl to įspėjo – šios aplinkybės negali būti traktuojamos kaip atsakovės nesugebėjimas sukontroliuoti ieškovo, jog pastarasis laikytųsi įdiegtų darbų saugos prevencinių reikalavimų. Atsakovė maksimaliai užtikrino darbų saugos priemonių įdiegimą, o ieškovas buvo supažindintas su darbo funkcijomis, darbo sauga bei tinkamai apmokytas kaip laikytis darbo saugos taisyklių, ką patvirtina ir paties ieškovo parašas. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos ir tvarkos reikalavimais ir apmokytas juos vykdyti, tačiau elgėsi neatsargiai. Ieškovas, kaip bet kuris kitas protingas, apdairus ir atidus žmogus atitinkamoje situacijoje, turėjo ir galėjo pilnai suvokti visų savo veiksmų ir aplinkybių pavojingumo laipsnį, t. y. galėjo suvokti, kad savavališkai nepaisant nurodymų ir dirbant šalia asmenų, vykdančių
skliauto apdailos darbus, gali kilti objektų kritimo ir, atitinkamai, ieškovo sužalojimo rizika. Nepaisant visų minėtų aplinkybių, Ieškovas nusprendė dirbti, o dirbdamas atliko neleistiną veiksmą – nesiėmė saugos priemonių pagal Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8. Todėl jis, pasirinkdamas nesilaikyti darbo saugos ir tvarkos taisyklių, atitinkamai prisiėmė ir riziką dėl tokių savo veiksmų pasekmių sveikatai. Dar daugiau, jei tikėti Ieškovo ieškinyje deklaratyviai pateikiamomis aplinkybėmis („Ieškovas pažymi, jog kopėčios dar iki įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo techniškai netvarkingos <...> iki įvykio su ieškovu buvo atvejų, kai darbuotojai buvo nukritę nuo šių kopėčių“, teigiama, kad apie tai „ne vieną kartą žodžiu buvo informuotas tiek įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. G.“ (ieškinio 3 p.)), ieškovas žinojo apie tariamai netvarkingas kopėčias, tačiau lengvabūdiškai pasirinko dirbti po jomis nesinaudodamas jokiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju Ieškovas kaip negautas pajamas iš esmės įvardija ne darbo užmokestį, o t. y. dienpinigius. Ieškovas Atsakovės įmonėje buvo įdarbintas staliaus pareigose, t. y. šalys nebuvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Pats ieškovas ieškinyje net keliose vietose pripažįsta, kad buvo komandiruojamas, t. y. tam tikrą laiką dalis darbo funkcijų Ieškovo buvo atliekama užsienyje, dėl ko ieškovui mokami dienpinigiai, atliekantys komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju Ieškovas, buvęs nedarbingumo laikotarpiu, negalėjo pagrįstai tikėtis gauti dar ir dienpinigius, kurių teisinė paskirtis yra visiškai kita, nei darbo užmokestis, kadangi nebuvo ieškovui neatsirado ir padidėjusių išlaidų dėl laikino darbo funkcijų atlikimo užsienyje. Ieškovas galimai reikalavimus reiškia netinkamam atsakovei, tačiau ieškovui tokiems trūkumams pašalinti priemonių nesiėmus, susidarė situacija, kai net neaišku, ar trečiasis asmuo, kuris, anot ieškovo, atliko neteisėtus veiksmus, egzistuoja apskritai - juolab tokie ieškovo veiksmai atrodo keistai, kai tai yra daroma, anot ieškovo, dėl vertimo paslaugų kainos ir išlaidų - t. y., ieškovas lyg ir teigia, atsakingo asmens nustatyti galbūt neverta dėl to, kad tai ieškovui galimai daug kainuoja dėl asmens, kurį pats ieškovas įtraukė į bylą; negana to, darbo ginčo nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu ieškovas pripažino, jog yra pradėjęs teisinės gynybos procesą Nyderlanduose. Ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad Olandijoje darbo santykiams taikoma teisė, darbuotojų sveikatos, higienos ir darbų saugos užtikrinimą reguliuojančios teisės normos yra kitokios, nei analogiškos teisės normos Lietuvoje, t. y., kad Olandijoje darbuotojų sveikatos, higienos ir darbų saugos užtikrinimą reguliuojančios teisės normos neužtikrina darbuotojų saugos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies prasme ar kad tokios teisės normos (Lietuvos ar Olandijos) buvo pažeistos šio ginčo atveju. Atsakovė, kurios buveinė yra Lietuvoje, darbus atliko Olandijoje būtent iš byloje pašalinto trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ objekte ir fiziškai užtikrinti saugos priemonių komandiruojamiems darbuotojams (šalmai, pirštinės ir kt.) naudojimo, bendros objekto saugos, pavojingų zonų žymėjimo ir darbuotojų tarpusavio darbų koordinavimo, negalėtų, todėl siekiant įvertinti ieškovo tariamus ir deklaratyvius teiginius apie minėtų „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų veiksmus (teisės aktų, susijusių su darbuotojų saugos, sveikatos ir vidinės kontrolės, įgyvendinimo užtikrinimą), atsakovės nuomone, yra tikslingas būtent šalies, į kurią buvo komandiruotas ieškovas, atsakingų institucijų situacijos tyrimas, išvados tam, kad byloje priimtas sprendimas nesukeltų įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtoms pareigoms, kas būtų absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ar, mažų mažiausia, pagrindas bylos nagrinėjimo atnaujinimui.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio nepripažįsta. Paaiškino, kad ieškovui buvo viskas kompensuota ir šis ieškinys buvo pateiktas vėliau. Kol ieškovas gydėsi buvo kompensuotas draudimas, vėliau ieškovas pateikė prašymą atleisti iš darbo ir jam buvo išmokėtas trijų mėnesių atlyginimas. Ieškovas anksčiau dirbo kitoje įmonėje du ar tris mėnesius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdo subrangovus, vieną klaipėdiečių įmonę ir jų darbuotojai taip pat šiame objekte irgi dirbo subrangoje pas mus. Liepos mėnesį, 2017-2018 metais, ieškovas pasiprašė, jog norėtų dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas atvažiavo, pasikalbėjo, buvo aptartos sąlygos. Ieškovas paliko savo duomenis, buvo paruošta darbo sutartis ir visi kiti dalykai. Ieškovui atvykus dar kartą buvo praeiti visi instruktažai, jis pasirašė darbo sutartį ir įsakymu buvo išsiųstas į komandiruotę Olandijoje, būtent „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje, tam darbui, kurį jis dirbo anksčiau, tik kitoje įmonėje. Atsakovė dirba tokiu principu, t. y. 6–8 savaites darbuotojas dirba Olandijoje, grįžta 2-3 savaitėms. Ieškovas dirbo tik Olandijoje, komandiruočių principu. Prieš nutinkant šiam įvykiui, buvo susitikta su ieškovu Kaune, kur ieškovas prašė didesnio atlygio. Atsakovė ir ieškovas ilgai tarėsi dėl didesnio atlyginimo, dėl kurio ir buvo susitarta, tačiau tuo pačiu ieškovas susitikimo metu paaiškino atsakovės direktoriui, kad jis dabar išvažiuoja 6–8 savaitėms į paskutinę komandiruotę ir grįžęs išeis iš darbo. Atsakovės direktorius nurodė, kad pagal susitarimą turėjo aprūpinti darbo įrankiais, darbo rūbais, darbus organizavo Olandijos įmonė. Atsakovės direktorius gamykloje Olandijoje būdavo kiekvieną mėnesį, buvo kalbėtasi su jų vadovais dėl nusiskundimų, ir tikrai kažkas keitėsi, kas liečia apsauginius šalmus ir kitokias apsaugines priemones. Buvo nupirktos kepurėlės, kadangi su šalmais nepatogu vaikščioti, tam dalykui buvo skirta daug dėmesio. Sutartis su „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta dėl atitinkamų darbų atlikimo. Už darbo sauga šiame objekte, kuriame dirbo atsakovės darbuotojas buvo atsakingas pats atsakovės direktorius, antroje eilėje, tuo metu buvo paskirtas darbų vadovas – M. B. Tiesa, jog konkrečius darbus ieškovui kasdien paskirdavo olandas D., kadangi darbą organizuodavo olandų darbų vadovai. Vieni darbų vadovai buvo atsakingi už pamatus ir apatinę dalį, kiti už karkasus, treti už lauko apdailą, kiti atsakingi už vidaus apdailą. Ieškovas dirbo su vidaus apdaila. Apie nelaimę, atsakovės direktorius sužinojo telefonu paskambinus M. B., Ieškovas turėjo privalomąją sveikatos kortelę, jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir jis buvo paleistas namo. Ieškovui galėjus pradėti bendrauti, su juo buvo susisiekta, pasiūlyta skristi namo, tačiau ieškovas pasakė, jog dar nelabai gali vykti, kadangi prastai jaučiasi. Ieškovas buvo teisus, jog jo žmona buvo neinformuota, tačiau pats to primygtinai prašė. Tačiau buvo informuota Lietuvos Valstybinė darbo inspekcija, kad buvo toks įvykis ir buvo pradėtas tyrimas. Vėliau papildomai įmonėje buvo atlikta darbų saugos patikra. Atsakovė nežino ar turėtų kompensuoti neturtinę žalą, kadangi yra kompensavusi kiek įmanoma. Jeigu žmogus yra supažindintas su darbų sauga, turi žinoti kur galima stotis, kur negalima. Olandijos įmonė atsakinga už darbų sauga ir ją organizavo. Atsakovės direktoriui buvo žinomi Olandijos darbų saugos reikalavimai. Dirbant Olandijoje, galioja tos šalies įstatymai, todėl atsakovės subkontraktorė, su kuria buvo sudaryta rangos sutartis ir yra atsakinga, o ne atsakovė. Olandijos darbo inspekcija neturėjo jokių pretenzijų dėl darbų saugos ar darbų organizavimo. Atsakovė apie Olandijos darbo institucijų atliktą tyrimą sužinojo gerokai vėliau. Buvo gauta pretenzija iš ieškovo advokato Olandijoje, tačiau vėliau bendravimas nutrūko. Atsakovė nurodė, jog ieškovo važiavimas į Olandiją bus paskutinis. Taipogi, galbūt atsakovė nebūtų siuntusi ieškovo į komandiruotę, todėl dienpinigiai yra visai kitas dalykas nei darbo užmokestis. Ieškovas galėjo būti išsiųstas ir į Lietuvą. Reikalavimas dėl negautų dienpinigių į priekį yra nepagrįstas. D. funkcijos buvo namelių darbų vadovas vidaus įrengimui. Iš olandų pusės darbų saugą prisiiminėjo darbų vadovas, kuris kartu dirbo, organizavo visus darbus – J. H., kurio įmonė šiuo metu yra bankrutavusi. Ieškovas buvo atleistas jo paties prašymu. Paklaustas ar atleidžiant iš darbo išmokėta suma buvo atlyginimas ar kompensacija pagal darbo kodeksą, negalėjo tiksliai pasakyti. Visose instrukcijose nurodyta, jog šalmas yra privalomas. Ieškovas buvo įdarbintas staliumi, ne stogdengiu. Staliui reikalingi saugos daržai. Darbų saugos instruktažas buvo atliekamas.
Atsakovės atstovas advokatas Andriejus Melkovas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Vienur ieškovo atstovė remiasi nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kitur lyg ir prieštarauja nustatytoms išvadoms, vienur teigia, jog šalmą reikėjo dėvėti, paskui sako, kad nereikėjo, o jeigu reikėjo, tai neprivalėjo. Mano, kad šioje byloje didelis ieškovo neatsargumas ir lėmė minėtas įvykio aplinkybes ir didelis neatsargumas kaip kaltės forma, pasireiškianti neprotingu ar išskirtiniu neatsargumo buvimu, esamos aplinkybės suponavo pasekmių jam kilimą. Kadangi iš rašytinių byloje dokumentų, ieškovo, liudytojų paaiškinimų, iki įvykio, 10 mėnesių, turėjo didelę patirtį toje srityje, netgi dėstė moksleiviams ir studentams, mokykloje, įskaitant ir darbų saugos organizavimą, gyvenimiška jo patirtis rodė, jog jis šioje srityje turi pakankamai didelę patirtį, žinojo kas privaloma būti ir ko laikytis. Atsakovė ėmėsi visų protingų ir reikiamų priemonių, byloje esantys rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina, kad asmeniui buvo išduotos visos reikiamos priemonės, toje apimtyje, kurioje privalėjo turėti, jis buvo pilnai instruktuotas tiek pirminiame, tiek pakartotiniame darbų saugos registracijos žurnale, apie poreikį laikytis teisės aktų reikalavimų, jis padėjo savo parašus. Sakyti, jog neskaičiau, nesigilinau, tik rodo kad jis buvo neatidus ir nerūpestingas, nors iš gyvenimiškos patirties teigia, jog jam viskas buvo žinoma. Rašytiniais įrodymais yra paneigti minėti duomenys, tai iš darbų saugos atsakovė padarė viską, ką jis privalėjo padaryti. Asmenys buvo komandiruoti ir vykdė Olandijoje nustatytus darbus, kuriuos kaip pats ieškovas patvirtino vykdė D. nurodymus, kadangi ieškovo darbdavio net nebuvo ir jo darbų saugos užtikrinimas baigiasi toje apimtyje, jog reikėjo suteikti būtinas priemones. Jokių nusiskundimu nei raštu nei žodžiu, ieškovas nepateikė. Kaip numato jo staliaus instrukcija, jei jam kažko trūksta, jis privalėjo informuoti, jeigu jie buvo tokie, kad kiltų akivaizdus ir realus pavojus, tai jis privalėjo nepradėti tų darbų, neišsprendęs saugumo organizavimo klausimo. Keista girdėti, jog atsakovė kalta dėl to, jog nukrito kopėčios, kurios kaip teigiama ieškinyje buvo techniškai netvarkingos ir kaip atsakovė privalėjo organizuoti tos vietos atitvėrimą, kadangi matome, kad jis nebuvo ir atkreipiamas dėmesys dėl jurisdikcijos. Akivaizdu, kad Lietuvoje gali būti numatyti saugumo reikalavimai 1 m -2 m, 5 m, Olandijoje tie reikalavimai pagal teisės aktus vėl gali būti kitokie ir tų teisės aktų reikalavimą žinojimą ir vykdymą pilnai vykdė „(duomenys neskelbtini)“ įmonė. Parengiamajame posėdyje nuotoliniu būdu buvo apklaustas asmuo ir aiškiai pasakė, kad būtent jo įmonė organizavo visus su darbų sauga susijusius reikalavimus ir jie pilnai neša atsakomybę. Mano, jog byloje parinktas netinkamas atsakovas. Byloje yra pateikta kompetentingų institucijų tyrimų ataskaita, kur matyti, kad atsakovės įmonei jokių pretenzijų neturima buvo keletas pretenzijų ir viso labo rekomendacinio pobūdžio „(duomenys neskelbtini)“. Esančios sąlygos suponuoja ir eliminuoja bet kokią atsakovės kaltę. Atvykęs asmuo dėl kažkokių nežinomų priežasčių kreipėsi į savo sutuoktinę, nors paaiškino, jog galėjo kreiptis ir ne pas sutuoktinę, dėl nustatymo formos. Kaip buvo konstatuota vadovybės, minėta sutuoktinė turėjo likti nešališka, turėjo galimybę nusišalinti, konstatuotas etikos pažeidimas. Keliami reikalavimai neproporcingi tiek turiniu, tiek esme. Vien 10 000,00 Eur reikalavimas dėl neturtinės žalos, motyvuojamas tuo, jog žmogus bijo pereiti gatvę, nors minėtas įvykis nėra susijęs su eismo įvykiu, kelia didelių pagrįstų abejonių.
Liudytojas G. Š., parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ gamykloje ir pažįsta ieškovą, dirbo ir gyveno kartu prieš keturis metus. Pažįsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, E., M. Darbuotojai buvo aprūpinti darbo pirštinėmis, darbo rūbais. Dirbo staliumi, šalmų neturėjo, mano jog turėjo turėti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neturėjo šalmų. Tai buvo tuo metu, kai ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokia situacija buvo 1-1,5 metų su pertraukomis. Tuo metu, kai įvyko ieškovo nelaimingas atsitikimas, liudytojas parodė, kad jau nebedirbo. Liudytojas tuo metu dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių pasirašymų dėl darbų saugos. Nurodymus, kaip dirbt ką daryti gaudavo iš Olandų įmonės direktoriaus ir jo pavaldinių. Darbų sauga Olandijoje niekas nesirūpino, nebuvo paskirto asmens. Įrankius turėdavo savo, arba duodavo olandai. Jokių apsauginių juostų niekas netiesdavo. Apie tai, kad reikia pasitraukti, sakydavo žmogiškasis faktorius.
Liudytojas A. D., parodė, kad su ieškovu susipažino dirbant Olandijoje. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toje patalpoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nebuvo. Į darbą buvo įdarbintas staliumi. Jam buvo išduoti spec. rūbai, t. y. drabužiai, batai. Šalmas nebuvo išduotas. Šalmų niekas neturėjo. Ar juos reikėjo turėti, nežino. Patys priemonių už darbdavio pinigus nepirko. Tokį darbą dirba jau daugiau nei 30 metų. Kuomet buvo dirbama statybose, reikėdavo dėvėti šalmą, jei būdavo reikalaujama. Nurodė, jog pats stengiasi nenešioti šalmo, jeigu niekas neliepia. Niekas jokių pastabų dėl šalmo nereiškė. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo daugiau nei metus. Atvykus į gamyklą niekas neinstruktavo apie jokius rizikos veiksmus. Už darbo saugos reikalavimus buvo atsakingas M. Jis buvo brigadininkas, kuris skirstydavo darbus, arba olandai paskirstydavo darbus. Jis paskirstydavo darbus ir buvo atsakingas už tai, ką darbuotojai turi padaryti. Jokių tvorelių nebūdavo, namai stovėdavo, kur pasakydavo, ten dirbdavai. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba, iš darbo išėjo savo noru. Gamykla buvo labai didelė, žinojai prie kurių staklių galėjai prieiti, prie tų ir dirbdavai. D. skirstydavo darbus ir pats dirbdavo, namelių viduje. Niekada niekas nebuvo atitverta. Kopėčios buvo imamos iš olandų, jei ten buvo tokios. Atsakovės direktorius G. dažnai atvažiuodavo, matydavo darbo procesą, matydavo, jog visi dirba be šalmų. Atvažiuodavo ir į mėnesį kartą, visaip būdavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys patenkintas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinės darbo bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė pagal su ieškovu 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdarbintas staliaus pareigoms, mokant 500,00 Eur atlyginimą, neatskaičius mokesčių. 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. lapkričio 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktai pagrindžia, jog 2018 m. liepos 13 d. apie 12 val., įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu E. P. (toliau – ieškovas) nukentėjo darbe. Kaip matyti, iš pateikto.
Iš pateiktos 2018 m. birželio 4 d. darbų rangos sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) ir „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas), matyti, kad rangovas įsipareigoja atlikti darbus gamykloje, naudojant kliento medžiagas bei suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones. Užsakovas įsipareigoja suteikti rangovui visas reikalingas statybines medžiagas. Minėtoje sutartyje nėra aptarta kas yra atsakingas už darbų saugą.
2018 m. lapkričio 15 d. nelaimingo atsitikimo akto, 2018 m. liepos 13 d. J. D., silikonuojant skliauto lango nišą, atsikabino, blogai pritvirtintas išskleistų kopėčių fiksatorius, kopėčios krito ir sužalojo ieškovo galvą plaukuotojo dalyje. Ieškovas dėl stipraus smūgio buvo nublokštas link durų nišos ir veidu trenkėsi į lauko durų slenkstį, todėl buvo sužalotas veidas virš lūpos kairėje pusėje, vienas dantis lūžo, o kitas pradėjo klibėti. Tame pačiame nelaimingo atsitikimo akte nurodyta, jog darbo vieta, kur tuo metu dirbo E. P. ir J. D. nebuvo įrengta taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, pavojingos zonos nebuvo pažymetos ir aptvertos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, pavojingos zonos nebuvo pažymėtos ir aptvertos taip, kad ribotų darbuotojų patekimą į jas. Akte konstatuota, kad darbo aplinka – gamykla, kontaktas ir sužeidimo pobūdis – kopėčių atsitrenkimas į žmogų. Nelaimingo atsitikimo priežastys – saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; netinkamas darbų organizavimas; saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas.
Iš pateiktos darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės ir asmeninių apsaugos priemonių išdavimo (grąžinimo) žiniaraščio matyti, kad ieškovui atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. išdavė darbo kostiumą, darbo batus, darbo pirštines, galvos apdangalą, apsauginį šalmą, apsauginius akinius, respiratorių, saugos diržą (apraišus).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintose staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, taistyklėse nurodyta, kad: darbuotojas turi teisę, atsisakyti dirbti, jei techniškai netvarkingi įrengimai, įrankiai, prietaisai arba aplinkos veiksniai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei; reikalauti atlyginti už padarytą sveikatai žalą (1.7.2. punktas); priemonės galvai apsaugoti – apsauginiai šalmai (statybos darbams, darbams duobėse, darbams aukštyje (virš 1,3 m.), prie keliamųjų įrenginių, krovimo darbams ir kt.), lengvi ir apsauginiai galvos apdangalai (medienos ir metalo apdirbimo darbams, darbams dulkėse (2.2.2. punktas); statybos objektuose (statybvietėse) visuomet yra privaloma dirbti su apsauginiu šalmu (2.4. punktas).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo M. B. paaiškinimo dėl nelaimingo įvykio darbe, matyti, kad ieškovas įvykio dieną dirbo tame pačiame kambaryje, kaip ir J. D., kuris buvo užlipęs ant metalinių apie 3,5 metro aukščio iškeliamų kopėčių.
Iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paaiškinimo dėl A. P. elgesio vertinimo, matyti, kad A. P. nustatyta tvarka ir terminais privačių interesų deklaracijoje nenurodė duomenų apie sutuoktinio darbovietę, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2018 m. spalio 22 d. ieškovo prašyme UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. G., prašoma ieškovą atleisti iš užimamų pareigų pasibaigus nedarbingumo pažymėjimo laikotarpiui, kadangi ieškovas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl sužalojimo, kurio priežastis trauma darbo vietoje 2018 m. liepos 13 d. Prašo išmokėti visas ieškovui priklausančias išmokas už nepanaudotas kasmetines atostogas ir išeitinę kompensaciją pagal savo sąžinę.
Iš (duomenys neskelbtini) medicinos centro išrašo matyti, kad ieškovas nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 14 d. buvo gydomas neurologijos skyriuje, hospitalizavimo priežastis – ant veido užkrito kopėčios.
Iš (duomenys neskelbtini) medicinos centro išrašo, matyti, kad nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2018 m. liepos 20 d. pacientas buvo hospitalizuotas neurologijos skyriuje, dėl galvos svaigimo po neseniai įvykusios lengvos galvos/smegenų traumos.
Iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2019 m. vasario 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), bei pateikto 2019 m. vasario 6 d. sąskaitos išrašo, matyti, jog draudimo bendrovė išmokėjo ieškovui 800,00 Eur draudimo išmoką.
Iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 14 d. pažymos apie traumos sunkumą, matyti, jog ieškovui buvo diagnozuotos ligos pagal kodus – S06.0, S02.5, S01.88, S19.9.
Iš 2019 m. gegužės 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad ieškovui buvo diagnozuotas potrauminis sindromas (F07.2), organinis asteninis sutrikimas (F06.6) ir potrauminė amnezija (F04.03).
Iš pateiktų čekių ir ieškovo sąskaitos išrašų, matyti, jog UAB „Apsaga“ buvo išleista 624,32 Eur suma kurui.
Iš 2018 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ radiologinio tyrimo vertinimo, matyti, kad ieškovui nustatyta asimetrinė komunikuojanti hydrocefalija, cista, užpildyta kolodiu, dešinėje frontalinėje dauboje.
Iš 2019 m. gegužės 21 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo, matyti, kad ieškovui skirtas vaistais dėl potrauminio sindromo, asteninio sindromo, nemigos (G 47.2).
Iš 2018 m. spalio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo dėl E. P. nelaimingo atsitikimo darbe Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 2018 m. liepos 13 d. įvykęs lengvas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu.
Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo dėl E. P. ligos išmokos, matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 22 d. ieškovui nebuvo skirtos ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį, kadangi pagal 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktą NP-SD pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir darbo laiko apskaitos žiniaraštį nedarbingumo laikotarpyje E. P. neprarado darbo pajamų.
Iš 2018 m. rugpjūčio 20 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovo draudžiamosios pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., vidutiniškai sudarė 424,67 Eur.
Iš 2018 m. lapkričio 12 d. Nyderlandų karalystės Socialinių reikalų ir užimtumo inspekcijos rašto dėl patikros po nelaimingo atsitikimo matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ nėra parengusi rizikos inventorizacijos ir vertinimo, taip veiksmų plano, kuriame būtų numatytos pavojų apribojimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.
Iš pateiktų 2018 m. spalio 18 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2018 m. rugsėjo 13 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d., 2018 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitos išrašų, matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovui išmokėjo 1 823,03 Eur.
Iš pateikto ieškovo sąskaitos išrašo, taip pat, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovui pervedė 5 350,00 Eur dienpinigių ir 1 549,99 Eur darbo užmokesčio, taip pat 2018 m. spalio 23 d. po darbo sutarties nutraukimo ieškovui buvo pervesta 1 323,59 Eur suma.
Iš pateiktos 2018 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros, matyti, jog buvo patirta 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidos. Taip pat, iš pateiktų čekių ir sąskaitų faktūrų, matyti, jog ieškovo išlaidos vaistams, dantų tvarkymui sudarė 4 455,49 Eur.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo ieškovas E. P. bei patyrė sužeidimus lėmusius jo sužalojimus. Esminis ginčas kilo dėl darbdavio atsakomybės ribų įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, t. y. ar darbdavys yra atsakingas už komandiruoto darbuotojo patirtus sužalojimus, dirbant kitoje šalyje, ieškovui nedėvint šalmo ir vykdant kito subjekto nurodymus.
Dėl darbdavio atsakomybės ribų įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir kaltės laipsnio.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio darbdavio pavedimu laikinai dirbti užsienyje išsiųsto darbuotojo darbo santykiams Lietuvos Respublikos darbo teisės normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja tos užsienio valstybės, į kurią siunčiama laikinai dirbti, imperatyvios nuostatos. Į užsienio valstybę komandiruojamų darbuotojų darbo sąlygų ypatumus taip pat nustato kitos šio kodekso normos.
LR DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šis įstatymas taip pat nustato darbuotojų ir darbdavių teises ir pareigas, institucinę darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo sistemą bei specialias nuostatas atskirų darbuotojų grupių apsaugai (nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems). Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (DK 158 straipsnio 2 dalis). Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (DK 158 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2018 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) (toliau – DSSĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos DSSĮ 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje teisės normoje nustatytos pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas minėtą teisės normą, yra nurodęs, kad bendrasis darbdavio atsakomybės principas yra absoliutus ir imperatyvus darbdavio deliktinės prievolės nukentėjusiam darbuotojui atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010). Taigi, vertinant atsakovės veiksmus būtina atsižvelgti į visą darbdavio pareigos užtikrinti saugias darbo sąlygas turinį.
DK 160 straipsnio 1 dalyje, nurodyta, jog darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepašalina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kai ne visi saugos reikalavimai įvykdomi, turi būti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir lėmė neigiamas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
Nagrinėjamu atveju, ieškovo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ (rangovas) 2018 m. birželio 4 d. sudarė darbų rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovas). Minėta sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus gamykloje, naudojant kliento medžiagas bei suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones. Užsakovas įsipareigojo suteikti rangovui visas reikalingas statybines medžiagas. Minėtoje sutartyje nėra aptarta kas yra atsakingas už darbų saugą, tačiau aptarta, jog rangovas savo darbuotojams turi suteikti asmenines apsaugos priemones.
Kaip jau minėta, 2018 m. liepos 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovas vykdė Nyderlandų įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo metu yra išregistruotą, darbuotojo J. D. nurodymus ir klijavo grindjuostes patalpoje, kurioje tuo pačiu metu buvo vykdomi lango skliauto silikonavimo darbai naudojant 3,5 m – 5 m kopėčias. Iš paaiškinimų ir rašytinių duomenų nustatyta, jog ant kopėčių buvo užsilipęs J. D. Kopėčioms nukritus jos atsitrenkė į ieškovą, padarė jam galvos sužeidimus, taip pat ieškovas nuo smūgio trenkėsi į kietą paviršių ir patyrė veido sužalojimus, danties lūžius.
2018 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas minėtas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1. Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinis skyrius, gavęs 2018 m. rugsėjo 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1, jį įvertino, nesutiko su įvykio tyrimo komisijos nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis, kitomis akto nuostatomis ir įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti pažeidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko papildomą įvykio darbe tyrimą ir 2018 m. lapkričio 15 d. surašė naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), kuriame nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės atsakovės įmonėje nepakankamumas, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimai: Įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurios teritorijoje veiksmus atlikti buvo komandiruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, vadovas neužtikrino teisės aktų reikalavimų, susijusių su darbuotojų sauga, sveikata bei vidine kontrole;
Žemesnės instancijos teismas
2) netinkamas darbų organizavimas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neįvertino darbo aplinkos ir rizikos veiksnių. Darbo vieta, kurioje dirbo ieškovas, nebuvo įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, pavojingos zonos nebuvo pažymėtos ir aptvertos taip, kad ribotų darbuotojų patekimą į jas. Tuo pažeisti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15 punkto „Pavojingos zonos“ 15.1 papunkčio reikalavimai;
3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto – Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 II skyriaus 2.1 punkto 2.5.3. papunkčio: „Darbuotojas privalo dėvėti išduotus darbo rūbus ir tinkamai naudotis kitomis apsaugomis priemonėmis“, reikalavimų pažeidimas. E. P. nedėvėjo išduoto apsauginio šalmo ar galvos apdangalo.
Taigi kaip viena, iš priežasčių, dėl ko įvyko minėtas nelaimingas atsitikimas darbe nurodoma, jog E. P. nedėvėjo apsauginio šalmo. Visgi ši nelaimingo atsitikimo aplinkybė vertintina kritiškai. Pačios darbdavės patvirtintoje Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, taisyklėse nurodyta, kad: darbuotojas turi teisę, atsisakyti dirbti, jei techniškai netvarkingi įrengimai, įrankiai, prietaisai arba aplinkos veiksniai kelia pavojų sveikatai ir gyvybei; reikalauti atlyginti už padarytą sveikatai žalą (1.7.2. punktas); priemonės galvai apsaugoti – apsauginiai šalmai (statybos darbams, darbams duobėse, darbams aukštyje (virš 1,3 m.), prie keliamųjų įrenginių, krovimo darbams ir kt.), lengvi ir apsauginiai galvos apdangalai (medienos ir metalo apdirbimo darbams, darbams dulkėse (2.2.2. punktas); statybos objektuose (statybvietėse) visuomet yra privaloma dirbti su apsauginiu šalmu (2.4. punktas).
Ieškovas nurodo, kad pagal instrukcijos 2.2.2 punktą apsauginis šalmas privalomas tik statybos darbams, darbams aukštyje ir panašiai. Tuo tarpu medienos ir metalo apdirbimui, nurodomi lengvi galvos apdangalai. Atsakovė remiasi instrukcijos 2.4 punktu, kad šalmas būtų privalomas statybvietėse, tačiau ieškovo nuomone aptariama nelaimingo atsitikimo vieta nelaikytina statybviete.
Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs A. D. patvirtino aplinkybę, kad niekas visoje gamykloje šalmų nenešiojo, įskaitant ir atsakovės vadovo, kaip atsakingą už saugą asmenį, nurodytą M. B. Pažymėtina, jog darbai vyko gamykloje, kurioje surenkami karkasiniai nameliai, t. y. vyksta jų gamyba.
Dar daugiau, nagrinėjamu atveju, egzistuoja aplinkybę, jog buvo surašomi du nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Pirmasis 2018 m. rugsėjo 24 d. ir antrasis 2018 m. lapkričio 15 d. Taip nutiko dėl to, kadangi ieškovas nesutikdamas su pirmuoju aktu pateikė skundą VDI, kuri įpareigojo pašalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto trūkumus. Minėtame pirmajame 2018 m. rugsėjo 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, kaip nelaimingo atsitikimo vieta buvo nurodyta statybvietė, tačiau vėliau patikslinus nelaimingo atsitikimo aktą, 2018 m. lapkričio 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte, minėta nelaimingo atsitikimo vieta nurodoma, kaip gamykla.
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, sąvokų išaiškinime, numatyta, kad statybviete laikoma statinio statybos darbų vieta, kurios ribos nustatomos statinio projekte atsižvelgiant į vykdomus statybos darbus ir gali sutapti ar nesutapti su statybos sklypo ribomis. Nesutapimo atveju statybvietės dalimi taip pat laikomas žemės plotas, kurio statytojas nevaldo nuosavybės teise arba nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir kurio ribas nustato statytojo ir šio žemės ploto savininko (ar asmens, disponuojančio žeme) sutartis, ir statinys, kai visi statybos darbai atliekami statinio viduje.
Šiuo atveju, minėti darbai kuriuos atliko ieškovas, buvo atliekami karkasinių namelių gamykloje Olandijoje, pačiame surenkamo namelio viduje, todėl daryti vienareikšmės išvados, jog minėtas objektas buvo statybvietė iš esmės negalima. Juolab, pats darbdavys taisydamas nelaimingo atsitikimo darbe akto trūkumus, nurodė, kad nelaimingo atsitikimo vieta yra gamykla, o ne statybvietė.
Darbdavio parengtose Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 taisyklėse, nurodyta, jog apsauginis šalmas privalomas tik statybos darbams, darbams aukštyje ir panašiai. Byloje taip pat, nėra ginčo, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovui dirbant prie žemės, t. y. klijuojant grindjuostes. Darbuotojo sužalojimą lėmė tai, jog nuvirtusios kopėčios pataikė ieškovui į galvą, jį parbloškė, kas lėmė ir jo veido traumą, atsitrenkus į kietą paviršių. Minėtos aplinkybės konstatuotos tiek paties darbdavio surašytame nelaimingo atsitikimo tyrimo akte, tiek patvirtintos paties ieškovo paaiškinimais. Taip pat, paminėtina, jog J. D. langų skliauto silikonavimo darbai, naudojant kopėčias, saugos priemonėmis, atskirai atitverti nebuvo, tai konstatuota ir nelaimingo atsitikimo akte, tiek byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose bei šalių paaiškinimais.
Dar daugiau, net ir prilyginus gamybos procese, gamykloje, surenkamo namelio darbus, statybai ir tų darbų atlikimo vietą, statybvietei, vien ta aplinkybė, jog ieškovas nedėvėjo šalmo nepašalina darbdavio atsakomybės dėl atsiradusios žalos.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintuose darboviečių įrengimo nuostatuose 15.1 punkte, nurodyta, jog kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.
Minėtame nelaimingo atsitikimo akte, kaip viena iš priežasčių lėmusių nelaimingą atsitikimą buvo nurodyta, kad darbo vieta, kurioje dirbo ieškovas, nebuvo įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, pavojingos zonos nebuvo pažymėtos ir aptvertos taip, kad ribotų darbuotojų patekimą į jas. Taigi, minėtame objekte nebuvo užtikrintas pavojingų zonų pažymėjimas ir atitvėrimas, o nagrinėjamu atveju, ieškovas galimai dirbo tokioje zonoje, J. D. vykdant darbus aukštyje, naudojant kopėčias. Tai leidžia sutikti su nelaimingo atsitikimo akte nurodyta priežastimi ir teismui daryti išvadą, kad darbo vieta buvo įrengta nesilaikant darbovietės įrengimo nuostatų, pats darbdavys netinkamai organizavo statybos rangos darbus, o atsakovės vadovo nurodyto darbų vadovo atsakingo už saugą M. B. nebuvo minėtoje patalpoje ir jis nepatikrino ar dirbama laikantis saugos reikalavimų. Nors atsakovė minėtame akte kaltę perkelia „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesutiktina, jog dėl šių pažeidimų kalta vien tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu apskritai yra išregistruota ir nebeegzistuoja. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovei nepaneigus (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimų, atsakovė bandydama išvengti atsakomybės nepagrįstai nurodo, jog dėl to kalta tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“ . Bylos nagrinėjimo metu darbdavys teigė, jog įvykis įvyko ne jo teritorijoje ir jis niekaip negalėjo įtakoti ir užkirsti kelią nelaimingam atsitikimui, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė, taip pat nešalina darbdavio atsakomybės, kadangi DK 160 straipsnis numato darbdaviui pareigą atlyginti žalą ir tuo atveju kai darbdavio pareigos ar kompetencijos yra perduodamos kitiems asmenims. Šiuo atveju ieškovas savo darbines funkcijas ir atsakovės jam komandiruotės įsakymu duotus pavedimus vykdė ne atsakovės teritorijoje, kas pilnai suprantama pagal jo darbinių funkcijų pobūdį, tačiau ši aplinkybė neperkelia visiškos atsakomybės „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, juolab 2018 m. birželio 4 d. atsakovės ir minėtos įmonės sudarytoje darbų rangos sutartyje, nenurodyta kas atsakingas už darbų saugą, o vienintelė aptarta sąlyga yra rangovo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas suteikti darbuotojams asmeninių apsaugos darbo priemonių.
Atsakovė taip pat teigia, jog ieškovas buvo instruktuotas dėl darbų saugos, turėjo ir galėjo numanyti, jog yra pavojinga atlikti grindjuosčių klijavimo darbus, šalia kitų vykdomų darbų, naudojant pristatomąsias kopėčias, jam buvo išduotas šalmas. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas gavo šalmą, tačiau kaip jau minėta, atliekant staliaus, medienos darbus, klijuojant grindjuostes, jam šalmas nebuvo privalomas. Iš bylos duomenų matyti, jog šalmas buvo privalomas tik dirbant statybvietėje, tuo tarpu konstatuoti, jog darbai buvo vykdomi statybvietėje duomenų nepakanka, kadangi kaip nurodo pati atsakovė, nelaimingas atsitikimas įvyko gamykloje, kuri nėra laikytina statybviete. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kokias nors kitokias gamykloje egzistavusias taisykles, kurios įpareigotų ieškovą nuolat dėvėti šalmą.
Visgi aplinkybė, jog ieškovas matydamas, jog šalia vykdomi darbai naudojant kopėčias, neįvertino savo darbo vietos saugumo ir tai iš dalies mažina atsakovės kaltės laipsnį, tačiau visiškai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Ieškovas šioje situacijoje nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas atlikdamas minėtus darbus, neatsisakė tokių darbų atlikti, matydamas kitus atliekamus darbus toje pačioje patalpoje, kuri nebuvo atitverta skiriamaisiais ženklais. Kritikuotinas ieškovo elgesio elementas ginčo atveju, teismo manymu, yra tai, kad jis, matydamas galimą pavojų, neatsisakė atlikti tokių darbų, tačiau tai neįtakoja jo didelio neatsargumo tokia apimtimi, kad ji gali būti pagrindu visiškai eliminuoti atsakovės atsakomybę, kuri turėjo užtikrinti savo darbuotojų saugą. Pažymėtina, jog pats atsakovės vadovas duodamas paaiškinimus nurodė, jog už darbo sauga šiame objekte, kuriame dirbo atsakovės darbuotojas buvo atsakingas pats atsakovės direktorius, antroje eilėje, tuo metu buvo paskirtas darbų vadovas – M. B., tačiau vėliau parodė, kad iš olandų įmonės pusės už darbų saugą buvo atsakingas įmonės direktorius A. J. – H.
Apibendrinant, teismo vertinimu, viena iš nelaimingo atsitikimo sąlygų ir priežasčių buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė, nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai organizavo savo darbuotojų vykdomus darbus. Atsakovės teiginys, jog už darbų saugą atsakinga „(duomenys neskelbtini)“ yra nepagrįstas, kadangi atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų darbo saugą. Teismas nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį neužtikrinant ir netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, pažymi, kad atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią ir realią darbų saugos reikalavimų laikymosi kontrolę. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygos, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.
Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo atveju 100 procentų kaltės dėl nelaimingo atsitikimo tenka darbdavei. Lietuvos Respublikos DK 152 straipsnyje nustatyta, kad nustatant turtinės žalos dydį atsižvelgiama į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo, taip pat žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo. Lietuvos Respublikos DSSĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais ir vienas iš šią pareigą sudarančių elementų yra pareiga nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Darbuotojai taip pat turi pranešti apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo (LR DSSĮ 33 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje nustatyta, kad ieškovas, matydamas, jog toje pačioje patalpoje vykdomi kiti darbai, naudojant kopėčias, vis vien dirbo jam paskirtus darbus, nors ir matė, kad tai daryti nesaugu. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įvertinti galimą grėsmę, juolab, kaip paaiškino pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose, minėtos kopėčios buvo techniškai netvarkingos. Ieškovas privalėjo suvokti, jog tokios netvarkingos kopėčios atremtos į vertikalų paviršių, nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, gali griūti. Ieškovas patvirtino matęs, kad patalpoje vyko kiti darbai, tačiau jis pats taip pat nesiėmė veiksmų ir nesustabdė savo darbo, nepranešė darbdavei dėl galimo nesaugumo. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta pareiga informuoti vadovus apie situaciją darbo vietose, kuri gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai. Teismas pažymi, kad ieškovui kilo pareiga pranešti darbdavei apie, jo nuomone, nesaugias darbo sąlygas, nes, kaip pripažino jis pats, suprasdamas, jog situacija pavojinga, pasitraukė didesniu atstumu, tačiau nusprendė tęsti darbus ir taip savo veiksmais sukėlė riziką įvykti nelaimingam atsitikimui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog paties ieškovo kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (Lietuvos Respublikos DK 152 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro: 5 349,99 Eur negautų pajamų, 3 655,49 Eur sveikatos grąžinimo išlaidos, 624,32 Eur kelionės išlaidoss, 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidos, 48,31 Eur už darbo priemones, iš viso – 9 785,07 Eur (devynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 7 ct) turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą sudaro – 10 000 Eur. Atsakovė iš esmės neginčijo sveikatos grąžinimo išlaidų, kelionės išlaidų, medicininių dokumentų vertinimo išlaidų, išlaidų už darbo priemones sumų, tačiau kritiškai vertino ieškovo teiginius, esą 800,00 Eur draudimo išmoka suma skirta turtinės žalos atlyginimui (ieškinio 14 p.), kadangi AB Lietuvos draudimas 2019 m. vasario 5 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra konkretizuota, ar apskaičiuota išmoka yra skirta turtinės, ar neturtinės žalos atlyginimu. Taip pat, nesutiko su ieškovo paskaičiuotu neturtinės žalos atlyginimu, nesutikdamas, jog ieškovas galėjo tikėtis gauti tokias pajamas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
LR DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (2 dalis); darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui atlygintinos turtinės žalos dydis sumažinamas, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintinos turtinės žalos dydį kitiems kartu žalą padariusiems asmenims (3 dalis). LR DK 154 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia.
Ieškinyje nurodoma, jog 5 349,99 Eur negautos pajamos yra po sugrįžimo į Lietuvą paskaičiuotos nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. paskaičiuotos pajamos, prarastos dėl to, jog ieškovas negalėjo vykti į komandiruotes. Ieškovas nurodo, jog 2018 m. balandžio mėn. ieškovui buvo išmokėta 1 150,00 Eur dienpinigių; 2018 m. gegužės mėn. – 1 604,00 Eur dienpinigių; 2018 m. birželio – liepos mėn. už komandiruotę į Nyderlandus (iki nelaimingo atsitikimo darbe) – 2 596,00 Eur dienpinigių (paskutinis mokėjimas – 406,00 Eur dienpinigių – atliktas 2018 m. rugsėjo 18 d.). Taigi, ieškovas vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1 783,33 Eur dienpinigių (5 350,00 Eur/3 mėn.=1 783,33 Eur). Ieškovas buvo sužalotas 2018 m. liepos 13 d. komandiruotės užsienyje metu, į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos 22 d. Sugrįžęs į Lietuvą, ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 23 d. šalys darbo santykius nutraukė. Jeigu ieškovas nebūtų tapęs laikinai nedarbingu dėl atsakovės kaltės, jis po sugrįžimo į Lietuvą 2018 m. liepos 22-ąją iki pat 2018 m. spalio 22 d. (nedarbingumo laikotarpio pabaigos) būtų vykęs į komandiruotes ir vidutiniškai už šį laikotarpį (iš viso – už tris mėnesius) būtų gavęs 5 349,99 Eur garantinių išmokų, susijusių su komandiruotėmis (1 783,33 Eur/mėn. x 3 mėn. = 5 349,99 Eur). Ieškovo nuomone įvertinus ieškovo darbo pobūdį, komandiruočių skaičių, jų trukmę, ieškovas turėjo realią, o ne tikėtiną galimybę gauti tokias pajamas (dienpinigius) iš darbinės veiklos pagal 2017 m. rugpjūčio 17 d. darbo sutartį.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (LR CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011; kt).
Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, šalių paaiškinimų, matyti, jog ieškovas buvo komandiruotas į Nyderlandų Karalystę, atlikti staliaus darbų. Kaip pats ieškovas nurodo, pradiniame ieškinyje, 2018 m. birželio mėn. pradžioje ieškovas žodžiu buvo informuotas, kad 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu bus komandiruotas į (duomenys neskelbtini) karkasinių namų surinkimo gamyklą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykus nelaimingam atsitikimui ieškovas nebaigė savo komandiruotės ir grįžo į Lietuvą anksčiau, t. y. 2018 m. liepos 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 1, 3 dalys). Šalių darbinių santykių laikotarpiu galiojusio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 383 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tuo pačiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto Maksimalių dienpinigių dydžio sąrašo 101 punkte, galiojusio darbo santykių metu, nustatyta, kad maksimalus dienpinigių Nyderlandų Karalystėje dydis yra 54 Eur.
Visgi atsižvelgiant į tai, jog ieškovas buvo komandiruotas laikotarpiui iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., darytina išvada, jog ieškovas negalėjo tikėtis gauti dienpinigių visam prašomam laikotarpiui, t. y. iki darbo santykių pabaigos – 2018 m. spalio 22 d. Kaip nurodė atsakovė, ieškovo ir atsakovės darbo santykių metu, galiojo praktika, jog darbuotojas buvo komandiruojamas 6–8 savaitėms ir grįždavo į Lietuvą 2-3 savaitėms. Atsižvelgiant į tai, mažų mažiausiai, ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis, jog laikotarpiu 2018 m. rugpjūčio 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 25 d. bus komandiruotas atgal į Nyderlandus, dėl kilnojamojo darbo pobūdžio bei susiklosčiusios praktikos, jog grįžus iš komandiruotės darbuotojas praleidžia nuo 2 iki 3 savaičių Lietuvoje. Visgi atsižvelgiant į aplinkybę, kurią nurodė atsakovė teismo posėdžio metu, kad ieškovas susitikimo metu paaiškino atsakovės direktoriui, kad jis dabar (2018 m. birželio mėn.) išvažiuoja 6–8 savaitėms ir grįžęs išeis iš darbo, ko teismo posėdžio metu nepaneigė ir pats ieškovas bei atsakovės vadovo teismo posėdžio metu dėstomus argumentus, jog atsakovė nebūtų vėl siuntusi ieškovo į komandiruotę jam grįžus, todėl ieškovo teigimas, kad jis galėjo būti išsiųstas vėl į komandiruotę vertintinas kritiškai ir nėra pagrindo manyti, jog ieškovas tikėjosi vykti į komandiruotes iki pat darbo santykių pabaigos (iš teisme duotų šalių paaiškinimų seka, kad ieškovas grįžęs iš komandiruotės ketino darbo santykius nutraukti) ir gauti numatytus dienpinigius, juolab darbo sutartyje nėra sutarta dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Nors ieškovas atsižvelgdamas į susiklosčiusią praktiką, jog nuolat dirbo Olandijoje, galėjo tikėtis gauti dienpinigius iki pat 2018 m. spalio 22 d., tačiau atsakovė neturėjo pareigos siųsti ieškovo į komandiruotes, kadangi turėjo rangos sutartis ir Lietuvoje, ką patvirtina pateikti į bylą įrodymai, dėl ko reikalavimas priteisti negautas pajamas, dienpinigių forma už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. spalio 22 d. yra nepagrįsta. Tačiau ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti minėtus dienpinigius iki pat 2018 m. rugpjūčio 4 d.
Atsižvelgiant į tai, ieškovas už 13 dienų, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., kuomet ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti minėtus dienpinigius – 702,00 Eur sumoje (54 Eur *13 d.). Iš ieškovo pateikto Luminor Bank AS sąskaitos išrašo, matyti, kad ieškovui 2018 m. liepos 19 d. buvo pervesti dienpinigiai – 500,00 Eur sumai, 2018 m. liepos 26 d. buvo pervesti dienpinigiai – 690,00 Eur sumai, 2018 m. rugpjūčio 1 d. pervestas darbo užmokestis – 400,14 Eur sumai (tikėtina už liepos mėn.), 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 306,96 Eur SoDros išmoka, 2018 m. rugsėjo 18 d. – dienpinigiai 406,00 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovui 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pervesti dienpinigiai 406,00 Eur sumoje, darytina išvada, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė iš dalies ir ieškovui priteistina (702 Eur - 406 Eur) 296,00 Eur dydžio dienpinigiai, negautų pajamų forma, už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d.
Taip pat, nustatyta, kad ieškovui išmokėtų socialinio draudimo išmokų dalis, skirta kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, sudaro 1 823,03 Eur. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 18 d. ieškovui pervedė 1 549,99 Eur darbo užmokesčio, kas per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 310,00 Eur (1549,99/5). Kaip jau minėta, atsakovė paskutinį kartą darbo užmokestį pervedė 2018 m. rugpjūčio 1 d., kas leidžia pagrįstai manyti, jog buvo atsiskaityta už liepos mėnesį. Už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. spalio 22 d., tai yra už 1,5 mėnesio, ieškovas galėjo tikėtis gauti 620,00 Eur darbo užmokesčio. Pažymėtina, jog darbo sutartyje nurodytas 500,00 Eur atlyginimas nurodytas neatskaičius mokesčių, todėl remiamasi faktiniais duomenimis iš byloje esančių sąskaitos išrašų.
Pagal Lietuvos Respublikos DK 155 straipsnio nuostatas, darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl susirgimo profesine liga – privalo atlyginti žalą tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovas turi teisę tik į darbo užmokesčio skirtumą tarp darbo užmokesčio ir VSDFV išmokos dydžio. Ieškovas pats savo ieškinyje nurodo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2018 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 13 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, ieškovui buvo paskirta 100 procentų jo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpa. Ieškovui išmokėtų socialinio draudimo išmokų dalis, skirta kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, sudaro 1 823,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad SoDros buvo kompensuota daugiau, nei faktinio darbo užmokesčio galėjo tikėtis gauti ieškovas, minėtos 620,00 Eur darbo užmokesčio ir 296,00 Eur dienpinigių sumos nepriteistinos. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas gavo 800,00 Eur draudimo išmoką, kurią pats įvardino, kaip išmoką už turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovas prašo priteisti ir 3 655,49 Eur sveikatos grąžinimo išlaidų, 624,32 Eur kelionės išlaidų, bei 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidos, 48,31 Eur už darbo priemones. Minėtos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, atsakovė jų dydžio neginčijo, todėl atsižvelgiant į tai, jog darbdavys iš dalies atsakingas už ieškovui padarytą žalą bei atsižvelgiant į paties ieškovo kaltę, šios išlaidos priteistinos iš dalies, priteisiant pusę šių patirtų išlaidų, t. y. 2 217,54 Eur (4 435,08 Eur / 2).
Dėl neturtinės žalos
Deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė, pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.249 straipsniai). Darbdaviui tenka pareiga įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-544/2020).
Pagal kasacinio teismo praktiką, civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, buvo sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).
Ieškinyje nurodoma, jog ieškovui dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieškovui, minėta, buvo diagnozuoti šie sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, dėl kurio išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža; išmušti du dantys; trys žaizdos galvoje ir veide. Dėl sužalojimų ieškovas buvo gydomas stacionariai, vėliau – ambulatoriškai, tris mėnesius buvo nedarbingas. Sužalojimai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta ieškovo socialinė bei darbinė veikla. Ieškovas turėjo vartoti vaistus, nedarbingumo laikotarpiu dėl jaučiamo fizinio skausmo, diskomforto, dvasinių išgyvenimų, kuriuos lėmė susirūpinimas dėl tolesnės sveikatos būklės, tapo užsisklendęs, sumažėjo bendravimo galimybės. Patirta dantų trauma pareikalavo tolesnio odontologinio gydymo, kurio metu ieškovui dėl implantų įsriegimo, kaulo augmentacijos procedūrų vėl teko kęsti fizinį skausmą, nepatogumus – ieškovas negalėjo šypsotis, reikšti emocijas, kramtyti kieto maisto. Nors ieškovo pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių (ieškovas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą), tačiau sveikata iki šiol nėra atstatyta: dėl patirtų sužalojimų darbe išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža. Ieškovą kamuoja nuolatiniai galvos ir stuburo (ties Th 8-9) skausmai, galvos svaigimas, sutriko atmintis, dėmesys, sulėtėjo reakcija. Ieškovas tapo dirglus, nekantrus, greitai susierzina, būna nuotaikų kaita, greičiau nuvargsta, sumažėjusi tolerancija stresui. Menkas išorinis dirgiklis sukelia didelį nerimą, baimę. Naktimis blogai miega, neužmiega. Minėta, kad dėl sulėtėjusios dėmesio koncentracijos bei po traumos išliekančios išreikštos baimės ieškovas vengia savarankiškai vairuoti, ypač esant intensyvesniam eismui, todėl jį automobiliu vežioja sutuoktinė. Dėl potrauminio sindromo 2019 m. kovo 7 d. ieškovas buvo ištirtas psichologo, pateikta išvada: CNS (centrinės nervų sistemos) organinių funkcijų sutrikimas. Gydymo prognozė neaiški, ieškovas išgyvena dėl ateities bei neigiamų ir iki šiol vis dar neaiškių pasekmių sveikatai. Ieškovo šeimos nariams blogėjanti ieškovo sveikata irgi kelia didelį nerimą bei susirūpinimą, o ieškovas, suprasdamas, kad dėl jo būklės nerimą išgyvena ir jo artimieji, patiria papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų. 2019 m. gegužės 9 d. ieškovas buvo siunčiamas II lygio psichiatro konsultacijai dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo korekcijos. 2019 m. gegužės 21 d. pateikta II lygio psichiatro išvada, iš kurios matyti, kad būklė negerėjanti, gydymas tęsiamas; didėja paskirtų vaistų sąrašas ir dozės. Prašo priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė nesutinka su tokia suma, mano, jog ji yra neproporcinga.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, vienas iš kriterijų – teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai.
Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) priteisiama nuo 2896,20 Eur (10000 Lt) iki 25 000 Eur neturtinė žala: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003 (šioje byloje darbuotojui buvo nutraukti kairės rankos pirmasis pirštas ir nykštys, darbuotojas neteko 60 proc. darbingumo, priteista 15000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004 (darbuotojas patyrė daugybinius kaulų lūžius, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 15000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006 (darbuotojas patyrė pavojingą gyvybei kūno sužalojimą, jam nustatytas smegenų pakenkimas ir kaukolės pamato lūžis, priteista 25000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006 (darbuotojas dėl kritimo iš aukščio neteko 100 procentų darbingumo, buvo nustatyta pirma invalidumo grupė su visiška negalia, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006 (darbuotojas neteko 40 proc. darbingumo, taip pat patyrė estetinius išvaizdos sužalojimus dėl sprogimo, priteista 30000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007 (dėl traumos darbuotojas neteko 85 proc. darbingumo, jam nustatyta pirma invalidumo grupė, apsunkintos judėjimo galimybės, sutriko lytinė funkcija, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008 (darbuotojas neteko plaštakos, nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012) (darbuotojas patyrė sunkią traumą, nustatytas smegenų sumušimas ir kaukolės lūžiai, neteko 50 proc. darbingumo, priteista 50000 Lt neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 (darbuotojas tapo neįgalus, nedarbingas, paralyžiuotas ir priklausomas nuo aplinkinių, jam būtina nuolatinė slauga, priteista 21721,50 Eur (75000 Lt) neturtinės žalos); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 (darbuotojui buvo traumuota dešinė plaštaka, kuri vėliau dėl traumos amputuota, dėl to jis neteko 45 procentų darbingumo, priteista 25000 EUR neturtinės žalos). Panašiai neturtinės žalos dydžio klausimas sprendžiamas ir kitų teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-661-565/2014 darbuotojui priteista 15000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (darbuotojas patyrė traumą – kairio gaktikaulio apatinės šakos lūžį (dėl užkritusio rąsto), teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis buvo nepilnametis, daugiau kaip 6 mėnesius buvo nedarbingas ir negalėjo vaikščioti, susirgo depresija).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovo 2018 m. liepos 13 d. patirta trauma (duomenys neskelbtini)sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų jog ieškovas yra nedarbingas arba neįgalus, tačiau pastebėtina, jog iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog yra liekamųjų reiškinių, t. y. potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija; potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža. Visgi prašomas 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus, patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams, nepatogumams.
Civilinis Kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.
Nors kaip jau minėta, 10 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra aiškiai per didelis, tačiau atsižvelgiant į naujausią apygardos teismų formuojamą praktiką, 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-167-538/2021, nukentėjusiajam buvo priteistas 5 000,00 Eur žalos atlyginimas (patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų ieškovas ne tik kentė didelį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumo dėl ateities). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iki šiol jaučia traumos padarinius, jam yra diagnozuotos ligos susijusios su sveikatos sutrikdymu patirtu nelaimingo atsitikimo metu, t . y. nustatyti liekamieji reiškiniai, ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovui 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl procesinių palūkanų
Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas 2021 m. vasario 1 d. yra pateikęs prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad yra patyręs 7 011,52 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3 415,00 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nurodė, jog vyko ne vienas parengiamasis posėdis, be visa ko, be ieškinio teikti ir kiti procesiniai dokumentai (2020 m. birželio 15 d. prašymas kreiptis su prašymu dėl teisinės pagalbos į Hagos apygardos teismą; 2020 m. lapkričio 17 d. prašymas pridėti prie bylos įrodymus; 2020 m. gruodžio 3 d. patikslinta ieškinio redakcija ir pareiškimas dėl ieškinio tikslinimo ir trečiojo asmens pašalinimo; 2021 m. sausio 29 d. prašymas priteisti vertimo išlaidas; 2021 m. sausio 29 d. prašymas šaukti liudytojus; 2021 m. sausio 29 d. prašymas prijungti įrodymą), teiktos teisinės konsultacijos). Taip pat, ieškovas patyrė 27,24 Eur kuro išlaidas, kurios yra būtinos (rengimasis vykti į 2021 m. vasario 2 d. parengiamąjį teismo posėdį). Ieškovas patyrė 3 596,52 Eur vertimo išlaidas pagal pateikiamus dokumentus. Iš viso patyrė 7 038,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagal pateiktus dokumentus atsakovė patyrė 4 905,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 2 525,00 Eur už susipažinimą su patikslintu ieškiniu, komunikacija su trečiuoju asmeniu asmeniu byloje, situacijos aptarimas susitikimo su klientu metu, įrodymu rinkimas atsiliepimui parengti, atsiliepimo parengimas ir pateikimas teismui, 2019 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą, už 25,25 val. teisinių paslaugų, 360,00 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. gruodžio 18 d. posėdyje, 240,00 Eur už advokato pasirengimą ir atstovavimą posėdyje 2020 m. sausio 20 d., 240,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, 280,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje, 560,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje, 520,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje ir 180,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, atsakovė du kartus prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje, todėl darytina išvada, kad jo reikalavimas priteisti 560,00 Eur išlaidas už atstovavimą 2020 m. lapkričio 17 d. posėdyje yra nepagrįstas, todėl laikytina, jog atsakovė patyrė 4 345,00 Eur.
Abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka bylos nagrinėjimo trukmę, sudėtingumą, taip pat atsižvelgiama į aplinkybę, jog ilgą laiką byloje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta užsienio įmonė, dėl ko šalims teko išlaidos vertėjo paslaugoms.
Ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą buvo patenkintas iš dalies (2 217,54 Eur *100 proc. /9 785,07 Eur) - 22,66 proc. Ieškinio reikalavimas priteisti neturinę žalą buvo patenkintas iš dalies (3000*100/10000) – 30 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimai tenkinti 26,33 procento, atmesti 73,67 proc.
Bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos pagal abiejų šalių tenkintų ir atmestų materialiųjų reikalavimų vidurkį (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-555/2019). Atitinkamai ieškovui priteistina 26,33 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 853,30 Eur (7038,76*26,33/100), o atsakovei – 73,67 procentai, t. y. 3 200,96 Eur (4 345,00 Eur*73,67/100).
Byloje valstybė patyrė 47,08 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys buvo tenkintas 26,33 procento bei atmestas 73,67 procento, iš ieškovo priteistina 34,68 Eur pašto išlaidų, iš atsakovės priteisiant 12,40 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo E. P. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 217,54 Eur (du tūkstančius du šimtus septynioliką eurų 54 ct) turtinės žalos atlyginimo, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 853,30 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškovo ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 200,96 Eur (tris tūkstančius du šimtus eurų 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 34,68 Eur (trisdešimt keturių eurų 68 ct) pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,40 Eur (dvylikos eurų 40 ct) pašto išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.