Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo J. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu J. T. pripažintas kaltu, padariusiu nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiojo V. M. garažo), ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiosios L. G. garažo), laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus mieto apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės bei 6 MGL (225,96 Eur) baudą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams bei 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda.

2. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies bei priteista solidariai iš I. J. ir J. T. nukentėjusiajam 46 Eur turtinei žalai atlyginti.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendis pakeistas – iš nuosprendžio pašalinta aplinkybė, kad kaltinamieji, veikdami bendrai, nenustatytu laiku sugadino metalinių garažų masyve metalinio garažo priklausančio V. M. ir garažo priklausančio L. G., spynas, 2018 m. balandžio 4 d., apie 11.52 val., atvažiavo prie nurodytų garažų, žinodami, kad garažų spynos yra sugadintos. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys tenkintas dalinai ir iš I. J. ir J. T. solidariai priteista 46 Eur turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis – nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dalyje dėl 46 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. J. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kitos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

4. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2020 m. sausio 16 d., jos pabaiga – 2023 m. gegužės 14 d.

5. Komisija nutarė netaikyti nuteistajam J. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pasiūlė reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, t. y. vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Sekantis komisijos posėdis, kuriame bus svarstomas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos numatytas 2021 m. rugpjūčio 20 d.

6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistojo J. T. skundą dėl komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra – atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. T. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK 157) straipsnio 1 dalyje numatyta (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

10. Nuteistasis J. T. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat, yra pateikęs prašymą komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro dinaminiai svertiniai taškai (t. y., gyvenimo stiliaus ypatumai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, atsižvelgiama į aplinkybių, charakterizuojančių nuteistąjį, visumą, neišskiriant išimtinai teigiamai jį apibūdinančių duomenų.

11. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybes, susijusias su teigiama jo pažanga, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, – teisėjų kolegija vertina ypatingai teigiamai. Kartu pažymėtina, kad manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, negali būti sąlygojamas išimtinai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką, tačiau vis tik kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl vien tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika, savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo instituto.

12. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai. Šiuo atveju, nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriamas vienas iš kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ypatumai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai nustatomi surašant socialinio tyrimo išvadą. Abejonių ją parengusios specialistės kompetentingumu teisėjų kolegijai nekyla.

13. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis jam pataisos proceso metu numatytas priemones vykdo – lanko individualius pokalbius, psichologines konsultacijas, socialinių įgūdžių programas.

14. Kaip jau minėta, materialųjį kriterijų lygtiniam paleidimui taikyti sudaro ne tik individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, tačiau, išliekant kriminogeniniams veiksniams, privalu nustatyti ir akivaizdžią bei įtikinamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu eliminuojant veiksnius, sudarančius prielaidas pakartotinai nusikalsti.

15. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju.

16. Įvertinus šias visas aplinkybes konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

17. Teisėjų kolegija itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (prieš visi 4 komisijos nariai), atskirųjų nuomonių nepareikšta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Darytina išvada, kad J. T. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, jis mažina nusikalstamo elgesio riziką. Kita vertus, nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą. Atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

18. Pripažintina, kad nuteistasis J. T. turi visas galimybes gerokai sumažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką tiek, kiek tai susiję su dinaminiais (kintančiais) veiksniais. Taip pat, turi visas galimybes įvykdyti apygardos teismo rekomendacijas – dalyvauti elgesio pataisos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti, vykdyti finansinius įsipareigojimus, mažinti galimo pakartotinio nusikaltimo riziką, palaikyti socialinius ryšius, mokytis. Be to, turint nuolatinį darbą ir gaunant pajamas bei bausmės atlikimo metu padedant artimiesiems, galima mokėti pagal vykdomuosius dokumentus. Būtent nurodytais veiksmais jis turi realias galimybes įrodyti, kad akivaizdžiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ir kad yra vertas tiek komisijos, tiek teismo pasitikėjimo.

19. Tiek komisija, tiek teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar nuteistasis gali likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, įvertinus ne tik nusikalstamo elgesio riziką išreikštą balais, tačiau ir akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, įskaitant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu bei jo pasirengimą grįžti į visuomenę taikant mažiau griežtas apsaugos priemones. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo J. T. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.