Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka I. J., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 4 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 20 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 18 d.

Anksčiau teismo aštuonis kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis šiuo metu siekia įsitraukti į pozityvaus užimtumo priemones, lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus, pataisos namuose mokosi ir įgijo specialybę. Šiuo metu drausminių nuobaudų neturi. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras A. B. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo šį nutarimą panaikinti. Skundas motyvuotas tuo, jog nors nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra (vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus, mokėsi ir kt.), tačiau yra ir neigiamai jį charakterizuojančių duomenų (buvo užfiksuoti du padaryti vidaus tvarkos pažeidimai, dėl to skirta nuobauda bei kt.). Prokuroro manymu, teigiamai charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti paleidus jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, jog nuteistasis yra teistas aštuonis kartus už analogiško ir kitokio pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, jam buvo skiriamos baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, t. y. jis vėl nusikalto ir buvo nuteistas už keturių apysunkių nusikaltimų padarymą. Prokuroro manymu, nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis yra dar pakankamai didelė (nuo ketverių metų neatlikta bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai 10 dienų (bausmės pradžia 2020 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga 2024 m. balandžio 18 d.)), todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, prokuroro įsitikinimu, Komisijos padaryta išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, nepagrįsta. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu tai dar gali ir privalo koreguoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtos švelnesnės bausmės – areštai, baudos, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, pastebima, jog nuteistasis iki pastarosios laisvės atėmimo bausmės vengė save realizuoti nuosekliose, socialiai atsakingose, priimtinose srityse. Įvertinimo metu pastebima, jog nuteistasis dėl savo negatyvios patirties yra linkęs kaltinti aplinkybes bei kitus dalyvius. Teisės pažeidėjas suvokia savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina bei teigia, jog „taip jau gavosi, jog atsirado garažų savininkai“. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, jog nuteistasis yra linkęs veikti impulsyviai, pirmiau veikia, paskui apmąsto, pervertina savo sėkmės tikimybę. Kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį yra linkęs sumenkinti jo svarbą bei pasekmes, ieškoti pateisinančių aplinkybių, kaltinti aplinkybes. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog kartoja tas pačias klaidas, negeba pasimokyti iš ankstesnės patirties bei koreguoti savo elgesio. Nuteistojo situacijos analizė yra paviršutiniška, buitinio lygmens. Jis nesiekia analizuoti nusikalstamo elgesio priežasčių bei pasekmių, todėl ir nemano, jog turi kokių nors sunkumų. Susidūręs su sunkumais vengia juos spręsti, pasirenka netinkamas jų sprendimo strategijas.

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei iš pataisos įstaigos gauta informacija nustatyta, kad nuteistasis pataisos įstaigoje du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vieną kartą baustas drausmine tvarką, o kitą kartą apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui.

Pažymėtina, kad išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi mažą darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek I. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, I. J. neatliktos bausmės dalis (1 metai 7 mėnesiai 10 dienų), kai nuteistasis ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistasis 4 metų laisvės atėmimo bausme, anksčiau teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis I. J. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam I. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam I. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam I. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.