Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. U. ir jo atstovės advokatės Angelės Ikasalienės ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant: 1) per tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: 1) per tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

2025 m. kovo 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), paliktas iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.

Tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. B. priteista 206,50 Eur (du šimtai šeši eurai 50 ct) turtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusio D. U. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. B. nukentėjusiajam D. U. priteista 1 47,29 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt septyni eurai 29 ct) turtinei ir 3 000,00 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš D. B. valstybei nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu D. B. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) d. apie 21 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini), tyčia iš asmeninių paskatų, kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius D. U. į veido sritį, taip dėl kairio skruostikaulio lanko lūžimo, pirmo viršutinio danties iš kairės pusės ir pirmo apatinio danties iš dešinės vainikų lūžių, padarė nukentėjusiajam D. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl kairio skruostikaulio lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis D. U. ir jo atstovė advokatė Angelė Ikasalienė prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje ir priteisti nukentėjusiajam iš D. B. 3 446,70 Eur turtinei ir 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistinos turtinės žalos dydį, privalėjo priteisti lėšas, reikalingas dantų protezavimui. Teismo išvados neatitinka teismų praktikos. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad turtinę žalą sudaro: būtinos išlaidos dėl dantų protezavimo – 1 580 Eur (be kelionių išlaidų), išlaidos vaistams – 60,69 Eur, kelionių (tiesiogiai susijusių su patirtais sužalojimais) kaina 86,60 Eur, negautos pajamos dėl sveikatos sutrikdymo nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2025 m. kovo 1 d. 1 719,41 Eur, viso turtinė žala – 3 446,70 Eur. Dėl dantų sužalojimo reikalingas dviejų dantų atstatymas – protezavimas. 2025-01-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. U. Nustatyta (duomenys neskelbtini). Dantys iki šiol neatstatyti, nes nukentėjusysis tam neturi lėšų. Neturėjo galimybės teismui pateikti pažymą/sąmatą, nes nei viena klinika nesutiko jos surašyti. Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino, kad odontologė minėjo, jog vieno danties „sutvarkymas“ prasideda nuo 300 Eur, tačiau buvo kalbama apie standartinį gydymą, o ne protezavimą. Teismas nepagrįstai sureikšmino šias aplinkybes ir vadovavosi, kad nurodyta suma atitinka reikalingo dantų protezavimo kainą. Gydytoja jo neapžiūrėjo, neįsitikino, kokios paslaugos realiai yra reikalingos. Ieškinyje išlaidas nurodė pagal (duomenys neskelbtini) esančios ir jam pagal gyvenamąją vietą artimiausia odontologijos klinikos „Clinic DPC“ skelbiamas kainas. Vieno danties sutvarkymas (protezavimas ant dantų) kainuoja nuo 550 Eur. Ši kaina nustatyta, atsižvelgiant į panaudotinas vienas pigesnių medžiagų, be to, dar būtų reikalinga kompiuterinė tomografija, kurios kaina – 100 Eur ir vietinė anestezija procedūrų metu, bendra kaina – 380 Eur. Todėl iš viso dantų atstatymo kaina sudaro 1 580 Eur (550+550+100+380) be kelionių išlaidų. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad, be minėto kainyno, nukentėjusysis teismui nepateikė jokių šių išlaidų dydį pagrindžiančių rašytinių įrodymų, duomenų, jog jis šioje klinikoje būtų konsultavęsis ar bent užsiregistravęs vizitui. Jis negalėjo registruotis konsultacijai ar vizitui, nes tai kainuoja, o nukentėjusysis neturi lėšų mokėti klinikai ir kelionei. Nuteistasis neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei duomenų kad dantų protezavimo kaina gali būti mažesnė, nors byloje turėjo gynėją pagal sutartį. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma ir už būsimą žalą. Šiuo atveju, kaip nurodyta teismų praktikoje, žalos faktas yra akivaizdus, įrodytas dokumentais, konstatuotas nuosprendžiu. Dėl dantų nuskėlimo nukentėjusysis nuolat patiria nepatogumus, reikalingas skubus protezavimas.

2.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl negautų pajamų. Negautas pajamas nurodė, paskaičiuodamas pagal minimalią mėnesinę algą. Dėl sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tai pažymėta ir nuosprendyje, atsižvelgiant į patirtus sužalojimus, užfiksuotus ne tik specialisto išvadoje, bet ir 2024 m. gruodžio 25 d. Kauno klinikų medicininių dokumentų išraše. Tuo laikotarpiu (2 mėn.) nukentėjusysis dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti. Sužalojimo metu jis nedirbo, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Iš viso negautos pajamos nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki 2025 m. kovo 1 d. sudaro 1 719,41 Eur. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų apie ketinimą įsidarbinti (darbo sutarties, susitarimo su darbdaviu ar pan.), nėra pateikti duomenys apie prieš tai buvusį darbdavį, gautą atlygį ar pan. Teismui buvo prieinama informacija apie darbo istoriją, anksčiau gautas pajamas. Nėra išduodamos pažymos apie apsilankymą įmonėse dėl įsidarbinimo. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo, pagerėjus sveikatos būklei, nes jam reikalingas socialinis draudimas dėl būsimos (duomenys neskelbtini) operacijos.

2.3. Teismas nepagrįstai iki 3 000 Eur sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas netinkamai įvertino nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius. Priteista suma nekompensuoja patirtų išgyvenimų. Pagrindinis kriterijus, kuriuo teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį rėmėsi, yra nuteistojo sutikimas su 3 000 Eur suma. Tokiu būdu teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, nes atsižvelgė tik į kaltininko nuomonę. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino individualių šios bylos aplinkybių: itin ciniško nuteistojo elgesio – smurto metu iš eilės kumščiu penkis kartus smūgiavo į gyvybiškai svarbią galvos sritį – veidą, nukritus nuo kiekvieno smūgio, pakeldavo ir vėl smūgiuodavo, po veikos padarymo jo neatsiprašė, neatlygino ir nepasiūlė bent dalies žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam iki šiol likusios sužalojimo pasekmės – nuskelti dantys, kurių negalėjo protezuoti dėl lėšų trūkumo, dar neatlikta (duomenys neskelbtini) operacija, nes audiniai turi per keletą mėnesių sugyti, po kaire akimi iki šiol likusi matoma mėlynė dėl hematomos.

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl Vilniaus TLK pareikšto civilinio ieškinio ir priteisti iš D. B. 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 206,50 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Skundas grindžiamas argumentais:

3.1. Teismas visiškai nepasisakė ir nepagrįstai nepriteisė iš D. B. 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 206,50 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nuosprendis skundžiamoje dalyje neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatų, reglamentuojančių civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. BPK procesinių palūkanų klausimo nereglamentuoja, todėl taikytinos CK nuostatos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškinta, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis, nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti ir šioje dalyje nuosprendžio nekeisti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą – tenkinti.

5. Nukentėjusiojo D. U. ir jo atstovės advokatės Angelės Ikasalienės apeliacinis skundas atmestinas, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7. Byloje apeliacinius skundus pateikė nukentėjusysis bei civilinis ieškovas, jais Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendis ginčijamas civilinio ieškinio dalyje. Nukentėjusysis ir jo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, o civilinė ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas už nuosprendžiu priteistą žalos sumą.

8. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Dėl turtinės žalos dydžio

9. Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

10. Nukentėjusysis D. U. savo civiliniame ieškinyje reiškė reikalavimą iš nuteistojo D. B. priteisti 3 446,70 Eur turtinės žalos atlyginimą (T. 1, b. l. 79-99). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies – iš D. B. priteisė 147,29 Eur turtinei žalai atlyginti.

11. Nukentėjusiojo ir jo atstovės nuomone teismas nepagrįstai jam nepriteisė lėšų, reikalingų dantų protezavimui, bei negautų pajamų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

12. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas (CK 6.283 straipsnis) išskiria dvi nuostolių (žalos) rūšis, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginius nuostolius (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautas pajamas. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 ir kt.).

13. Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas tam, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Pažymėtina tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-942/2022).

14. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017 ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju dėl nusikalstamos veikos padarymo būsimas 1 580 Eur išlaidas dantų atstatymui – protezavimui nukentėjusysis įrodinėjo vien odontologijos klinikos (duomenys neskelbtini) „Clinic DPC“ skelbimu apie paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, skelbime nurodomos kainos nėra individualizuotos, jos nurodomos, neįvertinus realios konkretaus paciento sveikatos būklės ir jam reikiamų med. paslaugų poreikio. Be to, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog nukentėjusysis šioje klinikoje būtų konsultavęsis ar bent užsiregistravęs pas odontologus vizitui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam nepriteisė būsimų išlaidų dantų protezavimui, nes apeliantas nepagrindė prašomo priteisti šių išlaidų dydžio.

16. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą dėl nepriteistų negautų pajamų.

17. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalies nuostatas nuostolius sveikatos sužalojimo atveju, be kita ko, sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota.

18. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

20. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012), be to negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

21. Šiuo atveju pats nukentėjusysis paaiškino, kad nuo 2024-12-24 niekur nedirbo. Jis taip pat nurodė, kad nedarbingumo pažymėjimas dėl sužalojimų jam nebuvo išduotas. Nustatyta, kad Užimtumo tarnyboje jis užsiregistravo tik nuo 2025-01-14 (T.1, b.l. 98). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad, prašydamas priteisti 1 719,41 Eur negautas pajamas, kadangi laikotarpiu nuo 2024-12-25 iki 2025-03-01 dėl sužalojimo buvo nedarbingas, nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ketinimo įsidarbinti ir gautinų pajamų realumą. Apelianto prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka šios nutarties 18 punkte nurodytų kriterijų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiojo civilinio ieškinio šioje dalyje netenkino.

Dėl neturtinės žalos dydžio

22. Teisėjų kolegija taip pat atmeta nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą dėl nepagrįstai sumažinto neturtinės žalos dydžio.

23. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje D. U. prašė jam iš D. B. priteisti 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino iki 3 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius.

24. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas, kartu atsižvelgdamas ir į formuojamą teismų praktiką. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.).

25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai neturtinė žala yra padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sutrikdymo, atlikto tyčiniais kaltinimo veiksmais, neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, šios aplinkybės yra prioritetinės ir nelaikytinos lygiavertėmis su kitomis, tokiomis kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kt. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-300-222/2017, Nr. 2K-334-699/2017). Akcentuotina ir tai, kad teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

26. Iš teismų praktikos matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 138 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo 1 000 Eur iki 8 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-289-693/2019, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-46-648/2024 ir kt.). Didžiausia neturtinė žala dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama tada, kai nustatomi veido kaulo lūžiai ar kiti sužalojimai, pareikalavę operacinio ir stacionaraus gydymo, arba kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas, atsižvelgiant tiek į byloje nustatytas aplinkybes, tiek ir į besikeičiančią ekonominę situaciją Lietuvoje.

27. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi aplinkybių visumą, t. y., nuteistojo atliktus smurtinius tyčinius veiksmus, dėl kurių kilo neturtinė žala, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymo laipsnį – nesunkiai sutrikdyta sveikata ((duomenys neskelbtini)) bei aplinkybę, kad jis gydėsi namuose, t. y. nebuvo hospitalizuotas, daro išvadą, kad apylinkės teismo priteista 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos suma yra tinkama kompensacija už nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, nepažeidžia nukentėjusiojo bei kaltininko interesų pusiausvyros. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ši suma nustatyta, remiantis vien kaltinamojo sutikimu atlyginti tokio dydžio žalos sumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikšmingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos sukeltų padarinių. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl individualių šios bylos aplinkybių neįvertinimo.

Dėl procesinių palūkanų

28. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo D. B. priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą 206,50 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Sutiktina su šio apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai dėl jų nepasisakė ir jų nepriteisė.

29. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, priteisiant procesines palūkanas baudžiamojoje byloje, jos negali būti priteisiamos nuo ankstesnio nei nuosprendžio įsiteisėjimas momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019).

30. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, yra teisinis pagrindas Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti ir civiliniam ieškovui iš nuteistojo D. B. priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą 206,50 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (BPK 109 str., CK 6.27 str. 2 d.).

Dėl proceso išlaidų

31. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašoma valstybės naudai priteisti 100 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už D. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

32. Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėja buvo paskirta, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo D. U. ir jo atstovės bei civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinius skundus, civilinės ieškovės apeliacinis skundas buvo tenkintas. Todėl įvertinus, kad gynėja nuteistajam buvo paskirta ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių, teismo nuosprendis buvo skundžiamas ne visa apimtimi – tik civilinių ieškinių dalyje, byla apeliacine tvarka iš esmės išnagrinėta 1 teismo posėdyje, apsiribojant baigiamosiomis kalbomis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už nuteistajam apeliacinės instancijos teisme suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo D. U. apeliacinį skundą atmesti, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio ir priteisti iš nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos turtinės žalos sumos (206,50 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Kitą Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.