Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-5160-1065/2023 pagal pareiškėjo Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei „Turto bankas“, Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Žeimelio žemės ūkio bendrovei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. P. Z. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Teismo prašė nustatyti faktą, kad Z. A. įgijo nuosavybės teises į nekilnojamą turtą, t. y. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

22. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo po to, kai suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos suabejojo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ūkinių pastatų.

23. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

24. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

25. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

26. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiamas rašytinis įrodymas neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašė nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

29. Iš Nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta – pateiktas statinių išdėstymo planas (plano parengimo data 2021-12-27) bei statinio ir jo dalių kadastriniai duomenys (kadastro duomenų nustatymo data 2021-12-01): gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1990, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 111 kv. m.; garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 20 kv. m.; kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 25 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 24 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 29 kv. m.; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 24 kv. m.; garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 7I1/g, statybos pradžios metai – 2010, statybos pabaigos metai – 2021, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 38 kv. m.; malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 8I1/ž, statybos pradžios metai – 2010, statybos pabaigos metai – 2021, baigtumas – 100%, užstatytas plotas – 39 kv. m.; kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k1, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%.

30. Iš 1988-11-29 Pakruojo rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymos Nr. 104-5 nustatyta, kad „Komunaro“ kolūkis pagal 1986-06-14 išduotą leidimą statybos darbams Nr. 77 stato gyvenamą namą ir ūkinį pastatą pagal tipinius projektus TK-215-29-2 ir TK-001-23-2, kuriuos pirks Z. A..

31. Iš Pakruojo rajono Žeimelio apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-21 sprendimo Nr. 27 nustatyta, kad buvo nuspręsta patvirtinti „Komunaro“ kolūkio 1987-12-12 įgaliotinių susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriuo Z. A., šio kolūkio nariui, individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai neterminuotam naudojimui suteikiamas žemės sklypas, bendro naudingojo ploto 25 a (duomenys neskelbtini).

32. Iš Žeimelio žemės ūkio bendrovės 2022-11-28 pažymos nustatyta, kad Žeimelio žemės ūkio bendrovės archyve „Komunaro“ kolūkio dokumentai apie statybas nesaugomi. 1991-10-28 „Komunaro“ kolūkis buvo reorganizuotas į Žeimelio žemės ūkio įmonę, o vietoj įmonės 1992-07-31 įsteigta Žeimelio žemės ūkio bendrovė. Bendrovė turi 1992-08-01 Žeimelio žemės ūkio įmonės viso turto perdavimo aktą Žeimelio žemės ūkio bendrovei, kuriame nėra namo adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 1992-08-01 Žeimelio žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos perdavimo Žeimelio žemės ūkio bendrovei atsiskaitymus su įvairiais debitoriais ir kreditoriais aktą Z. A. nebuvo įtrauktas į skolininkų sąrašą. Nurodyta, kad Z. A. su „Komunaro“ kolūkiu buvo visiškai atsiskaitęs.

33. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos nustatyta, kad Pakruojo rajono savivaldybėje nėra duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausymą savivaldybei, šis nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą.

34. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2022-01-21 sutikimo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius neprieštarauja, kad Z. A. įregistruotų pastatus savo vardu, esančius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini).

35. Iš VĮ „Turto bankas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į VĮ „Turto bankas“ apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus.

36. Iš sąskaitų ir mokėjimų už elektros energijos tiekimą nustatyta, kad Z. A. išrašytos sąskaitos už elektros energijos tiekimą objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini).

37. Iš 2022-08-01 valstybinės žemės nuomos sutarties nustatyta, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išnuomojo 2039 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Z. A. 44 m. laikotarpiui.

38. Iš Pakruojo Rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnijos pateiktos informacijos nustatyta, kad nuo 1990 m. Z. A. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

39. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktas (eksplikacija), iš kurio nustatyta, kad architektė bei „Komunaro“ ūkio statybininkas sudarė aktą apie tai, kad pagal 1988-03-14 miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendimą, kolūkio valdybos protokolą, tarybinio ūkio arba kitos valstybinės įmonės vadovo įsakymą Nr. 01/53 apie sklypo paskyrimą – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato – statybai nužymėjo sklypo ribas ir pastatų pamatus sklype (duomenys neskelbtini); raudonųjų linijų, sklypų ribų, pastato (įrenginio) ašių nužymėjimo vietoje taškai Nr. 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12; „Komunaro“ kolūkio užsakymas 01/53; statytojas – „Komunaro“ kolūkis; pirkėjas – Z. A.; sklypo Nr. – (duomenys neskelbtini).

Dėl suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentų

40. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies ir nusprendė nustatyti faktą, kad pareiškėjas Z. A. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

41. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neįvertino byloje surinktų įrodymų tuo aspektu, ar jų pakanka tam, kad byloje būtų priimtas atitinkamas sprendimas, nevertino, ar pastatai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, kuriuos turėjo atitikti atitinkamu laikotarpiu pastatyti statiniai, neištyrė, kokiu būdu bei kokiais pagrindais pareiškėjas įgijo visus kitus, išskyrus gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, statinius, ar jie yra įgyti teisėtai ir sąžiningai, neišsiaiškintos jų sukūrimo teisėtumo aplinkybės.

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

43. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

44. Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

45. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą.

46. Nagrinėjamoje byloje iš Pakruojo rajono Žeimelio apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1988-09-21 sprendimo Nr. 27 nustatyta, kad buvo nuspręsta patvirtinti „Komunaro“ kolūkio 1987-12-12 įgaliotinių susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriuo Z. A., šio kolūkio nariui, individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybai neterminuotam naudojimui suteikiamas žemės sklypas, bendro naudingojo ploto 25 a (duomenys neskelbtini). Iš 1988-11-29 Pakruojo rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažymos Nr. 104-5 nustatyta, kad „Komunaro“ kolūkis pagal 1986-06-14 išduotą leidimą statybos darbams Nr. 77 stato gyvenamą namą ir ūkinį pastatą pagal tipinius projektus TK-215-29-2 ir TK-001-23-2, kuriuos pirks Z. A..

47. Iš Žeimelio žemės ūkio bendrovės 2022-11-28 pažymos nustatyta, kad bendrovė turi 1992-08-01 Žeimelio žemės ūkio įmonės (reorganizuoto „Komunaro“ kolūkio) viso turto perdavimo aktą Žeimelio žemės ūkio bendrovei, kuriame nėra namo adresu (duomenys neskelbtini); pagal 1992-08-01 Žeimelio žemės ūkio įmonės laikinosios administracijos perdavimo Žeimelio žemės ūkio bendrovei atsiskaitymus su įvairiais debitoriais ir kreditoriais aktą Z. A. nebuvo įtrauktas į skolininkų sąrašą; Z. A. su „Komunaro“ kolūkiu buvo visiškai atsiskaitęs.

48. Iš Pakruojo Rajono savivaldybės administracijos Žeimelio seniūnijos pateiktos informacijos nustatyta, kad nuo 1990 m. Z. A. faktinė gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini).

49. Į bylą pateikta Nekilnojamojo daikto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas statinių išdėstymo planas (plano parengimo data 2021-12-27) bei statinio ir jo dalių kadastriniai duomenys (kadastro duomenų nustatymo data 2021-12-01): gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A2/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1990, baigtumas – 100%; garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%; kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%; ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6I1/p, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100%; kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane k1, statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989, baigtumas – 100% (taip pat ir garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), dėl kurių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimų netenkino). Pateiktas Raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktas (eksplikacija), iš kurio nustatyta, kad architektė bei „Komunaro“ ūkio statybininkas sudarė aktą apie tai, kad pagal 1988-03-14 miesto (rajono) vykdomojo komiteto sprendimą, kolūkio valdybos protokolą, tarybinio ūkio arba kitos valstybinės įmonės vadovo įsakymą Nr. 01/53 apie sklypo paskyrimą – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato – statybai nužymėjo sklypo ribas ir pastatų pamatus sklype (duomenys neskelbtini); raudonųjų linijų, sklypų ribų, pastato (įrenginio) ašių nužymėjimo vietoje taškai Nr. 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12; „Komunaro“ kolūkio užsakymas 01/53; statytojas – „Komunaro“ kolūkis; pirkėjas – Z. A.; sklypo Nr. – (duomenys neskelbtini).

50. Įvertinęs Raudonųjų linijų, sklypų ribų ir pastatų ašių nužymėjimo aktą (eksplikaciją), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastatų (gyvenamojo namo ir ūkinio pastato) vieta, išdėstymas žemės sklypo plane, taip pat apimtis (nevertinant garažo ir malkinės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimų netenkino), atitinka Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pastatų statybos pradžios metai – 1988, statybos pabaigos metai – 1989–1990; pastatų baigtumas – 100%; statytojas – „Komunaro“ kolūkis; pirkėjas – Z. A..

51. Iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos nustatyta, kad Pakruojo rajono savivaldybėje nėra duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausymą savivaldybei, šis nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą. Iš VĮ „Turto bankas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktas į VĮ „Turto bankas“ apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2022-01-21 sutikimo nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius neprieštarauja, kad Z. A. įregistruotų pastatus savo vardu, esančius valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini).

52. Nurodyti civilinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo turtą nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu. Taip pat, atsižvelgiant į nurodytus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą savavališka statyba. Nekilnojamąjį turtą nuo jo įsigijimo valdo pareiškėjas, per visą turto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs (byloje tokių duomenų nėra). Pareiškėjas turtą įgijo, eksploatavo, naudojo ir sąžiningai bei nepertraukiamai valdė ir valdo iki šiol.

53. Šiuo konkrečiu atveju, ištyręs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į ginčo turtą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; turtas, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; turtas pareiškėjo buvo įgytas sąžiningai; pareiškėjas sąžiningai valdo turtą visą įstatyme numatytą terminą; turtas visą valdymo laiką buvo valdomas teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai; turtas visą valdymo laiką buvo valdomas kaip savas. Atsižvelgdamas į byloje ištirtų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju byloje yra nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti faktą, kad pareiškėjas pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

56. CPK 99 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

57. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-10700 teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

58. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-01-19 pažyma Nr. APD-2024-00731 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 200,00 Eur.

59. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas netenkintinas, iš jos valstybei priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 200,00 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (į. k. 288600210) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.