Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. T., G. T., jų įstatyminei atstovei V. T., suinteresuotam asmeniui G. T., notarei Z. R., jos atstovei advokatei A. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. T., G. T., atstovaujamoms įstatyminės atstovės motinos V. T., G. T., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei Z. R. dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir argumentai

II. Suinteresuotų asmenų pozicija

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas (patikslintas) tenkintinas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos rašytiniais įrodymais, šalių, suinteresuotų asmenų, liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad: (duomenys neskelbtini) mirė J. T. gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6), kuri turėjo du vaikus - sūnų E. T. ir sūnų G. T. (el. b. l. 15). Sūnus E. T. yra miręs (el. b. l. 10), jis turi tris dukras - K. T., G. T. ir A. T.. J. T. mirė būdama našle. Mirusioji J. T. yra pareiškėjos A. T. tėvo E. T. motina. Pareiškėjos tėvai išsiskyrė, kai pareiškėjai dar nebuvo dviejų metų (el. b. l. 7-8,19). Po J. T. mirties į notarų biurą kreipėsi kiti jos įstatyminiai įpėdiniai - sūnus G. T. ir mirusio sūnaus E. T. dukros (iš antros santuokos) - K. T. ir G. T. (el. b. l. 17-18), šiuo metu yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (el. b. l. 109-111). Po J. T. mirties, palikėjos palikimą sudarė pinginės lėšos bei butas/patalpa – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagal paveldėjimo bylą vedusios notarės atsiliepimą nustatytą, kad 2021-11-16 paveldėjimo byloje gautas 2021-11-16 G. T. prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė G. T. išdavė 2021-11-16 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į ½ dalį J. T. priklausiusių piniginių lėšų bei ½ dalų buto. 2021-11-18 Paveldėjimo byloje gautas 2021-11-18 K. T. ir G. atstovaujamų įstatyminės atstovės – motinos V. T. pagal Įgaliojimą, prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Notarė įvertinusi šio prašymo pagrįstumą bei atlikusi kitus būtinus veiksmus G. T. ir K. T. išdavė 2021-11-18 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į po 1/4 dalį J. T. priklausiusių piniginių lėšų bei į po 1/4 dalį buto. Taigi, pareiškėjos seserims K. T. ir G. T. šiuo metu priklauso po ¼ dalį paveldėto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) (el.b.l.11-13,44-45).

Dėl praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimo

7. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007).

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad J. T. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (LR CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o E. T. dukros (mirusiosios anūkės) turi teisę paveldėti turtą atstovavimo teise (CK 5.12 straipsnis) mirus jų tėvui anksčiau nei tėvo motinai. Kaip nurodė pareiškėja, jos motina su pareiškėjos tėvu išsiskyrė dar pareiškėjos vaikystėje, ir jokių kontaktų nuo to laiko pareiškėjos tėvas nei su pareiškėja, nei su jos motina praktiškai neturėjo, išskyrus pareiškėjos paminėtus elektroninius laiškus mokymosi mokykloje laiku. Pareiškėjos tėvas E. T. sukūrė kitą šeimą ir gyveno bei mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teismas nustatė, kad pareiškėja vėliausiai apie tėvo mirtį sužinojo iš savo motinos J. T. praėjus daugiau nei 8 mėnesiams, t.y. 2022 m. vasario mėnesį.

9. Teisme liudijusi J. T. paaiškino, kad ji pati dalyvavo savo buvusios anytos laidotuvėse. J. T. mirė 2021 m. birželio pradžioje. Jai tie įvykiai sukėlė daug prisiminimų. Ilgai svarstė ir galvojo, ar pranešti apie tai savo dukrai A. T.. Kai apsisprendė pasakyti, tai jau buvo po tam tikro laiko, t.y. 2022 m. vasario mėnesį. Jai apie mirtį pasakė J. T. sesers dukra L. B.. Iki J. mirties su ja bendravo iki dukrai A. suėjo 5 metai. E. T. į JAV išvyko 2000 m. balandžio mėnesį. A. T. tuo metu buvo tik 4 mėnesiai. Naują šeimą sukūrė po 10 metų buvimo Amerikoje ir visą laiką ten prabuvo. Apie močiutės mirtį papasakojo dukrai žinant jos mokslų intensyvumą, kad nesusijaudintų, kad ramiai priimtų tą faktą. Tuo metu nelabai suprato paveldėjimo pasekmių.

10. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti liudytojos paaiškinimų ir jais nesiremti. Nors suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos pareiškimu bei teigia, kad apie močiutės mirtį A. T. turėjo sužinoti praėjus vos vienam ar dviems mėnesiams, t.y. 2022 m. rugpjūčio mėnesį giminaitės vestuvėse, tačiau tokias aplinkybes paneigė pati pareiškėja ir liudytoja apklausta jos motina J. T., kuri nurodė, kad tai buvo L. B. dukters G. B. vestuvės. Jos dukra A. buvo pakviesta į vestuves 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jose nebuvo kalbėta apie J. T. mirtį ir niekas A. T. apie tai nepranešė. Kitų, šias faktines aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių, įrodymų teismui nebuvo pateikta. Nėra pagrįstas suinteresuotų asmenų atstovės V. T. teiginys, kad apie močiutės J. T. mirtį sužinojo ankščiau, nei teigia pati pareiškėja. Kaip jau nurodyta, pareiškėjos tėvas beveik nebendravo su pareiškėja nuo ankstyvos vaikystės, o byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja iš kitų konkrečių asmenų neabejotinai turėjo ankščiau sužinoti apie tėvo motinos (močiutės) mirtį. Šiuo atveju rūpestingumo ir atidumo pareiga neapima pareiškėjos pareigos nuolat atitinkamuose registruose domėtis, ar jos tėvo motina, t.y. pareiškėjos močiutė nėra mirusi.

11. Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą palikimui po močiutės mirties priimti, svarbu ne tai, ar pareiškėja tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar pareiškėja, sužinojusi apie močiutės mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar pareiškėjos kreipimasis su pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo 2022 m. gegužės 11 d. (kreipimosi į teismą diena) nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises. Iš bylos duomenų matyti, kad sužinojusi apie močiutės mirtį, pareiškėja kreipėsi į teismą nepraėjus trims mėnesiams. Šis terminas vertintinas kaip optimalus savo teisėms įgyvendinti, kadangi buvo būtina pasirūpinti atstovavimu, suruošti pareiškimą ir surinkti duomenis iš atitinkamų registrų (gyventojų, nekilnojamojo turto ar pan.).

12. Nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja, gavusi informaciją apie močiutės mirtį, be nepagrįsto delsimo (daugiausiai iki trijų mėnesių) ėmėsi nuoseklių veiksmų oficialiam dokumentui apie močiutės mirties faktą gauti, informacijai apie jos turėtą turtą, kitai informacijai ir dokumentams, reikalingiems kreiptis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo parengti ir pateikti teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėja, sužinojusi apie palikėjos mirtį ir atsiradusį palikimą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti savo teises, taigi pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pareiškėjos aplaidaus, nesąžiningo elgesio, nerūpestingumo. Todėl yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą priimti palikimą, likusį po jos močiutės J. T. mirties. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau nutartyje, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių pareiškėja praleido įstatymu numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, pripažintinos svarbiomis priežastimis, todėl terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo

13. Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ir pareigas. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Pareiškėja ir jos seserys K. T. ir G. T. kaip įstatyminės įpėdinės turi teisę lygiomis dalimis paveldėti 1/6 dalį mirusios turto (kiekviena iš jų po 1/3 dalį iš / mirusiosios likusio turto, tame tarpe buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)). Todėl, atnaujinus terminą priimti palikimą po močiutės J. T. mirties, turi būti naikinama K. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 1/12 dalies turto paveldėjimo ir G. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 1/12 dalies turto paveldėjimo.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė Z. R. G. T. ir K. T. išdavė 2021-11-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) į po ¼ dalį J. T. piniginių lėšų bei po ¼ dalį buto. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis). Notariato įstatymo 1 straipsnyje numatyta, jog notarams suteikta teisė

juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektinės teises ir užtikrinti asmenų ir

valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tai lemia, jog prieš atlikdamas bet kokius notarinius veiksmus,

notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir

būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Šiuo atveju notarė, išduodama nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2021 m. lapkričio 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), rėmėsi asmenų pateiktais, oficialiais rašytiniais įrodymais, kurių teisėtumu, pagrįstumu ar tikrumu nebuvo pagrindo abejoti. Notarei buvo pateiktas J. T. medicininio mirties liudijimo nuorašas, patikrintas J. T. mirties faktas VĮ „Registrų centras“ gyventojų registro duomenimis.

Buvo patikrinti ir VĮ „Registrų centras“ testamentų registro duomenys bei nustatyta, jog

šiame registre įregistruotų J. T. sudarytų testamentų nėra.

ryšius patvirtinantys dokumentai, t. y. G. T. bei K. T. gimimo liudijimai, taip pat E. T. gimimo liudijimas bei 2021-06-17 E. T. mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). G. T. ir K. T. vardu 2021-08-31 pareiškimą dėl palikimo priėmimo pateikusi J. M. taip pat pateikė savo asmens dokumentą bei įgaliojimą.

Notarė, vadovaudamasi CK 5.53 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama

į minėtą 2021-08-31 pareiškimą, priėmė Vykdomąjį pavedimą, kuriuo pavedė įpėdinio pasirinktam

antstoliui sudaryti turto, likusio po J. T. mirties, apyrašą. Antstolio R. B. padėjėjas K. B., vykdydamas Vykdomąjį pavedimą sudarė palikėjos J. T. turto apyrašą. Notarė Z. R. siekdama įsitikinti, jog nėra jokių kitų kliūčių paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui patikrino ar kuri nors iš notarinio veiksmo šalių nėra įtraukta į Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrą. Notarė atliko paiešką ir VĮ „Registrų centras“ turto arešto aktų registrą. Teismas sprendžia, kad Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė Z. R. išduodama Civilinėje byloje ginčijamą 2021-11-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) veikė pagal aktualius teisės aktų reikalavimus bei buvo atidi ir rūpestinga. Išduodama paveldėjimo teisės liudijimą notarė vadovavosi oficialių valstybės institucijų išduotais dokumentais ir neturėjo jokių objektyvių priežasčių atsisakyti atlikti šį notarinį veiksmą.

15. Nagrinėjamu atveju, mirus J. T. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė. Nėra nustatyta jokių pagrindų vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Teismas sutinka, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra nustatyta palikimo procedūrų neteisėtumo ar notarės neteisėtų veiksmų. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad palikimui priimti terminas atnaujinamas dar vienai įpėdinei - pareiškėjai A. T., tokiu būdu išduotas paveldėjimo tesės liudijimas kitoms dviems įpėdinėms turi būti panaikinamas, o pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, panaikintina K. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 1/12 turto paveldėjimo po J. T., bei panaikintina G. T. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl 1/12 turto paveldėjimo po J. T. mirties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: pareiškėjos A. T. sumokėtas 226 Eur žyminis mokestis. Pareiškėja A. T. patyrė 370 Eur (2023 m. kovo 20 d. Nr. DOK 34680) atstovavimo išlaidų, kurias sudaro: 250 Eur už pareiškimo parengimą, bei 120 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

17. Suinteresuoto asmens Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės Z. R. patirtas atstovavimo išlaidas sudaro 605 Eur už atsiliepimo į pareiškimą surašymą ir pateikimą teismui (2023 m. sausio 9 d. Nr. DOK 3350).

18. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

19. Šiuo konkrečiu atveju, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ši byla pradėta ir inicijuota pareiškimu, tačiau pagal teismų praktiką panašios civilinės bylos nagrinėjamos ne ypatingąja, bet ginčo teisena (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-822-565/2018, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1866-577/2022), todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos kilus ginčui dėl teisės, pagal analogiją kaip bylose, nagrinėjamose ginčo teisena.

20. Nustatyta, jog suinteresuotų asmenų K. T. ir G. T. atstovė pagal įstatymą V. T. nesutiko su pareiškėjos A. T. pareiškimu, nesutiko ir su tuo, kad A. T. priimtų palikimą ir be kreipimosi į teismą, t.y. CK 5.57 straipsnio 1 dalies tvarka. Remiantis šiomis aplinkybėmis pareiškėja kreipėsi į teismą ir savo teisėms įgyvendinti bei procesinėms pareigoms vykdyti pasitelkė asmenį, turintį specialiųjų žinių – advokatę Ž. V.. Dėl šio atstovavimo pareiškėja patyrė 370 Eur išlaidas, kurios laikomos pagrįstomis ir atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius.

21. Dėl inicijuoto civilinio proceso, į bylą įtrauktas suinteresuotas asmuo notarė Z. R. taip pat patyrė 605 Eur atstovavimo išlaidų, kurios laikomos pagrįstomis ir atitinka rekomenduojamus priteisti dydžius.

22. Teismas sprendžia, kad pareiškimą patenkinus, pareiškėjos patirtos žyminio mokesčio bei atatstovavimo išlaidos, t.y. viso 596 Eur (226+370) išlaidos turi būti priteistos iš nesutikusių su pareiškimu suinteresuotų asmenų G. T. ir G. T., atstovaujamų motinos V. T., lygiomis dalimis (po 298 Eur) pareiškėjai A. T. bei lygiomis dalimis (po 302,50 Eur) suinteresuotam asmeniui notarei Z. R. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Iš suinteresuotų asmenų G. T. ir G. T., atstovaujamų motinos V. T. priteisiamos 23,10 Eur išlaidos (po 11,55 Eur), susijusios su bylos nagrinėjimu (pašto išlaidos) (CPK 88 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 96 straipsnis).

24. Teismo nutartimi 2022 m. gegužės 26 d. taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą (patikslintą) patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui po močiutės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Panaikinti K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/12 turto paveldėjimo po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Panaikinti G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį dėl 1/12 turto paveldėjimo po J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Priteisti iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 298 Eur (du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei Z. R., 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamos įstatyminės atstovės motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei Z. R., 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamų įstatyminės atstovės motinos V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvienos po 11,55 Eur (vienuolika eurų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“ (įmokos kodas 5662). Duomenis apie šios sumos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuota buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis, registruota K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, bei areštuota buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/12 dalis, registruota G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.