Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. B ieškinį atsakovėms O. M. ir Ž. N. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir dalies paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Vilniaus miesto 16-ojo notarų biuro notarė Dalia Jungevičienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė I. I. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais. Faktą, kad ieškovės tėvas gali būti miręs, ji sužinojo tik 2015 m. gruodžio mėn. Tačiau tai nebuvo nei tiksli, nei oficiali informacija, kuria ieškovė galėtų remtis teisme. Siekdama įsitikinti, ar jos tėvas tikrai mirė, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių. Informacija ieškovei nebuvo suteikta, nes Gyventojų registro duomenų bazėje ji ir V. B. nebuvo susieti kaip tėvas ir dukra. Tam, kad ieškovei būtų suteikta informacija apie jos tėvo mirtį bei išduotas V. B. mirties liudijimas, iš jos buvo reikalaujama nurodyti tėvo asmens kodą arba tikslią gimimo datą. Tačiau nei ieškovės gimimo įraše, nei sename (rusų kalba), nei naujame („duomenys neskelbtini“) gimimo liudijime nebuvo nurodyta jos tėvo tiksli gimimo data arba asmens kodas. Bandydama sužinoti tėvo gimimo datą, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto ir rajono civilinės metrikacijos bei valstybės archyvus, tačiau duomenų apie jo gimimo įregistravimą arba gimimo įrašo atkūrimą nebuvo. Tuo pačiu metu ieškovė bandė ieškoti tėvą pažinojusių žmonių, tikėdamasi iš jų sužinoti reikiamą informaciją. Tik atsigavusi po ligos, ieškovė 2016 m. kovo 8 d. vėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių jau su raštiškais prašymais suteikti informaciją. Atsakymas ieškovei buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 24 d., t.y. praėjus 2,5 mėnesių. Tik 2016 m. gegužės mėn. sužinojusi reikiamus duomenis bei parašiusi VĮ Registrų centras prašymą dėl duomenų apie tėvą patikslinimo, ieškovės ir jos tėvo asmens duomenys buvo sutvarkyti ir patikslinti. Ieškovei 2016 m. gegužės 18 d. buvo išduoti V. B. mirties liudijimas ir Gyventojų registro pažyma. Ieškovė 2016 m. birželio 1 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų, siekdama inicijuoti bylą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Viena iš atsakovių, Ž. N., pagal Gyventojų registro duomenis išvyko gyventi į Daniją, todėl jos adresas nebuvo žinomas. Tik 2016 m. rugpjūčio 18 d. gavus iš VĮ Registrų centras paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopiją su atsakovės gyvenamosios vietos adresu, buvo parengtas ir pateiktas ieškinys teismui. Ieškovė nuo pirmų gandų apie tėvo mirtį veikė aktyviai, atidžiai ir rūpestingai, ieškodama tikslios informacijos apie tėvo mirties faktą, jo gimimo datą ir kitas ieškinio pateikimui svarbias aplinkybes. Atsakovių pateikta Gyventojų registro departamento 2016 m. spalio 24 d. pažyma patvirtina, kad V. B. duomenys apie vaikus (įrašyta duktė I. I. B.) buvo patikslinti 2016 m. gegužės 12 d. Visas šis dokumentų (duomenų) tvarkymo procesas buvo ilgas. Ieškovės tėvai buvo seniai išsiskyrę, tėvas daug metų jokios iniciatyvos bendrauti su ieškove nerodė. Todėl ieškovei gauti visą reikiamą informaciją buvo sudėtinga. Visi byloje pateikti dokumentai įrodo, kad ieškovė, sužinojusi apie galimą tėvo mirtį, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad galėtų atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui priimti.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovės O. M. ir Ž. N. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei ir jos motinai buvo žinoma, kur mirusysis gyveno. Todėl ieškovė, gyvendama tame pačiame mieste, turėjo visas galimybes domėtis tėvo gyvenimu, jo sveikata, pagaliau, mirtimi, ir laiku priimti palikimą po tėvo mirties. Ji taip pat galėjo informuoti ir atsakoves apie savo egzistavimą ir norą priimti palikimą po tėvo mirties ar pageidavimą dalyvauti jo slaugoje ir laidotuvėse, nes atsakovės oficialiai buvo įregistruotos kaip mirusiojo dukros viešajame gyventojų registre ir jas surasti (su jomis susisiekti) ieškovei nebuvo jokių kliūčių. Ieškovė pripažįsta, kad apie tėvo mirtį ji sužinojo 2015 metų gruodžio mėnesį. Ieškinys teismui pateiktas 2016 metų rugsėjo 15 dieną. Taigi, net ir pripažinus nežinojimą apie tėvo mirtį svarbia aplinkybe, nuo sužinojimo momento ieškovė taip pat neatliko būtinų palikimui priimti veiksmų, tai yra elgėsi nerūpestingai, ir dėl savo pačios neatsakingumo prarado įstatymo jai suteiktą paveldėjimo teisę.Ieškovės ir jos tėvo duomenys Gyventojų registre buvo sutvarkyti prie keletą dienų, o 2016 m. gegužės 24 d. gautas atsakymas apie kitus tėvo asmens duomenis neįtakojo reikiamų paveldėjimo teisei įgyvendinti dokumentų gavimo. Ieškovės asmens duomenys registruose nebuvo klaidingi ar neteisingi, valstybės institucijos nebuvo padariusios klaidų (klaidingų įrašų). Tėvo gimimo datos papildymas ar pavardės sulietuvinimas nelaikytini klaidingais duomenimis, trukdžiusiais susieti ieškovę su mirusiuoju kaip jo dukrą. Nuo 2015 metų gruodžio iki 2016 metų gegužės 6 dienos ieškovė neatliko jokių reikiamų veiksmų, kad gautų jai reikalingus duomenis ir įgyvendintų savo teisę paveldėti, tai yra daugiau nei 5 mėnesius nesiėmė jokių veiksmų įsitikinti jai svarbiomis aplinkybėmis ir imtis priemonių palikimui priimti. Ieškovė 2016 m. gegužės 18 d. jau turėjo visus reikalingus dokumentus ieškiniui reikšti, tačiau daugiau nei tris mėnesius nesikreipė į teismą. Tai reiškia, kad ieškovė dėl savo pačios neatsakingo, aplaidaus požiūrio net kelis kartus praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti ir panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo dalį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011). Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, gimusi („duomenys neskelbtini“) yra V. B., mirusio („duomenys neskelbtini“) dukra. Atsakovė Ž. N., gim. („duomenys neskelbtini“) ir atsakovė O. M., gim. („duomenys neskelbtini“), taip pat yra V. B. dukros. Ieškovės motina nebuvo sudariusi santuokos su V. B.. Kaip nurodė ieškovė, jos motina su ieškovės tėvu išsiskyrė dar ieškovės vaikystėje, ir jokių kontaktų tuo to laiko ieškovės tėvas nei su ieškove, nei su jos motina praktiškai neturėjo. Tą iš dalies patvirtina atsakovių nurodytos aplinkybės, kad tėvas joms niekada nėra minėjęs, jog turi dar vieną dukrą, kad namuose nebuvo jokios užuominos apie ieškovės egzistavimą, taip pat Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus byloje dėl įrašo ištaisymo, papildymo esančiame („duomenys neskelbtini“) Lenino rajono liaudies teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovės tėvas, gimus ieškovei, nutraukė ryšius su ieškovės motina, atsisakė pripažinti savo tėvystę. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė vėliausiai apie tėvo mirtį sužinojo iš motinos pažįstamos 2015 m. gruodžio 31 d. Nors atsakovės nurodė, kad ieškovė apie tėvo mirtį galėjo sužinoti 2014 metais, kai kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių dėl vardo pakeitimo, tačiau iš byloje esančios Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus bylos dėl vardo pakeitimo duomenų matyti, kad, sprendžiant šį klausimą, į bylą nebuvo pateikti/nebuvo reikalingi dokumentai apie ieškovės tėvo mirties faktą. Nėra pagrįstas atsakovių teiginys, kad ieškovė turėjo pareigą domėtis galimai atsirasiančiu palikimu ir apie tėvo mirtį sužinoti ankščiau, nei praėjus trejiems metams po tėvo mirties. Kaip jau nurodyta, ieškovės tėvas nebendravo su ieškove nuo ieškovės gimimo, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iš kitų konkrečių asmenų neabejotinai turėjo ankščiau sužinoti apie tėvo mirtį. Šiuo atveju rūpestingumo ir atidumo pareiga neapima ieškovės pareigos nuolat atitinkamuose registruose domėtis, ar jos tėvas nėra miręs.Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti ieškovei praleistą terminą palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar ieškovė tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar ieškovė, sužinojusi apie tėvo mirtį, pareiškė norą palikimą priimti, ir ar ieškovės kreipimasis su ieškiniu dėl praleisto termino atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu 2016 m. rugsėjo 13 d. nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises.Ieškovė, iš pašalinio asmens gavusi informaciją, kad jos tėvas miręs, turėjo gauti oficialų šios informacijos patvirtinimą. Byloje yra duomenys, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2016 m. kovo 5 d. ieškovė buvo nedarbinga dėl ligos. 2016 m. kovo 8 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų, reikalingų patikslinti įrašą ieškovės gimimo įraše apie ieškovės tėvą, gavimo, nes ieškovės gimimo įraše yra nurodyti tik jos tėvo gimimo metai, todėl ieškovė ir V. B. Gyventojų registre nebuvo susieti kaip tėvas ir dukra. 2016 m. gegužės 18 d. ieškovei buvo išduotas tėvo mirties liudijimas. 2016 m. birželio 1 d. ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su advokate dėl ieškovės atstovavimo praleisto termino palikimui po ieškovės tėvo mirties priimti atnaujinimo klausimu. 2016 m. birželio 2 d. buvo gautas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas apie V. B. priklausantį turtą ir šį turtą paveldėjusius asmenis – atsakoves. 2016 m. birželio 28 d. buvo gautos Gyventojų registro pažymos apie atsakovių deklaruotas gyvenamąsias vietas. Esant informacijai, kad viena iš ieškovių – Ž. N., deklaravo išvykimą į Daniją, iš VĮ Registrų centras 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo gautas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta atsakovės Ž. N. gyvenamoji vieta Danijoje. 2016 m. rugsėjo mėn. 13 ieškovė pateikė ieškinį dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodytos aplinkybės rodo, kad ieškovė, gavusi informaciją apie tėvo mirtį, be nepagrįsto delsimo (daugiausiai kelių mėnesių, mėnesio intervalais) ėmėsi nuoseklių veiksmų oficialiam dokumentui apie tėvo mirties faktą gauti, informacijai apie tėvo turėtą turtą, kitai informacijai ir dokumentams, reikalingiems kreiptis į teismą su ieškiniu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu parengti ir pateikti teismui. Todėl yra pagrindas atnaujinti ieškovei terminą priimti palikimą, likusį po ieškovės tėvo V. B. mirties.Ieškovė ir atsakovės yra V. B. pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą lygiomis dalimis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Taigi, ieškovė turi teisę paveldėti 1/3 dalį po V. B. mirties likusio turto – buto, esančio („duomenys neskelbtini“). Todėl, atnaujinus ieškovei terminą priimti palikimą po V. B. mirties, naikinama 2014 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 670, dalis dėl 1/3 dalies buto, esančio („duomenys neskelbtini“), paveldėjimo (CK 5.8 str.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančius praleisto termino palikimui priimti atnaujinimą, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).Priėmus naują sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.) – iš atsakovių ieškovės naudai lygiomis dalimis priteisiamas 200 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 1 146 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), o valstybės naudai – 191 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, ir 13,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 390,99 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 600 Eur išlaidos už advokato pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Atnaujinti ieškovei I. I. B. terminą priimti palikimą po V. B. mirties.

Panaikinti 2014 m. sausio 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio registro Nr. 670, dalį dėl 1/3 dalies buto, esančio („duomenys neskelbtini“) paveldėjimo.

Priteisti iš atsakovių Ž. N. ir O. M. lygiomis dalimis ieškovės I. I. B. naudai 1 346 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovių Ž. N. ir O. M. lygiomis dalimis valstybės naudai 204,55 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovių Ž. N. ir O. M. lygiomis dalimis ieškovės I. I. B. naudai 990,90 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.